Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-29 · Byla Nr. e2KT-139-943/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
e2KT-139-943/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33425-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
Z. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2KT-139-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33425-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo Z. V. pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2VP-39865-964/2018 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2VP-39865-964/2018, kurioje pareiškėjas Z. V. pareiškė nušalinimą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovybė pareiškėjui nepateikia paaiškinimų dėl išimtinių ir įstatyme nenumatytų antstoliui D. K. šiame teisme suteikiamų teisių. Be to, teisėja L. B. yra susijusi su šiomis aplinkybėmis, o šiuo metu eina Vilniaus apygardos teismo pirmininkės pareigas, todėl pareiškėjas reiškia nušalinimą ir Vilniaus apygardos teismui, kuris pagal įstatymą turi nagrinėti nušalinimo pareiškimą apylinkės teismui.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis reglamentuoja, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimo pareiškimą abiems teismams grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovybės atsakymais į pareiškėjo paklausimus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, pareiškėjo nurodyti teismo administracine tvarka parengti atsakymai į pareiškėjo raštus nesudaro pagrindo abejoti bylą turinčio nagrinėti teismo šališkumu. Pareiškėjas, nesutikdamas su atitinkamo teismo atsakymu, parengtu administracine tvarka, turi teisę jį skųsti įstatymuose nustatyta tvarka, o ne reikšti nušalinimo pareiškimus to teismo teisėjams jų nagrinėjamose civilinėse bylose. Pažymėtina, kad teisėjai nėra tiesiogiai pavaldūs teismo pirmininkui, nes Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, jog teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė sprendžia, jog pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo, todėl objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2VP-39865-964/2018 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjo Z. V. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2VP-39865-964/2018 nagrinėjimo netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė