- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- AS-622-552/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06432-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras
- Pareiškėjas
- A. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovams Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, atsakovas) direktoriaus sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, įformintą 2013 m. spalio 16 d. rašte „Dėl 2013 m. spalio 9 d. prašymo“ Nr. 25/4-5-4-21812; 2) įpareigoti FNTT direktorių išduoti pareiškėjui siuntimą į įvadinius mokymus ir juos baigus priimti pareiškėją dirbti į statutines pareigas FNTT. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 11 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame papildomai prašė panaikinti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) Specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 4391 ir 2013 m. rugsėjo 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimą (I t., b. l. 1–7).
2017 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas FNTT atskirasis skundas dėl teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties, kuria teismas įpareigojo FNTT išduoti pareiškėjui siuntimą atlikti tinkamumo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę į CMEK, panaikinimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti FNTT 2017 m. birželio 12 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties panaikinimo (IV t., b. l. 109).
Teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nėra tiesiogiai numatyta galimybė nutartį įpareigoti atsakovą išduoti siuntimą apskųsti atskiruoju skundu. Šios pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties teismas nelaikė atsakovo teisės į teisminę gynybą apribojimu, kadangi išvadų, padarytų šioje teismo nutartyje, teisėtumas ir pagrįstumas galės būti tikrinamas nagrinėjant apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo iš esmės išsprendžiamas šalių ginčas. Pažymėjo, jog 2017 m. birželio 5 d. teismo nutartis, įpareigojanti atsakovą išduoti siuntimą pareiškėjui, negali būti atskirojo skundo objektu.
III.
Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti FNTT 2017 m. birželio 12 d. atskirąjį skundą, įpareigoti pirmos instancijos teismą jį nagrinėti (IV t., b. l. 116–123).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismas, savo nutartimi įpareigodamas atsakovą išduoti pareiškėjui A. K. siuntimą į CMEK, pažeidė procesines ir materialias teisės normas, kadangi 2017 m. birželio 5 d. nutartimi teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties Nr. A-521-492/2017 reikalavimą šioje administracinėje byloje atlikti teismo ekspertizę ir gauti ekspertizės išvadą; eliminavo pagrindinį šios nagrinėjamos administracinės bylos pagrindą sudarantį objektą – CMEK 2013 m. rugsėjo 20 d. SME pažymą Nr. 4391 ir pagrindinį ginčo dalyką – šios SME pažymos Nr. 4391 pagrįstumą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktualios praktikos ir tokiu būdu peržengė savo kompetencijos ribas. Atsakovo vertinimu, teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartis, kuria teismas įpareigojo FNTT išduoti siuntimą į CMEK pareiškėjui, priimta pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme stadijoje, o pagal atsakovui sukuriamą pareigą ir apimtį atitinka ABTĮ 88 straipsnio 2 punkte nurodyto pirmos instancijos administracinio teismo galutinio sprendimo turinį ir rūšį. Tokio turinio nutartis negalėjo būti priimta pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, ji turėjo būti galutinio teismo sprendimo dalis, išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-3422-331/2017 iš esmės. Todėl tokia teismo nutartis prilygsta galutiniam teismo sprendimui, kuris vadovaujantis ABTĮ 132 straipsniu, galėtų būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka.
Pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjęs administracinės bylos ir nepanaikinęs CMEK išduotos 2013 m. rugsėjo 20 d. SME pažymos Nr. 4391, kuria pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu vidaus tarnybai pagal sveikatos reikalavimų II skiltį, reikalauja išduoti naują siuntimą į CMEK, taip pažeisdamas bendrą teisės principą ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda). Kol apskųstieji administraciniai sprendimai yra nepanaikinti, jie yra teisėti ir galiojantys ir tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu negali būti priimti kiti administraciniai sprendimai (išduotas siuntimas į CMEK ir priimta kita CMEK išvada). Atsakovo vertinimu, teismas, priėmęs 2017 m. birželio 5 d. nutartį pažeidė atsakovo teisėtus interesus, nes įpareigojo FNTT nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos priimti administracinį sprendimą – individualų administracinį aktą, skirtą pareiškėjui. Atsakovas akcentuoja, jog atsižvelgiant į šias aplinkybes ir teisinę padėtį, kurią sukuria teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartis, negali būti panaikinta teisė asmeniui – FNTT ginčyti nutartį, kurios vykdymas sukelia akivaizdžias teisines pasekmes, nes priešingu atveju bus paneigta konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.
