- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- A-3005-520/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06432-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovams Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, įformintą 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 25/4-5-4-21812 „Dėl 2013-10-09 prašymo“; 2) įpareigoti FNTT direktorių išduoti pareiškėjui siuntimą į įvadinius mokymus ir juos baigus priimti pareiškėją į statutines pareigas FNTT. Pareiškėjas A. K. 2014 m. gruodžio 11 d. patikslino pradinį skundą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo FNTT sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, įformintą 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 25/4-5-4-21812 „Dėl 2013-10-09 prašymo“; 2) įpareigoti FNTT direktorių išduoti pareiškėjui siuntimą į įvadinius mokymus ir juos baigus priimti pareiškėją į statutines pareigas FNTT; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimą. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 31 d. patikslino skundą ir skunde suformulavo šiuos reikalavimus: 1) panaikinti FNTT sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, įformintą 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 25/4-5-4-21812 „Dėl 2013-10-09 prašymo“; 2) įpareigoti FNTT tęsti administracinę procedūrą dėl siuntimo į įvadinius mokymus išdavimo nuo to momento, nuo kurio ji nutrūko (buvo sustabdyta); 3) tenkinti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo dalies dėl CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymos Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimo panaikinimo ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.Pareiškėjas nurodė, kad CMEK iš esmės geruoju įvykdė visus pradinio skundo reikalavimus, kadangi nagrinėjant administracinę bylą pasikeitė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos pareigūnams sąvado (toliau – ir Sąvadas) reikalavimai, t. y. jo teisėtumas iš esmės buvo patikrintas be kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir ginčijama Sąvado norma buvo pakeista taip, kad neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, bei CMEK, iš naujo atlikusi specializuotą medicinos ekspertizę, padarė išvadą, kad pareiškėjas yra tinkamas vidaus tarnybai, ir jos ankstesnė ekspertinė išvada neteko teisinės galios. Pareiškėjo teigimu, nebeliko ir teisinio pagrindo ją ginčyti, tarp pareiškėjo ir CMEK šioje administracinėje byloje nebeliko teisinio ginčo, be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką CMEK negali būti atsakovu tokios kategorijos byloje.Pareiškėjas pabrėžė, kad skundžiamas FNTT direktoriaus įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir naikintinas, jei paremtas negaliojančia CMEK išvada arba esant naujai išvadai, jog pareiškėjas yra tinkamas vidaus tarnybai. FNTT priėmus ginčijamą sprendimą, administracinė procedūra dėl siuntimo išdavimo pareiškėjui buvo sustabdyta, kadangi administracinę procedūrą nutraukiantis FNTT sprendimas buvo apskųstas teismui ir neįsigaliojo. Todėl CMEK 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateikus išvadą, kad pareiškėjas yra tinkamas vidaus tarnybai, nebeliko ginčijamo įsakymo priėmimo dieną buvusių kliūčių tęsti administracinę procedūrą dėl siuntimo į įvadinius mokymus išdavimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad priešingai, negu teigia FNTT, šioje byloje nėra teisinio pagrindo remtis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) ir jį detalizuojančių teisės aktų redakcijomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. sausio 1 d., nes toks teisės aktų vertinimas prieštarautų konstituciniam principui lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios). Todėl šiuo atveju tęsiamai administracinei procedūrai dėl pareiškėjo siuntimo į įvadinius mokymus išdavimo taikytina iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusių teisės aktų redakcija. Tačiau naujai Sąvado redakcijai taikytinas konstitucinis principas lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią), kadangi šiuo atveju pareiškėjas yra laikomas silpnesne šalimi, kuriai švelnesnis įstatymas (administracinis aktas) galioja atgal.Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad CMEK išvada yra tik vienas žingsnis ilgoje administracinėje 6 pakopų procedūroje, kurios metu sprendžiama dėl siuntimo į įvadinius mokymus išdavimo. Pareiškėjas jau yra įveikęs dvi šios procedūros pakopas, todėl teismas turėtų panaikinti skundžiamą FNTT sprendimą ir įpareigoti FNTT tęsti administracinę procedūrą nuo tos vietos, kurioje ji buvo sustabdyta. Toks teismo sprendimas realiai apgintų pareiškėjo teises.Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas pažymėjo, kad FNTT 2013 m. birželio 6 d. sprendimas išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK, CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 4391 bei FNTT 2013 m. spalio 16 d. raštas Nr. 25/4-5-4-21812 nėra pripažinti neteisėtais ir panaikinti. 