Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (Duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (Duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba „(Duomenys neskelbtini)“, AB, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. E. V., būdamas E. V. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), 2017-11-07 pertvarkytos į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), savininku ir nuo 2017-11-07 UAB direktoriumi, vykdydamas vadovo pareigas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, 21 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“,

- 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

- 16 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“, siekdamas, kad E. V. IĮ bei UAB „(Duomenys neskelbtini)“ apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams, veikdamas per R. V., formaliai įdarbintą UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotoją D. M., teikusią buhalterinės apskaitos paslaugas, kurios E. V. nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokė, neteikdamas joms duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – gautas pajamas iš (Duomenys neskelbtini) įmonės (Duomenys neskelbtini), AB, organizuojant ir teikiant darbuotojų nuomos paslaugas E. V. IĮ ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu šiai (Duomenys neskelbtini) įmonei, neteikdamas duomenų apie darbuotojams išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas, sumokėtas lėšas juridiniams asmenims, panaudotas išgrynintas lėšas, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tai yra:

1) (Duomenys neskelbtini), AB, pagal išrašytas sąskaitas faktūras pervedus mokėjimo pavedimais pinigines lėšas: 2017 m. – 872 170,11 Eur, 2018 m. – 976 530,02 Eur, 2019 m. – 90 402,80 Eur į E. V., R. V. bei N. V. vardu atidarytas banko sąskaitas, iš jų E. V. mokėjimo pavedimais ir grynaisiais pinigais išmokėjo neoficialų darbo užmokestį, nurodant mokėjimo pagrindą „Beprocentinė paskola“, „Papildymas” : 2017 m. iš viso 26 699,00 Eur, 2018 m. – 28 758 Eur, 2019 m. – 40 Eur, iš viso 55 497 Eur, kurio neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais ar kasos išlaidų orderiais) ir neįrašė į buhalterinę apskaitą, taip pat netvarkė darbo užmokesčio išmokėjimo apskaitos, dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos, netvarkė įsipareigojimų (skolų tiekėjams, darbuotojams, valstybės biudžetui, „Sodrai“ ir kitų įsiskolinimų) apskaitos. Dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 ir 4 d. bei 6 str. 2 d. pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m.

2) (Duomenys neskelbtini), AB, 2018 m. – 2019 m. pagal išrašytas sąskaitas faktūras pervedus mokėjimo pavedimais pinigines lėšas, t. y. 2018 m. – 976 530,02 Eur ir 2019 m. – 90 402,80 Eur, iš viso 1 066 932,82 Eur į E. V., N. V. ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytas banko sąskaitas, E. V. jų neįtraukė į apskaitą UAB „(Duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštyje „Pirkėjų skolos“, neįrašė į apskaitą gautų apmokėjimų, taip pat netvarkė įsipareigojimų (skolų tiekėjams ir biudžetui) apskaitos. Dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2018 m. – 2019 m.

3) (Duomenys neskelbtini), AB, pagal išrašytas sąskaitas faktūras 2017 m. pervedus mokėjimo pavedimais pinigines lėšas – 872 170,11 Eur – į E. V., R. V. bei N. V. vardu atidarytas banko sąskaitas, E. V. į apyvartos žiniaraštį „Pirkėjų skolos“ įtraukė gautą apmokėjimą, sumažino (Duomenys neskelbtini), AB, skolą bendrovei UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir tą pačią 872 170,11 Eur sumą įtraukė į apskaitą kaip atskaitingo asmens gautą sumą, iš kurios 145 328,29 Eur pervedė Š. įmonėms AB „(Duomenys neskelbtini)“, AB „(Duomenys neskelbtini)“, AB „(Duomenys neskelbtini)“, AB „(Duomenys neskelbtini)“, AB „(Duomenys neskelbtini)“ ir kitoms įmonėms bei asmenims P. H. (P. H.) ir M. G., 328 635 Eur pervedė fiziniams asmenims, nurodydamas mokėjimo pagrindą „Beprocentinė paskola“, „Papildymas“, 235 632,86 Eur išėmė grynaisiais pinigais, 69 083,78 Eur sumokėjo už pirkinius ir už 71 781,60 Eur atliko kitų mokėjimų, netvarkė atskaitingo asmens (savininko) avansu gautų lėšų panaudojimo, įsipareigojimų (skolų tiekėjams ir biudžetui) apskaitos;

4) E. V. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu 2018 m. – 2019 m. iš E. V. bei N. V. vardu atidarytų banko sąskaitų vykdė mokėjimus Š. įmonėms – AB „(Duomenys neskelbtini)“, AB „(Duomenys neskelbtini)“, AB „(Duomenys neskelbtini)“, AB „(Duomenys neskelbtini)“, AB „(Duomenys neskelbtini)“ ir kitoms, iš viso 57 539,54 Eur bei atliko mokėjimus iš viso 33 460 Eur oficialiai įdarbintiems darbuotojams, tačiau netvarkė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio išmokėjimo apskaitos, dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos, įsipareigojimų (skolų tiekėjams, darbuotojams, valstybės biudžetui, „Sodrai“ ir kitų įsiskolinimų) apskaitos;

5) E. V. 2018 m. – 2019 m. iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos išgrynino 40 610,34 Eur ir 18 116,50 Eur. Pagal 2018 m. Banko sąskaitos apyvartos žiniaraštį iš sąskaitos grynaisiais pinigais išimta 2 150 Eur suma įtraukta į apskaitą kasoje, 38 460,34 Eur grynaisiais pinigais išimta suma įtraukta į apskaitą sąskaitoje „Įsipareigojimai direktoriui“, 2019 m. netvarkė banko sąskaitos apyvartos žiniaraščio ir tokiu būdu UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2018 m. – 2019 m. netvarkė kasos pajamų ir išlaidų apskaitos, buhalterinės sąskaitos „Įsipareigojimai direktoriui“ apskaitos, dėl to negalima nustatyti, kaip panaudoti, ar panaudoti grynaisiais pinigais išimti 58 726,84 Eur, kokiu pagrindu, kokią sumą UAB „(Duomenys neskelbtini)“ skolinga direktoriui.

Dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2017 m. netvarkyto atskaitingo asmens (savininko) avansu gautų lėšų panaudojimo, netvarkytos įsipareigojimų (skolų tiekėjams ir biudžetui) apskaitos, dėl 2018 m. – 2019 m. netvarkytos kasos pajamų ir išlaidų apskaitos, netvarkytos buhalterinės sąskaitos „Įsipareigojimai direktoriui“ apskaitos, netvarkyto atskaitingo asmens avansu gautų lėšų panaudojimo, netvarkytos įsipareigojimų (skolų tiekėjams, biudžetui, skolų darbuotojams ir kitų skolų) apskaitos, netvarkytos sąnaudų apskaitos, t. y. dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d. ir 3 d. pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m.

2. Be to, E. V. pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, tai yra: E. V., būdamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(Duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti didelės vertės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, 2018 m. – 2019 m. (tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti), gautas iš (Duomenys neskelbtini), AB, už teiktas darbuotojų nuomos paslaugas pinigines lėšas, iš viso 1 023 345,36 Eur, į jo, E. V., vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. V. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų 55 251,90 Eur pervedė Š. įmonėms, 854 944,56 Eur išmokėjo neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokestį, 33 460 Eur išmokėjo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įdarbintiems asmenims darbo užmokestį, likusias pinigines lėšas, ne mažiau kaip 77 188,90 Eur, priklausančias UAB „(Duomenys neskelbtini)“, į bendrovės kasą neįnešė, panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ir taip pasisavino labai didelės vertės svetimą, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ­–77 188,90 Eur.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis E. V. dėl apgaulingos apskaitos kaltu prisipažino, dėl turto pasisavinimo prisipažino iš dalies. Teigė, kad pinigų nepasisavino, o juos išleido įmonės veiklai – pirko įrankius, aprangas, apmokėdavo būsto nuomą darbuotojams. Parodė, kad buvo įkūręs individualią įmonę, vėliau pertvarkė į UAB. Tiek individualioje įmonėje, tiek akcinėje bendrovėje buhalterė buvo R. V., buvusi jo sutuoktinė. Tuo metu, kai ji dirbo buhaltere, oficialiai buvo išsiskyrę, bet gyveno kartu. Prieš tai buvo kita samdyta buhalterė, dabar neatsimena jos vardo, ji buvo iš Kretingos. R. V. baigė buhalterių kursus. Jis jai parveždavo visus dokumentus, ji važiuodavo į „Sodrą“, Mokesčių inspekciją. Vėliau susirado pagalbininkę D., kuri jai padėdavo tvarkyti buhalteriją. Jis grįždavo kas 6–8 savaitės į Lietuvą, parveždavo visus dokumentus, R. V. padedant D. tvarkydavo, skaičiuodavo. Gal ir pavėluodavo pateikti dokumentus, nes Š. nelengva buvo juos gauti. Daug jo svarbesnių dokumentų buvo pas M. namuose, teko dažnai kraustytis, dokumentai galėjo dingti. R. V. buvo įforminta buhalterė, darbo užmokestį jai mokėdavo kiekvieną mėnesį. Dabar atliekant tyrimą sužinojo, kad jos darbo užmokestis buvo apie 400 eurų, jis jai pravesdavo 2 000–3000 eurų už atliktus darbus, išlaidoms, kanceliarinėms prekėms. Jis nežinojo jos tikro atlyginimo. Darbo sutartį pasirašė pati R. V.. Jis tiksliai neprisimenu dėl jos įdarbinimo. Yra susipažinęs su bylos medžiaga ir supranta, kad ji daug ką meluoja. 2018 ar 2019 metais išsiskyrė piktuoju, todėl ji gali meluoti. Kai D. gaudavo dokumentus, jam paskambindavo, klausdavo dėl dokumentų. Buvusi sutuoktinė meluoja, kad algų negavo, tai yra jos fantazijos. Dar įmonėje buvo įdarbinta V. V., E. V.. V. buvo įdarbinta, nes ji pastojo, todėl, kad legaliai išeitų į dekretą ir mokėtų mokesčius, ją įformino įmonėje. Ji apmokėdavo mokesčius, atlikdavo smulkius darbus. D. M. gyvai nėra matęs, tik bendravęs telefonu, ji padėdavo R. V. tvarkyti buhalterinę apskaitą. Nurodė, kad pats apgaulingos apskaitos nevedė. „(Duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti darbai, paslaugos apmokėtos iš mamos ir R. V. sąskaitų. Jis tuo metu turėjo skolų ir turėjo mokėti antstoliams. Kad nepradingtų uždirbti pinigai, paprašė mamos, ji atidarė jam sąskaitą, tuomet L. mokėjo jam (duomenys neskelbtini) atlyginimą. Jis galėjo naudotis tik mamos kortele ir kai reikėjo padaryti pavedimus. Kortelė buvo paimta jo vardu, bet mamos sąskaita, būtent ta kortele ir joje esančiais pinigais jis disponavo visiškai. Buvo atidaryta R. sąskaita atlyginimams. Vėliau sužinojo, kad turi būti atidaryta įmonės sąskaita, tai atidarė ir ją. Tai, kad turi būti atidaryta įmonės sąskaita, sužinojo 2018 metais, kai įmonė buvo pertvarkyta į UAB. Š. įmonės savininkė M. G. vesdavo pinigus į fizinių asmenų sąskaitas ir jam bei į N. V. ir R. V. sąskaitas. Š. įmonę žodžiu informavo apie atidarytą įmonės sąskaitą, perspėjo, kad negalima vesti pinigų, nes yra privačios sąskaitos, tai buvo iki 2020 metų. Į vieną sąskaitą turėjo būti vedamas jo paties atlyginimas, į įmonės sąskaitą turėjo eiti pagal išrašytas faktūras. Pradžioje, kai pradėjo dirbti su Š. įmone, darbuotojai nebuvo įforminti pas jį įmonėje. Dirbo „juodais“ ir jis jiems mokėjo atlyginimus. Tuo metu Lietuvoje jam apskaičiuodavo tik pelno mokestį. Pradžioje buvo kalbėta, kad Š.. įmonė įformins darbuotojus, kelis mėnesius to nepadarius, jis išrašė už atliktus darbus sąskaitą ir žmonėms sumokėjo už atliktus darbus. Nuo 2018 metų pradėjo darbuotojus įforminti. Pripažįsta, kad gaudavo iš Š. įmonės pinigus už atliktus darbus ir sumokėdavo darbo užmokestį. 2017 metais ne visi darbuotojai buvo įforminti. 2018 ir 2019 metais buvo įforminęs smėliuotojus, surinkėjus ir jiems mokėdavo atlyginimus. 2018 ir 2019 metais buvo tokių žmonių, kurie nebuvo įforminti. Žino, kad, Š. jam sudarius sutartį, būtų reikėję sumokėti visus mokesčius. Neginčija, kad darbo užmokestį mokėjo nelegaliai ir tinkamai iki galo visų buhalterinių dokumentų netvarkė. Neginčijo kaltinime nurodytų aplinkybių dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos.

Dėl mokėjimo kitoms Š. įmonėms paaiškino, kad turėjo sutartis, mokėjo už nuomą. AB „(Duomenys neskelbtini)“ irgi mokėjo už nuomą. AB „(Duomenys neskelbtini)“ buvo samdyti žmonės, kurie dirbo už 400 kilometrų, toks buvo susitarimas, kad dalį už viešbučius padengs jis. Darbuotojams mokėjo už valandas ir degalus. Apmokėjimus turėjo tvarkyti buhalterė. Nurodė, kad grynaisiais pinigais buvo sumokėta ir už nuomą. Š. įmonei vadovavo M. G., savininkė. Su jos vyru susipažino P., kuris pasiūlė dirbti Š.. Iš pradžių važiavo su V. B., vėliau atvažiavo ir kiti. Jie dirbo gerai, taip išėjo, kad jis išrašė sąskaitą ir jiems sumokėjo atlyginimus nelegaliai. Atveždavo buhalterei visus dokumentus dėl apmokėjimo už nuomą, medžiagas, išrašytas ir apmokėtas sąskaitas faktūras, sutartis, čekius, visokias išlaidas. Viską perduodavo R. V.. R. V. turėjo pati įtraukti į apskaitą, jei ko nesuprasdavo, tada kartu su D. (M.) žiūrėdavo, ko trūksta. D. jam paskambindavo, pasakydavo, kad trūksta automobilių numerių. Dauguma atvežtų dokumentų buvo (duomenys neskelbtini) kalba. Yra daręs dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Tiksliai negali pasakyti, ar su D. buvo įforminta paslaugų teikimo sutartis, bet ji konsultavo buhalteriniais klausimais, turėjo būti sudaryta sutartis su R. V.. Jis dirbo labai daug valandų, dokumentacijos nelabai suprasdavo. Susirinkdavo duomenis apie žmonių dirbtas valandas, (duomenys neskelbtini) išrašydavo sąskaitą ir parveždavo į Lietuvą.

Bendrovės lėšų nepasisavino, jas išleido įmonės reikmėms. Buvo grynaisiais pinigais mokėjęs daugiausia už nuomą, baudas, už padarytą broką, medžiagų sugadinimą išrašydavo baudas. Kad nepaduotų į teismą, atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Dėl baudų sumokėjimo R. siuntė dokumentus iš konstrukcijos firmos „(Duomenys neskelbtini)“, kur dirbo nemažai žmonių. Firmai „(Duomenys neskelbtini)“ buvo viena dalis apmokėta iš sąskaitos, kita dalis buvo paduota grynaisiais pinigais apie 50 000 kronų, t. y. 5 000 eurų. Buvo pasakyta iš dalies sumokėti grynaisiais pinigais, todėl mokėjo grynaisiais, o M. mokėjo iš savo sąskaitos. Jis sumokėjo 50 000 kronų, paimtus iš sąskaitos, negali pasakyti, kokią sumą mokėjo M. G. iš įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Sąskaita faktūra yra pas M. G.. R. V. tą sąskaitą turėjo parvežti, sąskaita buvo išdalyta į 2 dalis, buvo jo vardas ir pavardė, įmonės pavadinimas ir M. G. vardas ir įmonės pavadinimas. Jei būtų paduotas ieškinys į teismą, suma būtų dvigubai ar trigubai didesnė. Gali pateikti firmą, kur daugiau pridaryta nuostolių. Nelabai moka (duomenys neskelbtini) kalbą, M. jam rodydavo dokumentus. Būdavo surašyta, kokios medžiagos buvo sunaudotos, brokuotos. Dėl savęs maždaug rašydavo, kiek ir už ką apmokėjo, dabar nežino, kaip įrodyti dokumentais, kadangi visos sutartys yra pas M. G., ji saugojo jo svarbiausius dokumentus. Dabar šią dieną jų paimti neįmanoma.

Darbuotojai važiavo pas jį dirbti, vėliau vieni liko pas jį, kiti „(Duomenys neskelbtini)“ firmoje. 2018 metais jis sumokėdavo už viešbučius, kai atvažiuodavo nauji žmonės dirbti, kol nebuvo išnuomoti butai ar namai. Buvo „namų sutartis“, kitos sutartys dėl nuomos. Š. buvo dingę kai kurie dokumentai, teko dažnai keisti butus. Jis siuntė sutarčių nuotraukas per Viber programą R. V.. Visas nuotraukas turėjo pristatyti D., kad padėtų įtraukti į buhalterinę apskaitą. Visos nuomos sutartys buvo pristatytos į Lietuvą, originalios sutartys yra pas M.. Šiuo metu neturi nuomos sutarčių, jas pristatė R. V.. Mokant grynaisiais pinigais už nuomą, baudas, užstatą, jokių dokumentų negavo.

M. G., firmos „(Duomenys neskelbtini)“ savininkė, nupirko AB „(Duomenys neskelbtini)“ namą, už kurį jis jai mokėjo namo nuomą, kad darbuotojai galėtų tame name gyventi. Mokėdavo po 30 000 kronų per mėnesį. 2018-04-01 padavė 90 000 kronų kaip užstatą grynaisiais pinigais. Vėliau 2018 metais už tą namą du kartus mokėjo po 60 000 kronų iš savo 3 sąskaitų. Likusius 120 000 kronų padavė grynaisiais pinigais, nes M. reikalavo sumokėti grynaisiais pinigais. Per 2 metus sumokėjo apie 42 000 eurų, dar komunalinės paslaugas ir 90 000 kronų užstatą, t. y. 9 000 eurų, iš viso 51 000 eurų. Už komunalinius žiemą buvo 15 000 kronų, t. y. 1500 eurų, o vasarą 8 000 kronų, t. y. 800 eurų per mėnesį. Dalį mokėjo grynaisiais pinigais, jokių sąskaitų nebuvo gavęs. Sutartis dėl namo nuomos (Duomenys neskelbtini) mieste buvo sudaryta su bendrove „(Duomenys neskelbtini)“ ir „(Duomenys neskelbtini)“ ir turėjo būti pateikta buhalterei. Matė sumą – 30 000 kronų, už 2 mėnesius buvo 60 000 kronų, kaip suprato, tai už tą namą. Sutartis yra pas M. namuose, Iš pradžių mokėjo pavedimais, po to prašė mokėti grynaisiais pinigais pagal šio namo sutartį. 2019 metais vieną ar du mėnesius mokėjo iš sąskaitos, likusius mokėjo grynaisiais pinigais, dar mokėdavo už komunalines paslaugas nuo 8 iki 15 000 kronų. Namo adresas – (Duomenys neskelbtini) miestas. Pinigus paimdavo iš įmonės sąskaitos, išgrynindavo, dabar tiksliai negali pasakyti, iš kurios sąskaitos imdavo. Ten gyvendavo įmonės darbuotojai ir jis pats, visų neprisimena, kas gyveno. Gyveno ir byloje minėtas V. B., byloje neapklaustas J. K., kiti asmenys.

Su AB „(Duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis ir žmonės važiuodavo už 400 kilometrų dirbti. Buvo apgyvendinami viešbučiuose, nameliuose. Jis mokėjo viešbučių sąskaitas. Dalį apmokėdavo iš sąskaitos, kartais dalį grynaisiais. Dirbdavo 4–10 darbuotojų. Grynaisiais mokėjo po 20 000 kronų, t. y. po 2 000 eurų per mėnesį, Jei neklysta, darbai vyko nuo 2017 metų galo iki 2019 metų. Grynaisiais sumokėjo 160 000 kronų, t. y. 16 000 eurų: 2018 metais AB „(Duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 90 000 kronų, t. y. 9 000 eurų, 2019 metais sumokėjo 70 000 kronų, t.y. 7 000 grynaisiais pinigais. Pinigai buvo paimti iš sąskaitos, šiuo metu iš kurios, nepamena. Mokėjimo dokumentų dėl grynųjų pinigų negavo. Turi užrašus, kiek ir kam sumokėjo grynaisiais pinigais. Gali pasakyti vardus tų žmonių, kurie dar nėra apklausti ir nėra byloje įtraukti. Buvo D. S., jis galėtų pasakyti, kas dirbo kartu. Jis vienas iš pirmųjų žmonių, kuris pradėjo ten dirbti ir dirbo iki galo, apie mokėjimus jis nežino, tik žino, kas dirbo ir kur gyveno.

Įmonė „(Duomenys neskelbtini)“ nuomojo butus. 2017 metais buvo sudaryta sutartis dėl darbuotojų apgyvendinimo. 2017 metais kovo mėnesį buvo išnuomoti 6 butai, sumokėtas 50 000 kronų užstatas. Už nuomą mokėjo iš įmonės sąskaitos. Vėliau sulūžo dujinė, buvo sulaužytas šaldytuvas, viską pats turėjo pirkti. Sutartyje buvo nurodytos sumos, tačiau nelabai pamena. Pirmą sutarties sudarymo dieną sumokėjo 50 000 kronų kaip užstatą, daugiausia buvo mokėta iš jo sąskaitos. Buvo mokama kas 2–3 mėnesius, už turto sugadinimą mokėjo grynaisiais pinigais 3 kartus po 10 000 kronų, už remonto darbus mokėjo 140 000 kronų. Sumokėjus grynaisiais pinigais jokių dokumentų negaudavo.

AB „(Duomenys neskelbtini)“ įmonė, kuriai mokėta už elektros paslaugas nuomojamose patalpose. AB „(Duomenys neskelbtini)“ įmonei mokėta už nuomos paslaugas. M. dalį sumos apmokėdavo iš savo sąskaitos, jam pasakydavo, kiek turi primokėti. Dalį jis mokėjo grynaisiais pinigais, to neįformino. Nuomojo darbininkams gyventi butus ir (Duomenys neskelbtini), kur gyveno smėliuotojai. 2018 metais nuomojo butus, už vieną butą mokėjo 8 000 kronų, už kitą 12 000 kronų, per mėnesį išėjo 20 000 kronų, t. y. 2 000 eurų. Sutartis buvo sudaryta, nepamena, kieno vardu buvo padaryta sutartis. Vienu metu jis neapmokėjo butų nuomos, todėl turėjo mokėti baudą antstoliams 50 000 kronų. (Duomenys neskelbtini) mieste „(Duomenys neskelbtini)“ banke sumokėjo antstoliui iš įmonės grynųjų pinigų 50 000 kronų dengiant nuostolius antstoliui už buto nuomą, kad atsiimtų antstolio ieškinį. Išgrynino iš savo sąskaitos įmonės pinigus ir banke sumokėjo skolą už šį (Duomenys neskelbtini) objektą, kur gyveno įdarbinti įmonėje darbuotojai. Už šį esantį objektą nuoma mokėta grynaisiais pinigais nebuvo, išskyrus atvejį, kada sumokėjo baudą antstoliui. Nurodė, kad su AB „(Duomenys neskelbtini)“, su AB „(Duomenys neskelbtini)“ turėjo sudaręs „(Duomenys neskelbtini)“ vardu sutartis. Su AB „(Duomenys neskelbtini)“ buvo susitarimas, kad jis moka pusę sumos už viešbučius. Visus užstatus prarasdavo, gyvenimo sąlygos buvo geros, turėdavo dar sumokėti už padarytus darbuotojų nuostolius. 2017, 2018, 2019 metais nuomos kaina per mėnesį buvo 10 000 kronų ir papildomai komunaliniai mokesčiai. 2017 metais mokėjo kartu su M.. 2018 metais pavedimu pervedė du kartus po 10 000 kronų ir 40 000 kronų padavė grynaisiais pinigais, t. y. 4 000 eurų. Už miško namelį mokėjo M.. Jis mokėjo nuomą, M. apmokėdavo elektros paslaugas. Nuomos sutartyje nuomininku nurodytas jis. Komunalinius mokesčius M. mokėjo jo prašymu. Mokėjo savininkui be jokių dokumentų. 2019 metais sumokėjo užstatą 20 000 kronų už tą namą, po 2019 metų namo nebenuomojo, užstato neatgavo. Nėra gavęs jokio patvirtinančio dokumento, kad mokėjo grynuosius pinigus.

Pildavo kurą darbuotojams arba darbuotojai patys pildavosi kurą, jam paduodavo čekius, jis jiems apmokėdavo. Apmokėdavo už kurą grynais pinigais, apmokėdavo ir kartu su atlyginimu. Kiek grynais sumokėjo už kurą negali pasakyti. Stengėsi rinkti kuro čekius, juos parveždavo buhalterei. Turėjo kuro kortelę ir iš L., tačiau jos limito nepakakdavo. Apmokėdavo už kurą ir L. įdarbintiems darbuotojams, tuomet įmonei (Duomenys neskelbtini) išrašydavo sąskaitą ir jam sumokėdavo. Kuras buvo pilamas Š.. Dažniausiai iš įmonės pinigų pildavo kurą. Per savaitę vienam automobiliui kurui išleisdavo apie 1 200 kronų, t.y. 120 eurų. Įmonėje buvo nuo 4 iki 6 automobilių. Jei toliau reikėjo važiuoti, reikėjo pilti kurą kas savaitę. Kiek tiksliai buvo išleista kurui, pasakyti negali. Taisydavo darbuotojams automobilius arba jiems susitvarkius pagal čekius apmokėdavo remontą. Darbuotojai tvarkė savo automobilius ir Lietuvoje. Čekius perduodavo buhalterijai. Darbuotojai turėjo savo asmeninius automobilius, jų buvo 4. Buhalterija prašė atsiųsti šių automobilių numerius. Jie savo automobiliais važinėjo į darbą bendrovės reikalais. Tiksliai negali pasakyti ar buvo sudaryta panaudos sutartis, bet atrodo darė sutartis, kad jie naudos savo automobilius, o jis dengs jų išlaidas. Pirko automobilį V. B., gal už 1500 Eur važiuoti į darbą. Iš pradžių ši automobilis buvo R. V. vardu, po to perrašė. Jam pačiam buvo atimtos tesės, nelabai jam reikalingas buvo. Vėliau V. B. vardu pirko ir kitą automobilį gal už 3000 Eur, taip pat važiavimui į darbą. Už automobilį mokėjo grynais. Pirko V. B., o ne įmonės vardu, kad nereikėtų rūpintis automobilio remontu. Visi čekiai turėjo būti buhalterijoje.

R. V. atlyginimas buvo 1000-2000 Eur, konkrečios sumos nebuvo sutarę, bet jei reikėdavo kitoms išlaidoms pravesdavo ir daugiau. Sutarties su R. V. surašę nebuvo. R. V. buvo įdarbinta su jo žinia. Savo atlyginimo nusistatęs taip pat nebuvo. Išsimokėdavo visaip ir 2000 ir 5000 Eur. Buhalterei pateikdavo ką išsimokėdavo.

Jo išsilavinimas vidurinis. Jei pasakydavo, kad reikia apmokėti, jis apmokėdavo. Š. atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Supranta, kad jo pinigai ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ pinigai yra skirtingas dalykas. Dabar supranta, kad darė netinkamai, tuo metu nelabai suprato.

Kaltinamasis E. V. dėl apgaulingos apskaitos vedimo kaltu prisipažino, dėl svetimo turto pasisavinimo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė be jo paties parodymų, įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais.

4. Liudytojas Ž. A. parodė, kad, vykdydamas administravimo pareigas bankroto proceso metu, susipažino su baudžiamąja byla. Buvo išsiaiškinta E. V. finansinė padėtis, jo galimybė padengti priteistą pinigų sumą. Buvo nustatyta, kad jam atliekami išieškojimai priverstine tvarka, jis neturi jokių lėšų, todėl priimtas sprendimas sudaryti taikos sutartį. Ji sudaryta, pateiktas susitarimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Sutartis įvykdyta. Pagal taikos sutarties sąlygas ir turinį kaltinamasis atsiskaitė. Į ją įtraukta tik tai, kas susiję su civiliniu ieškiniu. Bankroto procedūra neužbaigta, likvidavimo procesas pratęstas. Pradėjus bankroto procedūrą, visi dokumentai buvo baudžiamojoje byloje pas FNTT tyrėjus, jie bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Negali pasakyti, ar visi jiems reikalingi dokumentai yra nagrinėjamoje byloje. Dėl įmonės dokumentų pateikimo bendravo su E. V. el. laiškais ir per advokatą D. P.. Gavo atsakymą, kad visi dokumentai perduoti ikiteisminiam tyrimui. Iš E. V. gavo pagrindinius dokumentus – įmonės steigimo, registravimo pažymėjimą, įstatus. Bankroto bylą inicijavo „Sodra“. Bendravo su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atstove D. M., kuri paaiškino, kad buvo tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą. Ji nurodė, kad viską, ką turėjo, atidavė FNTT. Pagal taikos sutartį su E. V., už E. V. pavedimą atliko kitas asmuo. Viena iš pagrindinių taikos sutarties sąlygų, kad, jei paaiškėtų, jog E. V. mokus, taikos sutartis nebegalioja. Bankroto procedūrų metu taikos sutartis sudarinėja, kad bent kažkokia dalis reikalavimų būtų patenkinta. Civilinio ieškinio šioje byloje atsisako.

5. Liudytoja D. M. parodė, kad tiesiogiai kaltinamojo nepažįsta, susitikusi nebuvo. R. V. anksčiau nepažinojo. Turi finansinį išsilavinimą, dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kuri teikia buhalterines paslaugas. R. V. prašymu, sutiko perskaičiuoti 2016 m. įmonės veiklos finansinius rezultatus. Į ją kreipėsi dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ mokesčių. Aptarė, kad turi atvežti tam tikrus dokumentus, juos atvežė, jų buvo nedaug, informacijos trūko, todėl peržiūrėjusi paprašė kitų dokumentų, nebuvo banko sąskaitų. Pagal dokumentus matė, kad tai buvusi individuali įmonė. Paslaugų teikimo sutarties nesudarė, nes nebuvo dokumentų. Atvežė jai tik išrašytas sąskaitas, ji paprašė apmokėjimo rezultatų, visų bankų sąskaitų išrašų, jai pasakė, kad jų nėra. Įmonė neturėjo banko sąskaitos, atsirado gal tik po metų. Buvo paminėta asmeninė sąskaita lyg mamos vardu, kuri mirusi. Paprašė iš Š. įmonės sąskaitų suvestinės, jas atvežė tik lapkritį. Atvežė pavienius atspausdintus banko išrašus. Kol laukė, kad kažką papildys, dokumentai visą laiką buvo pas ją. R. V. pagal dokumentus buvo įmonės buhalterė. Vieni reikalavimai yra lietuviškoms sąskaitoms, kiti užsienietiškiems sąskaitoms, todėl R. V. skambino E. V., ji (liudytoja) aiškino, kas turi atsispindėti sąskaitose. Laukė mašinų registravimų, čekių, todėl metinė deklaracija buvo padaryta apytiksliai, buvo klausimas dėl jos patikslinimo. Ji neturėjo visų duomenų, todėl negalėjo padėti. Apmokėjimus paskubomis suvedė, nuvežė į VMI, kai jie paprašė gal rugsėjį ar spalį. Kadangi dar neturėjo dokumentų, atidėliojo, nes vadovas buvo užsienyje. Buvo sąskaitos, kur galbūt gyveno, komunaliniai mokesčiai, su statybomis įvairių sąskaitų ir E. V. vardu. E. aiškino apie išlaidų tvarkymą, kad jas persirašytų sau. Jeigu būtų dokumentai buvę, būtų suvedusi, bet koks būtų buvęs rezultatas, negali pasakyti. R. V. po kurio lako ant jos supyko, kad nesugebėjo padėti. Su gyvenamąja vieta susijusių išlaidų sąskaitos gali būti išrašytos fizinio asmens vardu, kai šis išvažiuoja į komandiruotę. Yra sąlygos, kokie rekvizitai turi būti užsienio sąskaitose – viešbutis mato fizinį asmenį ir jam rašo sąskaitą. Apgyvendinimo išlaidos, nuomojantis butą ar namą, sąskaitos rašomos fizinio asmeniu vardu, kurias reikia teisingai įsikelti į buhalterinę apskaitą. Stengėsi su nuoma susijusias išlaidas priskirti įmonei, nes tai buvo logiška. Pinigų judėjimo nematė, kvitukų nėra, mokėjimų nėra. Jei jis atsiskaitė, bet kvituko neparvežė, vadinasi, vadovas gavo pinigus.

Kokiomis sąlygomis E. V. buvo išvykęs, nežino, spėjo iš dokumentų. Sąskaitos dėl medžiagų turi būti įmonės vardu. R. V. pateikti bendrovės dokumentai dar yra likę pas ją, iš kelių kartų dokumentai padrikai pateikti, nespėjo įtraukti į apskaitą, jie tik susegti. Suvestinės gal ir buvo padarytos, buvo pavieniai dienpinigiai apskaičiuoti. Iš tų dokumentų nebuvo matyti, kas atliko tą darbą. Nežino, kokomis sąskaitomis bendrovė naudojosi. Iš Š. įmonės išrašų matyti įvairių vardų – R. V., E. V.. Tuos pinigus, kurie ėjo fizinio asmens vardu, įformino kaip E. V. būtų gavęs grynaisiais ar į banką, nors ir buvo R. V. vardu, nes jis už juos atsakingas kaip įmonės atsakingas asmuo. Išrašai rodė, kad sumos padalytos į kelis dalis, spėja, kad tai galėjo būti banko apribojimai, nes buvo per dieną keli mokėjimai. Kai FNTT pradėjo tyrimą, jai žinutę parašė E. V.. Jis turi buhalterę (Duomenys neskelbtini), klausė, ar ji kalba rusiškai. Ji tada su (Duomenys neskelbtini) esančia buhaltere susisiekė. Sutarė, kad ji atsiųs (duomenys neskelbtini) duomenis, paaiškino, kad yra (Duomenys neskelbtini) sąskaita, atsiųs išrašus, nurodė, kad E. banko sąskaitos kortelę turi M.. Prašė visų dokumentų, ką turi, gal bus galima pritaikyti Lietuvoje, juos atsiuntė el. paštu. Užsienio kalba buhalterinius dokumentus vedant į buhalterinę apskaitą turi būti rekvizitai, paskirtis, turi atitikti reikalavimus. Pati darė vertimus. Žiūrėjo, kas per įmonė, kokias paslaugas teikia, kas gavėjas, kokios prekės ar paslaugos. Prašė suvestinės, kas pirkta, kiek mokėta, bet tokios negavo. Buvo parduodami darbai, pagrindinis pirkėjas (Duomenys neskelbtini) įmonė „(Duomenys neskelbtini)“, 2018-2019 prisidėjo dar kelios įmonės. Su E. V. pirmas bendravimas vyko, kai R. V. aiškino, kokie rekvizitai turi būti, kad sąskaitas būtų galima įtraukti į apskaitą. Tai aiškino ir (Duomenys neskelbtini) esančiai buhalterei, o pas juos dar griežtesni reikalavimai. Po pokalbio praktiškai situacija nepasikeitė. Buvo dalis sąskaitų, kurios nesimatė, kad apmokėtos. Tai galėjo būti dengimo būdu, bet tai tik jos spėjimai. Jei įmonė maža, vadovas yra ir kasininkas. „(Duomenys neskelbtini)“ buvo darbuotojų – E. V., R. V., dar kažkas. Sąskaitos buvo arba E. V., arba savininko vardu, pvz. J., nes buvo išlaidų, kurių tiesiogiai perkelti negalima. Jei įmonė išnuomojo butą, namą, sutartyje turi būti nurodyta nuoma, mokesčiai. Mokesčiai būna turto savininko vardu, šitie dokumentai niekada nebus įmonės vardu. Nuomos sutartys buvo sudarytos su IĮ, jos tiesiogiai pereina į UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Kai atsidarė įmonės sąskaitą, matė normaliai ir atlyginimus. „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaita buvo atidaryta 2018 ar 2019 metais vasario mėn.

Prašydama banko išrašų, turi galvoje įmonę, o jai pasakė, kad įmonė banko sąskaitos neturi. Sakė, jei mokama asmeniškai, duoti išrašus arba pavienių pavedimų kopijas. To negavo, todėl prašė užsakyti iš „(Duomenys neskelbtini)“, kokia padėtis su atsiskaitymais. Jai parvežė banko pavedimo kopijas iš (Duomenys neskelbtini), matėsi, kam pervesti pinigai. Mokėjimo pavedimo paskirtyje, atrodo, kad buvo nurodyta, kam pervedamos lėšos, kad buvo išrašytų sąskaitų numeriai. Pradžioje dokumentų, kurie susiję su darbo užmokesčiu, dienpinigiais nebuvo, vėliau gal mokėjo grynaisiais. Kada darbuotojai išvažiavo ir kada grįžo, kaip mokami dienpinigiai, neįmanoma atsekti. Sutartyje atlyginimas buvo nurodytas. Išiminėjo grynaisiais, atidavinėjo, nežino, kaip tai buvo įforminta, nes banko sąskaita buvo užblokuota, taip galima spėti. Nebuvo nurašymų už broką ar pan., bent ji tokių dalykų nematė. Buvo mokamos komunalinės paslaugos. Kokia buvo sutartis su „(Duomenys neskelbtini)“, nežino, matė tik išrašytas sąskaitas. Kuro čekiai jai buvo pristatyti. Kai atvežė didelį kiekį dokumentų, gali būti ir dėl remonto dokumentai, pastebėjo, kad mašinos registruotos (Duomenys neskelbtini), jos buvo gal ir E. V. vardu. Prašė mašinų techninių duomenų, kad paruoštų atitinkamai dokumentus. Tai nebuvo sutvarkyta, nes techniniai pasai buvo tamsoki, nespėjo mašinų duomenų sutvarkyti. Dėl antstolių išieškojimų (Duomenys neskelbtini) jai nežinoma.

Paskelbus liudytojos D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b. l. 103–105) nurodė, kad ikiteisminio tyrimo apklausoje paaiškinimus davė naudodamasi dokumentais. UAB „(Duomenys neskelbtini)“, jei vadovas nenurodo kito asmens, atskaitingas asmuo yra vadovas. R. V. buvo skaičiuojamas darbo užmokestis. V. buvo įdarbinta, gal net ir ne viena. Buvo joms skaičiuojamas darbo užmokestis, o ar mokamas, nežino. Už savo suteiktas paslaugas išrašė sąskaitas, buvo apmokėta. Bendravimas vyko su R. V. kaip bendrovės buhaltere. Jai aiškino, kad žinotų, ką turi pristatyti. Ar R. V. suprato apie buhalteriją, neturi kompetencijos apie tai spręsti, apie jos išsilavinimą neklausė, kaip ir neklausė kodėl nepateikė dokumentų, paaiškino, kokių dokumentų reikia.

6. Liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir teisiamajame posėdyje. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, be kitų aplinkybių, patvirtino, kad jai už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31 visi UAB „(Duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo pateikti palaidi, tai yra nebuvo vesta jokia buhalterinė apskaita ar registrai. Dėl šių priežasčių visus registrus suformavo naujai. Šiuos duomenis jai buvo būtina suvesti, kad galėtų matyti ir įvertinti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ finansinius rezultatus. Suvestus registrus ji nuolatos papildydavo, kadangi buvo pateikiami vis nauji dokumentai už ankstesnį laikotarpį. Per visą laikotarpį, kurį jai buvo teikiami UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, E. V., R. V., N. V. vardu atidarytų banko sąskaitų išrašai pateikti nebuvo. Tarp pateiktų dokumentų buvo pateiktos 2017 m. „(Duomenys neskelbtini)“, AB, pavedimų kopijos, iš kurių matėsi įmonės atsiskaitymai už UAB „(Duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas. Kaip suprato, pinigai buvo pervesti į fizinių asmenų E. V., R. V., N. V. banko sąskaitas. Pagal atliktus mokėjimus ji sumažino „(Duomenys neskelbtini)“, AB, įsiskolinimą UAB „(Duomenys neskelbtini)“.

Kadangi „(Duomenys neskelbtini)“, AB, 2017 m. atsiskaitė su UAB „(Duomenys neskelbtini)“, tačiau pinigai buvo pervesti ne į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas E. V. IĮ) banko sąskaitą, gautas pinigines lėšas ji užskaitė E. V., kaip juridinio asmens vadovui – atskaitingam asmeniui. Atskaitingo asmens (savininko) avansu gautų lėšų panaudojimo apskaitos ji nevedė, nes jai nebuvo pateikiami dokumentai, pagrindžiantys apmokėjimą grynaisiais pinigais, ar dokumentai, patvirtinantys apmokėjimą per banko sąskaitas. Dėl šių aplinkybių ji neturėjo galimybės suvesti atskaitingo asmens (savininko) avansu gautų lėšų panaudojimo apskaitos. Dėl nepateiktų dokumentų taip pat neturėjo galimybės suvesti įsipareigojimų (skolų tiekėjams ir biudžetui) apskaitos. Kadangi jai nebuvo pateiktos 2018-2019 m. „(Duomenys neskelbtini)“, AB, atliktų pavedimų kopijos, iš pateiktų dokumentų matė, kad už suteiktas paslaugas minėta įmonė nėra atsiskaičiusi su UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad „(Duomenys neskelbtini)“, AB, ir toliau už paslaugas atlikdavo pavedimus į fizinių asmenų banko sąskaitas, jai nebuvo žinoma ir tai patvirtinančių duomenų jai nebuvo pateikta. Dėl šių aplinkybių UAB „(Duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštyje „Pirkėjų skolos“ nurodyti duomenys yra netikslūs. Ji apyvartos žiniaraštyje „Pirkėjų skolos“ 2019-12-31 nurodė duomenis, kurie jai buvo pateikti (buvo pateikti tik UAB „(Duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašai). Apie tai, kad nebuvo pateikti visi duomenys, jai nebuvo žinoma. Apie tai, kad 2017–2019 m. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas E. V. IĮ) neįdarbintiems asmenims buvo mokamas darbo užmokestis iš E. V., R. V., N. V. vardu atidarytų banko sąskaitų, jai nebuvo žinoma. Kiek pamena, 2017 m. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ dirbo tik E. V., kuris buvo įdarbintas po individualios įmonės pertvarkymo.

Apie tai, ar iš E. V., R. V., N. V. vardu atidarytų banko sąskaitų apskritai buvo mokamas darbo užmokestis UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas E. V. IĮ) įdarbintiems ar neįdarbintiems asmenims, jai nebuvo žinoma.

Pamena, kad tarp pateiktų dokumentų buvo du ar trys pavedimų nurodymai, iš kurių buvo matyti, kad iš fizinio asmens (galbūt R. V.) banko sąskaitos buvo atlikti pavedimai (Duomenys neskelbtini) įmonėms, kiek pamena, šie atsiskaitymai buvo už komunalines paslaugas ar patalpų nuomą, tačiau, kaip suprato, tai buvo tik dalis atsitiktinai pateiktų dokumentų.

Dėl nepateiktų duomenų nebuvo vesta 2018–2019 m. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų ir išlaidų apskaita, įsipareigojimų apskaita, atskaitingo asmens avansu gautų lėšų panaudojimo, sąnaudų apskaita (t. 2, b. l. 103–105).

7. Liudytoja R. V. parodė, kad E. V. jos buvęs vyras, su juo yra piktuoju dėl šeiminių priežasčių. Santuoką fiktyviai nutraukė jau apie 10 metų dėl skolų, dabar ir realiai. E. V. atsidarė IĮ, prisidarė skolų, pradėjo bendrauti su A. R., kuris sakė E. V. persidaryti į UAB, nes galės slėpti mokesčius. Ji UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nedirbo, nes tuo metu dirbo parduotuvėje „(Duomenys neskelbtini)“ ir psichiatrinėje ligoninėje. Kai atsidarė UAB, jai pasakė, kad ją įdarbins mėnesiui laiko buhaltere, nes turėjo jos el. banko prisijungimus. Ji nesutiko, pasakė, kad atleistų. V. žadėjo paskambinti buhalterei ir pasakyti, kad atleistų. Jokio prašymo nerašė, E. V. sakė, kad ją iš pareigų atleido. Buvo įdarbinta buhaltere, nors reikiamų žinių neturėjo. E. V. jos nesiuntė į buhalterių kursus. Nežino, kada E. V. ją atleido. Buhalterės net vardo nežino. E. davė jos telefono numerį, ji pasakydavo, kelintą valandą atvažiuoti, ir viskas. Jai apie metus veždavo dokumentus, gautus iš E. V. arba juos kiti asmenys jai perduodavo. Pirmą kartą su ja susitiko apie 2017–2018 metus. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ deklaracijas teikdavo buhalterė. Ne kartą per terminalą yra mokėjusi įmonės mokesčius. Buhalterei veždavo pinigus už jos atliekama darbą, jie buvo sutarę 500 Eur už kiekvieną atvežimą, sąskaitas faktūras. Buhalterė yra sakiusi, kad perduoti E., jog rinktų kiekvieną čekį, arba E. kažkokius nurodymus prašydavo jai perduoti. E. atsiųsdavo į „Viber“ žinutę su vardais, pavardėmis, ką priimti, ką atleisti, bet ji jį užblokavo, todėl pokalbiai neišsisaugojo. Liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paskelbus šiuos jos parodymus (t. 2, b. l. 108–110), liudytoja nurodė, kad, kai atveždavo sąskaitas faktūras, ji rodydavo, jog iš dokumentų matosi, kad E. V. nieko neperka, buvo toks pokalbis. Kai E. V. būdavo grįžęs, pats dokumentų buhalterei vežti nenorėdavo, nes jai būdavo skolingas. Jis turėjo skolų, kai jo mama mirė, naudojosi ir jos asmenine sąskaita. Darbo užmokestis jai nebuvo sumokėtas, už tai, kad veždavo dokumentus, nebuvo atsilyginta. Dukros buvo įdarbintos, nes E. V. sakė, kad reikia, jog įmonėje būtų kuo daugiau darbuotojų. Dukros jokių darbų įmonėje neatlikdavo. Nei priimant, nei atleidžiant sutarčių nepasirašė. Apie nuomą nieko nežino. Kur gyveno darbininkai, vienu metu ir jie gyveno su vaikais, sakė, kad namą nuomoja M., kuri turėjo įmonę (Duomenys neskelbtini), ir ji samdydavo E. V.. Į Š. pati važiavo dirbti 2018 metais, E. V. jau turėjo UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Jie gyveno kažkokio viloje, paskui persikraustė į namą pas statybininkus. Už pragyvenimą mokėjo E.. Savo kortelę, prisijungimus prie banko jam atidavė, nes jis prašė leisti pasinaudoti, kol susitvarkys su skolomis, motyvavo, kad nieko blogo nėra, vėliau jai grąžino. Jis paaiškino, kad jo atlyginimas eina į jos sąskaitą. Iš jos sąskaitos vedė algas darbininkams. Jie kažkaip „juodais“ gaudavo. 2–3 kartus yra išėmusi iš sąskaitos pinigus ir juos atidavusi E. V.. Žino, kad E. V. žmonės skambinėdavo ir prašydavo atsiskaityti iki galo. Jis sakydavo, kad turi žmonėms mokėti iš savo atlyginimo, nes M. vėluoja atsiskaityti. E. V. savo draugui V. B. pirko mašiną, kuris buvo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Iš pradžių pirko „Seat“, paskui BMW. Nežino, kaip darbuotojams buvo mokama už darbą. J. Š., A. Š. E. V. yra vedęs pinigus. Jis perveda pinigus, kad jam paduotų, arba iš jos sąskaitos vedama į draugų sąskaitas. Paskolos nebuvo suteikiamos. Ji jo dėdei V. S. vežė pinigus už atliktus darbus 10 000 Eur, pusbrolio D. S. žmonai yra vežusi jo pinigus. Buvo keista, kad jis grįžta namo, o žmonės reikalauja pinigų. Jis turi daug skolų, jai skolingas 7 500 Eur už alimentus. Kai E. V. atidavė jai jos banko kortelę, prisijungimų prie el. banko ir generatoriaus neatidavė. Nežinojo, kokios sumos eina per jos sąskaitą, pamatė tik FNTT.

8. Liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės analogiški parodymams, duotiems teisiamajame posėdyje. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu taip pat tvirtino, kad E. V. žinojo, kad ji nemoka vesti buhalterinės apskaitos, neturi reikalingų žinių, išsilavinimo. E. V. jai paaiškino, kad įdarbinus buhaltere jokių darbinių funkcijų jai atlikinėti nereikės. Kadangi nemanė, kad bus daroma kažkas neteisėto, sutiko. Nepamena, kad būtų pasirašiusi darbo sutartį dėl įsidarbinimo į UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Po kurio laiko iš E. V. sužinojo, kad jis surado moterį D. M., kuri tvarkys UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir davė kontaktinį telefono numerį. Visus perduodamus dokumentus D. M. ji veždavo E. V. prašymu. Už tai jokio atlygo negaudavo. Dokumentus yra vežusi daugiau nei 10 kartų. Šiuos dokumentus iš (Duomenys neskelbtini) perduodavo asmeniškai E. V. arba darbuotojai, kurie kartu su juo dirbdavo (Duomenys neskelbtini). Pats E. V. D. M. dokumentų vežti nenorėdavo, vėliau prasitarė, kad už buhalterinių paslaugų teikimą yra jai skolingas. Pats E. V. ne kartą sakė, kad tarp pateikiamų dokumentų yra sąskaitos už atliktus darbus, įsigytas prekes ir išnuomotus kambarius (Duomenys neskelbtini), kuriuose gyvendavo atvykę darbuotojai. Pamena, kad perduodant dokumentus D. M. jai priekaištaudavo, kad sąskaitose neteisingai nurodytas prekių pirkėjas, kad nurodyta ne UAB „(Duomenys neskelbtini)“, o moteris, vardu M., kad pagal dokumentus prekes perka M., tačiau apmoka E.. Sužinojusi, kad E. V. surado asmenį, kuris tvarkys UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jam buvo sakiusi, kad atleistų ją (R. V.) iš bendrovės. Tačiau ją atleido ne iš karto ir kada, nežino. Apie tai, kad atleido, pranešė tik 2019 m. gruodžio– 2020 m. sausio mėn. Per visą laikotarpį, kurį R. V. buvo įdarbinta į UAB „(Duomenys neskelbtini)“, ji jokių darbinių funkcijų neatlikdavo ir joks darbo užmokestis jai išmokėtas nebuvo.

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintos ir jos dukros V. V. ir E. V., tačiau jokių darbinių funkcijų bendrovėje jos neatlikdavo. Kiek jai žinoma, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ veikla buvo įvairūs statybos ir apdailos darbai. Veikla buvo vykdoma (Duomenys neskelbtini), apie tai pasakojo pats E. V.. Jis ieškodavo asmenų Lietuvoje, organizuodavo jų išvykimą ir įdarbinimą (Duomenys neskelbtini). Minėtiems asmenims atvykus į (Duomenys neskelbtini) ir pradėjus dirbti, jis sumoka už kurą, apgyvendinimo išlaidas.

Darbo užmokestį E. V. už (Duomenys neskelbtini) atliktus darbus mokėdavo grynaisiais pinigais ir pervesdavo per banko sąskaitas iš jos asmeninių dviejų banko sąskaitų, iš N. V. (E. V. motinos) banko sąskaitos. E. V. buvo prašęs, kad R. V. jam duotų naudotis jos vardu atidarytomis banko sąskaitomis. Kadangi nemanė, kad jis darys kažką neteisėto, perdavė jam savo vardu atidarytų sąskaitų elektroninio banko kodus, slaptažodžius ir leido naudotis. Kaip paaiškino E. V., jos vardu atidarytų banko sąskaitų jam reikėjo dėl jam vykdomų piniginių lėšų išieškojimų per antstolius. Dėl tų pačių priežasčių jis naudojosi ir N. V. vardu atidarytomis banko sąskaitomis. Apie tai, kad jis naudojasi ne tik jos, bet ir savo motinos vardu atidarytomis banko sąskaitomis, buvo minėjęs pats E. V.. Iš E. V. sužinojo, kad per jos ir N. V. vardu atidarytas banko sąskaitas buvo mokami atlyginimai (Duomenys neskelbtini) dirbusiems asmenimis. Kokiems asmenims ir kokios pinigų sumos buvo išmokėtos grynaisiais ar pervedant per banko sąskaitas, nežino. Ar E. V. iš savo asmeninės banko sąskaitos ir iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervesdavo pinigus kaip atlyginimą asmenims dirbusiems (Duomenys neskelbtini), nežino.

Pamena, kad E. V. jai paskambino ir pranešė, kad bankas nebeleidžia atlikti pavedimų iš banko sąskaitų ir prašo pateikti paaiškinimus, pasakė nueiti į banką ir paaiškinti, kad gautos piniginės lėšos yra skirtos vykdyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą (Duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 180–181, t. 2, b. l. 108–110).

9. Liudytoja V. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Paaiškino, kad buvo įdarbinta, nežino, kokioje įmonėje, nes buvo pastojusi, tai dėl to reikėjo. Kažkokią darbo sutartį rašėsi 2018 metais pas buhalterę (Duomenys neskelbtini) g., pareigų nežino. Tėčio įmonė vadinosi UAB „Duomenys neskelbtini)“. Jokių darbinių veiksmų įmonėje niekada nėra atlikusi, užmokesčio negavo. Sutartį pasirašė, nes pasitikėjo tėvu. Be darbo sutarties, kažką dar teko pasirašyti. Kai pastojo, mama sakė, kad reikia įsidarbinti, kad gautų pinigus. Nežino, kada buvo nutraukta darbo sutartis, nes kai ėjo į FNTT, dar dirbo. Dar buvo įdarbintos sesė ir mama. Jos irgi nieko negaudavo. M. ir T. – tėčio partneriai (Duomenys neskelbtini). Yra buvusi pas tėtį (Duomenys neskelbtini), tėtis jiems atveždavo darbininkų. Tėtis verslui naudodavo močiutės N. V. ir jos sesers E. V. sąskaitas. Į jos sąskaitą tėtis vesdavo pinigus, matė, kokie pinigai ateidavo, buvo labai didelės sumos, juos pasiimdavo tėtis, jai nepalikdavo. Sakė, kad reikia jam naudotis jos kortele, jam kitaip limitai neleidžia. Nesidomėjo, ar taip turi būti. Manė, kad tai teisėta. Ji pinigus išimdavo arba tėčiui į jo asmeninę sąskaitą pervesdavo 2018 metais. Jai pervesdavo, kai ji buvo Lietuvoje, atiduodavo jam ar mamai. Ji pinigų tėčio prašymu žmonėms nėra perdavusi. Mama ir sesė gali patvirtinti, kad grynuosius pinigus perduodavo tėčiui.

10. Liudytoja E. V. parodė, kad 2019 metais buvo įdarbinta tėčio įkurtoje įmonėje UAB „(Duomenys neskelbtini)“ – (Duomenys neskelbtini) valydavo butus, namus po statybų. Darbo sutarties ji nepasirašinėjo, bet, kiek žino, darbo sutartis buvo sudaryta, jos nėra mačiusi. Dirbo savaitę ar porą. Žinojo, kad įdarbinta, bet nežinojo, kokiu tikslu, tuo metu buvo nepilnametė. Tėtis pinigus siųsdavo ir į kortelę, ir grynaisiais duodavo, sakydavo, kad šitą padarei ir gauni atlygį. Sakydavo, jog čia jos atlyginimas. Su mama važiuodavo valyti namus ir butus, sesuo būdavo namie mažąją sesę prižiūrėti. Gaudavo ir 1 000, ir 2 000 kronų. Per porą savaičių gavo kelis kartus pinigus. Kiek kartų tiksliai, neskaičiavo. Mokėjimas būdavo ir grynaisiais, ir į banko kortelę, pervesdavo tėtis iš įmonės sąskaitos, sumos negali pasakyti. Gaudavo ir alimentus, banko sąskaitoje parašyta, kad atlyginimas, alimentai, sumokėti, pvz., už Tele2. Nekalbėjo, ar į mamos, ar sesės sąskaitas buvo vedamos didelės pinigų sumos. Nėra bendravusi su „(Duomenys neskelbtini)“ buhaltere, gal vieną kartą važiavo į (Duomenys neskelbtini) g., bet tiesiog sėdėjo mašinoje ir nieko nedarė. Kiek girdėjo, mama lyg buhalterė įmonėje buvo. Tuo metu tėvai gerai sutardavo. Konfliktai tarp jų buvo, kai jie išsiskyrė prieš trejus metus. Nežino, ar mama gaudavo atlyginimą.

11. Liudytojas A. V. parodė, kad jo sąskaitos numerio paprašė sūnus A. V., nes buvo jam skolingas ir norėjo grąžinti skolą. Sūnus sakė, kad eina į darbą ir bus pervesti pinigai. Tuo metu el. banku nesinaudojo, kad sąskaitoje yra pinigai, pamatydavo bankomate, o kad „papildymas“, nerašoma. Sūnus pasakydavo, kad turi būti pervesti pinigai, tikslios sumos nepasakydavo. Sūnus nesakė, kas tas žmogus, kuris pervedė pinigus, jis ir neklausė. Kodėl pervedė kiti žmonės, nežino. Sūnus buvo sakęs, kad pavedimą gali atlikti kitas žmogus, galbūt ir E. V., sūnaus darbdavys, pervedė pinigus, jis nežino.

12. Liudytoja D. S. parodė, kad jos vyrui V. S. dirbant pas E. V., įmonės pavadinimo nežino, kokioje šalyje, nepamena, jo atlyginimas buvo pervedamas į jos sąskaitą, kad greičiau ateitų pinigai. Vyras važiuodavo dirbti į (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini). Gali būti, kad tuo metu vyras buvo (Duomenys neskelbtini). Sumų neprisimena, nes seniai buvo. Apie pervedamų pinigų paskirtį „papildymas“ nieko negalėjo paaiškinti, net nematė paskirties, žinojo, kad tai vyro atlyginimas. Su E. V. nėra bendravusi. Jos žiniomis, E. V. įmonė neskolinga jos vyrui.

13. Liudytojas E. M. parodė, kad buvo išvykęs dirbti į (Duomenys neskelbtini) pas E. V., dirbo tris mėnesius, gavo vienintelę mėnesio algą iš (duomenys neskelbtini) įmonės, o kitus du mėnesius dirbo tai, ką pasakydavo E. V.. Už 2 mėnesius negavo atlyginimo. Laukė atlyginimo būdamas Lietuvoje, nesulaukęs nuvyko į tą pačią vietą, nes buvo patikintas, kad (duomenys neskelbtini) nesumokėjo. Prabuvo mėnesį laiko ir vis tiek nei (duomenys neskelbtini), nei E. V. nesumokėjo. Iki šiandien su juo neatsiskaityta, vis buvo sakoma, kad sumokės vėliau, po to, kad nesumokės. Įsidarbino per V. B., kuris pasiūlė (Duomenys neskelbtini) darbų. Klaipėdoje susitiko su E. V. ir išvyko. Sakė, kad bus įdarbintas V. įmonėje ir gaus algą kas mėnesį. Pirmą algą gavo pavedimu iš (duomenys neskelbtini) įmonės. Nesitarė, kad sumokės pavedimu, tarėsi dėl 10 Eur atlygio per valandą. Sakė, kad bus nupirkti kelto bilietai ir už juos neatskaičiuos. Nuvykus buvo apgyvendintas (Duomenys neskelbtini). Už pragyvenimą asmeniškai nemokėjo, sakė, kad už apgyvendinimą nereikės mokėti. Nežino tiksliai, kas sumokėjo pavedimu, gali būti, kad ir iš E. V. sąskaitos, nes jis bendradarbiavo su (Duomenys neskelbtini) įmone. Paskelbus liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (t. 2, b. l. 185–187), liudytojas parodė, kad E. V. paklausė, ar gali išimti pinigų, išėmė ir jam padavė, nurodyta paskirtis – papildymas. Šitie 2 000 Eur nebuvo jo darbo užmokestis, nes juos išėmęs atidavė E. V.. Vienas pavedimas buvo kaip alga 2 000 Eur ir sakė likusius atiduos vėliau. Už tris mėnesius gavo 2 000 Eur, o kiti pinigai, kai paprašė nuimti, galėjo būti ir 1 100 Eur. Jis paprašė išimti ir išėmė, sakė, kad atlyginimą sumokės (duomenys neskelbtini), aiškino, kad negauna iš (duomenys neskelbtini). Suprato, kad tiek (duomenys neskelbtini) meluoja, tiek E. V.. Kai kreipėsi į T. ir M., kurie su E. V. bendradarbiauja, jie pasakė, kad nėra pinigų už objektą ir niekas neturi pinigų, nes nesumokėta už objektą. Nežino, kas jam turėjo sumokėti, nenorėjo iš E. V. atimti pinigų, todėl E. V. prašymu pervestus pinigus jam atidavė. Darbo sutarties neturėjo, sakė, sutvarkys. Neturi informacijos, kur buvo įdarbintas. Dirbti važiavo pas E. V., jis jam davė nurodymus. Ten dirbo daug žmonių, visi sakė, kad dirba pas E. V.. „(Duomenys neskelbtini)“ įmonė girdėta, per E. V. dirbo toje įmonėje mėnesį. Jo asmens dokumento prašė, kad įdarbintų, atrodo, iš „(Duomenys neskelbtini)“ ir gavo algą. Vėliau dirbo pas E. V. paprastus darbus. Jei apklausos protokole nurodyta, kad iš E. V. sąskaitos gavo pinigus, taip ir buvo. Tik pagal datą gali pasakyti, kuriuos pinigus atidavė E. V., o kokia paskirtis, tiksliai nežino. Paskutinis pavedimas buvo atiduotas E. V.. Pervesti jam 40 Eur, kad galėtų grįžti į Lietuvą. Dirbant darbo broko nematė, namuose irgi niekas nieko nelaužė. Sakydavo, kad, jei blogai padarys, bus atskaičiuota iš algos, bet ar nuskaičiavo, nežino. V. B. sakė, kad E. V. jam nupirko mašiną, turint tikslą važiuoti dirbti į užsienį. Nežino, ar asmeniškai, ar kaip įmonės. Kai dirbo (Duomenys neskelbtini), gyveno name gal 6–10 žmonių. Miesto nepamena, E. V. sakė, kad namas priklauso jam.

14. Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu, be kitų aplinkybių, parodė, kad pagal apklausos metu parodytą banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad iš E. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jo banko sąskaitą 2018-10-28 buvo pervesta 2 000 eurų, paskirtyje nurodyta „Papildymas“, tai yra jo darbo užmokestis, 2019-05-13 buvo pervesta 40 eurų, paskirtyje nurodyta „Papildymas“ – pervesta, kad galėtų grįžti į Lietuvą, 2019-11-08 buvo pervesta 1 100 eurų, paskirtyje nurodyta „Atlyginimas dienpinigiai“ – pinigų suma, kurią E. V. prašymu būdamas (Duomenys neskelbtini) išėmė iš savo banko sąskaitos ir grynaisiais pinigais grąžino E. V.. E. V. su juo iki šiol nėra atsiskaitęs. Visas darbo užmokestis, kuris buvo išmokėtas už atliktas darbines funkcijas, buvo pervestas į jo (E. M.) vardu atidarytą banko sąskaitą, grynaisiais pinigais darbo užmokestis išmokėtas nebuvo. Dirbant ir gyvenant (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini) iš savo asmeninių lėšų pirkdavo tik maistą. Darbo drabužius, gyvenamąją patalpą suteikė darbdavys (t. 2, b. l. 185–187).

15. Liudytojas D. M. nurodė, kad dėl praėjusio ilgo laiko aplinkybių tiksliai nepamena. Paskelbus liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (t. 2, b. l. 190–192), liudytojas parodė, neatsimena dėl kelto bilietų, bet greičiausiai pinigus sugrąžino. Gyveno kaip viešbutyje, kaip motelyje, vietovės ir motelio pavadinimo nepamena. Už apgyvendinimą nemokėjo. Kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ne viską prisiminė, bet tuo metu geriau nei dabar. Dirbant (Duomenys neskelbtini), negali pasakyti tiksliai, kiek kartų buvo pervestas darbo užmokestis, turbūt kartą per mėnesį. Grynaisiais užmokesčio negaudavo. (Duomenys neskelbtini) įmonė atlyginimo nepervesdavo. Pradėdamas dirbti kažkokius dokumentus pasirašinėjo, bet jų nerado. Jo darbdavys buvo E. V., nes jis mokėjo atlyginimą. Nežino, kokią įmonę jis turėjo, darbo sutarties nebeturi. Mėnesio atlyginimo dydžio nepamena. Dirbo per savaitę 40 valandų, darbo užmokestis 10–12 Eur per valandą. Ten pusės metų neišdirbo. Buvo du reisai po 6 savaites. Dirbo apie 12 sav. Įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ nežino. T., M. nepažįsta. Nepamena darbe atvejų dėl broko ar sulaužytos buitinės technikos. Pats nieko nesugadino. Negirdėjo, kad už tokius dalykus atskaičiuotų iš atlyginimo. Gyveno nuomojamose patalpose apie 6 žmonės. Nuo ten, kur gyveno, 92 km važiuodavo į darbą, vykdavo pats savo transportu.

16. Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu, be kitų aplinkybių, nurodė, kad 2018 m. atvyko dirbti į (Duomenys neskelbtini), buvo sutarta, kad bus apgyvendintas ir už tai mokėti nereikės. Atvyko į (Duomenys neskelbtini) jūriniu keltu, jį užsakė ir apmokėjo darbdavys arba už jį sumokėjo iš savo lėšų, tačiau šiuos pinigus grąžino atvykus į (Duomenys neskelbtini). Gyvenamąją vietą suteikė darbdavys. Dirbo (Duomenys neskelbtini) mieste, (Duomenys neskelbtini). Po pirmosios darbo dienos susitiko su asmeniu, kurį vadino Ž., jis pasakė, kad į darbo vietą turės važinėti savo automobiliu, kurui išleistus pinigus grąžins, tačiau visus kvitus, patvirtinančius kuro įsigijimą, turės duoti jam. (Duomenys neskelbtini) išdirbo 5–6 mėnesius. Minėtu laikotarpiu su E. susitikęs nebuvo, tačiau iš kitų kartu dirbančių (Duomenys neskelbtini) asmenų žinojo, kad jis buvo atsakingas už darbų organizavimą, atlyginimo išmokėjimą, apgyvendinimą. Su juo yra bendravęs tik kartą telefonu, kai jau nebedirbo (Duomenys neskelbtini), klausė dėl darbo užmokesčio išmokėjimo už atliktus darbus (Duomenys neskelbtini). Visas darbo užmokestis visada buvo pervedamas į jo vardu atidarytą banko sąskaitą, kurios duomenis pateikė pirmąją darbo dieną Ž.. Minėtas asmuo taip pat duodavo grynųjų pinigų, už kuriuos pirkdavo kurą, kad automobiliu galėtų vykti į darbą, ir gautus kvitus už kurą perduodavo Ž.. Dėl apklausos metu parodyto banko sąskaitos išrašo, kuriame matyti, kad iš E. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jo (D. M.) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-08-14 buvo pervesta 2 832 eurų, paskirtyje nurodyta „Papildymas“, tai yra darbo užmokestis už darbines funkcijas (Duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio–gegužės mėn. iki liepos mėn. Kodėl pavedimo paskirtyje nurodyta „Papildymas“, nežino. Su E. nėra kalbėjęs apie jokias paskolas ir jis niekada nėra skolinęs jokių piniginių lėšų. Grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas. Į kokią įmonę buvo įdarbintas, nepamena. Dėl įdarbinimo buvo pateikti pasirašyti kažkokie dokumentai. Dirbant ir gyvenant (Duomenys neskelbtini) iš savo asmeninių lėšų pirkdavo maistą, darbo drabužius (t. 2, b. l. 190–192).

17. Liudytoja J. Š. parodė, kad su R. V. dirbo vienoje parduotuvėje, bendravo šeimomis ir R. V. vyras jos vyrui pasiūlė vykti dirbti į užsienį. E. V. mama sirgo onkologine liga ir E. V. į jos (liudytojos) asmeninę sąskaitą pervesdavo pinigų, kad juos jo prašymu išimtų ir nuvežtų jo mamai. R. V. tuo metu laukėsi. E. V. mama gyveno netoli nuo jos. Kol jo mama buvo gyva, pinigus dažnai pervesdavo, per mėnesį ir kelis kartus įvairiomis sumomis – tūkstantį ir kelis šimtus. Išimdavo bankomate ir atiduodavo E. V. mamai, dar duodavo pačiai R. V., nes jos bankas SEB, ilgai eidavo pinigai, o jos – „Swedbank“. Su R. V. susitikdavo prie bankomato ir paduodavo pinigus. Už išgryninimą R. duodavo jai 10 Eur. Jos vyro darbo užmokestis buvo mokamas į jo asmeninę sąskaitą. E. V. pervesdavo ir 400 Eur, ir virš 1 000 Eur. Prasidėjus tyrimui jos klausė, kodėl iš E. V. sąskaitos į jos sąskaitą tokios didelės sumos pravedamos. Neatkreipė dėmesio, kaip vadinosi tie pavedimai. Paskelbus liudytojos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (t. 2, b. l. 128–129), liudytoja parodė, kad dėl paskolos nežino, nes nežiūrėdavo sąskaitų. Jokių paskolų jie neėmė. Buvo telefoninis pokalbis tarp jos vyro ir E. V., E. V. sako, kad skolino, vyras pasakė, kad ne, ir E. V. numetė ragelį. Vyrui į jo sąskaitą buvo pervedamas atlyginimas, o į jos sąskaitą buvo pervedami pinigai, kad padėtų jo mamai ir žmonai, jie pinigų nesiskolino. Yra R. V. prašymu kelis kartus pervedusi antstoliams už jos brolį – 50 ar 150 Eur, įrašė R. pavardę, asmens kodą, mokėjusi pagal vekselius. Vekseliai buvo R. vardu, nes ji buvo iš kažkokios draugės perėmusi savo vardu. Tuomet pavedimas būdavo nuo R. V.. Jos (liudytojos) sąskaita taip naudojosi apie pusę metų, gal 4–5 mėnesius, kol vyras dirbo užsienyje.

18. Liudytojas A. Š. parodė, kad jo žmona E. V. žmonai pagelbėdavo, veždavo į ligoninę, kai buvo nėščia, ir paprašė, kad jį priimtų dirbti. Iš Klaipėdos į (Duomenys neskelbtini) vyko dirbti su E. V.. Buvo priimtas dirbti statybose, dirbo legaliai „(Duomenys neskelbtini)“ bendrovėje. Darbo sutartį pasirašė pas (duomenys neskelbtini) T.. E. V. neklausė, kas tas T.. Rašydavosi valandas, valandų skaičių perduodavo brigadininkui, jo vardo nepamena. Jei neklysta, atlyginimą gaudavo po mėnesio. Iš viso dirbo apie 5 mėnesius. Darbo užmokestis buvo pervestas į jo kortelę ir į jo žmonos. Neklausė, kodėl viso atlyginimo nepervesdavo tik į jo kortelę, o vesdavo ir į jo žmonos. Žinojo, kad žmonai E. V. pervesdavo pinigus ir savo šeimai. Ji susisiekdavo su R. V. ir žmona atiduodavo pinigus. Nesigilino, kur R. V. naudojo gautus pinigus. Nėra ėmęs iš E. V. paskolų, nėra apie tai kalbėję. Nesakė E. V., kad, jei kas klaus, kad pasakytų, kad tai paskola. Buvo sakęs, kad stateisi namą, tau daviau pinigų, bet jis statė iš savo pinigų, o mašiną pirko išsimokėtinai. Toks pokalbis su E. V. buvo, kai gavo šaukimą į apklausą. E. V. sako, kad paskolino jiems, o jis tikrai nė cento nedavė, ką buvo užsidirbęs, tą ir pervedė. E. V. jam parašė SMS žinutę, tuomet jis paskambino, jis (liudytojas) jam atsakė, kad jokių pinigų nepasiskolino. Nežino, kiek į žmonos sąskaitą jo darbo užmokesčio buvo pervesta. Negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad darbo užmokestis buvo pervestas ir į žmonos sąskaitą, gali būti, kad tik į jo sąskaitą. Būdavo, kad trūkdavo pinigų, pasiskolindavo iš E. V., po to nuskaičiuodavo nuo atlyginimo. Avansas mokamas nebuvo. Grynaisiais pinigais neteko gauti darbo užmokesčio. (Duomenys neskelbtini) gyveno iš pradžių iki (Duomenys neskelbtini) 30 km, paskui jau (Duomenys neskelbtini). Gyveno iš pradžių šešiese išnuomotame name, E. V. gyveno kartu. Nuvykus antrą kartą, juos iškėlė į (Duomenys neskelbtini), buvo trijų aukštų namas. Už nuomą mokėti nereikėjo. Neteko girdėti, kad dėl broko būtų išskaičiuota iš atlyginimo.

19. Liudytojas A. J. parodė, kad apie mėnesį, gal 6 savaites, dirbo (Duomenys neskelbtini) dažytoju-smėliuotoju pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį. Pats asmeniškai E. V. nepažinojo, susipažino (Duomenys neskelbtini). Darbo sutartis buvo (duomenys neskelbtini), neatsimena, kokioje įmonėje dirbo, „Duomenys neskelbtini)“ pavadinimas negirdėtas. Nežino, kas tokie T. ir M., jų nebuvo sutikęs. Paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 155–157), liudytojas patvirtino, kad davė teisingus parodymus ir parodė, kad su kaltinamuoju tarėsi, jog į darbą vyks savo automobiliu, kuras bus apmokėtas, už būstą mokėti nereikės. Jis pildavosi kurą, atiduodavo čekį E. V.. E. V. davė kur gyventi, už kurą, ir pagalvojo, kad jis jo viršininkas, bet ar jis buvo firmos vadovas, nežino. Jam pervesti yra 2 000 Eur jo uždirbti pinigai. R. V. nepažįsta, E. pavardę žinojo. Neatkreipė dėmesio, kad pavedimo paskirtyje nurodyta „beprocentė paskola“. Iš E. V. pinigų nesiskolino. Gavęs pinigus suprato, kad tai jo darbo užmokestis, ir daugiau nesigilino. Vykstant į (Duomenys neskelbtini) savo automobiliu, kuras buvo apmokėtas, kelto bilietai ne. Dirbo (Duomenys neskelbtini) mieste, gyveno apie 50 km nuo jo, vietovės pavadinimo neatsimena. Buvo trijų aukštų namas su butais. Jie gyveno trise viename bute, buvo 3–4 butai. Dėl broko negirdėjo, kad būtų atskaičiuojama iš darbo užmokesčio.

20. Liudytojas A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad visus jo išleistus pinigus kurui E. per kelis kartus grąžino grynaisiais pinigais būnant Š. pagal turimus kvitus (t. 2, b. l. 155–157).

21. Liudytojas V. S. parodė, kad 2018 m. balandį atvyko dirbti į Š.. Pas (duomenys neskelbtini) T. ir M. padarė jo dokumento kopijas, išdavė kortelę, gavo kontraktą. Darbo sutartį sudarė su (duomenys neskelbtini), o apgyvendinimu rūpinosi E. V., jis pats už tai nemokėjo. Nežino, kas mokėjo už apgyvendinimą. Darbo užmokestį mokėjo (duomenys neskelbtini), tik kartą kažkas atsitiko, pervedė žmonai, tik ji nepamatė, kad buvo pervesta iš E. V. sąskaitos. Kažkada buvo didelė suma žmonai pervesta, tai buvo klaida, vyko į banką ir pinigai buvo grąžinti. Kai žmonai pervedė, buvo parašyta „papildymas“, kiti pinigai – tvarkingai. Jo atlyginimas buvo pervedamas ir į žmonos sąskaitą, nes į jos sąskaitą pinigai ateidavo greičiau nei į jo, todėl prašė vesti į žmonos sąskaitą. Kiek jam žinoma, į jo sutuoktinės sąskaitą jo darbo užmokestis pervestas du kartus. Išdirbo apie 11 mėn. Klaidingą pavedimą gavo pačioje pabaigoje. Papildymo suma buvo tokia, koks turėjo būti darbo užmokestis, jokių kitų papildymų neturėjo gauti nei iš E. V., nei iš (duomenys neskelbtini) įmonės. Jo uošvis dirbo pas E.. Dėl žmonos patėvio algos kalbėjo su E. V., jis pasakė duoti „Swedbank“ sąskaitą, taip greičiau įkris pinigai. Abu su uošviu turėjo tik (duomenys neskelbtini) kontraktą. Nežino, kaip su tuo susijęs E. V.. E. V. rūpinosi, kaip žmones paskirstyti, kad būtų patogu važinėti į objektus. Tiksliai nežino, kas komunalinius mokesčius mokėjo. Buvo kalbų, kad juos moka T. ar E. V.. Gyveno (Duomenys neskelbtini). Iš pradžių centre per pirmą kelionę, vėliau – 4 aukštų name, ten butai, po to dar kitoje viloje. Į darbą vykdavo automobiliu su (duomenys neskelbtini) numeriais, būdavo ir kas su savo automobiliu važiuodavo. Iš darbo užmokesčio išskaitymai nebuvo daromi, iš jo nieko neatskaičiuodavo, o kad gyvenant kažkas kažką sulaužytų, sugadintų, nėra girdėjęs.

22. Liudytojas E. M. parodė, kad (Duomenys neskelbtini) dirbo pusantrų–dvejus metus. Dirbant pagrindinis darbdavys buvo T.. Darbo sutartis buvo sutaryta, darbdavys – užsieniečių įmonė, pavadinimo tiksliai nepamena. Dirbo (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini). Apgyvendinimas nekainavo, keliones namo apmokėjo patys, vietoje į darbą už kurą jie mokėjo, mašinas duodavo. Darbo užmokestį gaudavo į kortelę, pervesdavo (duomenys neskelbtini), „(Duomenys neskelbtini)“. Buvo keli kiti mokėjimai grįžus į Lietuvą, E. V. paprašydavo detalių nupirkti, yra mašiną parvaręs iš Lietuvos, buvo gavęs pinigus automobilio pirkimui, dar yra vedęs už kažką, nes kažką pirko, bet nepamena, nes daug laiko praėjo. Pravesdavo pinigus E. V., gal ir jo žmonos buvo pervedimas, jos nepažįsta. Atlyginimą gaudavau kronomis. E. V. pervedė 2–3 kartus. Paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 3–5), liudytojas parodė, kad dėl pervedimuose įrašytos paskirties „papildymas“ nesigilindavo. Tai būdavo už paslaugas, kitokių mokėjimų nebuvo. Skolų neturėjo, nesiskolino. Gal ir yra iš jo skolinęsis. Kiek buvo girdėjęs, T. nuomojo būstus, kuriuose gyveno. Visą laiką gyveno (Duomenys neskelbtini). Išskaitų iš darbo užmokesčio nebuvo padaryta. Nieko nėra girdėjęs apie išskaitymus iš darbo užmokesčio dėl statybinio broko ar kad kažkas suniokota gyvenamojoje vietoje, jam pačiam tokių dalykų nėra buvę. Vienu momentu dirbo apie 100 žmonių, neturėdavo kaip į darbą vykti, pirkdavo automobilius. Yra kelis automobilius parvaręs ir nuo kelto, matydavo, kad su jais darbuotojai važinėdavosi. Yra girdėjęs, kad pats E. V. perka automobilius ir duoda išsimokėti dalimis. Su juo buvo visiškai atsiskaityta. Grynaisiais pinigų nėra gavęs.

23. Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu, be kitų aplinkybių, dėl apklausos metu parodyto banko sąskaitos išrašo, kuriame matyti, kad iš E. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į E. M. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-11-13 buvo pervesta 676 eurai, paskirtyje nurodyta „Papildymas“ ir 2017-12-03 iš R. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į E. M. atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 550 eurų, paskirtyje nurodyta „Skola“, parodė, kad šios pinigų sumos – tai galutiniai atsiskaitymai už atliktas darbines funkcijas (Duomenys neskelbtini). Kiti pavedimai yra už nupirktą automobilį E. V., automobilio remonto paslaugas, už kurias sumokėjo būdamas Lietuvoje už E. V., detales, kurias E. M. nupirko ir parvežė į (Duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 3–5).

24. Liudytojas R. B. parodė, kad dirbo mėnesį (Duomenys neskelbtini) statybose pas E. V.. Su juo atsiskaitė. Į (Duomenys neskelbtini) vyko savo mašina, kėlėsi keltu, kelto išlaidas turbūt E. V. atlygino, bet nepamena, praėjo daug laiko. Darbo sąlygos buvo normalios. Įmonės, kurioje dirbo, pavadinimo neatsimena. Neatsimena, ar pasirašė darbo sutartį, kažką buvo pasirašęs. Paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 31–32), liudytojas nurodė, kad jo parodymai teisingi. Parodė, kad A. L. jo draugas, tada kartu ir išvyko. E. V. paaiškino darbo sąlygas, (duomenys neskelbtini) nurodymų neduodavo. Nekilo klausimų, kodėl užmokestį pervedė R. V., kiti darbuotojai sakė, kad ji E. V. žmona. Gali būti, kad paskirtyje buvo nurodyta paskola. Neturėjo ir neėmė jokių paskolų. Nežino, kodėl pervedant darbo užmokestį buvo nurodyta paskirtis, kad paskola, E. V. to neaiškino. Dirbo tik mėnesį, uždirbo apie 1 500 Eur, pervesti pinigai buvo tik už darbą. E. V. pateikdavo duomenis apie išdirbtas valandas. Grynaisiais pinigais darbo užmokesčio negavo. Statybos darbus atliko ne viename objekte, pasakydavo adresą, kur vykti. (Duomenys neskelbtini) gyveno name, nežino, kam jis priklausė. Už apgyvendinimą mokėti nereikėjo, už vykimą į darbą asmeniniu transportu buvo apmokamas kuras, už išlaidas keltui taip pat buvo sumokėta. Gyveno tik (Duomenys neskelbtini) mieste. Name gyveno apie 12 asmenų, kitur, bet tame pačiame mieste, gyveno dar kokie 4 žmonės, ar jie mokėjo nuomą, nežino. Būdavo, kad gyventojai prigeria ir krečia nesąmones. Ar išskaitos iš darbo užmokesčio buvo daromos, nežino, su tuo nėra susidūręs.

25. Liudytojas T. D. parodė, kad pažįstamas T. (P.) jam su N. M. pasiūlė vykti į Š. dirbti dažytoju, tai buvo prieš 4–5 metus, galėjo būti 2017 metais. Kelionę apmokėjo E. V., dėl darbo sąlygų tarėsi su minėtu Tadu, visą informaciją turbūt gavo iš E. V.. Atvykus gavo darbo sutartį iš direktoriaus E. V., nepamena, ar buvo lietuviški, ar užsienietiški kontraktai, lyg buvo pavadinimas „(Duomenys neskelbtini)“. Iš gyvenamosios vietos į objektus vyko savo automobiliu, kurą apmokėdavo E. V.. E. V. įpildavo kuro arba patys įsipildavo, atiduodavo čekį ir jis pervesdavo į sąskaitą pinigus. Visi pinigai buvo pervedami į lietuvišką sąskaitą. Grynaisiais pinigais nėra gavęs. Nepamena, kad būtų gavęs grynaisiais pinigais. Už kurą gaudavo kartu su atlyginimu. Dirbo apie 2 metus, buvo sutarę, kad 6 savaites dirba, kažkiek namie. Atlyginimas buvo pervedamas į jo sąskaitą, nepamena, ar buvo vedamas jo šeimoms nariams. „Juodų“ pinigų nemokėjo, atlyginimas buvo išmokamas laiku. Neteko bendrauti su darbdaviais (duomenys neskelbtini)s, dirbo per E. V. įmonę. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė. Paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 45–47) liudytojas parodė, kad nepamena, kiek už kurą išeidavo, sumos būdavo nedidelės, galėdavo būti nuo 40 iki 120 Eur. Būdavo, kad E. V. pats su savo kortele įpildavo kurą. Pervedant atlyginimą, kokia buvo nurodyta mokėjimo paskirtis, nepamena. Nelabai atsimena, kad rodė ikiteisminio tyrimo metu sąskaitas. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo parodyti banko išrašai, tik abejoja dėl pervedimo žmonai. Nežino, kodėl mokėjime buvo nurodyta paskola, papildymas. Jis gavo savo darbo užmokestį, iš E. V. ar jo žmonos tikrai nesiskolino. Jam apmokėdavo kelto bilietą, gaudavo pagal valandinį darbo užmokestį, atlygindavo už kurą. Gyveno (Duomenys neskelbtini), iš kur vykdo į objektus, grįždavo nakvoti į (Duomenys neskelbtini). Vėliau buvo išnuomotas namas arčiau (Duomenys neskelbtini), kad arčiau būtų vykti į darbą. Per tuos dvejus metus gyveno trijose vietose, nes prašė kuo arčiau, kad arčiau būtų vykti į darbą. Nežino, kas apmokėjo už nuomą, kur gyvendavo. Kažką girdėjo apie baudas darbuotojams, bet jis nėra gavęs ir nežino, kas gavo. Neteko susidurti, jog būtų statybinis brokas ar gyvenamojoje vietoje būtų kažkas sulaužyta. Pradžioje gal naudojo savo darbinius drabužius, o vėliau buvo nupirkęs E. V..

26. Liudytoja V. V. parodė, kad, jei neklysta, jai E. V. buvo persiųsta 200 Eur. E. V. nepažįsta, jos sūnus A. V. pas jį dirbo. Tuo metu, kai pervedė, sūnus neturėjo sąskaitos, o jam reikėjo pinigų išvykti į užsienį. Sūnus susitarė su E. V., kad jis į jos sąskaitą persiųstų pinigus. Pervestus 200 Eur atidavė sūnui. Neatkreipė dėmesio dėl pervestų pinigų nurodytos paskirties. Nežino, ar lietuviškoje, ar (duomenys neskelbtini) įmonėje dirbo sūnus. Jis dirbo nepilnus metus.

27. Liudytojas R. K. parodė, kad 2017–2018 m. galėjo būti, kad vasario–kovo mėn., pradėjo dirbti (Duomenys neskelbtini). Atvyko į (Duomenys neskelbtini), ten ir gyveno. (Duomenys neskelbtini) būstas buvo paruoštas, už jį mokėti nereikėjo. Atvyko į (Duomenys neskelbtini) už savo lėšas. Įdarbintas buvo kažkokioje (duomenys neskelbtini) įmonėje, mano, kad tai buvo užsienietiška įmonė, kiek pamena, buvo dokumentai užsienio kalba. Nepamena įmonės pavadinimo, galėjo būti, kad tai buvo įmonė (Duomenys neskelbtini), AB, ar pan. Iš šios įmonės gaudavo atlyginimą į savo sąskaitą. Jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais, nežino, ar kam nors buvo išmokėta alga grynaisiais pinigais. Gal tris kartus važiavo, po tris mėnesius padirbdavo ir grįždavo. Nepamena tiksliai, kada paskutinį kartą ten dirbo, pagal banko sąskaitos išrašą galima atsekti. Nežino, kas nuomojo jiems būstą. Nepamena, ar kiti asmenys be tos įmonės buvo į jo banko sąskaitą pervedę darbo užmokestį. Paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3,, b. l. 42–43), liudytojas parodė, kad R. V. jam nėra pažįstama. Gal prašė, kad jam paskolintų pinigų kurui, gal tuo metu reikėjo, bet tikrai neprašė V., kad jam pervestų. Jokių įrodymų neturi, kad grąžino tuos pinigus, bet mano, kad juos grąžino į paduodamas rankas V.. Pinigus skolinosi iš V., jo pavardės nepamena, jis buvo darbų vadovas. Jis jam nepaaiškino, kad R. V. perves skolinamus pinigus. Prašė paskolinti, jam buvo pervesti pinigai į sąskaitą. Tiksliai negali pasakyti, iš kur tie keli šimtai eurų, bijo pameluoti, nes praėjo laikas ir todėl nepamena. Iš V. ir V. pinigų nėra skolinęsis. Į (Duomenys neskelbtini) vykdavo savo asmeniniu automobiliu, kurą pildavosi pats, čekius rinkdavo, atiduodavo V. – darbų vadovui, nes kuro kainą atlygindavo. Turbūt V. grąžindavo pinigus už kurą. E. V. tikriausiai atiduodavo pinigus V., o jis jiems perduodavo. Gal vieną čekį ir grąžino E. V., bet daugiausiai V.. Nepamena, ar galėjo būti, kad E. V. sumokėjo už kurą. Už kurą gaudavo grynaisiais pinigais. Keletą kartų yra sumokėję už kurą, o kokią sumą, negali pasakyti. Nebuvo tokių atvejų, kad darbdavys už ką nors išskaičiuotų pinigus iš atlyginimo.

28. Liudytojas P. P. parodė, kad dirbo kartu su E. V. (Duomenys neskelbtini), gal 2015–2016 m. Prieš tai jam E. V. nebuvo pažįstamas. Keltu vyko į Š., patys apsimokėjo kelto bilietus. Buvo susitarimas, kad patys mokės už keltą, o uždarbis iš jo pusės. Su E. V. kartu gyveno, mokėjo per pusę. Nepamena, kiek tiksliai dirbo ir gyveno kartu su E. V., gal apie metus laiko. Į objektus irgi važiuodavo su E. V., su pertraukomis dirbo gal apie pusantrų metų. Oficialiai įdarbintas nebuvo, dokumentų nepasirašinėjo. Atlyginimą pervesdavo į jo sąskaitą E.. Nepamena, ar visada jo vardu buvo apmokėjimas, bet atrodo, kad ne, gal būdavo ir jo mamos vardu apmokėjimai, nepamena. Dar yra iš E. gavęs algą ir grynaisiais. Darbo užmokestį apskaičiuodavo pagal išdirbtas valandas. Su juo atsiskaitė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paskelbus šiuos parodymus (t. 3, b. l. 53–54), liudytojas nurodė, kad E. V. buvo sakęs, kad gali būti ir iš kitų sąskaitų pervesta, o jam (liudytojui) nebuvo skirtumo, svarbu, kad gauna pinigus. Nežino, kodėl pervedimuose buvo nurodyta „paskola“, jis pinigų nėra skolinęsis iš jų, tai buvo jo darbo užmokestis. Tiksliai nepamena dėl mokėjimo ir grynaisiais, ir pavedimais, bet su atsiskaitymais viskas buvo gerai. Nepamena, kiek per mėnesį uždirbdavo. Kai dirbo, darbo užmokestis galėjo būti ir apie 1 500 eurų. Galėjo būti, kad jeigu pervesta 250 eurų į sąskaitą, tai į rankas galėjo gauti apie 1 000 eurų. E. V. įvairiomis sumomis išmokėdavo algą. E. V. buvo kaip darbdavys. Kai dirbdavo dviese, su E. V. gyveno (Duomenys neskelbtini) mieste, tai mokėdavo už nuomą. Tiksliai nepamena, ar buvo tokių momentų, kad nereikėjo už nuomą mokėti. Gal ir buvo tada, kai buvo daugiau žmonų, tuomet E. sumokėdavo už nuomą, gyveno, kai su E. gyveno, ten ir dirbo.

29. Liudytojas N. M. parodė, kad E. V. buvo jo darbdavys, kai jis su T. D. buvo nuvykę į (Duomenys neskelbtini) dirbti. Ten su E. V. ir susipažino, pasirašė kontraktus ir išvyko į darbus. Kai atvyko į (Duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, o vėliau perėjo į lietuvišką įmonę ir liko toje įmonėje. Perėjo į lietuvišką įmonę dėl didesnio užmokesčio. Nepamena, ar po lietuviškos įmonės vėl buvo įdarbintas į (duomenys neskelbtini) įmonę, gal kažkas ir buvo kelis mėnesius prieš išvažiuojant į Lietuvą. Apgyvendinimo ir kelionės išlaidas apmokėjo darbdavys. Atlyginimas buvo vedamas į jo asmeninę sąskaitą, grynųjų pinigų negaudavo. Buvo sutartas valandinis užmokestis ir jie kiekvieną savaitę siųsdavo duomenis apie savo darbo valandas E., tokius duomenis teikė ir T. P., per kurį atvyko. Buvo, kad darbo užmokestis buvo pervedamas iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kitų pinigų nebuvo pervedama, tik darbo užmokestis. Būdavo įrašyta pavedime „beprocentė paskola“, bet jo tai nedomino, jam svarbu, kad gaudavo algą. Taip tik būdavo parašyta, bet tai buvo jo darbo užmokestis, jokių paskolų nėra ėmęs. Jis su kolegos automobiliu važiuodavo į darbą. Kurą apmokėdavo darbdavys, pervesdavo su atlyginimu. Jie perduodavo čekius, kiek išleido kurui, ir pagal juos apmokėdavo. E. laikė darbdaviu, nes jis pervesdavo atlyginimą, o ne kiti žmonės. Kai (duomenys neskelbtini) kontraktas buvo, tai vesdavo kita kompanija algą, ne iš E. V. gaudavo, bet vis tiek viskas eidavo per jį. Nėra pačiam tekę naudotis kuro kortele. Kuro kortelės jiems neduodavo, atvažiavus, jiems kuro įpildavo kiti ten dirbantys žmonės, bet taip būdavo retai. Nežino, kieno vardu buvo išduota ta kortelė, nes jiems paskambindavo, privažiuodavo žmogus ir įpildavo kuro su ta kortele. M. pažįsta, bet asmeniškai nepažinojo. Ji buvo (duomenys neskelbtini) kompanijos atstovė. Negalėjo būti, kad ji už kurą grąžindavo pinigus, nes niekas į rankas pinigų negrąžindavo. Ji duodavo pinigų, kad kurą įsipiltų, o jiems reikėjo grąžinti čekius. Su R. V. ir N. V. jokių ryšių neturi, visi pervesti pinigai buvo darbo užmokestis. Už kelto bilietus buvo pervesti pinigai su alga. Bilietų kainos svyruodavo nuo 300 iki 500 eurų. Per visą laiką galėjo kelto bilietų suma būti apie 2 000–2 500 eurų. Iš (duomenys neskelbtini) įmonės algą gaudavo į sąskaitą, grynųjų nėra gavęs. Š. gyveno (Duomenys neskelbtini), dirbo daugiausia G.. Teko gyventi ir G., ten taip pat nereikėjo mokėti už nuomą, o kas mokėjo, nežino. (Duomenys neskelbtini) dribo apie ketverius metus. Kai dirbo lietuviškoje įmonėje, tai kuro įsipildavo už savo pinigus, E. paduodavo čekius, o jis kartu su atlyginimu pervesdavo pinigus. Arba būdavo kažkokia kortelė, su kuria reikėjo piltis kurą (Duomenys neskelbtini). Kelto bilietus, kurą, viską mokėdavo iš savo pinigų, paduodavo čekius ir jiems kompensuodavo prie atlyginimo. Buvo žodinis susitarimas, kad jeigu kažką būtų sugadinę, tai išskaičiuotų pinigus, bet tokių atvejų nebuvo.

30. Liudytojas N. M. ikiteisminio tyrimo metu, be kitų aplinkybių, parodė, kad grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas. Pamena, kad dirbant (Duomenys neskelbtini) E. V. darbo užmokestį pervesdavo iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“, E. V., R. V., N. V. vardu atidarytų banko sąskaitų. Apie tai, kieno vardu bus atliktas pavedimas per banką, E. V. iš anksto informuodavo. Kartais pavedimų paskirtyse buvo nurodoma „Beprocente paskola“, „Papildymas“ ir panašiai. Kodėl pavedimo paskirtyse buvo taip nurodoma, nežino. Visos šios pervestos lėšos yra darbo užmokestis už atliktus darbus, pinigai už kelto bilietus. Su E. V., R. V., N. V. apie jokias paskolas niekada nebuvo kalbėjęs, iš šių asmenų paskolų nėra gavęs. Kodėl pinigai buvo pervesti iš R. V., E. V., N. V. banko sąskaitų, nežino. Dirbant (Duomenys neskelbtini) į darbą retais atvejais važiuodavo su asmeniniu automobiliu, kuriuo buvo atvykęs keltu. Už kurą išleistus pinigus grąžindavo „(Duomenys neskelbtini)“, AB, atstovė, vardu M., pagal pateiktus kuro įsigijimo kvitus arba būdavo išduodama kuro kortelė, skirta sumokėti degalinėje už kurą (t. 3, b. l. 49–51).

31. Liudytojas V. K. parodė, kad 2018 metais su draugais vyko savo automobiliu keltu darbui į užsienį, su jais vyko dar 6 asmenys. (Duomenys neskelbtini) nuvyko į (Duomenys neskelbtini). Buvo apgyvendinti kotedže ir ten gyveno apie savaitę laiko, po to buvo perkelti į (Duomenys neskelbtini), nes ten dirbo. Už pragyvenimą mokėti nereikėjo. Pirmą savaitę pasirašė (duomenys neskelbtini) sutartis, kurios, buvo paaiškinta, kad yra darbo sutartys, įmonės pavadinimo nepamena. Darbus organizavęs asmuo Ž. sakydavo duomenis apie darbo laiką nusiųsti M. arba E.. Darbo užmokestį pervedė tik vieną kartą, apie 350–400 eurų, tai buvo už kelias dienas liepos mėnesį, kai dirbo. Dirbo visą rugpjūčio mėnesį ir dar rugsėjo mėnesį, bet už tą laiką algos negavo, liko skolingi apie 2 500– 2 300 eurų per mėnesį ir šią dieną nėra atsiskaitę. E. V. pervedė užmokestį, o kodėl buvo parašyta „papildymas“, nežino, nusprendė, kad tai užmokestis už liepos mėnesį. Už kelto bilietus grįžimui neatsiskaitė, o kai važiavo į Š., tai buvo nupirkti bilietai, juos tikriausiai nupirko E.. Bandė aiškintis, skambino Ž., organizavusiam darbus, bet jis sakydavo, kad alga vėluoja, ir galiausiai davė E. numerį. Paskambinus E. pasakė, kad perves, o paskutinį kartą paskambinus pasakė, kad neužknistų ir negaus pinigų, nes jam yra padarę žalos, kokios, nepaaiškino.

32. Liudytojas A. V. parodė, kad 2017 m. išvažiavo dirbti į Š., o grįžo 2019 m. Dirbo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) įmonėje, gyveno (Duomenys neskelbtini). Nežino, kas mokėjo už pragyvenimą, jis nemokėjo, nes taip buvo sutarta. Darbo dokumentus buvo pasirašęs. Jam mokėjo pinigus į sąskaitą, pervesdavo E. V. turbūt arba T. su M. iš (duomenys neskelbtini) įmonės. Vieną kartą jam yra mokėję atlyginimą grynaisiais pinigais. Kelto bilietą į (Duomenys neskelbtini) jam padavė E. V.. Avanso paprašydavo, kai jam reikėdavo, kokiomis tikslai sumomis, nepamena. Su E. V. buvo susitarę, kad paprašius avanso, jis užsirašydavo. Kai dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje jis bendraudavo su E. V., kai reikėdavo paprašyti pinigų. E. V. buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) įmone, bet kokios jo pareigos, nežino. Buvo ir į jo mamos sąskaitą pervesti jam skirti pinigai, nes turėjo su mokesčiais problemų ir jam negalėjo pervesti. Tie pinigai buvo skirti kelionei ir juos pervedė E. V.. Dirbant (Duomenys neskelbtini) automobiliu nesinaudojo, į objektus važiuodavo su kitais asmenimis, kurie turėjo teises ir vairuodavo. E. V. su (duomenys neskelbtini)s pildavo kurą. Visaip būdavo, grynaisiais būdavo pinigai kurui, kad į objektą nuvažiuotų, reikėjo pristatyt kuro pylimo čekį. (Duomenys neskelbtini) įmonė grynaisiais pinigais atlyginimo nemokėdavo. Grynieji pinigai buvo mokami avansu tik iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“.

33. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. taip pat parodė, kad susitarus dėl darbo (Duomenys neskelbtini), be kitų darbo sąlygų, buvo susitarta, kad bus apgyvendintas, patirtos išlaidos už kelionę bus atlygintos. Nurodė, kad jam buvo nupirktas kelto bilietas į (Duomenys neskelbtini). Darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir išmokamas į liudytojo banko sąskaitą ir išmokamas grynaisiais pinigais. Grynaisiais pinigais buvo mokamas avansas, tik paprašius ir tai būdavo retais atvejais. Grynuosius pinigus išmokėdavo E. V.. Iš viso grynaisiais pinigais laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo–spalio mėnesio iki įsidarbinimo į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėta ne mažiau kaip 1 000 eurų. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo įdarbintas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir dirbo iki 2019 m. gruodžio mėn. Įsidarbinus UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijos nepasikeitė ir toliau dirbo (Duomenys neskelbtini), atlikdavo statybos darbus įvairiuose objektuose. Koks buvo išmokėtas darbo užmokestis, kokiu būdu, dirbant UAB „(Duomenys neskelbtini)“, nepamena. Galbūt dalis darbo užmokesčio buvo išmokėta grynaisiais pinigais. Dėl apklausos metu pateikto banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, kuriame nurodyta, kad 2018-10-04 pervesta 200 eurų suma į V. V. vardu atidarytą banko sąskaitą, patvirtino, kad šios piniginės lėšos buvo skirtos jam. Tai pinigai, skirti už kelionę į (Duomenys neskelbtini). Kodėl pavedimo paskirtyje nurodyta „Papildymas“, nežino. Minėtą sumą paprašius pervedė E. V. ir jam ši pinigų suma grąžinta nebuvo, nes pagal susitarimą kelionės išlaidos būdavo atlyginamos (t. 3, b. l. 28–29).

34. Liudytojas R. V. parodė, kad dirbo (Duomenys neskelbtini) pagal kontraktą su (Duomenys neskelbtini) įmone „(Duomenys neskelbtini)“. E. V. organizuodavo darbus. Darbo užmokestis buvo sumokėtas į jo asmeninę sąskaitą. Kas pervesdavo algą, neatsimena, jam nebuvo aktualu. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu jam rodė banko sąskaitos išrašus. 2 000 Eur atsiskaitymą gavo jau, kai buvo išvykęs iš (Duomenys neskelbtini). Kas juos pervedė, nepamena, gal neturėjo galimybių pamatyti. Apklausos metu lyg rodė, kad moteris buvo pervedusi. 2 774 Eur buvo atsiskaitymas už darbą, nežinojo, kas pervedė pinigus. 600 Eur iš N. V. pervedimas – pradžioje atvykus į (Duomenys neskelbtini). N. V. nepažįsta. Tuo metu neturėjo pinigų, gal skolinosi, negali pakomentuoti, nes jau daug metų praėjo. Jei skolinosi, turėjo grąžinti. N. V. nepažįsta. Gal ir prašė iš E. V. paskolinti pinigų, neatsimena. Gyveno (Duomenys neskelbtini), už būstą mokėjo kompanija, kas mokėjo už patalpų nuomą, nežino. Darbo užmokesčio grynaisiais pinigais nebuvo gavęs. Įmonė „(Duomenys neskelbtini)“ negirdėta.

35. Liudytoja V. R. parodė, kad K. S. yra jos sesers vyras. K. S. dirbo (Duomenys neskelbtini) pas E. V., o kadangi turėjo skolų, kad antstoliai nenuskaičiuotų pinigų, pervesdavo pinigus į jos vyro R. R. sąskaitą, o ji juos išimdavo ir perduodavo E. S.. Kiek tokių atvejų buvo, neatsimena, gal 3, sumų neatsimena. Pamena, kad buvo 500 Eur ir didesnė suma, nes žmona turėjo vykti į (Duomenys neskelbtini) pas K. S..

36. Liudytojas R. R. parodė, kad K. S. yra giminaitis ir buvo išvykęs į užsienį dirbti. K. S. prašė, kad jam (liudytojui) pervestų pinigus, kuriuos jo (liudytojo) žmonai išėmus nuo sąskaitos, atiduoti jo (K. S.) žmonai. Taip buvo gal porą kartų padaryta, tiksliai negali pasakyti, sumos buvo apie 500 Eur. K. S. ir E. S. turi skolų ir kad antstoliai nenuskaičiuotų, pervedė jam ir jie išėmė. Kiek suprato ir E. S. žmonai minėjo, kad tai buvo K. S. atlyginimas.

37. Liudytojas V. D. parodė, kad su E. V. sieja tolimi giminystės ryšiai, E. V. jo žmonos pusbrolis. Ieškojo darbo, jis pasiūlė atvažiuoti pasidarbuoti į (Duomenys neskelbtini). Dirbo ten prie statybų nuo 2018 m. birželio galo iki 2019 m. sausio mėnesio. Buvo išvažiavęs dviem mėnesiams, po to grįžo ir vėl išvažiavo, iš viso išėjo apie 5 mėnesiai darbo. Į (Duomenys neskelbtini) nuvyko keltu, pats sumokėjo už kelionę. Neatsimena, ar po to su juo atsiskaitė už kelto bilietus. Įdarbintas buvo į (Duomenys neskelbtini) įmonę, pavadinimo nepamena, gali būti, kad „(Duomenys neskelbtini)“ ar pan. Buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią dirbo statybos darbus. Kokios E. V. pareigos, nežino, bet jis prižiūrėjo žmones, nurodydavo darbus, dar kažką. Darbo užmokestį jam mokėjo į sąskaitą, buvo (duomenys neskelbtini) įmonė. Grynųjų pinigų negavo, tik buvo pervedimai, nes prašė pinigų mirus mamai bei reikėjo pagalbos šeimai, E. V. buvo pervedęs. Po to pinigus grąžino. Tai buvo kaip ir darbo užmokestis, į priekį sumokėtas avansas, E. pervesdavo. Jis jam pervesdavo pinigus, o kai jis gaudavo algą, jam atiduodavo. Gaudavosi į skolą. Pervesti pinigai iš E. buvo skola, kurią grąžindavo grynaisiais. Visais tais atvejais, kai buvo pervedamos 700 eurų, 1 000 eurų, 300 eurų, 40 eurų sumos, tai buvo skola, kurią grąžino grynaisiais. Tai nebuvo darbo užmokestis. Kodėl paskirtyje nurodyta „Papildymas“, nežino. Apie tai, kaip įvardyti pavedimą, su E. V. kalbėję nebuvo. Dirbant (Duomenys neskelbtini) visą laiką gyvendavo (Duomenys neskelbtini) mieste. Iš pradžių gyveno viešbutyje, po to išnuomotame gyvenamajame name, pačiame mieste. Name gyveno gal penki darbuotojai. Gyvenamąją vietą surasdavo E., kas sumokėdavo, nežino, jis nemokėjo. Į darbo objektus veždavo kas nors iš darbuotojų, kas turėjo savo transporto priemonę. Ar buvo apmokėjimas už kurą, nežino. Jis dirbo per (duomenys neskelbtini) įmonę, jam atrodo, (duomenys neskelbtini) įmonė mokėjo, o kiti nežino. Darbo rūbus pirko pats, o įrankius duodavo. Važiuodavo į objektus ir kituose miestuose, buvo išnuomojami viešbučiai arba apartamentai. Kur gyveno, nepamena. Dienpinigiai ar buvo mokami, nežino. Gyveno vienas išnuomotame būste. Nebuvo, kad kas sulūžę būtų ir už tai būtų išskaičiuota. Išskaitų už galimą darbo broką nedarydavo.

38. Liudytojas V. B. parodė, kad E. V. pažįstamas. E. V. dirbo ilgokai statybose, gali būti, kad dirbo nuo 2016 metų iki 2020 m. Dirbo užsienio įmonėje, pavadinimo nepamena, galėjo būti įmonė „(Duomenys neskelbtini)“. Dirbo pagal sutartį. V. įmonėje taip pat buvo įdarbintas, tiksliai nepamena. Kai buvo (Duomenys neskelbtini), darbo užmokestį mokėjo E., po to M., visaip būdavo. Mokėdavo ne grynaisiais, į kortelę, kai gaudavo iš (duomenys neskelbtini). Už gyvenamąjį būstą mokėjo E.. Jis viską sumokėdavo, remontuodavo. Atvykimą keltu sumokėdavo E., grąžinti nereikėdavo. Į statybos objektus važiuodavo automobiliu, jis buvo nupirkęs mašiną darbui, kieno vardu, nežino. Vėliau pats turėjo automobilį, E. V. jam perdavė važinėti į darbą, po to šį automobilį persirašė Lietuvoje savo vardu. Automobilį gavo kaip ir dovanų, už gerą darbą. Už patį automobilį nemokėjo, tik už dokumentų perrašymą. Vykstant į darbo objektus už kurą sumokėdavo E. V.. Duodavo kortelę kurui, su kuria atsiskaitydavo už kurą. Nepamena, ar grynaisiais mokėdavo už kurą. Retais atvejais, kai būdavo viršijamas limitas už kurą, mokėdavo iš savo asmeninių lėšų, vėliau šiuos pinigus grynaisiais pinigais grąžindavo pagal pateiktus kuro įsigijimo čekius. Čekius pateikdavo E. V., jis viską tvarkydavo. Paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 57–59), liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad darbo užmokestį pervesdavo į kortelę bankiniais pavedimais. Pinigines lėšas pervesdavo „(Duomenys neskelbtini)“ ir E. V.. E. V. pervesdavo tais atvejais, kai „(Duomenys neskelbtini)“ neišmokėdavo viso darbo užmokesčio pagal išdirbtas valandas. Kodėl mokėdavo E. V., nors dirbo „(Duomenys neskelbtini)“, nežino. Buvo pervestos piniginės lėšos, paskirtyje nurodant „Beprocente paskola“, „Atlyginimas dienpinigiai“, „Papildymas“, tai darbo užmokestis. Tokios paskirtys nurodytos gal tam, kad kitam asmeniui perduotų pinigus. Būdavo atvejų, kad perduodavo pinigus paėmus kortele kitam, kam konkrečiai, neatsimena. Buvo, kad ir skolindavosi iš E. V. pinigų maistui grynaisiais. Iš tų pinigų, kai pervesdavo su paskirtimi, būdavo ir skola. Nežino, ar iš R. V. buvo pervesti pinigai. Pinigai, pervesti į jo sąskaitą iš V. ir iš V., tai dalis darbo užmokesčio, dalis skola, dalis sumokėti kitiems asmenims, kai šie korteles užsiblokuodavo. Grynaisiais pinigais nėra gavęs atlyginimo. Kai atvažiuodavo į darbą, apsigyvendavo vienoje vietoje, jei važiuodavo į kitą objektą, grįždavo, o jei toliau būdavo objektas, gyvendavo viešbutyje, jis dažniausiai grįždavo. Daug žmonių buvo, gyveno viešbutyje. Kas mokėdavo už viešbutį, nežino. Pačioje (Duomenys neskelbtini) gyvenamųjų vietų, kur gyveno žmonės, dirbo objektuose, buvo dvi–trys. Liudytojas parodė, kad E. V. už viską mokėjo, jei kažkas lūždavo. Sugadinimų būdavo, nes visokių žmonių būdavo – sulaužydavo visą laiką ką nors, o E. viską tvarkė, pirko. Būdavo, šaldytuvas sugenda, daug kas, jis aprūpindavo, nes tuo rūpinosi ne nuomotojai. Tekdavo kartu važiuoti viską pirkti, nuomotojai nemokėdavo. Būdavo, kad „baliavoja“, sulaužo, susimuša. Būna ir stalas, kėdės sulūžę. Konkrečiai buvo durys sulūžusios, kėdės. E. V. už tai mokėdavo, jis kartu važiuodavo viską tvarkyti. Darbo rūbus nupirkdavo E..

39. Liudytojas R. V. parodė, kad E. V. pasiūlė važiuoti pas jį į (Duomenys neskelbtini) dirbti statybos darbus. Nuvykus jam į (Duomenys neskelbtini), buvo įdarbintas į firmą, galėjo būti įmonė „(Duomenys neskelbtini)“. Pradirbus apie mėnesį, E. V. pasiūlė pas (duomenys neskelbtini) statyti namą. Po to ten ir dirbo. Vėliau, lapkričio mėnesį, jau važinėjo į kitą miestą iš (Duomenys neskelbtini), surinkinėjo vėžimėlius. Ten dirbo neilgai. Dirbo 2018 metais nuo gegužės mėnesio pabaigos iki lapkričio mėnesio galo, faktiškai iki gruodžio mėn. Turėjo savo automobilį, kėlėsi keltu į (Duomenys neskelbtini), bilietus apmokėjo E. V., po to išskaičiavo iš algos. Pirmą kartą kai važiavo, mokėjo už keltą pats. Antrą kartą, kai buvo grįžęs atostogų, tada sumokėjo E.. Už gyvenamą būstą mokėti nereikėjo. Dėl darbo sutarties, lyg kažką pasirašinėjo, popieriai buvo (duomenys neskelbtini). Atlyginimą E. V. mokėdavo mėnesio gale, bet jei pinigų reikėdavo, parašydavo žinutę ar paskambindavo, jam pervesdavo. Atvykus ne iš karto sudarė darbo sutartį su ta įmone, kelias dienas dirbo taip. Kodėl atlyginimą mokėjo E. V., nežino. Pinigai buvo mokami visaip, grynaisiais ir pervedami į kortelę. Paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 35–37), liudytojas parodė, kad negali patvirtinti, jog „...pradėjus dirbti darbo užmokestį išmokėdavo „(Duomenys neskelbtini)“, pervedant pinigus į jo vardu atidarytą banko sąskaitą. Vėliau darbo užmokestį pradėjo grynaisiais pinigais mokėti E. V.. Kodėl darbo užmokestis pradžioje buvo mokamas pervedant pinigus į banko sąskaitą, vėliau grynaisiais pinigais, jis nežino...“, tyrimo metu nemelavo, galėjo apsirikti. Darbus organizuodavo, nurodydavo, kur važiuoti, surasdavo E.. Pas jį darbų daug nebuvo, daugiausia statė namą. Per mėnesį uždirbdavo apie 2 000 eurų, gal virš. Galėjo gauti ir grynaisiais pinigais. Galėjo būti taip, kad išmokėjo dalimis ne mažiau kaip 4 000 eurų grynaisiais pinigais už 2018 m. liepos–rugsėjo mėn. ir ne mažiau kaip 2 000 eurų pervedė į sąskaitą. Tie pinigai, kuriuos jam sumokėjo, liko skolingi 2 500–2 700 eurų. Rašė E. V. žinutę, jam atsakė, kad ir jį apgavo, tai ir neišmokėjo. Jei iš V. gaudavo pinigus, tai būdavo tik darbo užmokestis. Būdavo ir už kurą sumokama savo pinigais, bet E. V. atiduodavo grynaisiais, kai paduodavo čekį už kurą. Pinigus už kurą atskirai atiduodavo. Iš jo (E. V.) lėšų nesiskolino. Iš pradžių kažką iš darbo rūbų nupirko, po to jau savo nusipirkdavo. Darbo rūbus pirko tikriausiai E., nesidomėjo. Nesidomėjo, ar E. V. pats turi įmonę, bet lyg su (duomenys neskelbtini) įmonę turi. „(Duomenys neskelbtini)“ bendrovė negirdėta. Kiek turi išmokėti, skaičiuodavo, skaičiavimus pateikdavo E.. Nebuvo atvejų, kad būtų išskaičiuota dėl galimo darbo broko iš darbo užmokesčio ar dėl to, kad kas sulaužyta. Tekdavo važiuoti į kitą miestą, ten būdavo viešbutukai išnuomoti, mokėti už tai nereikėdavo.

40. Liudytoja N. R. parodė, kad V. J. dirbo pas E. V., ne Lietuvoje ir jos paprašė, kad į jos sąskaitą pervestų 1 000 eurų, kadangi jis turėjo problemų su antstoliais, tai nenorėjo savo sąskaitos duoti. Tai buvo V. J. uždirbti pinigai. Pinigus jai pervedė E. V., ji tuos pinigus atidavė V. J.. Davė jam banko kortelę, jis nuėjo į bankomatą ir išsiėmė tuos pinigus iš jos kortelės sąskaitos. Jis sakė jai, kad tai jo uždarbis. Neatkreipė dėmesio, kokia buvo nurodyta pervedimo paskirtis. Kokioje konkrečiai šalyje buvo uždirbti tie pinigai, nežino.

41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi byloje esantiems įrodymams patikrinti paskelbti liudytojų E. I., T. P., M. P., D. S., V. J. ir K. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

42. Liudytojas E. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio–vasario mėn. pagal internete rastą skelbimą išvyko dirbti į (Duomenys neskelbtini). Iš viso keliavo 4–5 asmenys, jų nepažįsta. Už kelto bilietą nemokėjo, buvo sutarta, kad mokėti nereikės, kaip ir už gyvenamąjį būstą. Ar prieš įsidarbinimą pasirašė darbo sutartį ar kitus dokumentus dėl įsidarbinimo, nepamena. Iki pradedant dirbti (Duomenys neskelbtini), darbo užmokestį aptarė su E.. (Duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. sausio–vasario mėn. iki 2018 m. kovo mėn. Už darbą užmokestis buvo pervedamas į jo ir kartą į jo sutuoktinės sąskaitas. Iš E. V. pervestos lėšos yra darbo užmokestis. Kodėl pavedimo paskirtyje nurodyta, kad tai ne darbo užmokestis, nežino. Grynaisiais pinigais darbo užmokestis išmokėtas nebuvo. Į kokią įmonę buvo įdarbintas (Duomenys neskelbtini), nežino. Jokių dokumentų, patvirtinančių įsidarbinimą (Duomenys neskelbtini), neturi. Dirbant (Duomenys neskelbtini) už pragyvenimą mokėti nereikėjo. Darbo rūbus nupirko E., vėliau už rūbus sumokėta suma buvo nuskaičiuota nuo darbo užmokesčio (t. 2, b. l. 177–179).

43. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. I. iš pateiktų nuotraukų atpažino E. V. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 180–182).

44. Liudytojas T. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kartu su I. M. susitiko su E. V. dėl darbo (Duomenys neskelbtini), aptarė darbo sąlygas, iš jų dėl kelionių, apgyvendinimo apmokėjimo. 2017 m. liepos mėn. jis kartu su A. J. ir I. M. išvyko į (Duomenys neskelbtini) jūriniu keltu, už bilietą mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Atvykus į (Duomenys neskelbtini) juos pasitiko lietuviškai kalbantis asmuo, vardu E., aprodė gyvenamąją vietą, nurodė adresą, kuriuo reikėjo susitikti su asmeniu, vardu P., kuris turėjo nurodyti gamyklą, kurioje bus atliekami darbai. (Duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2017 m. liepos 30–31 d. Prieš pradedant dirbti, E. V. pateikė įsidarbinimo dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad jis ir kiti asmenys yra įdarbinami į „(Duomenys neskelbtini)“, A. K. E. V. buvo susijęs su šia įmone, jis nežino. Pagal susitarimą (Duomenys neskelbtini) dirbdavo 8–12 savaičių, po šio laikotarpio 2–3 savaitėms grįždavo į Lietuvą. Visas išdirbtas valandas žymėdavosi ir pateikdavo E. V. ir (Duomenys neskelbtini) įmonei „(Duomenys neskelbtini)“, kuri, kaip suprato, už darbus sumokėdavo „(Duomenys neskelbtini)“, AB, kurioje jis ir kiti asmenys, buvo įdarbinti. Darbinantis E. V. nurodė savo brolio M. P. vardu atidarytą banko sąskaitą, į kurią buvo pervedamas darbo užmokestis. Vėliau darbo užmokestis buvo pervedamas į jo asmeninę banko sąskaitą. Darbo užmokestis buvo mokamas bankiniais pavedimais, retais atvejais dalis darbo užmokesčio buvo išmokama grynaisiais pinigais. Grynaisiais pinigais užmokestį išmokėdavo E. V.. Dirbant (Duomenys neskelbtini) E. V. darbo užmokestį pervesdavo iš savo ir kažkurio šeimos nario banko sąskaitų. Visos pervestos lėšos yra darbo užmokestis už atliktus darbus bei ne mažiau kaip 200 eurų ir ne daugiau kaip 300 eurų pervesta už kelto bilietus. Pamena, kad kartais pavedimų paskirtyse buvo nurodoma „Beprocente paskola“, tačiau kodėl, nežino, paskolų gavęs nebuvo. Dirbant (Duomenys neskelbtini) į darbą važiuodavo su kitais asmenimis, kurie vairuodavo automobilius. Dirbant ir gyvenant (Duomenys neskelbtini) už patalpų nuomą nieko nereikėjo mokėti (t. 3, b. l. 72–74).

45. Liudytojas M. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. jo brolis T. P. paklausė, ar galėtų būti pervestos piniginės lėšos į jo banko sąskaitą, nes pinigų į savo banko sąskaitą negali gauti dėl įsiskolinimų, nes juos nuskaičiuos antstoliai. Pervestus pinigus M. P. turėtų išsigryninti ir perduoti jam. Brolis paaiškino, kad pervestos piniginės lėšos bus už darbą (Duomenys neskelbtini), nes tuo metu brolis važiuodavo dirbti į (Duomenys neskelbtini). Kokioje įmonėje dirbo, M. P. nežino. Apklausos metu parodytame banko sąskaitos išraše pinigines lėšas, pervestas į jo sąskaitą iš E. V., N. V. banko sąskaitų nurodant paskirtyje „Beprocente paskola“, išgrynino ir perdavė broliui arba jo prašymu iš šių piniginių lėšų pirko maistą, kurį perduodavo Lietuvoje asmenims, kartu su juo dirbusiais (Duomenys neskelbtini), kad jam nuvežtų. Grynuosius pinigus T. P. perduodavo šiam būnant Lietuvoje. Apie tai, kad bus pervedama kažkokia pinigų suma už jo atliktą darbą, informuodavo brolis. Kaip buvo apskaičiuojamas darbo užmokestis T. P., nežino. Su E. V., N. V. apie jokias paskolas niekada nėra kalbėjęs, jokių paskolų iš jų nėra gavęs, šių asmenų nepažįsta. Kodėl pervedant pinigines lėšas paskirtyje nurodyta „Beprocente paskola“, nežino. T. P. sakė, kad šios piniginės lėšos yra pervestos už jo atliktą darbą (Duomenys neskelbtini). Broliui paaiškino, jog nebenori, kad pinigai iš nežinomų asmenų būtų siunčiami į jo banko sąskaitą, kad daugiau nebesiųstų. Po kurio laiko brolis pasakė, kad savo vardu atidarytą banko sąskaitą susitvarkė ir pinigai nebebus siunčiami (t. 3, b. l. 68–69).

46. Liudytojas D. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn. jūriniu keltu išvyko dirbti į (Duomenys neskelbtini). Kaip buvo sutarta, už kelto bilietą nemokėjo, tačiau vėliau sumokėta suma buvo nuskaičiuota nuo darbo užmokesčio. Atvykus į (Duomenys neskelbtini) važiavo į namą (Duomenys neskelbtini) mieste, kur susitiko su A.. Gyveno su A. M.. A. aprodė objektą, kuriame turės dirbti. Tai buvo gyvenamasis namas, kuriame buvo reikalinga atlikti vidaus apdailą. (Duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn. iki 2018 m. sausio mėn., ne ilgiau kaip 2 mėnesius, apie 6 savaites. Minėtu laikotarpiu atlikdavo įvairius statybos ir pagalbinius darbus įvairiuose vietose (Duomenys neskelbtini) mieste. Nurodymus gaudavo iš A. ir E. V.. Būnant (Duomenys neskelbtini) buvo pateikti dokumentai dėl įsidarbinimo į „(Duomenys neskelbtini)“, AB, kuriuos pateikė pasirašyti E. V.. Kokios pareigos buvo nurodytos, nepamena. Kokia kalba buvo pateikti dokumentai, nepamena. Darbo užmokestis buvo iš anksto aptartas su A.. Būnant (Duomenys neskelbtini) dirbdavo 5–6 dienas per savaitę, darbo valandos buvo įvairios, priklausydavo nuo atliekamų darbų objektuose. Iš kartu dirbusių asmenų sužinojo, kad „(Duomenys neskelbtini)“, AB, vadovavo T., M. ir E. V.. Kokios buvo E. V. pareigos „(Duomenys neskelbtini)“, AB, nežino. Dirbant E. V. atvažiuodamas į objektus, atveždavo statybines medžiagas, tikrindavo, ar darbai kokybiškai atlikti. Jeigu darbai buvo atliekami nekokybiškai, liepdavo pataisyti. Darbo užmokestis buvo mokamas pervedant pinigus į jos vardu atidarytą banko sąskaitą ir sumokant grynaisiais, apskaičiuojant pagal išdirbtas valandas. Pagal banko išrašą mato, kad darbo užmokestis buvo pervestas iš viso 1 090 eurų, tai yra 2017-12-13 iš N. V. vardu atidarytos banko sąskaitos 300 eurų ir 2017-12-21 iš E. V. vardu atidarytos banko sąskaitos 790 eurų. Paskirtyje nurodyta „Beprocente paskola“, tačiau E. V., N. V. nėra skolinę jokių piniginių lėšų. Taip pat būnant Lietuvoje A. sumokėjo likusią darbo užmokesčio dalį, 2018 m. sausio mėn. ne mažiau kaip 600 eurų. A. jokių anketinių duomenų neturi (t. 3, b. l. 8–9).

47. Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. vasario mėn. pagal skelbimą išvyko į (Duomenys neskelbtini) dirbti, gavo kelto bilietą, jam buvo paaiškinta, kad sumokėta suma už kelto bilietą bus nuskaičiuota nuo darbo užmokesčio. Į (Duomenys neskelbtini) išvyko kartu su kitais dviem asmenimis. (Duomenys neskelbtini) juos pasitiko E. V., kaip vėliau suprato, jis organizuodavo darbuotojų atvykimą į (Duomenys neskelbtini) ir darbų vykdymą. Atvykus į (Duomenys neskelbtini) apsigyveno viešbutyje, vėliau buvo perkeltas į kitas patalpas, esančias (Duomenys neskelbtini) mieste. E. V. paaiškino apie darbo sąlygas, darbo užmokestį, pateikė pasirašyti dokumentus dėl įsidarbinimo. Kaip suprato, pagal pateiktus dokumentus buvo įdarbintas į „(Duomenys neskelbtini)“. E. V. informuodavo, kokio pobūdžio darbai bus atliekami, kada ir į kokius objektus turės važiuoti dirbti. Objektuose įprastai dirbdavo nuo 7.00 val. iki 15.00–18.00 val., 5–6 dienas per savaitę. Iš viso (Duomenys neskelbtini) dirbo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėnesio iki gegužės mėn., dirbo be pertraukų, nuolat buvo (Duomenys neskelbtini). Darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas pagal išdirbtas valandas, kurias žymėdavosi ir vėliau pateikdavo E. V.. Darbo užmokestis buvo išmokėtas grynaisiais pinigais ir dalis pervesta į N. R. vardu atidarytą banko sąskaitą. Grynaisiais pinigais buvo išmokėta ne mažiau kaip 1 200 eurų, juos išmokėjo E. V. būnant (Duomenys neskelbtini). Likusi darbo užmokesčio dalis – 1 000 eurų – buvo pervesta į N. R. banko sąskaitą, pinigai buvo išgryninti ir grąžinti jam. Į V. J. vardu atidarytą banko sąskaitą pinigai nebuvo pervesti dėl įsiskolinimų antstoliams. Būdamas (Duomenys neskelbtini) statybos darbus atlikdavo dviejuose objektuose. Iš viso už atliktus darbus jam buvo išmokėta ne mažiau kaip 2 200 eurų (1 200 eurų išmokant grynaisiais, 1 000 eurų pervedant į N. R. vardu atidarytą banko sąskaitą) (t. 3, b. l. 80–81).

48. Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kartu su pažįstamu nuvyko į (Duomenys neskelbtini) miestą, (Duomenys neskelbtini), kur susitiko su E. V.. Jis paaiškino apie darbo sąlygas, kokie darbai bus atliekami, koks darbo užmokestis bus mokamas ir pan. Sutikus su darbo sąlygomis buvo aprodytos gyvenamosios patalpos, pateikė dokumentus dėl įsidarbinimo įmonėje, kurios pavadinimo nepamena. Pasirašant dokumentus šiai įmonei atstovavo moteris M.. Įmonėje pradėjo dirbti 2017–2018 m. ir dirbo iki rugpjūčio–rugsėjo mėn., atliko darbus viename objekte su kitais asmenimis, atvykusiais iš Lietuvos. Kokius konkrečiai darbus turėdavo padaryti, pasakydavo objekte buvę atsakingi asmenys. Darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir išmokamas pagal išdirbtas darbo valandas, kurias žymėdavosi specialiuose išduotuose lapuose ir kuriuos perduodavo atsakingam asmeniui, vadovavusiam darbams objekte. Darbo užmokestis buvo išmokamas tik banko pavedimais į jo vardu atidarytą banko sąskaitą, kurią tuo metu turėjo atidaręs (Duomenys neskelbtini). Tuo metu neturėjo elektroninio banko paslaugos ir iš šios sąskaitos galėdavo tik gauti pinigines lėšas, atsiskaityti ir išsigryninti pinigus, būtent dėl šių aplinkybių prašydavo, kad kiti asmenys pervestų jo vardu pinigų jo žmonai E.. Bet dėl apribotų žmonos sąskaitų pinigai būdavo pervedami į R. R. ir galbūt kitų asmenų banko sąskaitas. Kokios buvo E. V. darbo, nežino. Į objektus važiuodavo savo asmeniniu transportu. Kelionės išlaidas dengdavo darbdavys. Už kurą apmokėdavo atsakingi asmenys, kurie duodavo nurodymus dėl konkrečių darbų objektuose. Dirbant (Duomenys neskelbtini) ir grįžtant į Lietuvą jūriniu keltu, bilietus pirkdavo darbdavys. Pagal jam apklausos metu parodytą banko sąskaitos išrašą iš E. V. vardu atidarytos banko sąskaitos į R. R. banko sąskaitą, nurodant paskirtyje „Papildymas“, piniginės lėšos buvo pervestos jo prašymu. Pamena, kad E. V. paprašė paskolinti pavedimuose nurodytas pinigų sumas ir jas pervesti į R. R. vardu atidarytą banko sąskaitą, kurios buvo išgrynintos ir perduotos jo žmonai. Kodėl būtent E. V. paprašė, kad paskolintų nurodytas pinigų sumas, paaiškinti negali. Šias pinigų sumas E. V. grąžino grynaisiais pinigais (t. 3, b. l. 84–85).

49. Specialistė D. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad specialisto išvada pateikta pagal byloje esančius dokumentus ir pagal (Duomenys neskelbtini)mokesčių administratoriaus atlikto audito aktą. Buvo nustatyta, kokią sumą apskaičiavo (Duomenys neskelbtini) administratorius, kokia galėjo būti 2018–2019 m. išmokėta suma E. V. statybos įmonės darbuotojams už atliktus darbus (Duomenys neskelbtini). Šia suma sumažintas nustatytų gautų pajamų dydis. Pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kiek oficialiai buvo išmokėta darbuotojams. 79 000 Eur sumai nebuvo pateikta dokumentų ir įrodymų byloje. Buvo vertinta, kiek buvo iš sąskaitos atlikta mokėjimų, sumos buvo įvertintos kaip V. patirtos išlaidos, susijusios su įmonės reikmėmis. Dėl paimtų grynųjų pinigų iš sąskaitos duomenys, kad jais buvo apmokėtos išlaidos, susijusios su įmonės veikla, specialistei pateikti nebuvo. Išgryninti pinigai nebuvo pagrįsti pateisinančiais dokumentais. Specialisto išvada paremta (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūros atliktais skaičiavimais, koks darbo užmokestis galėjo būti išmokėtas darbuotojams. Jei (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūros nurodyta suma padidėtų, tai specialisto išvada keistųsi. Apskaičiuota suma pagal liudytojų apklausos protokolo duomenis įeina ir į (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūros pateiktus skaičiavimus ir ta suma nesikeistų visiškai. (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūra apskaičiavo, kad buvo išmokėta virš 1 000 000 eurų atlyginimo ir šioje sumoje yra įskaičiuotos sumos dėl apklaustiems liudytojams išmokėtų sumų. Atliekant tyrimą buvo pateikti pirminiai apskaitos dokumentai, sąskaitos faktūros, kvitai. Vertino ir pripažino tai, kas yra apmokėta iš atsiskaitomųjų sąskaitų. Nebuvo tvarkyta buhalterinė apskaita ir dėl to nebuvo galima nustatyti, ar pateiktos sąskaitos yra apmokėtos, ar neapmokėtos. Iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti, kokios sąskaitos apmokėtos. Sudėjus sąskaitų suma buvo mažesnė. Buvo išmokėta daugiau nei buhalterinėje apskaitoje pateikta sąskaitų. Buvo tokių sąskaitų, kai apmokėta tiems patiems subjektams, buvo dalis sąskaitų, kai neaišku, kam apmokėta. Nebuvo tvarkyta sąskaitų apskaita, skolų apskaita ir nebuvo galima nustatyti, kokia suma apmokėta ir kuri neapmokėta. Nebuvo duomenų, už ką buvo sumokėta, tai buvo ne tik bendrovės skola, tai buvo fizinio asmens E. V. skola kreditoriui. Sąskaitos buvo išrašytos E. V. vardu. Sąskaitos, išrašytos įmonės vardu, buvo įvertintos kaip įmonės išlaidos, o dalis sąskaitų, pateiktų (duomenys neskelbtini) kalba, buvo kaip fizinio asmens išlaidos. Jokių duomenų, kad apmokėta nebuvo. Sąskaitos į lietuvių kalbą išverstos nebuvo ir jų turinys nebuvo išanalizuotas. Sąskaitoje faktūroje parašyta pardavėjas, pirkėjas. Koks buvo pirkimas, už ką buvo, tokių duomenų neanalizavo, nes nebuvo vertimų. Buvo dokumentų ir (duomenys neskelbtini) kalba, bet sutartis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Turinys buvo išsiaiškintas ir apžiūrėtas su vertimo programa. Sutarčių nevertino. Specialisto išvada buvo grindžiama oficialiais dokumentais papildant liudytojų apklausų duomenis. Sąskaitų faktūrų, išrašytų fiziniam asmeniui, nevertino dėl to, kad jos išrašytos fiziniam asmeniui. Sutartis, kuriose buvo skaičiai, vertino. Nurodė, kad analizuojant atsiskaitomosios sąskaitos išrašą buvo paminėta, kokioms įmonėms buvo atlikti mokėjimai iš E. V. ir R. V. sąskaitų, tai buvo ir mokėjimai šilumos tiekėjams, elektros energijos tiekėjams, buvo mokėjimai agentūroms, kurios užsiima būsto nuoma. Tai buvo E. V. asmeninė sąskaita ir tos sąskaitos buvo vertinamos kaip bendrovės išlaidos. Tokiomis pačiomis sąlygomis vertino ir R. V. sąskaitos išrašą. Iš atsiskaitomųjų sąskaitų buvo apmokėta didesnė suma nei pateikta dokumentų. Pirminiai dokumentai neįtraukti į buhalterinę apskaitą. Sąskaitų suminė išraiška buvo mažesnė nei padaryta pavedimų. Įtraukta ir į registrus, nes dalis buhalterinės apskaitos registrų tvarkyta nebuvo, buvo tvarkyti tik pajamų registrai. Registrus turėjo tvarkyti samdyti buhalteriai, įmonės vadovas turi pasisamdyti buhalterę.

50. Nustatyta, kad E. V. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini0, registruota adresu (duomenys neskelbtini)), 2017-11-07 pertvarkytos į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonės savininku ir nuo 2017-11-07 UAB direktoriumi buvo kaltinamasis E. V. (7 t., b. l. 87).

51. 2020-10-23 (Duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimi UAB „(Duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (6 t., b. l. 144-146).

52. Pagal byloje 2020-09-10 išduotą ir įvykdytą Europos tyrimo orderį apklausta liudytoja M. G. parodė, kad 2016 m., atostogaujant Prancūzijoje, susipažino su E. V. ir vėliau pradėjo bendradarbiauti. Negali tiksliai pasakyti, kada E. V. buvo įdarbintas į „(Duomenys neskelbtini)“, bet gali nurodyti atlyginimo mokėjimus, atliktus nuo 2017-03-24 iki 2019-09-25. Darbo užduotis sudarė medžiagų ir įrankių gabenimas į darbo vietas, kartais E. V. padėdavo kaip vertėjas ir padėjo atlikti statybos ir remonto darbus. Buhalterinė įmonė skaičiavo visus atlyginimus, įskaitant ir jo atlyginimą, kuris buvo sumokėtas į E. V. nurodytą sąskaitą. Apie UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kai esant poreikiui „(Duomenys neskelbtini)“ samdė darbuotojus iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“, o anksčiau taip pat iš „E. V. IĮ“. Tai buvo padaryta tik (Duomenys neskelbtini), tiksliau (Duomenys neskelbtini) ir (Duomenys neskelbtini). Kai kuriuos darbus (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini) atliko UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau jie buvo samdomi „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. E. V. už tai išrašė sąskaitas „(Duomenys neskelbtini)“. Taip pat buvo darbuotojų, kurie buvo įdarbinti „(Duomenys neskelbtini)“ per „E. V. IĮ“ ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad 2017-01-01–2019-12-31 lėšos iš „(Duomenys neskelbtini)“ buvo pervestos į banko sąskaitas E. V., R. V. ir N. V. pagal E. V. pateiktą informaciją, kuris buvo paaiškinęs, kad su Lietuvos bankais kartais sunku, tekdavo keisti sąskaitas ir banką. „(Duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitą statybinių medžiagų parduotuvėje „B. B.“ (Duomenys neskelbtini), kur gaudavo nuolaidą. E. V. galėjo įsigyti medžiagų ir įrankių savo reikmėms „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaita, nes gaudavo „(Duomenys neskelbtini)“ taikomą nuolaidą. Šias sąskaitas apmokėjo pats. Taip pat E. V. buvo leista pasinaudoti „(Duomenys neskelbtini)“, kaip nuoroda perkant medžiagas, nuomojant būstą darbuotojams, draudžiant automobilius ir apmokant sąskaitas už elektrą, bet sąskaitas apmokėjo E. V., todėl tokių dokumentų „(Duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nėra. Kai kurias sąskaitas faktūras M. G. apmokėjo E. V. įmonei ir tai buvo užmokestis už „(Duomenys neskelbtini)“ samdomus darbuotojus (t. 5, b. l. 190–193).

53. Pagal byloje 2020-09-10 išduotą Europos tyrimo orderį iš (Duomenys neskelbtini) Karalystės (t. 3, b. l. 189–98, t. 4, b. l. 5–199; t. 5, b. l. 1–196; t. 6,, b. l.1–60) gauti duomenys pagal (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūros atliktą E. V. veiklos auditą, finansiniai dokumentų, susijusių su kaltinamojo vadovautos įmonės veikla, kopijos. Tyrimo duomenimis, E. V. už savo individualią įmonę (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūrai nepateikė įmonės mokesčių deklaracijos, o tik pajamų mokesčio deklaraciją už atlyginimą iš „(Duomenys neskelbtini)“ per 2017–2019 m. Prie tyrimo medžiagos pateiktos E. V. IĮ vardu išrašytos sąskaitos faktūros, kuriose paslaugų pirkėjas nurodytas „(Duomenys neskelbtini)“, A. K. sąskaitoje faktūroje nurodyta mokėtina suma, valandų skaičius, valandos įkainis (t. 4, b. l. 95–199).

54. (Duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau tekste ir FNTT) nurodyta, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad buhalterinės apskaitos paslaugas bendrovei teikiančios UAB „(Duomenys neskelbtini)“ paaiškinimu, didžioji dalis dokumentų (transporto priemonių panaudos sutartys, Komandiruočių įsakymai ir kt. dokumentai) nebuvo pristatyti, balansai ir didžiosios knygos už 2017–2018 metus nėra sudaryti, kasa nėra vedama, grynųjų pinigų judėjimas vyksta per atskaitingą asmenį – E. V. (t.1, b. l. 46–48).

55. R. V., A. S., A. V., N. V., A. K., J. Š., A. D. rašytiniuose paaiškinimuose Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodyta, kad asmenims pervedamos lėšos iš R. V.. N. V., E. V. sąskaitų buvo darbo užmokestis ir pasiskolintos lėšos (t.1, b. l. 49–61).

56. E. V. rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad naudojo savo mamos ir sutuoktinės sąskaitas lėšų iš (Duomenys neskelbtini )įmonės gavimui, nes turėjo skolų, vyko išieškojimai, mokesčių (Duomenys neskelbtini) nemokėjo (t. 1, b. l. 86–87).

57. Pagal 2018-03 09 darbo sutartį R. V. įdarbinta UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere (t. 6, b. l. 71–72).

58. „Sodros“ duomenimis, nuo 2017 m. iki 2019 m. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ dirbo oficialiai įregistruoti 29 asmenys, iš jų ir R. V., E. V., V. V. (t. 6, b. l 73), 2019-10-01 dirbo 22 asmenys (t. 6, b. l 85).

59. (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūros duomenimis, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sudarė rašytinę sutartį su (Duomenys neskelbtini)įmone „(Duomenys neskelbtini)“ dėl darbo jėgos / darbuotojų samdymo veiklos (t. 7, 39–40). Pagal mokesčių tarnybos nustatytą schemą asmenys atvyksta į (Duomenys neskelbtini) iš Lietuvos darbui (Duomenys neskelbtini) bendrovėje „(Duomenys neskelbtini)“, gauna iš jos atlyginimą, įdarbinimo registraciją keli mėnesiai prieš juos pervedant į UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Keli asmenys gauna nedidelį oficialų atlyginimą. Bet dauguma darbuotojų gauna apmokėjimą, apie kurį nepranešama (Duomenys neskelbtini) mokesčių tarnybai. Darbuotojai toliau dirba „(Duomenys neskelbtini)“, bet atlygį gauna iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kuri praneša apie nedideles atlygio sumas Lietuvos mokesčių inspekcijai, bet tik už tuos asmenis, kurie UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąraše ir apie atlygius, kurie mokami per bendrovės sąskaitą. Didžiausia mokėjimų dalis yra ta, apie kurią nepranešama, per mokėjimus iš E. V. sąskaitos arba išmokama grynaisiais (t. 1, b. l. 89–96).

60. D. M. atsakyme į FNTT reikalavimą pateikti dokumentus ir pateikiant dokumentus nurodyta, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai sutvarkyta dėl jai nepateiktų buhalterinių dokumentų (t. 1, b. l. 128–129).

61. 2020-02-21 prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimu gauti banko sąskaitų nuo 2017-01-01 iki 2019-12-21 iš „Swedbank“, AB, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), E. V. Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. (duomenys neskelbtini), N. V. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 60, kompaktinis diskas), iš AB SEB banko E. V. Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. V. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 60), „Luminor“ banko R. V. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2,, b. l . 68–71) išrašų duomenys.

62. Iš dokumentų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėjus anksčiau minėtų banko sąskaitų išrašų duomenis nustatyta, kad įmonė „(Duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pinigines lėšas ne tik į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, bet ir N. V., R. V. ir paties E. V. asmeninę sąskaitas, o iš šių sąskaitų fiziniams asmenims pravestos lėšos dažnu atveju nurodant pervedimo paskirtį „beprocentė paskola“, „papildymas“: kaltinime nurodytu laikotarpiu iš E. V. sąskaitos 292 kartus, iš N. V. 245 kartus, iš R. V. – 3 kartus (t. 6, b. l. 68–71).

63. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad piniginės lėšos į J. Š. (t. 1, b. l. 64–74) sąskaitą pervestos iš N. V., R. V. sąskaitų, į A. Š. (t. 2, b. l. 137–152) sąskaitą keliais atvejais iš R. V. (nurodant paskirtį skola, beprocentė paskola).

64. 2020-12-16 (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūra priėmė sprendimą dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ mokesčių ir rinkliavų už 2018 ir 2019 mokestinius metus, patikrinus vykdytą personalo įdarbinimo veiklą iš nuolatinės buveinės (Duomenys neskelbtini). Tikrinimo duomenimis, E. V. turėjo gyvenamosios vietos registracijos pažymėjimą, o tai reiškia, kad 2016 m. ir 2017 m. (Duomenys neskelbtini) jam buvo taikoma neribota mokesčių prievolė. Jis dirbo ir gavo atlyginimą iš „(Duomenys neskelbtini)“ 2017–2019 m. „(Duomenys neskelbtini)“ 2017-01-01–2018-03-31 reguliariai apmokėjo E. V. IĮ išrašytas sąskaitas faktūras už (Duomenys neskelbtini) atliktus darbus. Nuo išmokėto atlyginimo turėjo būti sumokėtos darbdavio įmokos.

Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą, kurią UAB „(Duomenys neskelbtini)“ pateikė (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūrai, 2018 m. pardavimo suma yra 1 385 710 Eur. Ta pati suma nurodyta metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, kuri buvo pateikta Lietuvoje, ir sąskaitų faktūrų suma yra 1 385 710 Eur. Skirtumas tarp pardavimo pagal UAB „(Duomenys neskelbtini)“ informaciją ir (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūros sąskaitų faktūrų suvestinę yra 3 709 480 SEK.

2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitos UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nepateikė, atsiuntė tik 2019 m. išrašytų sąskaitų faktūrų suvestinę. „(Duomenys neskelbtini)“ sumokėjo į dvi skirtingas banko sąskaitas Lietuvoje. 2018 m. „(Duomenys neskelbtini)“ pervedė 1 068 956 Eur, kaip apmokėjimą pagal sąskaitas faktūras. Daugiau nei pusė buvo išimta grynaisiais pinigais, iš viso 550 517 Eur, iš šios sumos 433 937 Eur išimta (Duomenys neskelbtini) ir 116 580 Eur Lietuvoje. E. V. nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad grynųjų pinigų išėmimas yra išlaidos. Iš E. V. sąskaitos atlikti 99 148 Eur mokėjimai susiję su personalo išlaidomis, t. y. atlyginimai ir avansai –57 572 Eur, mokesčiai ir įmokos – 14 679 Eur. Iš E. V. sąskaitos buvo pervesti 213 845 Eur, vadinami atlyginimu. Taip pat pervesta 100 032 Eur patalpų nuomos išlaidos, susijusios su darbuotojų būstais (t. 6, b. l. 2–22).

65. 2021-11-08 FNTT Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ tyrimas atliktas pagal tyrimui pateiktus laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31 UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (iki 2017-11-06 E. V. IĮ) buhalterinės apskaitos dokumentus. Specialistė nurodė, kad VĮ Registrų centrui nepateiktos UAB „(Duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės atskaitomybės ataskaitos už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m.

Pagal tyrimui pateiktas laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31 UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išrašytas pardavimo sąskaitas faktūras nustatyta, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2017 m. – 2018 m. darbuotojų nuomos paslaugas suteikė ir pajamas gavo tik iš (Duomenys neskelbtini) įmonės „(Duomenys neskelbtini)“, 2019 m. paslaugas suteikė ir pajamas gavo iš trijų (Duomenys neskelbtini) įmonių, tai yra „(Duomenys neskelbtini)“, „(Duomenys neskelbtini)“, AB, ir „(Duomenys neskelbtini)“, AB, bei (Duomenys neskelbtini) įmonės „(Duomenys neskelbtini)“.

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (tiekėjas) ir (Duomenys neskelbtini) įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) sudarė Tiekimo sutartį, kuria sutarė, kad įmonė „(Duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išsinuomos personalą dažymo darbams atlikti, sutarties pasirašymo data 2017-01-01.

Pagal UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išrašytas pardavimo sąskaitas faktūras UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2017 m. suteikė paslaugų už 8 553 078 SEK, 2018 m. už 14 219 320 SEK, 2019 m. už 5 475 450 SEK, iš jų: 2019 m. už 4 526 640 SEK įmonei „(Duomenys neskelbtini)“.

Palyginus UAB „(Duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktas 2017 m. – 2019 m. paslaugų suteikimo sąskaitas faktūras su iš (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūros gautomis (Duomenys neskelbtini) įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ pateiktomis bendrovės „(Duomenys neskelbtini)” išrašytomis paslaugų suteikimo sąskaitomis faktūromis skirtumų nenustatyta, sąskaitų faktūrų duomenys apie pajamas sutampa, tai yra 2017 m. – 2019 m. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ suteikė įmonei „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nuomos paslaugų už 27 299 038 SEK, iš jų: 2017 m. už 8 553 078 SEK, 2018 m. už 14 219 320 SEK, 2019 m. už 4 526 640 SEK.

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ tvarkytuose 2017 m. – 2019 m. apyvartos žiniaraščiuose „Pajamos iš suteiktų paslaugų (Duomenys neskelbtini)“ užregistravo išrašytas pardavimo sąskaitas faktūras ir apskaičiavo suteiktų paslaugų sumą valiuta eurais iš viso 2 789 888,39 Eur, iš jų: 2017 m. užregistravo suteiktų paslaugų pajamų 887 083,21 Eur, 2018 m. – 1 385 710,15 Eur, 2019 m. – 517 095,03 Eur.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2018 m. ir 2019 m. veiklos Lietuvoje nevykdė ir pajamų negavo. Įvertinus (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūros ataskaitą (sprendimą) mokėtinų mokesčių (pelno ir mokesčių susijusių su darbo santykiais) Lietuvoje už 2018 m. ir 2019 m. tyrimo metu neapskaičiuota.

Pagal tyrimui pateiktus E. V., R. V., N. V. ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus nustatyta, kad už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas pagal UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras įmonė „(Duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pavedimais tiriamuoju laikotarpiu pervedė iš viso 26 811 649,96 SEK į sąskaitas atidarytas Lietuvoje: į E. V. sąskaitą pervedė 10 277 980 SEK, į R. V. sąskaitas – 2 725 150,66 SEK, N. V. sąskaitą – 6 434 429,30 SEK, į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaitą – 7 374 090 SEK.

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ tvarkytame apyvartos žiniaraštyje „Pirkėjų skolos“ įtrauktas į apskaitą iš įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ 2017 m. per E. V., R. V. ir N. V. sąskaitas gautas 872 170,11 Eur apmokėjimas, 872 170,11 Eur suma sumažinta įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ skola bendrovei „(Duomenys neskelbtini)“ ir ta pati 872 170,11 Eur suma įtraukta į apskaitą kaip atskaitingo asmens gauta suma.

Pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis apskaičiuota, kad 2017 m. iš E. V., R. V. ir N. V. sąskaitų mokėjimo pavedimais ir grynaisiais pinigais išmokėta atlyginimo iš viso 26 699 Eur, iš jų: 25 699 Eur mokėjimo pavedimais ir 1 000 Eur grynaisiais pinigais. Jeigu, liudytojų parodymų duomenimis, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (iki 2017-11-06 E. V. IĮ) 2017 m. išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 26 699 Eur, kurio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išmokėto iš viso 26 699 Eur neoficialaus darbo užmokesčio neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais negalima iš dalies nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m.

E. V., R. V. ir N. V. sąskaitų išrašų duomenimis, konvertavus 7 048 495,43 SEK (8 479 019,96 SEK (iš įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ gauta suma) – 1 430 524,53 SEK (apmokėta (Duomenys neskelbtini) įmonėms suma) gauta 705 133,24 Eur, iš jų: 328 635 Eur pervesta fiziniams asmenims, nurodant mokėjimo pagrindą „Beprocentinė paskola“/„Papildymas“, 235 632,86 Eur paimta grynaisiais pinigais, 69 083,78 Eur sumokėta už pirkinius bei atlikta kitų mokėjimų už 71 781,60 Eur.

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2017 m. netvarkė atskaitingo asmens (savininko) avansu gautų lėšų panaudojimo, netvarkė įsipareigojimų (skolų tiekėjams ir biudžetui) apskaitos. Dėl netvarkytų atskaitingo asmens (savininko) avansu gautų lėšų panaudojimo, netvarkytos įsipareigojimų apskaitos negalima nustatyti iš įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ 2017 m. per asmenų E. V., R. V. ir N. V. gautų 872 170,11 Eur įplaukų panaudojimo, 872 170,11 Eur suma įtraukta į apskaitą kaip atskaitingo asmens gauta suma.

E. V. IĮ 2017-11-06 pertvarkyta į UAB „(Duomenys neskelbtini)“, pertvarkytos įmonės (UAB) pradiniame balanse pertvarkomos IĮ turtas ir įsipareigojimai pripažįstami UAB turtu ir įsipareigojimais, o turto ir įsipareigojimų skirtumas įtraukiamas į apskaitą kaip nuosavas kapitalas. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centrui balanso už 2017 m. nepateikė.

Dėl 2017 m. netvarkyto atskaitingo asmens (savininko) avansu gautų lėšų panaudojimo, netvarkytos įsipareigojimų apskaitos nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 16 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų negalima iš dalies nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m.

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2018 m. – 2019 m. veiklos pelnas apmokestintas (Duomenys neskelbtini), už darbą (Duomenys neskelbtini) gautas atlyginimas apmokestintas (Duomenys neskelbtini). UAB „(Duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje veiklos nevykdė ir pajamų negavo. Bendrovei „(Duomenys neskelbtini)“ mokėtinų mokesčių Lietuvoje už 2018 m. ir 2019 m. tyrimo metu neapskaičiuota.

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštyje „Pirkėjų skolos“ 2019-12-31 įtraukta į apskaitą 1 125 048,51 Eur įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ skola bendrovei „(Duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2018 m. apyvartos žiniaraštyje „Pirkėjų skolos“ neįtraukdama į apskaitą įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ 976 530,02 Eur apmokėjimo, 2019 m. neįtraukdama į apskaitą 90 402,80 Eur apmokėjimo nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Dėl į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįrašytų apmokėjimų, gautų iš įmonės „(Duomenys neskelbtini)“, iš viso 1 066 932,82 Eur, iš jų: 2018 m. 976 530,02 Eur, 2019 m. 90 402,80 Eur, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatų negalima iš dalies nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2018 m. – 2019 m.

Pagal liudytojų apklausų protokolų duomenis, apskaičiuota, kad iš E. V. ir N. V. banko sąskaitų ir grynaisiais pinigais 2018 m. išmokėta 50 991 Eur atlyginimo, iš jų: neįdarbintiems asmenims – 28 758 Eur, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ oficialiai įdarbintiems darbuotojams – 22 233 Eur, 2019 m. išmokėta 11 267 Eur atlyginimo, iš jų neįdarbintiems asmenims – 40 Eur, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ oficialiai įdarbintiems darbuotojams – 11 227 Eur. Iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti mokėjimai UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis „atlyginimas, avansas, dienpinigiai“.

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2018 m. – 2019 m. netvarkė darbo užmokesčio išmokėjimo apskaitos, dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos, netvarkė įsipareigojimų (skolų tiekėjams, darbuotojams, valstybės biudžetui, „Sodrai“ ir kitų įsiskolinimų) apskaitos, tyrimui pateikti tik pirminiai 2018 m. – 2019 m. pirkimo dokumentai ir darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai, todėl negalima nustatyti, ar iš E. V. ir N. V. sąskaitų vykdyti mokėjimai (Duomenys neskelbtini) įmonėms iš viso 57 539,54 Eur pagrįsti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, ar iš E. V. ir N. V. sąskaitų vykdyti mokėjimai iš viso 33 460 Eur oficialiai įdarbintiems darbuotojams pagrįsti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais.

Dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2018 m. – 2019 m. netvarkytos kasos pajamų ir išlaidų apskaitos, netvarkytos įsipareigojimų (skolų tiekėjams, biudžetui, skolų darbuotojams ir kitų įsiskolinimų) apskaitos, netvarkyto atskaitingo asmens avansu gautų lėšų panaudojimo, netvarkytos sąnaudų apskaitos, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 16 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. ir 2019 m.

Šio tyrimo metu pagal UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad 2018 m. – 2019 m. iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išmokėta atlyginimų, iš viso 372 824 Eur, grynaisiais pinigais išėmė 58 726,84 Eur, kurie, (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūros apskaičiavimu, išmokėti kaip atlyginimas.

Jeigu 2018 m. – 2019 m. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 854 944,56 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, tai 854 944,56 Eur suma nepagrįsta UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, bet panaudota UAB „(Duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Į 854 944,56 Eur sumą įeina ir šio tyrimo metu pagal liudytojų parodymų duomenis nustatytas neoficialus išmokėtas 28 798 Eur darbo užmokestis.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ 2018 m. – 2019 m. per asmenų E. V. ir N. V. sąskaitas gautos ne mažesnės kaip 79 688,90 Eur sumos panaudojimo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ reikmėms nenustatyta.

Jeigu, liudytojų parodymų duomenimis, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2018 m. išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 28 758 Eur, 2019 m. – 40 Eur, kurio neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai dėl 2018 m. 28 758 Eur, 2019 m. – 40 Eur išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais ar kasos išlaidų orderiais) bei neįrašymo į buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 ir 4 d. bei 6 str. 2 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. ir 2019 m.

Tyrimo metu nuo pagal liudytojų apklausų protokolų duomenis apskaičiuoto išmokėto neoficialaus 28 798 Eur darbo užmokesčio papildomai mokesčių neapskaičiuota, nes už darbą (Duomenys neskelbtini) gautas atlyginimas apmokestintas (Duomenys neskelbtini).

Pagal banko sąskaitos išrašo duomenis, iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 2018 m. išimta 40 610,34 Eur suma. Banko sąskaitos apyvartos žiniaraščio už 2018 m. duomenimis, iš sąskaitos grynaisiais pinigais išimta 2 150 Eur suma įtraukta į apskaitą kasoje, 38 460,34 Eur grynaisiais pinigais išimta suma įtraukta į apskaitą sąskaitoje „Įsipareigojimai direktoriui“, tai yra įtraukta į apskaitą kaip direktoriui išmokėtos sumos.

Pagal banko sąskaitos išrašo duomenis, 2019 m. iš sąskaitos grynaisiais pinigais išimta 18 116,50 Eur suma. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos apyvartos žiniaraščio už 2019 m. netvarkė.

Dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ netvarkytos 2018 m. – 2019 m. kasos pajamų ir išlaidų apskaitos, netvarkytos buhalterinės sąskaitos „Įsipareigojimai direktoriui“ apskaitos, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 16 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų, negalima nustatyti, kaip panaudoti /ar panaudoti grynaisiais pinigais išimti 58 726,84 Eur, negalima nustatyti, kokiu pagrindu ir kokią sumą UAB „(Duomenys neskelbtini)“ skolinga direktoriui, tai yra negalima nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. ir 2019 m.

(Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūros apskaičiavimu 58 726,84 Eur išmokėti kaip atlyginimas (t. 1, b. l. 160–180,181–198).

66. Papildomoje 2023-04-21 FNTT specialisto išvadoje dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad :

1) Surašant 2021-11-08 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įvertinti tyrimui pateikti 20 EKA (elektroninio kasos aparato), nes EKA kvitai išblukę, kvitų rekvizitai – pardavėjas, turinys, sumos – neįskaitomi. Šio tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus kitų išlaidų, neįvertintų surašant 2021-11-08 specialisto išvadą, nenustatyta.

2) Tyrimui pateikti dokumentai 2021-11-08 specialisto išvadoje surašytų išvadų ir išvados dalyje, kad <...iš įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ 2018 m. – 2019 m. per asmenų E. V. ir N. V. sąskaitas gautos ne mažesnės kaip 79 688,90 Eur sumos panaudojimo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ reikmėms nenustatyta...> nekeičia.

3) 2021 m. lapkričio 08 d. specialisto išvadoje visi apmokėjimai 2018 m. – 2019 m. vykdyti iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, pavedimuose nurodant „dienpinigiai, atlyginimas, avansas, avansas kanceliarinėms prekėms“), (Duomenys neskelbtini) įmonėms ir gyventojams bei apmokėjimas iš E. V. ir N. V. sąskaitų (Duomenys neskelbtini) įmonėms buvo įvertinti kaip išlaidos susijusios su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ veikla.

4) Pagal UAB „(Duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktus dokumentus, kurių bendra suminė išraiška 75764,07 Eur ir 1355031 SEK, tame tarpe ir dokumentus, pagal kurių rekvizitus – ūkinės operacijos turinį ir prekių/paslaugų gavėją – nėra galimybės nustatyti ar prekės ir paslaugos skirtos bendrovės veiklai, visos įsigytos prekės ir paslaugos, nevertinat dokumentų turinio ir pirkėjo\paslaugų gavėjo surašant 2021-11-08 specialisto išvadą buvo įvertintos kaip susijusios su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ veikla.

5) Pagal UAB „(Duomenys neskelbtini)“ tvarkytus darbo užmokesčio žiniaraščius 2018 m. – 2019 m. E. V. apskaičiuota iš viso 37028,62 Eur darbo užmokesčio, apskaičiuota išmokėti (atskaičius mokesčius) iš viso 24231,11 Eur. Į E. V. iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ gautą bendrovės veiklos išlaidoms apmokėti 167738,00 Eur sumą įskaityta 24231,11 Eur suma.

6) Pagal tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra įsakymų dėl komandiruočių, nėra darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nėra atskaitingų asmenų avanso apyskaitų, todėl iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti kaip dažnai ir kiek kartų darbuotojai vyko į darbo vietą (Duomenys neskelbtini).

7) Tarp UAB „(Duomenys neskelbtini)“ dokumentų yra (Duomenys neskelbtini) įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos faktūros, kuriomis apskaitytos įmokos ir palūkanos už automobilį Mercedes E 200, iš viso 38525 SEK būtų 3567,13 Eur ir (Duomenys neskelbtini) įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos faktūros už automobilio aptarnavimą ir remontą, iš viso 12368 SEK, būtų 1145,18 Eur ir šios išlaidos įtrauktos į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išlaidas 2021-11-08 specialisto išvadoje nustatant UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išlaidas. Pagal UAB „(Duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus kitų automobilių įsigijimo ir remonto išlaidų nenustatyta.

67. Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus segtuvą su sunumeruotais elektroninio kasos aparato kvitais, kurie pagal 2021-11-08 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įvertinti dėl jų kokybės, nes yra išblukę, kvitų rekvizitai – pardavėjas, turinys, sumos – neįskaitomi, nustatyta, kad kai kurie kvitai nėra tinkami nustatyti faktinę informaciją. Pagal tyrimo įstaigos nurodytą kvitų numeraciją, kvitų kokybė neatitinka esančiai segtuve. Tai yra, kvitas nurodytas kaip nekokybiškas, yra įskaitomas, o šalia esantis nenurodytas kaip neįskaitomas, priešingai yra įskaitomas ir informatyvus, tačiau neįskaitomų kvitų skaičius sutampa.

68. Specialistė papildomos apklausos metu paaiškino, kad 20 EKA (elektroninio kasos aparato) kvitų nevertino nesant galimybės nustatyti juose esančios informacijos dėl kvitų išblukimo. Atsižvelgiant į tai, kad segtuve iš esmės yra kuro apmokėjimo kvitai, įskaitomų kvitų sumų vidurkį, konstatavo, kad neįskaitomų kvitų bendra suma galėjo būti ne didesnė kaip 2500 Eur.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

69. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo

70. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.

71. Kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonės savininku ir nuo 2017-11-07 UAB direktoriumi buvo kaltinamasis E. V., kuris kaip įmonės savininkas ir bendrovės direktorius pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, ataskaitų bei deklaracijų teikimą tinkamai, laiku ir juose nurodytų duomenų teisingą pateikimą, ir pagal Akcinių bendrovių įstatymą buvo atsakingas už įmonės veiklą.

72. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas į įmonės apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, jas pagrįsti apskaitos dokumentais, juos surašant laiku, pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka įtraukti į apskaitos registrus (6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1, 4 dalys, 16 straipsnio 1, 3 dalys).

73. Kaltinamasis E. V. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo savo kaltę iš esmės pripažino, nurodė, kad kaltės kaltinimo dalyje dėl E. V. individualios įmonės buhalterinės apskaitos neginčija, tačiau dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nepagrįstai, nes dėl šios kaltinimo dalies vyksta teisminis nagrinėjimas (Duomenys neskelbtini). Teigia, kad įmonės apskaitai įdarbino savo šiuo metu jau buvusią sutuoktinę R. V., kurią siuntė į kursus, vėliau samdė buhalterę Lietuvoje, kuriai per R. V. perdavinėjo visus įmonės dokumentus, kokius turėdavo. Šiuos kaltinamojo teiginius paneigia liudytojos R. V. parodymai, kuri parodė, kad buvo įdarbinta formaliai, buhalterinės apskaitos neišmano, jos netvarkė, dirbo tuo laiku kitą darbą ir perduodavo pasamdytai buhalterei D. M. E. V. prašymu visus jai perduotus dokumentus, kuri sakydavo, kad dokumentų trūksta. Liudytoja D. M. parodė, kad pagal sutartį buvo pradėjusi tvarkyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tačiau dokumentai jai buvo pateikiami ne visi, o pateikti buvo padrikai ir epizodiškai. Dėl nepateiktų duomenų nebuvo vesta UAB „(Duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų ir išlaidų apskaita, įsipareigojimų apskaita, atskaitingo asmens avansu gautų lėšų panaudojimo, sąnaudų apskaita, įmonė iš pradžių neturėjo savo sąskaitos, pinigai buvo pervedami į asmenines E. V., R. V. sąskaitas.

74. Vertinant tai, kad kaltinamasis E. V., žinodamas apie tai, kad jo sutuoktinė R. V. neturi reikalingų žinių ir dėl to negali tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, ją įdarbino buhaltere, o vėliau pasamdžius D. M. buhalterinės apskaitos tvarkymui, jai nepateikė visų teisingai apskaitai vykdyti reikalingų duomenų ir dokumentų, konstatuotina, kad pats įmonės vadovas, tai yra kaltinamasis E. V., yra tiesiogiai atsakingas už įmonės tinkamą buhalterinę apskaitą.

75. Pagal formuojamą teismų praktiką, įrodomąja prasme vieni reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių BK 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti yra duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu. 2021-11-08 Specialisto išvadoje konstatuota, kad nustačius aplinkybes pagal liudytojo parodymus dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (iki 2017-11-06 E. V. IĮ) 2017 m. išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio, jo neįforminus apskaitos dokumentais ir neįrašius į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1, 4 d. nuostatų dėl ūkinių operacijų, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, pagrindimo tinkamais apskaitos dokumentais ir jų savalaikio įtraukimo į apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. Dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ netvarkytos 2018 m. – 2019 m. kasos pajamų ir išlaidų apskaitos, netvarkytos buhalterinės sąskaitos „Įsipareigojimai direktoriui“ apskaitos, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 16 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų, negalima nustatyti, kokiu pagrindu ir kokią sumą UAB „(Duomenys neskelbtini)“ skolinga direktoriui, tai yra negalima nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. ir 2019 m.

76. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų A. V., D. S., V. S., E. M., D. M., E. M., J. Š., A. Š., A. J., R. B., V. V., P. P. ir kitų liudytojų parodymais, jų ir liudytojų, kurių parodymai pagarsinti nustatyta tvarka, apklausų ikiteisminio tyrimo metu, protokolų duomenimis nustatyta, kad įmonės darbuotojams darbo užmokesčio dalis, kelionės išlaidos buvo mokamos ir grynaisiais pinigais, o taip pat ir pervedant dalį užmokesčio į banko sąskaitas jų artimiesiems ar pažįstamiems, nesurašant atitinkamų buhalterinių dokumentų. Minėtų liudytojų parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme iš esmės analogiški su atskirais nedideliais nukrypimais, esminių skirtumų dėl išmokėto atlyginimo grynaisiais pinigais nėra, todėl pagrindo jais netikėti nėra. Piniginių lėšų pervedimų į sąskaitas atvejus, nurodant fiktyvią paskirtį, patvirtina bankų sąskaitų išrašai.

77. Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamojo vadovaujamos įmonės, registruotos Lietuvoje, pagrindinė veiklos vieta buvo (Duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)mokesčių agentūros audito ir sprendimo duomenys taip pat patvirtina kaltinamojo vadovautos įmonės netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą.

78. Kaltinamojo E. V. veika nebuvo atsitiktinė, neoficialus darbo užmokestis buvo mokamas ne keliems darbuotojams, mokamas ilgą laiką, o sumokant neoficialų darbo užmokestį pavedimu, buvo nurodoma paskirtis „Papildymas“, „Paskola“, nors absoliuti dauguma liudytojų su atskiromis išimtimis tokius paskolinius santykius neigė ir nurodė, kad pervedamos lėšos buvo būtent darbo užmokestis. Šios aplinkybės – nustatytais atvejais mokamas į įmonės buhalterinę apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis, pavedimuose į sąskaitas nurodoma kita paskirtis akivaizdžiai rodo, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, kad veikia neteisėtai ir taip nori veikti, tai patvirtina jo veiksmų tyčią.

79. Įmonės buhalterinė apskaita apgaulingai gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali pasireikšti sąmoningu dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimu apskaitos dokumentuose. Iš kaltinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad dalis kaltinamajam inkriminuotų veiksmų yra būtent už neveikimą.

80. Teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2011, 2K-561/2010, 2K-7-304-976/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas kaltinime nurodytu laikotarpiu išmokėto darbo užmokesčio neįformino apskaitos dokumentais, netvarkė kasos pajamų ir išlaidų, buhalterinės sąskaitos „Įsipareigojimai direktoriui“ apskaitos, tai yra jo veiksmai buvo nevienkartinio pobūdžio, kaltinamasis veikė intensyviai ir nuolat, tai rodo jo veiksmų kryptingumą, tai yra taip pat patvirtina jo veiksmų tyčią. Netvarkydamas pats, o vėliau ir netinkamai organizuodamas buhalterinės apskaitos tvarkymą, ją tvarkiusiai D. M. nepateikdamas reikalingų duomenų ir dokumentų, kaltinamasis suvokė, jog jo vadovaujamos įmonės buhalterinėje apskaitoje bus užfiksuotos ne visos faktiškai atliktos ūkinės operacijos ir dėl šios priežasties iš dalies nebus galima nustatyti UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokie kaltinamojo veiksmai leido susidaryti situacijai, kai kaltinamasis įmonės finansinės veiklos apskaitos vedimą organizavo ir jai vadovavo netinkamai, o tai leido įmonės lėšomis naudotis kaip savo lėšomis, jų nenaudojant bendrovės veikloje.

81. Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtino Specialisto išvadose nustatyti pažeidimai, kad E. V. individualios įmonės ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, nesilaikant teisės aktais nustatytų reikalavimų, tiek mokant neoficialų darbo užmokestį, tiek įmonės, o vėliau bendrovės pajamas, išlaidas bei kitus ūkinius įvykius ir ūkines operacijas tinkamai neįtraukiant į apskaitą, neįtraukiant į buhalterinę apskaitą, dėl to dėsningai ir logiškai atsirado pasekmės, tai yra dėl apgaulingai tvarkomos apskaitos negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kaltinamasis E. V. veikė tyčia ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti apgaulingas apskaitos tvarkymas.

82. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir BK pakeitimo įstatymas).

83. BK 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o pagal šio straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Kaltinamajam inkriminuojamos veikos metu galiojo BK 222 straipsnio 2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija. Pagal priimtas minėto Įstatymo nuostatas BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytas naujas nusikalstamos veikos požymis - alternatyvūs padariniai – didelė žala (virš 400, bet iki 900 MGL) ir toks įstatymas griežtina atsakomybę, nes ją užtraukia pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, net jei ir įmanoma nustatyti visiškai ar iš dalies turto kapitalo ir t. t. dydį, o numatyta nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, atsakomybę švelnina. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam inkriminuoti veiksmai niekaip nesusiję su nusikaltimo naujo požymio įstatyme nustatymu, o įstatyme nustačius naują alternatyvią švelnesnę bausmę, įstatymas atsakomybę švelnina, todėl kaltinamojo veiksmai perkvalifikuotini iš BK 222 str. 1 d. galiojusios nusikalstamos veikos metu pagal BK 222 str. 1 d (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl draudimo bausti už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem) (BK 2 straipsnio 6 dalis)

84. Teisė nebūti du kartus persekiojamam baudžiamąja tvarka, teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką) įtvirtinta tiek nacionalinės teisės aktuose (BK 2 straipsnio 6 dalis), tiek nemažai tarptautinių bei ES teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 7 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 74 straipsnis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 50 straipsnis, Konvencija dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo 54 straipsnyje (toliau – KŠSĮ) ir kt.). Šio principo turinys yra aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. Nagrinėjamoje byloje, šio non bis in idem principo taikymas susijęs su jo taikymu skirtingose valstybėse – ES narėse vykstančių baudžiamųjų procesų dėl galbūt tų pačių veikų. KŠSĮ 54 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teismo procesas vienoje Susitariančiojoje Šalyje yra galutinai baigtas, už tas pačias veikas negali būti persekiojamas kitoje Susitariančiojoje Šalyje, jeigu tuo atveju, kai buvo paskirta bausmė, ji jau įvykdyta, faktiškai vykdoma arba pagal nuosprendį priėmusios Susitariančiosios Šalies įstatymus nebegali būti vykdoma. Chartijos 50 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti antrą kartą teisiamas ar baudžiamas už nusikalstamą veiką, dėl kurios Sąjungoje jis jau buvo galutinai išteisintas ar pripažintas kaltu pagal įstatymą. Taigi baudžiamajam procesui tęstis aktualus būtent kito baudžiamojo proceso baigtumas, o ne jo pradėjimas, tyrimas ar nagrinėjimas teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje dėl šio principo taikymo akcentuojama, kad sprendimas, kuriuo pagal asmens baudžiamąjį persekiojimą pradėjusios susitariančiosios valstybės teisę nėra užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti nacionaliniu lygiu, iš esmės negali būti procesinė kliūtis pradėti ar tęsti šio asmens baudžiamojo persekiojimo dėl tų pačių veikų kitoje susitariančiojoje valstybėje (žr. pvz. sprendimo byloje Kossowski 35 punktą ir jame nurodyta ESTT praktika). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų netinkamai tvarkant jo vadovautos įmonės buhalterinės apskaitos buvo atliekamas tyrimas (Duomenys neskelbtini) Karalystėje, surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti teismui. Gautais duomenimis, byla neišnagrinėta, todėl vien kaltinamojo akto surašymas ir bylos nagrinėjimas (Duomenys neskelbtini) Karalystėje nėra procesinė kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti nuosprendį Lietuvos Respublikoje.

85. Gynybos argumentai, kad kaltinamojo veiksmai dėl netinkamo apskaitos tvarkymo nepadarė žalos Lietuvos Respublikos finansų sistemai, nes įmonės veikla buvo vykdoma kitoje valstybėje, ta yra (Duomenys neskelbtini), nepagrįsti. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ registruota Lietuvos Respublikoje, jai kaip ir bet kuriai kitai įmonei taikomi Lietuvos Respublikoje nustatyti buhalterinės apskaitos reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (1 straipsnio 1 dalis) (šiuo metu Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas), bendrovės veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Įmonei vykdant veiklą užsienio valstybėje, atitinkami mokesčiai pagal tarptautinius susitarimus, mokami toje valstybėje, tačiau ši aplinkybė neatleidžia įmonės nuo pareigos tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sumokėti Lietuvos Respublikoje privalomus mokėti mokesčius.

Dėl bendrovės turto pasisavinimo

86. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu.

87. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81, 2.82 straipsnių nuostatas akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis, o CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Jei šis asmuo turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl jam patikėto bendrovės turto tyčia pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, turtą naudoja ne bendrovės interesais, toks turtas iš teisėto bendrovės vadovo valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. turtas pasisavinamas.

88. Remiantis banko sąskaitų išrašų, specialisto išvadų, (Duomenys neskelbtini)mokesčių agentūros duomenimis, paties kaltinamojo, liudytojos R. V. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. V. kaip individualios įmonės savininkas ir bendrovės direktorius disponavo bendrovės gaunamomis lėšomis už bendrovės suteiktas paslaugas, tai yra savo žinioje turėjo ir valdė bendrovės turtą.

89. Kaltinamasis E. V. dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų pasisavinimo kaltu neprisipažino, jo kaltė grindžiama byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų objektyvių įrodymų visuma. Kaltinamojo teigimu, visas gautas lėšas jis panaudojo bendrovės interesais, t. y. pinigus išleido pirkdamas automobilius, kurą darbuotojų vykimui į darbo vietą, įsigydamas darbo įrankius, kelto bilietus darbuotojams parvykti namo ar grįžti į darbą, automobilių remontui, mokėjo mokesčius už darbuotojų gyvenamąjį būstą, šalino darbuotojų šiame būste padarytą žalą ar darbo broką. Visus gaunamas išlaidas patvirtinančius dokumentus perdavė buhalterinės apskaitos tvarkymui R. V., tačiau ne visus dokumentus gavo, už kai kurias išlaidas negavo tokių dokumentų, nes mokėjo grynaisiais.

90. Turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, todėl, inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kaltininko tvirtinimai dėl turto ar turtinės teisės panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija ( 2012-04-17 nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

91. Specialisto išvadoje konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ 2018 m. – 2019 m. per asmenų E. V. ir N. V. sąskaitas gautos ne mažesnės kaip 79 688,90 Eur sumos panaudojimo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ reikmėms nenustatyta. Specialistės D. B. paaiškinimais atliekant UAB „(Duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad iš atsiskaitomųjų sąskaitų buvo apmokėta didesnė suma nei pateikta dokumentų bei papildomos specialisto išvadomis buvo akcentuota, kad net ir tyrimui pateikti dokumentai dėl abejotinų išlaidų buvo vertinti kaip dokumentai, susiję su išlaidomis įmonės veiklai, tai yra šiuo atveju vertinta palankiau kaltinamajam. (Duomenys neskelbtini) mokesčių agentūros duomenys taip pat patvirtina, kad E. V. nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad grynųjų pinigų išėmimas iš banko sąskaitos yra išlaidos.

92. Kaltinamojo nurodytos išlaidų, kurios jo teigimu buvo panaudotos bendrovės reikmėms, rūšys tokios kaip būsto nuoma, automobilio, kuro pirkimas nustatytos atliekant tyrimą ir pateikiant specialisto išvadas. Kaltinamasis savo teiginių dėl nuolatinių mokėjimų grynaisiais už paslaugas, užstato praradimo, baudos antstoliui mokėjimo, kitų išlaidų nepatvirtino jokiais konkrečiais duomenimis, dėl ko nėra galimybės juos patikrinti. Kaltinamojo gynybos argumentas, kad didelis skirtumas dėl sumokėtų lėšų nuomojant gyvenamąjį būstą už atskirus metus, patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad už būstą buvo mokama grynais pinigais ir negaunant pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų, taip pat jokiais objektyviais įrodymais ar duomenimis, kuriuos būtų galima baudžiamojo proceso priemonėmis patikrinti, nepatvirtintas.

93. Nė vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino turto sugadinimo darbuotojų gyvenamojoje vietoje ar darbo broko faktų, jų žalos atlyginimo, išskyrus liudytoją V. B., kuris formaliai patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tokius sugadinimo faktus, tačiau konkrečių detalių, žalos masto, tokios žalos padarymo faktinių aplinkybių negalėjo apibūdinti, todėl esant nustatytoms aplinkybėms ir kitiems liudytojams teigiant priešingai, atsižvelgiant į kaltinamojo ir liudytojo V. B. pakankamai artimus ir draugiškus santykius (pasak liudytojo V. B., jam E. V. už gerą darbo padovanojo automobilį, kuriuo važiuodavo ir į darbą), leidžia konstatuoti, kad tokiais liudytojo teiginiais teismas neabejotinai tikėti negali, nes jie deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Tokios žalos kaip kasdienio gyvenamosios vietos nusidėvėjimo pašalinimai, jei tokia ir būtų buvusi padaryta, dydis, išlaidos, jei tokios būtų buvusios, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, kaip ir jokiais įrodymais be paties kaltinamojo aiškinimų, nepagrįstas žalos dėl padaryto darbo broko atlyginimas, todėl teismas tokius kaltinamojo parodymus, kurių nepatvirtina ir ištirti įrodymai, vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant palengvinti savo atsakomybę. Vertinant kaltinamojo parodymus atsižvelgiama ir į tai, kad nustatyta, jog kaltinamasis nebuvo nusistatęs sau konkretaus atlyginimo dydžio ir kaip pats paaiškino, sau skaičiuodavo, jog jo atlyginimas 2 000-5 000 Eur, pagal darbo sutartį nustačius buhalterei R. V. 400 Eur atlyginimą, jai mokėdavo ir 1000 ir 2000 Eur, juos pravedant kartu su lėšomis, skirtomis kanceliarinėms prekėms, įmonės lėšų nebuvo atskyręs nuo bendrovės lėšų, naudodamasis asmeninėmis sąskaitomis ir apgaulingai tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą sudarė sąlygas disponuoti įmonės lėšomis kaip savomis. Esant minėtoms nustatytoms bylos aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo parodymai dėl kaltinime inkriminuojamų lėšų kaip pasisavintų, panaudojimo įmonės reikmėms deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl vertinami kaip gynybinė pozicija. Kaltinamojo E. V. veiksmų tyčią, siekį pasisavinti svetimą turtą patvirtina nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai – mokėjo neoficialų darbo užmokestį, formaliai įdarbino šeimos narius ir mokėjo darbo užmokestį, gaunamas bendrovės lėšas nurodė pervesti į jo ir jo šeimos narių asmenines banko sąskaitas, tinkamai netvarkė bendrovės išlaidų apskaitos, tai sudarė sąlygas pasisavinti bendrovei priklausančias lėšas.

94. Papildomoje 2023-04-21 FNTT specialisto išvadoje konstatuota, kad surašant 2021-11-08 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įvertinti tyrimui pateikti 20 EKA (elektroninio kasos aparato), nes EKA kvitai išblukę, kvitų rekvizitai – pardavėjas, turinys, sumos – neįskaitomi. Vertinant papildomus specialistės paaiškinimus dėl 20 EKA (elektroninio kasos aparato) nevertinimo ir jų skaičiaus atitikties esantiems segtuve bei segtuve esančių kvitų pobūdį, jų didžiausią suminę vidurkio išraišką (atsižvelgiant į didžiausią įskaitomo kvito sumą 1139–(50-100) SEK), tai yra vertinant palankiau kaltinamajam, E. V. inkriminuojama pasisavinto turto suma mažinama 2500 Eur, konstatavus, kad ši suma pasisavinta nebuvo.

95. Kaltinamojo, liudytojų parodymai, pagal Europos tyrimo orderį surinkti įrodymai nepaneigė specialistės išvadų dėl to, kad pagal bendrovės tyrimui pateiktus dokumentus nenustatytas ne mažesnės kaip 79 688,90 Eur sumos, sumažintos 2500 Eur dėl neįvertintų EKA kvitų, panaudojimas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Kaip matyti iš specialistės išvadų, kaltinamojo nurodytos išlaidos, susijusios su darbuotojų apgyvendinimu, kelionėmis keltu, kuro panaudojimu vykstant į darbo vietą, automobilio įsigijimu, iš jų ir tos išlaidos, kurių pagal dokumentų rekvizitus – ūkinės operacijos turinį ir prekių/paslaugų gavėją nebuvo galimybės nustatyti, ar prekės ir paslaugos skirtos bendrovės veiklai, yra įvertintos kaip panaudotos bendrovės veikloje. Kitų įrodymų dėl lėšų panaudojimo bendrovės veiklai, mažinančių kaltinamajam inkriminuojamos pasisavintos sumos dydį, bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nesurinkta ir tokių aplinkybių nenustatyta. Taigi, remiantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis E. V., būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(Duomenys neskelbtini)“ dalį 1 023 345,36 Eur piniginių lėšų, gautų iš (Duomenys neskelbtini), AB, už teiktas paslaugas į jo, E. V., vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. V. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 77 188,90 Eur, priklausančių UAB „(Duomenys neskelbtini)“, į bendrovės kasą neįnešė, apskaitos dokumentais jų panaudojimo nepagrindė, nenustatyta, kad šias pinigines lėšas panaudojo įmonės veikloje, o patikėtą UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 77 188,90 Eur pasisavino.

96. Kaltinamasis E. V. veikė tiesiogine tyčia, jo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Kaltinamajam inkriminuotos veikos metu galiojo BK 183 straipsnio 2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija. Pagal priimtas minėto BK pakeitimo įstatymas nuostatas BK 183 straipsnyje papildomai klasifikuota pasisavinto turto vertė, nustatant labai didelės vertės požymį 3 dalyje. BK 190 straipsnio 1 dalis (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nustato, kad labai didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 900 MGL. Kaltinamajam inkriminuojama pasisavinto turto vertė viršija 900 MGL, tai yra viršija didelės vertės požymio viršutinę ribą ir pagal galiojantį įstatymą tokia veika būtų kvalifikuojama kaip labai didelės vertės turto pasisavinimas. Atsižvelgiant į tai, kad už labai didelės vertės turto pasisavinimą naujuoju įstatymu nustatyta papildoma bausmė bauda ir sumažintas maksimalus laisvės atėmimo dydis, toks įstatymas kaip švelninantis turi grįžtamąją galią, todėl tokia kaltinamojo nusikalstama veika, pripažinus ją įrodyta, perkvalifikuotina iš BK 183 str. 2 d. galiojusios nusikalstamos veikos metu į BK 183 str. 3 d. (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

97. Kaltinamojo E. V. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį tiesiogiai susijusios, todėl sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

98. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, kuria siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

99. Kaltinamasis E. V. padarė baigtus tyčinius apysunkį ir sunkų nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (t. 7, b. l. 93–95), duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra (t. 7, b. l. 88–92), dirba, vedęs, duomenų apie psichikos, priklausomybės ligas nėra. Byloje nustatytos ir aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad E. V. asmenybės pavojingumas nėra itin didelis. Kaip matyti, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais esminė žala padaryta kaltinamojo įkurtai įmonei, kurią kaltinamasis turės atlyginti. BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 183 straipsnio 3 dalies (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Atsižvelgiant į kaltinamojo E. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytų veikų pavojingumo laipsnį, bausmės paskirtį, jam skirtina sankcijose numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam BK 47 straipsnyje nustatytos baudos už sunkius ir apysunkius nusikaltimus dydžiui. Nustatyta, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

100. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 7, b. l. 80–84), pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, naikintina (BPK 139 straipsnis).

101. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT (Duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje (t. 1, b. l. 128-129), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini BUAB „(Duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą vykdančiam administratoriui (BPK 114 straipsnis), CD (10 vnt.) su informacija, pateikta pagal ikiteisminio tyrimo įstaigos reikalavimą, palikti saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

102. Civilinis ieškovas BUAB „(Duomenys neskelbtini)“ kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 79 688,90 Eur žalos atlyginimo (7 t., b. l. 145-146,147-148,149-151,152-154).

103. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio, o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ieškovo ir atsakovo teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 5 punktu ir vadovaujantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

104. CPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o 2 dalis numato, kad tokiu atveju ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

105. BUAB „(Duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio atsisakymas 2022-05-23 teisiamojo posėdžio metu teismo nutartimi priimtas (t. 8, b. l. 62). Vertinant tai, kad BUAB „(Duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo sudarė taikos sutartį, kurios viena iš sąlygų dėl galutinės žalos dydžio spręsti priklausomai nuo šios bylos baigties, toks ieškovo atsisakymas nuo ieškinio pagal savo valią ir susitarimo turinį laikytinas ieškinio atsiėmimu, esant atsakovo sutikimui, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 139 straipsnio 1 dalis, 269 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 120 MGL (6 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimat švelnesnę ir E. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, panaikinti.

BUAB „(Duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT (Duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti BUAB „(Duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą vykdančiam administratoriui.

CD (10 vnt.) su informacija, pateikta atliekant ikiteisminį tyrimą, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie priimtą nuosprendį informuoti (Duomenys neskelbtini) Karalystės (Duomenys neskelbtini) (Duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui.