- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-1522-656/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04745-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- I. K.
- Advokatai
- Jurgita Lučinskaitė
- Kategorijos
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Jurgitai Lučinskaitei ir atsakovo V. B. personalinės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7390-852/2010 pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui V. B. personalinei įmonei dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. K. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su prašymu priteisti iš atsakovo darbdavio V. B. personalinės įmonės 1150,39 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, 0,07 procentų dydžio palūkanas už pavėluotą mokėjimą iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2009-07-07 sudarė darbo sutartį, kurioje buvo sutarta, kad atsakovas jam mokės 1000 Lt darbo užmokestį. Darbo sutartis 2009-09-02 buvo nutrakta DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, tačiau nutraukimo metu atsakovas jam darbo užmokesčio neišmokėjo. Ieškovas nurodė, kad 2009-11-30 kreipėsi į atsakovą prašydamas išmokėti darbo užmokestį už išdirbtą laiką, tačiau atsakovas nesumokėjo. Tuomet ieškovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių, kur buvo nustatyta, kad ieškovo prašymas yra pagrįstas ir surašė darbdaviui reikalavimą iki 2009-12-04 atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė ir liko skolingas 1150,39 Lt. Ieškovas reikalavimą grindžia DK 141 str. 3 d., Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-01-27 įsakymu Nr. A1-32, kuriuo nustatyti 0,07 procento dydžio delspinigiai už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad prašoma priteisti suma - 1150,39 Lt - tai neišmokėtas darbo užmokestis kartu su nepanaudotų atostogų kompensacija. Paaiškino, kad I. K. dirbo apie mėnesį laiko, nors sutartis buvo nutraukta 2009-09-02. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. valstybei 400 Lt už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad I. K. įmonėje dirbo apie vieną mėnesį. Ieškovas dirbo suvirintoju su savo suvirinimo aparatu. Jam bedirbant 2009-08-06 sugedo suvirinimo aparatas, už kurio remontą įmonė sumokėjo 594 Lt. Be to, 2009-08-07 atlikdamas suvirinimo darbus ieškovas sugadino užsakovo detales, padarė gamybinį broką. Užsakovas už atliktus darbus nesumokėjo 6000 Lt. Įmonė patyrė didelį nuostolį. Padaręs broką ieškovas pasišalino iš darbo ir daugiau darbe nepasirodė. Ieškovas buvo atleistas iš darbo už pravaikštas. Atsakovas pažymėjo, kad patirtus nuostolius įmonė išskaičiavo iš ieškovo darbo užmokesčio. Išskaičiuojant žalą atsakovas apsiribojo vieno atlyginimo dydžiu. Dėl šių priežasčių, atsakovo nuomone, įmonė ieškovui neskolinga.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1150,39 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių); 8210,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuojant pagal vienos dienos uždarbį - po 26,92 Lt, imant penkių dienų darbo savaitę nuo 2010-11-18 iki visų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo dienos (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių). Kitus ieškovo reikalavimus atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo 66 Lt žyminio mokesčio, 13,26 Lt pašto išlaidų bei 400 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 7 d. tarp ieškovo I. K. ir atsakovo V. B. PĮ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovas priimtas į darbą V. B. PĮ dirbti suvirintoju. Darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2009 m. rugsėjo 2 d. DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t.y. darbdavys nutraukė darbo sutartį darbuotojui vieną kartą šiukščiai pažeidus darbo pareigas (b.l. 21, 36). Teismas vadovavosi DK 141 str. 1 d. nustatančia, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbo sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti ieškovui 1000 Lt dydžio darbo užmokestį du kartus per mėnesį. Vadovaudamasis atsakovo pateikta pažyma apie ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį (galutinio atsiskaitymo skaičiavimas), Lietuvos Respublikos Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus sprendimu, šalių paaiškinimais, pateiktais teismo posėdžio metu (b.l. 3, 4, 35), teismas konstatavo, kad nuo I. K. priėmimo į darbą dienos iki jo atleidimo iš darbo dienos jam nebuvo sumokėta darbo užmokesčio 1150,39 Lt, iš kurių 1 103,82 Lt neišmokėtas darbo užmokestis už liepos - rugpjūčio mėnesius bei 46,57 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. V. B. paaiškinimą, kad ieškovas netinkamai atliko savo darbą, dėl to V. B. PĮ buvo padaryta 6000 Lt žala, teismas vertino, kaip keliamą klausimą dėl prievolės sumokėti darbo užmokestį pasibaigimo įskaitymu (CK 3.130 str.). Teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis turėjo vienarūšio reikalavimo teisę į ieškovą, be to, Darbo kodeksas nustato specialią darbuotojo padarytos žalos išskaitymo tvarką (apribojimus) iš darbo užmokesčio. Darbo kodekso 258 straipsnyje numatyta, kad jei darbuotojas, padaręs žalą, neatlygina jos gera valia, žala, neviršijanti jo vidutinio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu; tokį nurodymą darbdavys gali priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju darbdavys V. B. PĮ nepateikė teismui rašytinio nurodymo, kurio pagrindu buvo padarytas išskaitymas, o teismo posėdžio metu V. B. paaiškino, kad darbdavys tokio rašytinio nurodymo apskritai nebuvo priėmęs. Todėl teismas atsakovo veiksmus neišmokant ieškovui darbo užmokesčio pripažino prieštaraujančiais įstatymui, o ieškovo reikalavimus dėl darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo pagrįstais. Teismas taip pat pripažino pareigą darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką DK 141 str. 3 d. pagrindu (nuo 2009-09-02 iki 2010-11-17 imtinai), kas sudaro 8210,60 Lt (305 darbo dienos x 26,92 Lt). Nuo 2010-11-18 teismas ieškovui priteistiną vidutinį darbo užmokestį skaičiavo po 26,92 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę, iki visiško atsiskaitymo. Šį mokestį teismas ieškovui iš atsakovo priteisė neatskaičius mokėtinų mokesčių.
Šalies argumentai
Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui iš atsakovo 8210,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei sprendimo dalį, kuria priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuojant pagal vienos dienos uždarbį - po 26,92 Lt, imant penkių dienų darbo savaitę nuo 2010-11-18 iki visų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo dienos (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių).
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais: teismas nenagrinėjo atsakovo priešieškinio dėl 1150,38 Lt žalos atlyginimo, kuris buvo grąžintas 2010-06-28 nutartimi. Priešieškinyje buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymo su ieškovu aplinkybes. Ieškovas, padaręs broką pasišalino iš darbo 2009-08-07, nepranešęs darbdaviui išvyko uždarbiauti į Baltarusiją ir nepasirodė virš dviejų mėnesių. Pateikė prašymą atleisti iš darbo ir sumokėti atlyginimą 2009-11-30. Padaryto broko nuostoliai 6000 Lt išryškėjo užsakovui atsisakius paslaugų. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog darbdavys sumokėjo už ieškovui asmeniškai priklausančio suvirinimo aparato remontą 594,39 Lt, kurių jis negrąžino. Teismas nenagrinėjo, kodėl buvo pritaikytas DK 136 str. 3 d. 2 p. Ieškovas sąmoningai padarė broką, nesilaikė technologinio suvirinimo proceso, įmonei padarė 6000 Lt nuostolio, dėl ko įmonė neteko užsakovo. Atsakovo nuomone, jam padaryta 30 000 Lt žala. Atsakovo įmonė yra maža, nes joje dirba septyni žmonės, metinė įmonės apyvarta 40-50 tūkstančių litų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas yra argumentai, susiję su DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrįstumas. DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 dalis); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis).
Byloje nustatyta, kad ieškovas pas atsakovą dirbo itin trumpą laiką – nuo 2009-07-07 iki 2009-09-02. Atsakovo neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skolą ieškovui nėra didelė - 1150,39 Lt. Atsakovas nurodė, kad ieškovas sugadindamas gaminį padarė atsakovui turtinę žalą, kuri yra žymiai didesnė už ieškovui nesumokėtą darbo užmokestį. Atsakovas grindžia darbo užmokesčio neišmokėjimą ieškovui grindžia teise reikalauti atlyginti žalą ir išskaityti žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio. Atsakovas turėjo galimybę DK 258 str. 1 ir 3 dalių nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos duoti rašytinį nurodymą (įsakymą) dėl žalos sumos neviršijančios vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio išskaitymo iš ieškovui priklausančio darbo užmokesčio. Atsakovas nedavė rašytinio nurodymo (įsakymo) dėl žalos išskaitymo iš darbo užmokesčio. Išieškoti žalą vien darbdavio nurodymu negalima, jei darbdavys praleidžia nustatytą vieno mėnesio terminą. Atsakovas, būdamas darbdavys, privalėjo užtikrinti, kad žalos išskaitymas iš ieškovo darbo užmokesčio būtų atliktas teisėtai. Atsakovui neatlikus teisėtos žalos išskaitymo iš ieškovo darbo užmokesčio procedūros, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo (ieškovo) kaltės, todėl ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokstis už uždelsimo laiką.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro proporcinga neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovui būtų pagrindas priteisti visą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, nes neišmokėtas visas atleidimo dieną priskaičiuotas darbo užmokestis. Byloje nustatyta, kad ieškovas pas atsakovą dirbo itin trumpą laiką – nuo 2009-07-07 iki 2009-09-02, darbą nutraukė neteisėtai – be pateisinamos priežastis neatvydamas į darbą. Ieškovas neneigė atsakovo nurodytų žalos padarymo aplinkybių ir nebendradarbiavo su atsakovu sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Atsakovas yra nedidelė individuali įmonė – neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, už kurio prievoles savo turtu visiškai atsako dalyvis V. B. (CK 2.50 str. 4 d.). DK 141 str. 3 d. pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien teismų praktikoje susiklosčiusią proporcingumo taisyklę ir formalų teisės normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą, sukeltų atsakovo verslo žlugimo galimybę. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę Nr. Nr. 2A-154-611/2010 2010-02-26 nutartyje nukrypo nuo teismų praktikoje susiklosčiusios proporcingumo taisyklės ir priteisiama vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką mažino matsižvelgdamas į kitą kriterijų – ar sankcijos priteisimas nesukels darbdavio nemokumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas savo DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką, 2010-09-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2010-09-28 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-365/2010 patvirtino Vilniaus apygardos teismo formuojamos praktikos teisingumą ir išaiškino, kad taikant DK 141 str. 3 d. teisės normą būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus: pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Teismas mažina ieškovui priteisimą vidutinį vienos darbo dienos darbo užmokestį nuo 26,92 Lt iki 8 Lt. Nurodytos sumos priteisimas pakankamai skatins darbdavį (atsakovą) greičiau eliminuoti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą atsiskaityti sy darbuotoju (ieškovu).
Sumažinus priteisiamo vidutinio darbo užmokesčio sumą, ieškovui iš atsakovo priteisiama 3480 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką (435 darbo dienos x 8 Lt) už laikotarpį nuo 2009-09-02 iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos 2011-06-06 (sprendimo įsiteisėjimo).
Vadovaujantis CPK 96 str., iš atsakovo priteisiama 140 Lt ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui I. K. iš P. B. personalios įmonės priteista 8210,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuojant pagal vienos dienos uždarbį - po 26,92 Lt, imant penkių dienų darbo savaitę nuo 2010-11-18 iki visų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo dienos, pakeisti.
Priteisti ieškovui I. K. iš atsakovo P. B. personalios įmonės 3480 Lt vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokėtinų mokesčių) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki 2011 m. birželio 6 d.; vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuojant pagal vienos dienos uždarbį - po 8 Lt (neatskaičius mokėtinų mokesčių), imant penkių dienų darbo savaitę nuo 2011 m. birželio 7 d. iki visų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo dienos.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. B. PĮ, į.k. 2495965, 140 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbankas“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.