2013 metais vykusi administracinė procedūra dėl pareiškėjo siuntimo į įvadinio mokymo kursus buvo užbaigta po to, kai CMEK konstatavo, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai, o FNTT priėmė skundžiamą 2013 m. birželio 6 d. sprendimą, todėl siuntimo išdavimo procedūra toliau nebevykdoma. Šiuo metu FNTT 2013 m. birželio 6 d. siuntimas į CMEK pareiškėjui nebegalioja. Tik tada, kai teismas panaikins CMEK išvadą dėl pareiškėjo netinkamumo tarnybai ir FNTT 2013 m. spalio 16 d. raštą, pareiškėjas įgis teisę (pagrindą) iš naujo kreiptis į FNTT ir prašyti išduoti naują siuntimą į įvadinio mokymo kursus, o FNTT įgis pagrindą pradėti naują pareiškėjo siuntimo į įvadinio mokymo kursus išdavimo procedūrą.Kadangi naujas siuntimas į CMEK pareiškėjui nebuvo išduotas vykdant procedūrą teisės aktų pagrindu, o tik įrodymų administracinėje byloje rinkimo tikslais, t. y. vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį, nauja CMEK 2017 m. rugpjūčio 21 d. išvada Nr. 2147 negali būti vertinama kaip savarankiškas administracinis aktas, sukuriantis teisinį pagrindą toliau vykdyti asmens siuntimo į įvadinius mokymus išdavimo procedūrą. Be to, FNTT įpareigojimas tęsti administracinę procedūrą vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisės tvarkyti savo struktūrą pažeidimas. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo trečiąjį reikalavimą, kadangi reikalavimai, susiję su CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymos Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimo panaikinimu, sudaro šios bylos ginčo dalyką, o jo nesant, byla apskritai neturėtų būti toliau nagrinėjama.Atsakovas Medicinos centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė nutraukti bylos dalį dėl skundžiamų CMEK pažymos ir ekspertinio sprendimo pagrindimo panaikinimo, t. y. dėl Medicinos centro veiksmų, o dėl kitos skundo dalies, kurioje reiškiami reikalavimai, susiję su FNTT, nurodė neturintis kompetencijos pasisakyti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino: nutraukė administracinės bylos dalį dėl CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymos Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimo panaikinimo; panaikino FNNT 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 25/4-5-4-21812; įpareigojo FNTT tęsti administracinę procedūrą dėl pareiškėjo siuntimo į įvadinius mokymus.Teismas nesutiko su FNTT teiginiais, kad ginčijamas sprendimas negali būti panaikintas dėl to, jog jis priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiu Sąvadu, o naujas CMEK sprendimas negali būti vertinamas kaip savarankiškas administracinis aktas, sukuriantis teisinį pagrindą toliau vykdyti asmens siuntimo į įvadinius mokymus išdavimo procedūrą, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 118 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pasikeitus Sąvado nuostatoms, privalu juo vadovautis. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2016 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3-502/2016), teismas vertino, kad ginčijamas sprendimas, apskundus jį teismui, galutinio teisinio stabilumo neįgijo ir negalėjo būti laikomas teisėtu, o teismas, nagrinėdamas bylą po to, kai įsigaliojo naujas norminis administracinis aktas (Sąvadas), jau nebegali vadovautis ir remtis sena Sąvado redakcija, kuri neteko galios iki teismo sprendimo priėmimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009). Be to, CMEK 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje Nr. 2147 padarius išvadą, kad pareiškėjas tinkamas tolimesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II–III skiltis, nebeliko teisinio pagrindo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti siuntimą į įvadinius mokymus. Todėl teismas padarė išvadą, kad FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. 25/4-5-4-21812 naikintinas kaip neteisėtas. Tai konstatavęs, teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo ir atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su ginčijamu sprendimu.Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti FNTT tęsti administracinę procedūrą dėl siuntimo į įvadinius mokymus išdavimo nuo to momento, nuo kurio ji nutrūko (buvo sustabdyta), pagal Asmenų, kuriems, gali būti išduodami siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą mokymo įstaigą, atrankų atlikimo, siuntimų į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas bei į kitas mokymo įstaigas išdavimo ir asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1V-321, (toliau – ir Taisyklės) 5, 6, 9–17 punktus, teismas pažymėjo, kad šios Taisyklės nuo 2016 m. vasario 6 d. pripažintos negaliojančiomis. Vadovaudamasis galiojančio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1V-72 patvirtinto Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 58, 59, 60, 61–68 punktų nuostatomis, teismas sprendė, kad, esant teigiamai CMEK išvadai, FNTT turi tęsti administracinę procedūrą dėl siuntimo į įvadinius mokymus išdavimo pagal naują teisinį reglamentavimą, todėl yra pagrindas įpareigoti FNTT tęsti administracinę procedūrą dėl pareiškėjo priėmimo į statutines pareigas.Taip pat teismas, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies, 103 straipsnio 4 punkto nuostatomis, sprendė, kad pareiškėjo pateiktas atsisakymas reikalavimų dėl CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. išvados Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimo panaikinimo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, be to, nenustatyta, kad skundo dalies atsisakymas pažeistų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl atsisakymą priėmė ir šią bylos dalį nutraukė.
III.
Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundo reikalavimus, susijusius su atsakovu FNTT, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:Pirmosios instancijos teismas, iš esmės savo sprendimą grįsdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, netinkamai aiškino ABTĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, rėmėsi netinkamais precedentais ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (pvz., 1994 m. kovo 16 d., 1994 m. balandžio 21 d., 1994 m. liepos 15 d., 1994 m. gruodžio 1 d., 1998 m. kovo 25 d. nutarimai) praktikos. Sprendimą grįsdamas ABTĮ 118 straipsnio 1 dalimi, teismas nenurodė įsiteisėjusio administracinio teismo sprendimo, kuriuo 2013 m. rugsėjo 19 d. galiojusio Sąvado 11.3 punktas būtų pripažintas neteisėtu. Sąvadas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1V-961/V-1524. Todėl vadovaujantis lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principu, negalima teigti, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. galiojęs Sąvado 11.3 punktas minėtu jo pakeitimu buvo pripažintas neteisėtu ar negaliojančiu. Teismo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A556-334/2014, Nr. A502-72/2009 ir Nr. I-3-502/2016 negali būti laikomos tinkamu precedentu, kadangi šios administracinės bylos aplinkybės ir taikoma teisė nėra tapačios arba labai panašios į minėtų bylų, kuriose buvo sukurtas precedentas, aplinkybes ir taikomą teisę.Pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-521-492/2017 pateiktu išaiškinimu, šiuo atveju CMEK 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo tyrimo šioje byloje neatliko, taip pat ir nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Sąvado 11 punkto ta apimtimi, kuria nauji priimamieji ir pareigūnai dėl (duomenys neskelbtini) diagnozės pripažįstami netinkamais vidaus tarnybai, prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams vertinimo ir nepanaikino CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymos Nr. 4391 bei 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimo.Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad FNTT šioje administracinėje byloje išdavė pareiškėjui naują siuntimą į CMEK ne pagal pareiškėjo prašymą, pateiktą Aprašo 52 punkte nustatyta tvarka, bet vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartyje nustatytą teismo įpareigojimą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartyje administracinėje byloje AS-622-552/2017 pateiktu išaiškinimu, tokiu būdu teismas iš esmės sprendė įrodymų rinkimo byloje klausimą. Todėl FNTT pareiškėjui išdavė naują, o ne pakartotinį siuntimą į CMEK. Toks siuntimas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir SME tvarkos aprašas) 6 ir 7 punktuose nustatytų reikalavimų kandidatui į pareigūnus išduodamam siuntimui į CMEK. Todėl CMEK 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. 2147, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu vidaus tarnybai, turi būti vertinamas tik kaip faktinė aplinkybė įrodymų rinkimo procese šioje byloje, bet negali būti vertinamas kaip administracinis aktas, pakeičiantis ir panaikinantis ankstesnį administracinį aktą – CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimą.Byloje nėra nustatyta pakankamai aplinkybių, kurios leistų teismui priimti sprendimą įpareigoti FNTT tęsti administracinę procedūrą nuo to momento, nuo kurio ji nutrūko (buvo sustabdyta). Vadovaujantis tiek Taisyklių 11 punktu, tiek Aprašo 57 punktu, 2013 metais vykusi administracinė procedūra dėl pareiškėjo siuntimo į įvadinio mokymo kursus buvo užbaigta po to, kai CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai, o ne tada, kai FNTT priėmė ginčijamą administracinį sprendimą. FNTT, gavusi šią CMEK išvadą, vadovaudamasi Taisyklių 11 punktu, informavo pareiškėją apie procedūros pabaigą, ir priėmė ginčijamą sprendimą. Taigi, net ir apskundus ginčijamą sprendimą, procedūra negali būti laikoma sustabdyta, nes ji jau buvo pasibaigusi nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. CMEK išvados pateikimo momento. Šiuo atveju net ir teismui panaikinus ginčijamą sprendimą, neatsiranda pagrindas įpareigoti FNTT tęsti minėtą procedūrą. Toks teismo sprendimas ydingas ir nukrypsta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šioje byloje (2017 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-521-492/2017).Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl, atsakovo nuomone, svarbių šiai bylai aplinkybių, apibūdinančių realias FNTT galimybes įvykdyti šį teismo sprendimą, t. y. į tai, kad nuo ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo 4 metai, pasikeitė politinė valdžia, FNTT per tą laiką pasikeitė Specialiųjų užduočių valdybos vadovas, valdybos darbo organizavimas, FNTT finansavimo situacija ir kito naujų pareigūnų priėmimo į FNTT poreikis, FNTT Specialiųjų užduočių valdybai pavesti uždaviniai vykdomi su turimais žmogiškaisiais ištekliais ir patvirtintų asignavimų užpildyti laisvas tyrėjų ir vyresniųjų tyrėjų pareigybes FNTT šiuo metu neturi. Todėl teismo įpareigojimas tęsti pareiškėjo priėmimo į pareigas administracinę procedūrą vertintinas ir kaip viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisės tvarkyti savo struktūrą pažeidimas.Pareiškėjas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:Pirmosios instancijos teismo sprendimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-521-492/2017 nustatyti įpareigojimai buvo tinkamai įvykdyti ir visi svarbūs administracinei bylai teisingai išspręsti klausimai buvo išnagrinėti.Administracinėje byloje yra teismo medicinos eksperto dr. P. P. 2013 m. spalio 9 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0060/13, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo paneigta, ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei ABTĮ 62–62 straipsnių nuostatomis, yra specialių žinių pagalba gautas įrodymas, kuriuo teismas gali vadovautis tiesiogiai ir grįsti juo savo sprendimą. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjui nebuvo pagrindo diagnozuoti ligą pagal TLK-10-AM kodą G43 ir G43.3. Šią išvadą patvirtino ir CMEK 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje Nr. 2147, kadangi į pažymą neįrašė minėtų kodų, nors pagal Aprašo 65, 67 ir 70 punktus, tai turėjo būti padaryta, nepaisant to, ar šios diagnozės lemia asmens netinkamumą vidaus tarnybai ar ne. Taigi, vertintina, kad CMEK taip pat pripažino, jog pareiškėjui nebuvo pagrindo diagnozuoti šiais kodais žymimos ligos. Taigi ankstesnė neigiama CMEK išvada neteko galios.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-521-492/2017 pateiktu išaiškinimu, įpareigojo FNTT išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK, tokiu būdu iš esmės paskirdamas administracinėje byloje teismo ekspertizę. Klausimai ekspertams buvo suformuluoti FNTT išduotame siuntime, kadangi, vadovaujantis galiojančiais teisės aktai, vienintelis klausimas, į kurį turėjo atsakyti ekspertai – ar pareiškėjas yra tinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvado III skiltis. CMEK į šį klausimą atsakė teigiamai, tai pripažįsta ir pats atsakovas. Todėl minėta CMEK 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažyma atlieka dvejopą funkciją – panaikina ankstesnę išvadą dėl pareiškėjo netinkamumo vidaus tarnybai, ir yra teismo paskirtos ekspertizės aktas.Pirmosios instancijos teismo nurodoma taisyklė, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, taikytina ir norminiams teisės aktams (arba jų dalims), kuriuos juos priėmęs subjektas pats pakeičia ar panaikina, kadangi šie norminiai teisės aktai (arba jų dalys) nustoja galioti nuo tos dienos, kai įsigalioja jų panaikinimą ar pakeitimą lėmę teisės aktai, išskyrus, jeigu jose nurodytos kitos įsigaliojimo taisyklės. Kadangi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 1V-961/V-1524 jokių išlygų nenumatė, Sąvado 11.3 punkto ankstesnė redakcija nustojo galioti ir nebegalėjo būti taikoma. Todėl pasikeitus Sąvado nuostatoms, privalu jomis ir vadovautis.Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3-502/2016, kadangi išplėstinė teisėjų kolegija joje ne tik išsprendė konkretų ginčą dėl Sąvado paaiškinimų 36 punkto teisėtumo, bet ir suformulavo bendrąją taisyklę, kuri turėjo įtakos ir kitiems Sąvado punktams, tarp jų ir 11 punktui, kadangi jie taip pat neatitiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytų reikalavimų dėl proporcingumo ir pagrįstumo, kas, tikėtina, ir paskatino pakeisti Sąvadą taip, kad jo atskiri punktai neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, kol jų ABTĮ nustatyta tvarka nepanaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl iš esmės dėl minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo ir atsirado Sąvado redakcija, kuri panaikino absoliutų draudimą vidaus tarnyboje tarnauti asmenims, kuriems buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodas G43). Vadinasi, tarp Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo norminėje byloje ir Sąvado pakeitimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, pirminiame skunde pareiškėjas ir kėlė reikalavimą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Sąvado teisėtumo. Taigi subjektas, atsakingas už Sąvado tvirtinimą, geruoju įvykdė reikalavimą ir priėmė naują punkto redakciją, dėl ko ankstesnės redakcijos Sąvado 11 punktas faktiškai laikytinas panaikintu minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimu, tačiau nebegalėjo būti taikomas ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo pakeitimus lėmusio įsakymo įsigaliojimo dienos.Atsakovo nurodomas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principas nėra absoliutus, kadangi kaip atsvara jam egzistuoja kitas konstitucinis principas lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią), pagal kurį, šiuo atveju pareiškėjui esant silpnesniajai teisinio santykio šaliai, jai akivaizdžiai palankesnė nauja teisės akto redakcija privalo turėti grįžtamąją galią. Atsakovas šiuo atveju selektyviai pasirenka, kada suabsoliutinti konstitucinį principą lex retro non agit, o kada juo nesivadovauti, priklausomai nuo jo teikiamo procesinio dokumento turinio ir siekiamų tikslų.Atsižvelgiant tiek į ankstesnę, tiek į galiojantį teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad teismas negalėjo savo sprendimu perkelti pareiškėją iš karto į Taisyklėse ir Apraše įtvirtintos administracinės procedūros 6 (galutinę) pakopą, tačiau tai ir negali reikšti, kad teismas tegalėjo jį grąžinti į pirmą administracinės procedūros pakopą, ypač vertinant aplinkybę, kad pareiškėjas faktiškai jau yra įveikęs dvi administracinės procedūros pakopas, o FNTT nėra pateikusi motyvuoto atsisakymo išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK. Todėl teismo sprendimas įpareigoti FNTT tęsti administracinę procedūrą nuo tos vietos, kurioje ji buvo sustabdyta, yra realiai įvykdytinas ir apgina pareiškėjo pažeistas teises bei atitinka teisinį reguliavimą. Tai atlikęs, atsakovas galėtų realizuoti savo teisę tvarkyti tarnybos struktūrą pagal savo diskreciją, kadangi administracinės procedūros dėl siuntimo į įvadinius mokymus išdavimo tęsimas negarantuoja ir negali garantuoti vėlesnio pareiškėjo priėmimo į tam tikras statutines pareigas. Be to, joks vadovų ar politinės situacijos pasikeitimas negali būti pakankamu veiksniu, lemiančiu teisingumo vykdymą administraciniame procese.Atsakovas Medicinos centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti ankstesnį CMEK sprendimą ir priimti naują sprendimą buvo patenkintas (Specializuotosios medicininės ekspertizės 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. 2147). Atsakovas taip pat nurodo, kad būdamas asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir nepriėmęs viešojo administravimo sprendimų, neturi kompetencijos pasisakyti dėl apelianto reiškiamų reikalavimų apeliacinės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme taip pat buvo nagrinėjama vadovaujantis nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ABTĮ nuostatomis, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-521-492/2017) buvo panaikintas pirmiau priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 str. 2 d.).Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šios administracinės bylos ginčo esmė yra nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-521-492/2017), kurioje nurodyta, kad šios bylos dalyką sudaro CMEK sprendimo, kurio pagrindu atsakovas FNNT pareiškėjui atsisakė išduoti siuntimą į įvadinius mokymus ir juos baigus priimti pareiškėją dirbti į statutines pareigas FNNT, pagrįstumas.Byloje nustatyta, kad atsakovas FNTT 2013 m. birželio 6 d. pareiškėjui išdavė siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 25/4-5-3-13086 dėl to, jog pareiškėjas yra kandidatas į FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Pareiškėjas CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindu buvo pripažintas netinkamu vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį, nurodytas diagnozės kodas G43 ((duomenys neskelbtini) (pagal TLK-10-AM-G43)), ekspertinis sprendimas grindžiamas Sąvado 11.3 punktu. Atsakovas FNTT, remdamasis CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 4391, 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 25/4-5-4-21812 pareiškėjui pranešė, kad jo 2013 m. spalio 9 d. prašymas išduoti siuntimą į įvadinio mokymo kursus ir juos pabaigus priimti į statutines pareigas FNNT, netenkinamas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-521-492/2017) išaiškinta, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, toks sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle reikalinga ginamai teisei įgyti. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad CMEK išvados pobūdis neatima galimybės iš asmens duomenis apie savo sveikatos būklę įrodinėti, paneigiant CMEK išvados pagrįstumą (pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje ginčijo CMEK nustatytą ir išvadoje įrašytą diagnozę G43, teigdamas, jog jis yra sveikas (niekada nesirgo ir neserga (duomenys neskelbtini), o 2005 m. gegužės 16 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro Nervų ligų skyriaus epikrizėje neteisingai, neatliekant jokių laboratorinių ar instrumentinių tyrimų buvo suformuluota diagnozė – (duomenys neskelbtini) (G43.3)), ir pagal sveikatos būklę yra tinkamas vidaus tarnybai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, tuo metu galiojusio Sąvado 11.3 punktą, išaiškino, kad byloje yra reikalinga eksperto išvada dėl didesnės tikimybės pasikartoti (duomenys neskelbtini), atliekant tarnybos funkcijas (FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas) pareiškėjui, kuriam praeityje jau buvo nustatyta tokia diagnozė, negu asmeniui, kuris nesirgo (duomenys neskelbtini). ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi.Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išnagrinėti tarp pareiškėjo ir atsakovo FNNT kilusį ginčą dėl FNTT direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. rašto Nr. 25/4-5-4-21812 teisėtumo ir pagrįstumo, išsiaiškinti ir nustatyti esminę teisiškai reikšmingą aplinkybę šiam ginčui išspręsti – ar pareiškėjo sveikatos būklė yra tinkama / netinkama eiti jo ketinimas užimti pareigas (FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas), 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti pasiūlymus dėl asmens, skirtino šioje byloje specialistu (ekspertu). Pažymėtina, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties (administracinė byla Nr. A-521-492/2017) motyvų matyti, jog sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo tinamumo / netinkamumo eiti jo ketinimas užimti pareigas dėl sveikatos būklės, nėra pakankama nustatyti vien diagnozę pagal Sąvadą, tačiau būtina įvertinti sveikatos būklės ypatumus (rizikos faktorius) su konkrečiomis funkcijas, kurias atliks statutinis pareigūnas pagal ketinimas užimti pareigas. Šioms aplinkybėms nustatyti yra reikalingos specialiosios žinios medicinos srityje.Atsakovas 2017 m. gegužės 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyresniojo tyrėjo funkcijas, rizikos faktorius, susijusius su pasirengimu šioms funkcijoms atlikti; naujai priimtus bei pasikeitusius teisės aktus, pagal kuriuos nustatyti papildomi reikalavimai pareigūnams, kurių pareigybių aprašymuose yra nustatytas antrasis fizinio pasirengimo lygis, kad atsakovas turi teisę, bet ne pareigą asmeniui išduoti siuntimą į įvadinio mokymo kursus, taip pat argumentus, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą tęsti administracinę procedūrą dėl pareiškėjo siuntimo į įvadinius mokymus išdavimo nuo to momento, nuo kurio ji nutrūko, ar išduoti pareiškėjui naują siuntimą į įvadinius mokymus ir juos pabaigus priimti pareiškėją dirbti į statutines pareigas (IV t., b. l. 72–74). Atsakovas, nenurodydamas jokios ABTĮ normos, teigė, kad nėra kompetentingas teikti siūlymus dėl asmens, skirtino šioje byloje specialistu (ekspertu), taip pat nenurodė, kokiais įrodymais šioje byloje turėtų remiamasi nustatant esminę šios bylos aplinkybę – pareiškėjo sveikatos būklę ir jo tinkamumą eiti FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, ar CMEK pagrįstai nustatė pareiškėjui diagnozę ((duomenys neskelbtini) (G43)) ir konstatavo, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali eiti minėtų pareigų, nors būtent šioje byloje ginčijamas atsakovo sprendimo pagrindas dėl pareiškėjo sveikatos būklės neatitikimo ketinamoms užimti pareigomis (atsakovo sprendimas negrindžiamas jokiomis kitomis aplinkybėmis). Atsižvelgiant į tokio pobūdžio atsakovo elgesį procese, primintina, kad ABTĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą pateikti teismui įrodymus ir argumentus. Akcentuotina, kad ginčo šalys ir bylą nagrinėjantis teismas turi bendradarbiauti, kooperuotis tam, kad kuo greičiau būtų išspręstas ginčas ir byloje priimtas teisingas sprendimas (šalys turi pareigą ne tik įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą, bet ir pareigą laikytis procesinės tvarkos). Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus (IV t., b. l. 84–87), nurodydamas aplinkybes, dėl kurių byloje turėtų būti skirta pakartotinė medicininė dokumentinė ekspertizė, kad šią ekspertizę galėtų atlikti specialistai (ekspertai) dr. P. P., prof. D. J., prof. A. V. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sutinka su atsakovo Medicinos centro pozicija dėl ginčo taikaus sprendimo ir kad CMEK galėtų atlikti ekspertizę, jei būtų išduotas kitas siuntimas SME atlikti. Atsakovas Medicinos centras prašė įpareigoti atsakovą FNNT pareiškėjui išduoti naują siuntimą (nurodant ekspertizės uždavinį (uždavinius), ekspertizės pagrindus, Sąvado skiltis (analogiškai buvusiam siuntimui pasitikrinti sveikatą) pakartotinai pasitikrinti sveikatą Medicinos centre) (IV t., b. l. 83). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi tenkino šį prašymą. Pagal bylos duomenis pareiškėjui buvo išduotas siuntimas, pakartotinai patikrinta sveikata ir išduota CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. 2147, kurioje nurodyta, kad nustatytos pareiškėjo ligos, kurių diagnozių kodai – J34.2, K08.1, K07.3, bei padaryta išvada, jog pareiškėjas tinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvado II–III skiltis (IV t., b. l. 147). Medicinos centras nurodė, kad buvo priimtas naujas medicininės ekspertizės sprendimas, jog pareiškėjas yra tinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvado II–III skiltis, kad naujas sprendimas buvo priimtas įvertinus ir tai, jog po ginčijamo CMEK sprendimo yra pasikeitusios Sąvado normos (Sąvado 9 punktas) (taikomi mažesni reikalavimai) (IV t., b. l. 154). Iš atsakovo Medicinos centro pateiktų paaiškinimų matyti, kad šiuo atveju buvo priimta nauja CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma vietoj šioje byloje pareiškėjo skundu ginčytos CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymos Nr. 4391 ir sprendimo, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai. Taigi byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kad CMEK specialistai, pakartotinai patikrinę pareiškėjo sveikatos būklę, nustatė, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės gali eiti FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Pareiškėjo sveikata pakartotinai buvo patikrinta dėl to, kad šioje byloje būtų išspręstas ginčas, kuris kilo dėl atsakovo FNNT sprendimo, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali eiti FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų. CMEK, išduodama kitą pažymą, pakeitė 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. 4391 nurodytą išvadą dėl pareiškėjo netinkamumo eiti minėtas pareigas. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo FNNT teiktus atsikirtimus į pareiškėjo patikslintą skundą ir paaiškinimus dėl CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. 2147 (IV t., b. l. 165-170), pirmiausia pažymi, kad atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės, nustatytos CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. 4391 (nustatytos (duomenys neskelbtini) (G43)) negali eiti minėtų pareigų. Atsakovas FNNT iš esmės išdėstė tuos pačius argumentus, kurie jau buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui priimant 2016 m. sausio 6 d. sprendimą, kuris buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Atsakovas FNNT atsikirtimus grindė formaliais argumentais, t. y. kad tik tada, kai teismas panaikins CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. 4391 nurodytą išvadą ir Tarnybos 2013 m. spalio 16 d. raštą Nr. 25/4-5-4-21812, tik tada pareiškėjas įgis teisę (pagrindą) iš naujo kreiptis į Tarnybą ir pagal galiojančią naują tvarką prašyti išduoti naują siuntimą į įvadinio mokymo kursus. Atsakovas iš esmės akcentavo tai, kad Tarnybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimas priimtas remiantis CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 4391, o kol ši pažyma nepanaikinta, tai atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Kaip jau buvo minėta, šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-521-492/2017) nurodyta, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą jau yra išaiškinęs, kad valstybės tarnautojas neturi ginčyti CMEK priimtų ekspertinių sprendimų, nes jam teisines pasekmes sukelia viešojo administravimo subjekto (darbdavio) sprendimai, nustatantys statutinio valstybės tarnautojo statuso atsiradimą, jo tęsimą, pasibaigimą (CMEK nėra susijęs su valstybės tarnautoju valstybės tarnybos santykiais) (žr., pvz., 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-967-492/2017). Atsižvelgiant į tai, nepripažintini pagrįstais atsakovo FNNT apeliacinio skundo argumentai, kad šioje byloje turėjo būti panaikinti CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinis sprendimas, t. y. pirmosios instancijos teismas, nepanaikinęs šių CMEK dokumentų, neturėjo pagrindo naikinti FNNT 2013 m. spalio 16 d. sprendimą. Be to, pagrįstai buvo priimtas pareiškėjo atsisakymas nuo skundo reikalavimų: panaikinti CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimą. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 4391 yra administracinis aktas, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje susidariusią teisinę situaciją, gavęs įrodymą, kad CMEK specialistai atliko pakartotinį pareiškėjo sveikatos tyrimą ir nustatė, jog pareiškėjas yra tinkamas vidaus tarnybai, siekdamas kuo ekonomiškiau ir greičiau išnagrinėti užsitęsusį tarp pareiškėjo ir atsakovo FNNT ginčą, pagrįstai rėmėsi CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. 2147. Atsakovas apeliaciniame skunde ypač akcentuojamas Sąvado nuostatų pasikeitimas (byloje nustatyta, kad Sąvadas buvo pakeistas sveikatos apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1V-961/V-1524) ir teigiama, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. galiojusiame Sąvado 36 punkte ligos yra visai kitokio pobūdžio, nei nurodytos šiuo atveju pritaikyto Sąvado 11 punkte, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. galiojęs Sąvado 11.3 punktas minėtu pakeitimu nebuvo pripažintas neteisėtu ar negaliojančiu. Šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti neteisėtu, nes atsakovas nenurodo jokių specialistų išvadų, kuriomis remiantis šioje byloje turėtų būti nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 19 d. galiojusio Sąvado 11 punkte nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) yra pakankama tam, kad būtų nustatyta, jog pareiškėjo sveikatos būklė yra tokia, dėl kurios jis negali eiti vidaus tarnybos pareigų. Šiuo aspektu primintina, kad galiojant ankstesnei Sąvado redakcijai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog nepakanka nustatyti vien diagnozę, tačiau būtina įvertinti sveikatos būklės ypatumus (rizikos faktorius) su konkrečiomis funkcijomis, kurias atliks statutinis pareigūnas pagal ketinimas užimti pareigas. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta, jokių bylos įrodymais paremtų argumentų, susijusių su realia pareiškėjo sveikatos būkle, dėl kurios jis 2013 m. rugsėjo 19 d. negalėjo eiti vidaus tarnybos pareigų, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo 2013 m. spalio 16 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovo sprendimo panaikinimo pripažinti neteisinga.Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įpareigojo atsakovą FNTT tęsti pareiškėjo siuntimo į įvadinius mokymus administracinę procedūrą, nes išnagrinėjus ginčą dėl atsakovo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo buvo nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai nustatė, jog administracinė procedūra negali būti tęsiama dėl pareiškėjo netinkamos sveikatos būklės (nustatyta, kad sveikatos būklė buvo tinkama). Atsakovas akcentuoja, kad procedūra buvo baigta po to, kai CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymoje konstatavo, jog pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai, tačiau šioje byloje būtent ir išspręsta, kad šioje išvadoje nepagrįstai buvo nurodyta, jog pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai, ir nustatyta, kad pareiškėjas tinkamas vidaus tarnybai.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė pareiškėjo prašomą teisių gynimo būdą, nes atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi abstraktūs ir bendro pobūdžio argumentai apie politinės valdžios pasikeitimą, Tarnybos finansavimo situaciją, pasikeitusį naujų pareigūnų priėmimo į Tarnybą poreikį ir pan. Pažymėtina, kad atsakovo nurodoma situacija atsirado ne dėl pareiškėjo veiksmų, atsakovas, naudodamasis savo diskrecijos teise ir tvarkydamas savo struktūrą, žinojo apie šį nagrinėjimą ginčą ir pareiškėjo prašomą taikyti jo teisių gynimo būdą, todėl turėjo galimybę atsižvelgti į šį ginčą ir įvertinti šio ginčo baigtį tuo aspektu, jog pareiškėjo reikalavimas gali būti tenkintas. Be to, atsakovas byloje nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių tokio pobūdžio įvykusius struktūros pokyčius, dėl kurių turėjo būti konstatuota, kad procedūra dėl pareiškėjo siuntimo į įvadinius mokymus negali būti vykdoma toliau. Atsakovo pateiktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2016 m. gruodžio 21 d. pavedimas Nr. S-39-4087 (IV t., b. l. 171) nepatvirtina atsakovo argumentų dėl struktūros pokyčių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo priimti pareiškėjo į konkrečias pareigas. Apeliaciniame skunde nenurodomi teisės aktuose įtvirtinti pagrindai, dėl kurių pareiškėjo prašomas teisių gynimo būdas neturėjo būti taikomas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Taisyklių bei Aprašo nuostatomis, įtvirtinančiomis 6 pakopų procedūrą. Taip pat akcentuotina, kad atsakovas byloje nėra pateikęs jokių argumentų (jų nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde) dėl alternatyvių pareiškėjo teisių gynimo būdų taikymo galimybės. Apibendrindama išdėstytas nutartyje aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.