Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-01-31 · Civilinė byla Nr. e2-1737-490/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
e2-1737-490/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14685-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
R. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1737-490/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14685-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2022 m. sausio 31 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,sekretoriaujant L. B.,dalyvaujant ieškovės atstovei Ž. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš R. R. 202,82 Eur skolą už valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 8 d. ir 8,95 Eur delspinigių už laikotarpius nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. ir nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2007 m. gegužės 16 d., iš viso - 211,77 Eur (du šimtus vienuolika eurų 77 et) Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai, taip pat penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas R. R. buvo valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. birželio 21 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atsakovas nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2006 m. birželio 5 d. buvo sudaręs Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Nuomos sutartis). Pasirašydamas Nuomos sutart, atsakovas sutiko su visomis jos nuostatomis, tarp jų: 1) žemės nuomos mokesčio dydis metams nustatomas Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (11 punktas); 2) žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teises aktų nustatyta tvarka (12 punktas); 3) atsakovas (nuomininkas) prisiima atsakomybę už Nuomos sutarties pažeidimus, įsipareigodamas mokėti delspinigius Kauno miesto savivaldybei nuo nesumokėto (ar pavėluotai sumokėto) nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną (14 punktas); 4) taip pat įsipareigoja laikytis įstatymų ir Nuomos sutarties sąlygų, už jų nevykdymą atsakyti įstatymų nustatyta tvarka (16 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.1 punkte nustatyta, kad šis nutarimas taikomas nustatant nuomos mokesti už nuomojamą pagal teisės aktus, nustatančius valstybinės žemės nuomos tvarką, valstybinę žemę (išskyrus tarptautinių oro uostų ir valstybinių jūrų uostų žemę), 1.4 punkte numatyta, kad konkretu nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą nustato savivaldybės taryba. 1.5 punkte nurodyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas, o 1.6 punkte - kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokesti sumoka i savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491 (toliau - Taisyklės), 4, 11 ir 23 punktuose. Atsakovui valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. T-272 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ (su 2004 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. T-404 pakeitimais) 1.2 punkte nustatytą tarifą - 2 procentai žemės vertės už ne žemės ūkio paskirties žemę, jeigu sudarytos žemės nuomos sutartys arba iki nustatyto mokesčio sumokėjimo termino likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui yra pateikti prašymai sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis. Tuo pačiu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo nustatytas valstybinės žemės nuomos mokėjimo terminas - fiziniams asmenims - iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Atsakovui prievolė mokėti už valstybinės žemės nuomą kilo tiek pagal sudarytą Nuomos sutartį, tiek pagal aukščiau nurodytus teisės aktus, tačiau atsakovas minėto mokesčio nustatytais terminais nesumokėjo. Pagal 2021 m. birželio 21 d. Mokesčių mokėtojo kortelę bei Skolų iššifravimo mokestiniais laikotarpiais pagal objektus eurais suvestinę, atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijai iš viso yra skolingas 202,82 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už sklypo (duomenys neskelbtini), nuomą: už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. - 148,86 Eur, už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 5 d. - 53,96 Eur. Kadangi atsakovas praleido terminą žemės nuomos mokesčiui sumokėti, skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai nuo prievolės praleidimo dienos už 180 dienų: už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. - 5,95 Eur ir laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2007 m. gegužės 16 d. - 2,16 Eur, taip pat, kaip matyti iš Skolų iššifravimo mokestiniais laikotarpiais pagal objektus eurais suvestinės, priskaičiuojant nesumokėtų delspinigių dalį už 2004 m. - 0,84 Eur, iš viso - 8,95 Eur delspinigių.

Ieškovės nuomone, šioje byloje ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas ir ieškinys turėtų būti tenkintas visa apimtimi, kadangi valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams turėtų būti taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kuri lemia su viešuoju interesu susijęs santykiu objektas - valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis - teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui buvo siunčiami priminimai, kuriuose buvo raginama sumokėti žemės nuomos mokestį. Atsakovas kiekvienais metais pranešimais būdavo informuojamas apie prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, atsakovui buvo primenama apie skolos egzistavimą ir nurodoma, jog laiku nesumokėjus mokesčio jis bus išieškomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negalima pripažinti, kad tai, jog žemės nuomos mokesčio skola yra už 2005 metus, suteikė ar galėjo suteikti atsakovui teisėtus lūkesčius tikėtis, kad ieškovė apskritai atsisako savo teisės gauti žemės nuomos mokestį, arba nemano, kad ši jos teisė yra pažeista. Atsakovas apie prievolę mokėti valstybinės žemės mokestį žinojo, tačiau savo pareigos nevykdė - nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybinės žemės sklypais nemokėjo, nors ginčo objektu esančiu valstybinės žemės sklypu atsakovas faktiškai naudojosi ir turėjo realią galimybę be jokių apribojimų įgyvendinti visas žemės naudojimosi teises šiame sklype. Ieškovė norėjo ginčą spręsti taikiu būdu, siekdama nepabloginti atsakovo turtinės padėties - priminė atsakovui apie likusį jo įsiskolinimą, tačiau atsakovas jos pastangas ignoravo. Be to, ieškovės vertinimu, taikant ieškinio senatį ieškinio reikalavimui, atsakovui šiuo atveju būtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas kitų valstybinės žemės nuomos mokesčių mokėtojų atžvilgiu, t. y. atsakovas, kuris žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo neneigia, tačiau eilę metų akivaizdžiai sąmoningai nevykdė teisės aktais ir Nuomos sutartimi jam nustatytos pareigos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį žinodamas ir suprasdamas dėl to jam galinčias kilti pasekmes, yra atleidžiamas nuo prievolės savo įsiskolinimą sumokėti, taip įgydamas nepagrįstą pranašumą kitų valstybinės žemės nuomininkų, kurie sąžiningai vykdė visus savo įsipareigojimus ir laiku mokėjo jiems apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį, atžvilgiu. Tokia diskriminacinė situacija valstybės žemės nuomininkų tarpe negali būti toleruotina, todėl šiame ginče senaties taikymas būtų ydingas.

Šalies argumentai

2021 m. gruodžio 14 d. pareiškimu ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senatį ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimams dėl skolos už valstybinės žemės nuomos priteisimo, motyvuodama tuo, kad taikius ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimams ieškinio senatį ir vien tuo pagrindu atmetus ieškinį, atsakovui R. R. būtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas kitų valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojų atžvilgiu ir tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Atsakovas R. R., kuris sąmoningai nevykdė teisės aktais ir 2005 m. birželio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos pareigos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, būtų atleidžiamas nuo prievolės sumokėti savo įsiskolinimus. Tokia diskriminacinė situacija valstybinės žemės nuomininkų tarpe negali būti toleruojama, todėl įvertinus tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Teismo posėdžio metu ieškovės prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi nuo tada, kai susidarė ieškovės nurodoma 202,82 Eur skola, yra suėjęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę" 1.6 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 d. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 2 d.), taigi ieškovės teisė į ieškinį atsirado 2006 m. lapkričio 15 d., tačiau į teismą su ieškiniu ji kreipėsi tik 2021 m. spalio 18 d. Ieškovė teigia, kad atsakovui buvo siunčiami priminimai, kuriuose buvo raginama sumokėti žemės nuomos mokestį, tačiau teismui buvo pateiktas tik vienas toks priminimas, išsiųstas 2021 m. balandžio 30 d., kuris buvo išsiųstas ne atsakovo deklaruotos ir gyvenamosios vietos, t. y. klaidingu adresu - (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ir procesiniuose dokumentuose dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė nurodė klaidingą atsakovo adresą, kurį atsakovas teismui patikslino savo iniciatyva sužinojęs apie pradėtą teisminį procesą, kas leidžia daryti išvadą, kad jei tokie priminiai ir buvo siunčiami anksčiau, jie taip pat buvo siunčiami klaidingu adresu. Skirtingai, nei nurodoma ieškinyje, atsakovas apie valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą nežinojo ir nėra gavęs nei vieno raginimo sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovo gyvenamosios vietos adresas, kuris taip pat sutampa su deklaruotu adresu - (duomenys neskelbtini), nesikeitė nuo (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė turėjo visas galimybes tinkamai pateikti priminimus apie nesumokėtą žemės nuomos mokestį. Atsakovo nuomone, ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi praleidusi tam nustatytą terminą, beveik 15 metų nesiėmė reikiamų veiksmų savo teisėms ginti įstatymo nustatyta tvarka, todėl vadovaudamasis CK 1.126 str. 2 d., reikalauja taikyti ieškinio senatį.

Atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, jis prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama iš esmės, nedalyvaujant atsakovui(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

Ieškovės atstovės paaiškinimu, 2005 m. vasario 17 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. birželio 21 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 21 d. Mokesčių mokėtojo kortele, Skolų iššifravimo mokestiniais laikotarpiais pagal objektus eurais suvestine nustatoma, kad atsakovas R. R. nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2006 m. birželio 5 d. buvo valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkas, kuris ieškovei yra skolingas 202,82 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio : už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. - 148,86 Eur, už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 5 d. - 53,96 Eur ir 8,95 Eur delspinigių už laikotarpius nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. ir nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2007 m. gegužės 16 d., iš viso skola - 211,77 Eur.

Atsakovas savo atsiliepime, iš esmės neginčydamas valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos, prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė daugiau kaip 15 metų nesiėmė veiksmų skolai išsiieškoti, ir nurodo, kad iš ieškovės nėra gavęs nė vieno priminimo sumokėti skolą, nors savo gyvenamosios vietos per šį laikotarpį nekeitė.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.1 punkte nustatyta, kad šis nutarimas taikomas nustatant nuomos mokestį už nuomojamą pagal teisės aktus, nustatančius valstybinės žemės nuomos tvarką, valstybinę žemę (išskyrus tarptautinių oro uostų ir valstybinių jūrų uostų žemę), o 1.6 punkte - kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2006 m. birželio 5 d. nuomojo valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir turėjo pareigą iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos sumokėti valstybinės žemės mokestį. Dėl paminėto ieškovei teisė apginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį atsirado 2006 m. lapkričio 16 d., tačiau ieškovė aktyvių veiksmų savo teisei apginti ėmėsi tik 2021 m. balandžio 30 d., išsiųsdama atsakovui priminimą dėl skolos, o šią savo teisę realizavo 2021 m. rugsėjo 17 d., kreipdamasi į Kauno apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Akivaizdu, kad ieškovė daugiau nei 14 metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų apginti savo pažeistas teises ir išsiieškoti skolą.

Ieškinyje ieškovė teigė, kad, jos nuomone, šioje byloje ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas ir ieškinys turėtų būti tenkintas visa apimtimi, kadangi valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams turėtų būti taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Be to, taikant ieškinio senatį ieškinio reikalavimui, atsakovui šiuo atveju būtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas kitų valstybinės žemės nuomos mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovė tik 2021 metais ėmėsi veiksmų dėl 2005 – 2006 metais susidariusios valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos iš atsakovo išieškojimo, ir nurodė, jog , matyt, tai įvyko dėl žmogiško neapsižiūrėjimo. Taip pat ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, motyvuodama, kad , priešingu atveju, bus pažeistas teisingumas.

Teismas nesutinka su šiuo ieškovės argumentu, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje negali būti taikomas, nes valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams turi būti taikomas specialus teisinis reglamentavimas. CK 1.134 straipsnyje yra nurodyta, kokiems reikalavimams ieškinio senatis yra netaikoma : 1) iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsiradusiems reikalavimams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, 2) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ir kitas kredito įstaigas, 3) atlyginti dėl baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 8 dalyje nurodytų nusikaltimų atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą, 4) kitų įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams. Taigi, ieškinio reikalavimas nepatenka į reikalavimų sąrašą, kuriems ieškinio senatis netaikoma.

Ieškinio senaties terminas yra atnaujinamas, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Byloje ieškovė, prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą, motyvavo tuo, kad, priešingu atveju bus pažeistas teisingumas ir atsakovas įgis pranašumą prieš kitus valstybinės žemės nuomininkus, sąžiningai mokančius žemės nuomą. Tačiau ieškovė byloje neįrodė, kad, taikant ieškinio senatį, bus pažeistas teisingumo principas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodyta priežastis, dėl kurios tik 2021 m. buvo pradėtas skolos išsiieškojimo procesas, - žmogiškas neapsižiūrėjimas, jokiu būdu nepateisina ieškovės neveikimo nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovės teiginys, kad atsakovas kiekvienais metais pranešimais būdavo informuojamas apie prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, atsakovui buvo primenama apie skolos egzistavimą ir nurodoma, jog laiku nesumokėjus mokesčio jis bus išieškomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, byloje yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Byloje yra pateiktas tik Kauno miesto savivaldybės administracijos Licenzijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2021 m. balandžio 30 d. priminimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos, išsiųstas atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), nors bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šitoks ilgas ieškovės neveikimas yra nepagrįstas ir nepateisinamas, nes ieškovė pati turi pareigą laiku ir tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas – tinkamai vykdyti valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimą. Pažymėtina, kad ieškovė, žinodama apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereagavo ir nereiškė ieškinio, tad atsakovui atsirado pagrįstas lūkestis tikėtis, kad ieškovė arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jos teisė yra pažeista.

Be to, pažymėtina, kad ieškovė byloje vadovaujasi ir Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491, kurių 34 punkte nurodyta, kad, jei nustatoma, jog asmuo naudojasi (naudojosi) valstybine žeme ir nemoka (nemokėjo) valstybinės žemės nuomos mokesčio, Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius valstybinės žemės nuomos mokestį asmeniui apskaičiuoja nuo naudojimosi žemės sklypu pradžios, bet ne daugiau kaip už einamuosius metus ir už penkerius praėjusius metus. Taigi, darytina išvada, kad ir pati ieškovė žino, jog valstybinės žemės nuomos mokesčiui yra taikytinas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas.

Tokiu būdu, teismui nenustačius svarbių ieškinio senaties praleidimo priežasčių, kurios būtų pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senatį, ieškinys atmestinas ( CK 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, nes byloje ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 1,84 Eur ir neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos valstybei neatlyginamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė