Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojant jo veiką į BK 1511 ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius pažymi, kad LAT savo nutartyse ne kartą pažymėjęs, kad tokios kategorijos bylose nustatant faktines bylos aplinkybes ypatingą reikšmę turi seksualinę prievartą patyrusio asmens parodymai ir preciziškas jų vertinimas patikimumo aspektu ir tai turi būti atliekama vadovaujantis parodymų nuoseklumo, neprieštaringumo, logiškumo ir atitikties kitiems bylos duomenims kriterijais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-1073/2024, 2K-72-788/2024 ir kt.). Šiuo atveju teismas subjektyvius nukentėjusiosios parodymus apie jos būseną iškėlė virš objektyvių įrodymų, nors tokiose bylose turėtų būti nustatyta aiški įrodymų hierarchija ir prioritetas teikiamas objektyviems įrodymams. Vertinant apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų faktus daugiausiai klausimų kyla tada, kai nukentėjusysis pats sutinka vartoti šias medžiagas ir nuo jų apsvaigsta. Būtent šių faktų nustatymas turi turėti lemiamų reikšmę kvalifikuojant nusikalstamą veiką. Kai nukentėjusioji pati vartoja alkoholį ir nuo jo apsvaigsta, po to turi lytinius santykius LAT praktika nėra išplėtota, todėl šiuo aspektu LAT galėtų pasisakyti, ar žemesnės instancijos teismai tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar jų išvados padarytos remiantis patikimais įrodymais, o ne prielaidomis. Iš priimtų procesinių sprendimų akivaizdu, kad L. B. parodymais netikima, tačiau tikima vienu pasakytu sakiniu (nutarties 17 p.) ir atvirkščiai - nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji nieko neprisimena, tikima, o parodymais, kad nuteistasis “...apie pusę 8 susirinko skarbonkes ir išėjo“, netikima. Kasatorius pažymi, kad butelio į rankas padavimas ir pasiūlymas išgerti negali būti vertinamas kaip prievartinis veiksmas, nes mergina laisva valia iš anksto buvo priėmusi pasiūlymą kartu išgerti. Prieš pradedant vartoti alkoholį, nebuvo jokios nepasitenkinimo reakcijos ir tai tik patvirtina jos sutikimą išgerti. Nors L. B. ir nukentėjusios parodymai apie tolimesnes aplinkybes, atėjus į įvykio vietą, iš esmės skiriasi, tačiau bylos aplinkybės tiek kaltinamajame akte, tiek ir teismo nuosprendyje iš esmės aprašomos remiantis tik nukentėjusiosios parodymais, kad L. B. liepė jai gerti, ji apgirto ir nieko neprisimena. Liudytojai apie seksualinę prievartą jokių reikšmingų parodymų duoti taip pat negalėjo, nes apie tai sužinojo tik iš pačios nukentėjusiosios. Specialistų išvados ir daiktiniai įrodymai taip pat nepatvirtina seksualinės prievartos fakto, todėl šiuo atveju labai svarbu nukentėjusiosios parodymų patikimumo vertinimas, o jos parodymai apie įvykio aplinkybes ir jos pačios būklę yra nenuoseklūs ir prieštaringi, tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija dėl to nepasisakė, o apsiribojo tik lakoniškais teiginiais.