Atskirajame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino ir to, jog FNTT įvykdžius 2017 m. birželio 5 d. nutarties įpareigojimą ir išdavus pareiškėjui siuntimą į CMEK, atsiradusios teisinės pasekmės užkirs galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu CMEK nustatys, kad pareiškėjas tinkamas tarnybai, nebebus pagrindo tęsti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir tenkinti pareiškėjo reikalavimus, kadangi pagal Priėmimo į vidaus tarnybą tvarkos aprašo reikalavimus FNTT toliau privalės vykdyti priėmimo į statutinio pareigūno pareigas procedūras, o gavus CMEK išvadą, kad pareiškėjas netinkamas tarnybai, FNTT privalės priimti naują sprendimą dėl priėmimo į pareigas nutraukimo. Vienu ar kitu atveju, bus eliminuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje Nr. A-521-492/2017 aiškiai apibrėžtas šios nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas, o teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties pagrindu į nagrinėjamą administracinę bylą bus įtrauktas naujas CMEK sprendimas, kuris šios bylos stadijoje nėra ir negali būti administracinės bylos ginčo dalyku. Teigia, kad teismas, 2017 m. birželio 5 d. nutartyje nurodydamas, kad nutartis neskundžiama, apribojo atsakovo teisę į teisminę gynybą ir pažeidė bendrąjį teisės principą ubi ius, ibi remedium, o priimdamas skundžiamą nutartį netaikė ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuriame nustatomas alternatyvus apskundimo atskiruoju skundu pagrindas, kai teismo nutartis užkertą galimybę tolesnei bylos eigai.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir dėl to, jog joje pirmosios instancijos teismas apskritai nenurodo atsakovui, kaip kitaip jis turėtų ginti savo teises ir teisėtus interesus ar kokius trūkumus turėtų pašalinti, kad jo skundas būtų priimtinas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, jog nutartį nepriimti atsakovo 2017 m. birželio 12 d. atskirojo skundo grindžia ABTĮ 138 straipsnio 3 ir 4 dalimis, tačiau teismas visiškai nemotyvavo, kokias aplinkybes, nurodytas ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje, nustatė. Atsakovas paaiškina, kad pateikdamas 2017 m. birželio 12 d. atskirąjį skundą ABTĮ nustatyto termino nepraleido, jį pasirašė FNTT direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas, pasirašytą atskirąjį skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė FNTT atstovas – Teisės ir personalo skyriaus vedėjas A. G.. Atsakovo pateiktas teismui 2017 m. birželio 12 d. atskirasis skundas laikytinas neturinčiu jokių trūkumų, todėl turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nei termino, nei trūkumų, kuriuos atsakovas turėtų pašalinti, jog skundas teisme būtų priimtas ir nagrinėjamas.
Pareiškėjas A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nes jis yra formalus ir pateiktas siekiant vilkinti administracinę bylą. Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, o Administracinių bylų teisenos įstatymas tiesiogiai nenumato galimybės apskųsti teismo nutartis tokiais klausimais. Nutarties išduoti siuntimą ir atlikti ekspertizę įvykdymas reikš tik administracinės procedūros tęsimą, bet nereikš bylos išsprendimo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama 2017 m. birželio 13 d. pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti FNTT 2017 m. birželio 12 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-3422-331/2017 panaikinimo, kadangi atsakovo atskirasis skundas laikytas nenagrinėtinu ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog 2017 m. birželio 5 d. nutartis, kuria atsakovas įpareigotas išduoti pareiškėjui A. K. siuntimą atlikti tinkamumo tarnybai specializuotąją medicininę ekspertizę į CMEK ir dėl kurios atsakovas padavė atskirąjį skundą, atskiruoju skundu nėra skundžiama, atsakovo atskirąjį skundą atsisakė priimti. Atsakovo teigimu, teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartis, dėl savo turinio negalėjo būti priimta pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, ji turėjo būti galutinio teismo sprendimo dalis, išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-3422-331/2017 iš esmės. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog FNTT įvykdžius 2017 m. birželio 5 d. nutarties įpareigojimą ir išdavus pareiškėjui siuntimą į CMEK, atsiradusios teisinės pasekmės užkirs galimybę tolesnei bylos eigai. Atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjęs administracinės bylos, reikalauja išduoti naują siuntimą į CMEK taip pažeisdamas bendrą teisės principą ex injuria jus non oritur.
Atsižvelgus į tai, matyti, kad atsakovo atskirajame skunde dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 13 d. nutarties pateikti argumentai, yra susiję ne tik su pačia skundžiama nutartimi ir jos teisėtumo bei pagrįstumo klausimu, tačiau ir su ankstesne pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi, dėl kurios būtent ir buvo duodamas atsakovo atskirasis skundas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskiruosius skundus tik tokia apimtimi, kurią nustato atskirasis skundas bei juo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str., 154 str.), todėl šiuo atveju atsakovo argumentai, susiję su ankstesne pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi, dėl kurios buvo duodamas pareiškėjo atskirasis skundas, ir kurį skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nevertinami ir nagrinėjamas tik 2017 m. birželio 13 d. nutarties, kuria spręstas atskirojo skundo priėmimo klausimas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-885-502/2015). Taip pat tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ ketvirtajame skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.
Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad 2017 m. birželio 5 d. nutartimi teismas vadovaudamasis ABTĮ 67 straipsniu, kuris reglamentuoja pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme nuostatas, įpareigojo atsakovą išduoti siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę t. y. teismas iš esmės šia nutartimi sprendė įrodymų rinkimo byloje klausimą. Akcentuotina, kad šiuo atveju ABTĮ tiesiogiai nenumato, jog dėl nutarties sprendžiant įrodymų rinkimo klausimą ir taip pasirengiant nagrinėti administracinę bylą teisme, gali būti paduotas atskirasis skundas, kaip būtent to reikalauja ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Atsakovas savo ruožtu atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartis užkirs galimybę tolesnei bylos eigai, kadangi priėmus naują CMEK išvadą, bus eliminuotas šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, o teismo įpareigojimas atlikti atsakovą tokius veiksmus atitinka galutinio teismo sprendimo turinį. Teisėjų kolegija vertindama šiuos atsakovo teiginius, visų pirma, pažymi, kad kaip ir buvo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje, CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. Todėl naujos CMEK išvados pateikimas neužkirstų galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, kadangi šiuo atveju yra ginama pareiškėjo teisė viešojo administravimo srityje t. y. teisė užimti tam tikras pareigas valstybės tarnyboje. Visų antra, atkreiptinas dėmesys, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, kaip ir buvo minėta, 2017 m. birželio 5 d. nutartyje teismas sprendė įrodymų rinkimo klausimą, o ne dėl jų pasisakė ar juos vertino, taigi CMEK išvados pobūdis neatima galimybės iš atsakovo remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis įrodinėti, paneigti CMEK išvados pagrįstumą. Teismas, tik įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Taigi 2017 m. birželio 5 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir neišsprendžia individualaus ginčo.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant ABTĮ numatyto konkretaus atskirojo skundo pateikimo pagrindo, taip pat nutarčiai neužkirtus galimybės tolesnei bylos eigai ir taip nesuvaržius atsakovo, kaip proceso šalies teisių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. gegužės 13 d. nutartimi konstatavo, jog 2017 m. birželio 5 d. nutartis negali būti atskirojo skundo objektu t. y. atskirojo skundo pateikimas dėl tokios nutarties nėra galimas.
Atitinkamai atsakovo argumentai, jog atsakovo pateiktas teismui 2017 m. birželio 12 d. atskirasis skundas laikytinas neturinčiu jokių trūkumų, todėl turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi nesant galimybės apskųsti teismo nutarties, trūkumų šalinimo institutas taip pat negali būti taikomas, be to, 2017 m. birželio 5 d. nutartyje Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pagrįstai nurodęs, kad tokia nutartis nėra skundžiama.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo 2017 m. birželio 12 d. atskirąjį skundą. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.