Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. IĮ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė R. K. 2010-12-15 pateikė prieštaravimus (b.l. 33-35), kuriais prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-12-03 preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Jos teigimu, šalys žodžiu susitarė dėl 2010-09-06 rangos sutarties pakeitimo, dėl papildomų darbų atlikimo. Buvo sutarta ir dėl atskirų nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo. Darbai buvo baigti 2010-10-25. Atsiskaitymus darbų atlikimo metu ji vykdė grynaisiais pinigais. Laikotarpiu nuo 2010-09-24 iki 2010-11-03 atsakovė sumokėjo grynaisiais pinigais ieškovui iš viso 21 014 Lt. Tačiau ieškovas išdavė jai kasos pajamų orderį tik 3000 Lt sumai, o piniginių lėšų likusiai sumai neapskaitė ir tai patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų atsakovei neišdavė. Darbų priėmimo aktą pasirašė ieškovo suklaidinta, tikėdamasi, kad šis pakoreguos jai pateiktus apmokėjimui dokumentus. Tvirtina, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, priėmė sprendimą vadovaudamasis tik ieškovo pateiktais įrodymais bei tinkamai neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje visiškai nebuvo vertintas 2010-10-30 - 2010-11-01 elektroninis susirašinėjimas tarp atsakovės ir ieškovo, kuriame nurodoma, jog viso 12 452 Lt, gauta 5000 Lt, liko 7452 Lt. Šie susirašinėjimai patvirtina, jog tarp šalių atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais, nepasirašant pinigų išdavimo kvito. Teismas nevertino ir 2010-11-16 grynųjų pinigų paėmimo kvito 3686,46 Lt sumai, kuris taip pat pagrindžia šalių atsiskaitymus grynais pinigais bei tai, kad ieškovas neišrašinėjo kasos pajamų orderio. Minėtas anuliuotas grynųjų pinigų paėmimo kvitas, surašytas likus tik vienai dienai iki atliktų darbų akto pasirašymo, taip pat patvirtina, jog tarp šalių ginčas galėjo kilti tik dėl 3686,46 Lt sumos sumokėjimo, tačiau jokiu būdu ne dėl 13 434,70 Lt sumos. Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė liko ieškovui skolinga 7452 Lt sumą, 2010-11-03 atsakovės atliktas 4000 Lt grynųjų pinigų išėmimas iš banko sąskaitos patvirtina, jog pinigų sumos skirtumą, artimą ginčo sumai, t.y. 7000 Lt – 4000 Lt, kas sudaro 3452 Lt, ji sumokėjo. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo ir turėjo didesnė atidumo pareigą, todėl nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė ieškovo pateiktiems įrodymams.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, neatsižvelgė į šiais klausimais suformuotą teismų praktiką. Šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyti daliniai atsiskaitymai (2.2. p.), kuriuos ir vykdė atsakovė. Šalys nebuvo sutarusios kokiu būdu ir tvarka vyks daliniai atsiskaitymai už atliktus darbus. Kilus ginčui dėl tarp šalių vykusių atsiskaitymų už atliktus rangos darbus bei atsižvelgiant į sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo, į tai, kad rangos sutartis buvo pasiūlyta ieškovo, jos sąlygos turėtų būti aiškinamos būtent ieškovo nenaudai. Todėl teismo išvada apie tai, jog byloje nesama įrodymų, patvirtinančių atsakovės kreipimąsi į ieškovą dėl pakvitavimo apie visišką sutarties įvykdymą išdavimo, nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Apeliantė savo apeliaciniame skunde kelia netinkamo faktinių aplinkybių interpretavimo ir netinkamo įrodinėjimo instituto taikymo, sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo klausimus. Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad šalis siejo CK 6.672 str. ir 6.681 str. reglamentuojami vartojimo rangos civiliniai teisiniai santykiai, atsiradę 2010-09-06 jų sudarytos statybos rangos sutarties (b.l. 5-6) pagrindu. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo iki 2010-12-06 atlikti statybos ir remonto darbus pagal abiejų šalių pasirašytą lokalinę sąmatą (b.l. 7) apeliantės gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) , kurių vertė 16 434 Lt (sutarties 1.1. p., 3.1.1. p.), o apeliantė įsipareigojo atsiskaityti už darbus ne vėliau, kaip per 5 kalendorines dienas nuo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros išrašymo (sutarties 2.2. p.). Pastarosios sutarties sąlygos formuluotė leidžia spręsti ir apie tai, kad šalys sulygo dėl galimybės atsiskaityti už darbus dalimis. Toks susitarimas iš esmės neprieštarauja ir įstatymo nuostatoms. Pagal CK 6.687 str. užsakovas privalo apmokėti už atliktus darbus statybos rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, t.y. šalys susitaria, ar darbai bus apmokami etapais, ar visa sutarties kaina bus sumokama po objekto priėmimo. Vartojimo ranga pasižymi dar ir tokiu ypatumu, kad darbų kainą privalu sumokėti tik po to, kai rangovas perduoda darbų rezultatą, nebent pats užsakovas sutiktų darbų kainą arba avansą sumokėti jau sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku (CK 6.676 str. 2 d.).

Ieškovas (rangovas) savo sutartinę pareigą įvykdė, sąmatoje numatytus darbus atliko laiku ir juos perdavė apeliantei (užsakovei). Apie tai liudija atliktų darbų priėmimo aktas, pasirašytas apeliantės 2010-11-17 (b.l.8), taip pat jos paaiškinimai teisme, nurodant, kad į suremontuotą namą įsikėlė 2010-10-28 (b.l. 76). Tokiu atveju apeliantei atsirado priešpriešinė prievolė ne tik priimti darbų rezultatą, bet ir atsikaityti su rangovu sutartyje numatyta tvarka bei terminais. Kaip matyti iš bylos, ieškovas apmokėjimui pateikė dvi sąskaitas-faktūras, atitinkamai 6686,46 Lt sumai, išrašytą 2010-11-15 dieną, ir 9748,24 Lt sumai, išrašytą 2010-11-19 dieną (b.l. 9-10). Ginčas tarp šalių kilo dėl apmokėjimo už atliktus rangos darbus. Vienintelis tiesioginis įrodymas, patvirtinantis 3000 Lt sumos ieškovui 2010-09-24 sumokėjimą, yra kasos pajamų orderis (b.l.11). Apeliantė savo paaiškinimus apie tai, kada ir kokias sumas sumokėjo, grindžia 2010-10-07 jai atsiųsta elektroniniu laišku patikslinta darbų sąmata 12 013,30 Lt sumai (b.l. 36-38, 53-56), susirašinėjimu su ieškovu (2010-10-30 ir 2010-11-01) elektroniniais laiškais (b.l. 39, 50-52), kuriuose ieškovas yra pripažinęs 5000 Lt sumos gavimą, taip pat dokumentais, patvirtinančiais pinigų iš jai priklausančių sąskaitų išgryninimą - 2010-10-08 du kartus po 3000 Lt (b.l. 40), 2010-10-12 - 4000 Lt (b.l. 41), 2010-10-22 dar 4000 Lt ir 1000 Lt (b.l. 42), bei 2010-11-03 - 4000 Lt (b.l. 43). Kadangi antroji sandorio šalis (ieškovas) tokių mokėjimų nepripažįsta ir pretenzijomis (b.l. 13, 14) bei ieškiniu pareikalavo iš apeliantės atsiskaitymo, būtina atsižvelgti ir į tai, kaip įstatymuose yra reglamentuojamas prievolės įvykdymo patvirtinimas ir kam tokiu atveju tenka įrodinėjimo pareiga. Pagal CK 6.65 str. 1 d. nuostatas, kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį įvykdymą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Kitu atveju skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas prievolės įvykdymo faktą patvirtinantis dokumentas (CK 6.65 str. 3 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tokį reglamentavimą bei sprendė, kad apeliantės elgesys neatitinka apdairaus ir rūpestingos asmens elgesio standartų, mokėjimams pagrįsti nepareikalavus iš ieškovo bent pakvitavimo, o tokio elgesio rizika (neigiamos pasekmės) tenka jai pačiai ir apsunkina įrodinėjimo procesą. Pažymėtina, kad šioje situacijoje būtent apeliantė privalėjo pasirūpinti atitinkančio jos sumokėtą sumą dokumento gavimu iš rangovo, esant judviejų oficialiems, sutartimi pagrįstiems teisiniams santykiams. Be to, būtent jai tenka ir įrodinėjimo pareiga įrodyti atsiskaitymo pagal sutartį faktą. Sutarčių aiškinimo taisyklės, suformuluotos CK 6.193 str., kuriomis apeliantė remiasi savo apeliaciniame skunde, nagrinėjamojoje situacijoje jokių reikšmingų aplinkybių negali patvirtinti, nes nekilo sutarties šalių ginčo dėl tokios sąlygos egzistavimo, t.y. ar apskritai buvo galimas dalinis atsiskaitymas pagal minėtą sutartį. Ieškovas nekvestionavo tokio susitarimo, t.y. atsikaitymas dalimis potencialios galimybės. Esant apeliantės valiai ir norui tą padaryti, nelaukiant darbų atlikimo ir jų rezultato jai perdavimo, atsiskaitymas tokia forma buvo galimas.

Kaip jau buvo nurodyta, ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo tik dėl šios sąlygos įgyvendinimo ar neįgyvendinimo, dėl apeliantės dalinių mokėjimų apimties, išskyrus dokumentu patvirtinamą 3000 Lt dalinį mokėjimą. Kolegija atmeta kaip teisiškai ydingus skundo argumentus, kad visišką jos atsiskaitymą su rangovu jau savaime patvirtina rangos sutarties 2.2. p., leidęs tokią atsiskaitymo tvarką. Vien šios sutarties sąlygos bei fakto, kad avansu buvo sumokėta dalis sumos (3000 Lt), nepakanka konstatavimui, kad apeliantė savo sutartinę pareigą ieškovui, kaip ji teigia, visiškai įvykdė dar iki 2010-11-15 jai pateiktos apmokėjimui pirmosios sąskaitos, kurią, pažymėtina, ji akceptavo (pasirašė) (b.l.9), iki 2010-11-17 darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento ir antrosios, 2010-11-19 surašytos apmokėjimui sąskaitos (b.l. 10). Viena vertus, pinigų išgryninimas 2010-10-08, 2010-10-12, 2010-10-22 dienomis nepatvirtina šių pinigų panaudojimo tuo tikslu, kuriuo nurodoma - atsiskaitymui už rangos darbus. Argumentas, kad teismas nevertino 2010-11-16 grynųjų pinigų paėmimo kvito 3686,46 Lt sumai, kuris taip pat pagrįstų šalių atsiskaitymus, negali būti apeliacinės instancijos teismo priimtas domėn, nes tokio kvito šios bylos medžiagoje nėra, apie jį užsimenama tik apeliantės paaiškinimuose teismui (b.l. 77).

Kita vertus, pačios apeliantės pozicija dėl mokėjimų, jų datų ar atsikaitymo termino nėra nuosekli, todėl remtis jos paaiškinimais kaip visiškai patikima įrodinėjimo priemone šiuo atveju negalima. Savo prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo apeliantė teismui tvirtino, kad trimis mokėjimais – 3000 Lt, 6000 Lt ir 3014 Lt jau 2010-10-12 buvo pilnai atsiskaičiusi pagal ieškovo elektroniniu paštu 2010-10-07 atsiųstą patikslintą sąmatą ir tokį faktą vėlesniame (2010-10-30) laiške pripažino ir ieškovas (b.l. 34). Tačiau, pastebėtina, šis įvardijo ne apeliantės nurodomos 12 014 Lt, o 5000 Lt sumos gavimą (b.l. 50-52). Nepaisant to, savo išsiųstame atsakyme ieškovui apeliantė nepateikė jokios papildomos informacijos apie buvusius savo mokėjimus, jų neišvardijo, nepareiškė ir aiškių prieštaravimų dėl rangovo pripažįstamos kaip gauta suma dydžio. Aplinkybė, kad kvitu yra patvirtinamas 3000 Lt sumos sumokėjimas, o elektorinėje korespondencijoje laiške nurodomas 5000 Lt sumos gavimas, šios bylos kontekste nėra teisiškai reikšminga ir nepatvirtina atsiskaitymo būtent pagal sutartimi patvirtintą sąmatą, atsižvelgiant į galimai egzistavusius šalių žodinius susitarimus (b.l. 33) dėl darbų, nenumatytų sutartyje ar nepatekusių į sąmatą, atlikimo.

Be to, pateikti rašytiniai įrodymai apie pinigų iš sąskaitos išgryninimą tik iš dalies sutampa su apeliantės nurodomais mokėjimo laikotarpiais. Antai laikotarpiu iki įvardinto kaip visiškas atsiskaitymas momento - 2010-10-12 – apeliantės pateikiama informacija apie du grynųjų pinigų išėmimo atvejus, t.y. 2010-10-08 du kartus po 3000 Lt ir 2010-10-12 dar 4000 Lt. Po visiško, kaip teigiama, atsiskaitymo, ji tvirtina apie tebevykusius mokėjimus, 2010-10-22 atsiskaitymą pagal sutartį įrodinėdama 2010-10-22 paimta iš banko 5000 Lt suma, o 2010-11-03 mokėjimo 4000 Lt sumai negrįsdama jokiais papildomais duomenimis. Įstatymas rangos procese nustato tam tikrus elgesio standartus, vienus dispozityviai, kitus – imperatyviai, jų turėtų paisyti tiek užsakovas, tiek darbus atliekantis vykdytojas (rangovas). Pavyzdžiui, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, įstatymų leidėjas įtvirtina tam tikras garantijas užsakovui. CK 6.673 str. numato, kad rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomi darbai ar paslaugos, dėl kurių nebuvo sulygta. Dar daugiau, užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje, taip pat bet kada iki darbo rezultato priėmimo jis gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Vertinant apeliantės teiginius apie jos vykdytus mokėjimus, ženkliai viršijančius sąmatinę kainą, šios teisės normos kontekste, akivaizdu, kad raštu nesulygus dėl darbų kainos padidinimo ar sąmatoje nenumatytų darbų atlikimo, jokie mokėjimai, nenumatyti statybos rangos sutartyje, nebuvo jai privalomi, juolab, viršijantys sutarties kainą. Priešingi jos veiksmai nėra logiškai paaiškinami, o jeigu ir buvo atlikti, tai jie grindžiami kitais susitarimais su ieškovu.

Konstatuotina, kad apeliantei nepateikus jokių realiai apmokėjimą rangovui (ieškovui) būtent pagal šią byloje vertinamą rangos sutartį patvirtinančių dokumentų, o šiam neigiant atsiskaitymo faktą (CPK 12 str., 178 str.), pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus kaip visumą, įskaitytinai ir jų patikimumo aspektu, teisingai nurodė, kad atsakovės (apeliantės) pateikti duomenys bei jos iniciatyva apklaustų liudytojų paaiškinimai neleidžia padaryti kitokios išvados apie apeliantės sutartinės prievolės ieškovui įvykdymą. Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė apylinkės teismas. Tačiau teisėjų kolegija teismo išvadai, kad byloje nesama patikimų duomenų, leidžiančių pripažinti, jog apeliantė yra apmokėjusi jai pateiktas dvi sąskaitas, savo turiniu atitinkančias rangos sutarties bei jos priedo (sąmatos) turinį ir suminę išraišką, iš esmės pritaria (CPK 185 str.). Materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo ar taikymo kolegija taip pat nenustatė. Esant šiomis aplinkybėms, teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą aptarti ir kiti skundo argumentai nesudaro.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 109), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.