- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-1304-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02877-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- K. Č., A. Č.
- Ieškovas
- A. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. Č. ir A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams K. Č. ir A. Č. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. L., Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1 (servituto ribos – 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8, plotas – 609 kv. m), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kelio servitutą, pažymėtą indeksu S2 (servituto ribos – 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14; plotas – 499 kv. m, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. liepos 17 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto projektai“ sudarytą žemės sklypo planą servitutui nustatyti, su tikslu patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir į namų valdą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kelio (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovus atstatyti į pradinę padėtį perkastą kelią, pažymėtą indeksu S1 (servituto ribos – 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8, plotas – 609 kv. m), esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažymėtą indeksu S2 (servituto ribos – 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14; 1, plotas – 499 kv. m), esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. liepos 17 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ sudarytą žemės sklypo planą servitutui nustatyti; 3) įpareigoti atsakovus pašalinti iš ieškovei priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams priklausančias šiukšles; 4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 1 500 Eur turtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 18 d. ieškovė įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ieškovės žemės sklypas), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (toliau – ir Kitas ieškovės žemės sklypas, o abu sklypai kartu – ir Ieškovės žemės sklypai), esančius (duomenys neskelbtini). Į Ieškovės žemės sklypą galima patekti tik keliu, einančiu per atsakovams priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atsakovų žemės sklypas). Kelias per nuovažą susijungia su valstybinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini), ir yra vienintelis būdas patekti į Ieškovės žemės sklypą bei per Ieškovės žemės sklypą į Kitą ieškovės žemės sklypą. Kelias buvo pažymėtas žemėlapiuose, yra matomas ortofoto nuotraukose iš palydovo Regia.lt sistemoje. 2019 m. birželio mėnesį atsakovai ėmė kliudyti ieškovei pateikti į Ieškovės žemės sklypą: kelias buvo užtveriamas transporto priemonėmis, ties posūkiu į Ieškovės žemės sklypą buvo suverstos šiukšlės, Ieškovės žemės sklype sukrauti nereikalingi daiktai. Vėliau atsakovai kelią perkasė. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių, kuris 2019 m. liepos 17 d. rašte nurodė, kad į Ieškovės žemės sklypą ir į Kitą ieškovės žemės sklypą galima patekti per Atsakovų žemės sklype įrengtą kelio (duomenys neskelbtini) nuovažą. Šia nuovaža ir patenkama į kelią, kuriam ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nurodė, jog kitos nuovažos tiesiogiai į Ieškovės žemės sklypą negalima įrengti dėl galiojančių reikalavimų, pagal kuriuos nuovažos gali būti įrengiamos kas 5 000 metrų. Kadangi kitokios galimybės pateikti į Ieškovės žemės sklypą ieškovė neturi, o atsakovai naudotis keliu neleidžia, ieškovė kreipiasi į teismą dėl kelio servituto nustatymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovai K. Č. ir A. Č. su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovai nurodė, kad ieškovė gali patekti į Ieškovės žemės sklypą mažiausiai dar keliais būdais. Ieškovė nepagrįstai reikalauja nustatyti servitutą, einantį per Atsakovų žemės sklype esantį kiemą, nes yra įmanomi mažiau atsakovų teises ribojantys variantai. Pagal ieškovės reikalavimą kelio perkasoje, kurią ieškovė prašo įpareigoti atsakovus atstatyti į pradinę padėtį, šiuo metu yra pastatyti laikini statiniai – malkinė, tvora, todėl toks reikalavimas yra ne pagal šiuo metu esantį faktą. Atsakovų žemės sklype prie nuovažos nuo kelio (duomenys neskelbtini) pastatyti rakinami vartai. Be to, Atsakovų žemės sklype yra vykdoma ūkinė veikla – (duomenys neskelbtini) pramogos.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog tarp ieškovės ir atsakovų yra nesutarimas, t. y., kad ieškovė pateikė atsakovams pasiūlymą-planą dėl servituto nustatymo, o atsakovai tokį pasiūlymą atmetė. Taip pat nėra nurodyta, kokią piniginę kompensaciją ieškovė ketina sumokėti atsakovų nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: nustatyti per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1 (servituto ribos – 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8, plotas – 609 kv. m), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kelio servitutą, pažymėtą indeksu S2 (servituto ribos – 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14; plotas – 499 kv. m), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. liepos 17 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto projektai“ sudarytą žemės sklypo planą servitutui nustatyti, su tikslu patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir į namų valdą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kelio (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovus atstatyti į pradinę padėtį perkastą kelią, pažymėtą indeksu S1 (servituto ribos – 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8, plotas – 609 kv. m), esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažymėtą indeksu S2 (servituto ribos – 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14; 1, plotas – 499 kv. m), esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. liepos 17 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ sudarytą žemės sklypo planą servitutui nustatyti, per 5 darbo dienas taip, kad atsakovė galėtų naudotis servitutiniu keliu. Kitą ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
9.1. į Ieškovės žemės sklypą ir Kitą ieškovės žemės sklypą buvo galima patekti tik per Atsakovų žemės sklype esantį kelią, kurį atsakovai perkasė, pastatė tvorą, kitus statinius. Ieškovė teikė įrodymus (abrisas, toponuotraukos) ir paaiškinimus, kad kiti atsakovų nurodomi patekimo į Ieškovės žemės sklypą variantai yra įmanomi tik su papildomomis sąlygomis ir papildomais teisiniais ginčais, nes tai paliestų kitų savininkų teisėtus interesus. Ieškovė prašo ne nustatyti visiškai naują ir atsakovams nežinomą servitutą, o leisti toliau naudotis anksčiau buvusiu keliu į Ieškovės žemės sklypą. Atsakovų siūlomi kiti variantai reikalauja naujų ypatingų investicijų, todėl nėra ekonomiškai pagrįsti. Atsakovai nekreipia dėmesio į ieškovės interesus ir siūlo kitą įvažiavimą į Ieškovės žemės sklypą per Atsakovų žemės sklypą, kas sukels išlaidas ir patiems atsakovams, ir ieškovei, kai jau esamas kelias toliau liks naudojamas. Kelio servitutas turi būti nustatomas tam, kad būtų galima naudotis seniai egzistuojančiu keliu (pravažiavimo kelias), kuris matomas pagal planus ir aero foto nuotraukas. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra optimalus ir leidžiantis mažiausiomis sąnaudomis išspręsti ginčą;
Šalies argumentai
9.2. ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovus atstatyti perkastą kelią bei pašalinti iš Ieškovės žemės sklypo atsakovams priklausančias šiukšles ir tualetą. Atsakovai neigia, jog šiukšles suvertė jie, o tualetas, atsakovų teigimu, yra Atsakovų žemės sklype. Atsakovai neneigia aplinkybės, kad kelias buvo perkastas, kadangi atsakovai tokiu būdu siekia, jog ieškovė nesinaudotų keliu. Tai, kad buvo pradėta administracinio nusižengimo byla, neįrodo fakto, kad šiuo metu atsakovų šiukšlės yra Ieškovės žemės sklype, jokių kitų įrodymų ieškovė nepateikė. Todėl šis reikalavimas yra neįrodytas, tačiau atsakovai įpareigojami atstatyti perkastą kelią į buvusią padėtį, nes tenkinamas reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo Atsakovų žemės sklype;
9.3. ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio 21 d. tarp jos ir D. M. buvo sudaryta sutartis dėl nestabilių ir griūvančių ieškovės pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), išardymo ir šiukšlių išvežimo. D. M. buvo sumokėta pirma dalis atlygio – 1 500 Eur, tačiau, atsakovams perkasus kelią, D. M. nebegalėjo atlikti darbų. Ieškovė pripažino, kad namas ir stogas buvo išrinkti, bet neišvežtos išrinktos medžiagos, tačiau nepateikė įrodymų, kad dalis pinigų už medžiagų išvežimą jai nebuvo grąžinta. Taip pat nėra įrodymų, kad nebus galimybės ateityje išvežti išrinktas medžiagas. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 1 500 Eur žalos atlyginimo netenkinamas;
9.4. ieškovei ieškinyje nesuformulavus reikalavimo dėl kompensacijos už servituto nustatymą, o atsakovams nepateikus priešieškinio su reikalavimu nustatyti vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį, byloje nėra pagrindo spręsti šį klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą atsakovų skundžiamojoje dalyje ir atmesti pirmos instancijos teismo patenkintus ieškovės ieškinio reikalavimus bei, esant pagrindui, nustatyti atsakovų siūlomą kelio servitutą; 2) atmesti pirmos instancijos teismo patenkintus ieškovės ieškinio reikalavimus; 3) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą atsakovų skundžiamojoje dalyje bei šioje dalyje grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. prašomas nustatyti servitutas turi būti toks, kad sukeltų kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančio daikto savininkams. Pirmos instancijos teismo nustatytas servitutas visiškai nepagrįstai ir pernelyg stipriai riboja atsakovų nuosavybes teisę, sukelia neproporcingai didelius ir visiškai nebūtinus atsakovų nepatogumus jų veiklai vykdyti. Pirmos instancijos teismas nustatė servitutą faktiškai „einantį“ per atsakovams priklausančių pastatų kiemą, kur atsakovai vykdo aktyvią ūkinę veiklą – teikia poilsio ir laisvalaikio praleidimo paslaugas, pastoviai organizuoja (duomenys neskelbtini) renginius ( (duomenys neskelbtini) ). Siekdami užkirsti kelią atsitiktiniams asmenims patekti į atsakovų veiklos teritoriją, atsakovai ties nuovaža nuo kelio yra įrengę automatinius vartus. Tuo atveju, jeigu per atsakovų veiklos teritoriją jai patogiu laiku, jai patogia forma ir jai patogiu dažnumu judės ieškovė, tai trukdys atsakovų organizuojamus renginius. Ieškovė reikalauja nustatyti servitutą toje vietoje, kur atsakovai yra pastatę tvorą ir malkinę. Tenkinus ieškovės reikalavimus, minėtus pastatus reikės nugriauti;
10.2. atsakovai yra pateikę alternatyvų servituto variantą. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovės žemės sklypas yra šalia nuovažos, į Ieškovės žemės sklypą galima patekti per Atsakovų žemės sklypą einančiu keliu, bet iš karto sukant į kairę ir už 10-15 metrų pasiekiant Ieškovės žemės sklypą. Atsakovų nuomone, toks nusukimas link Ieškovės žemės sklypo yra galimas tiek prieš atsakovams priklausančius automatinius vartus, tiek, jei kiltų būtinybė, kelis metrus už vartų, kur kelio lygmuo beveik visiškai susilygina su kitu žemės paviršiumi, ar yra tokio aukščio, kuris lengvai įveikiama visoms lengvosioms transporto priemonėms. Atsakovai, esant tokiam nustatytam servitutui, perkeltų (oficialus atsakovų prisiimtas įsipareigojimas) automatinius vartus taip, kad jie netrukdytų ieškovei naudotis nustatytu servitutu. Ieškovė bandė klaidinti teismą, teigdama, jog atsakovų pasiūlytas variantas yra neįmanomas (visur pelkės, kalnai, nėra galimybės per juos pravažiuoti), tačiau atsakovų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog nuo nuovažos (smėlėto kelio) pasukus į kairę galima be apsunkinimų pasiekti ieškovės sklypą (galimas kelias pažymėtas stulpeliais);
10.3. pirmos instancijos teismo sprendime nenurodoma, dėl kokių konkrečių priežasčių atsakovų pasiūlytas kelio servituto variantas yra negalimas ar netinkamas. Pagal teismų praktiką viešpataujančio daikto savininko patogumas naudojant servitutą yra viena iš paskutinių aplinkybių, į kurią reiktų atsižvelgti nustatant servitutą. Ji nėra jokia forma pagal savo svarbą ir reikšmę sulyginama su tarnaujančio daikto savininko teise, kad nustatomas servitutas jam sukeltų kuo mažesnius apribojimus ir nepatogumus;
10.4. kreipiantis į teismą dėl servituto nustatymo, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti, kokį servitutą jis prašo nustatyti – atlygintiną ar neatlygintiną. Jei atlygintiną, tai kokia apimtimi ir kodėl. Ši aplinkybė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo ne kartą nurodyta tiek atsakovų procesiniuose dokumentuose, tiek žodžiu. Ieškovę šioje byloje atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai, taigi ieškovė turėjo tinkamai suformuluoti savo reikalavimą šioje byloje, o ieškovei reikalavimų tinkamai nesuformulavus, pirmosios instancijos teismas turėjo jų netenkinti. Atsakovai ne tik kėlė servituto atlygintinumo klausimą, bet ir ne kartą buvo įvardiję, kokius apsunkinimus, apribojimus ir trukdžius patirs nustačius ieškovės prašomą nustatyti servitutą, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė spręsti servituto atlygintinumo klausimą;
10.5. ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, tam, kad būtų įvykdytos šios privalomos servituto nustatymo sąlygos: prieš prašant nustatyti servitutą, ieškovė turėjo įvertinti visas kitas galimas patekimo į savo sklypą galimybes. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi tik į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių ir, gavusi 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. 48SD-9961-(14 .48.104.), neatlikdama jokių kitų veiksmų, iš karto kreipėsi i teismą. Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodyta, jog Ieškovės žemės sklypas ir Kitas ieškovės žemės sklypas (kuris yra apsuptas ieškovės žemės sklypo) ribojasi su: (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypais kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso atsakovams). Taigi ieškovė turėjo vertinti mažiausiai 6-ius skirtingus variantus / galimybes, kaip jai patekti į Ieškovės žemės sklypą, Tačiau ieškovė to net nebandė daryti. Šiuo metu visiškai neaišku, kokios yra galimybės ieškovei patekti į Ieškovės žemės sklypą per sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog egzistuoja mažiausiai 1-as alternatyvus patekimo į Ieškovės žemės sklypą variantas.
11. Ieškovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. servitutas, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, remiasi aplinkybe, jog toje vietoje kelias egzistuoja jau daugiau nei 40 metų, ir šis kelias buvo ir yra skirtas privažiuoti prie Ieškovės žemės sklypo. Šis kelias ne tik egzistuoja faktiškai, tačiau jis nubraižytas pirminiame dokumente – žemės sklypo abrise. Iš žemės sklypo abriso matyti, kad nuo taškais 7-13 pažymėto Kito ieškovės žemės sklypo veda kelią žyminti punktyrinė linija, kuri jungia šį žemės sklypą su keliu (duomenys neskelbtini). Analogiška situacija pavaizduota ir žemės sklypo plane kairiame viršutiniame kampe pateiktoje sklypo išdėstymo schemoje, kurioje matyti punktyrine linija pažymėtas kelias, jungiantis Kitą ieškovės žemės sklypą su keliu (duomenys neskelbtini). Kad šis kelias buvo ir yra ne tik brėžiniuose, bet ir natūroje, patvirtina byloje pateikti ortofoto žemėlapiai bei nuotraukos. Iš byloje esančio ortofoto žemėlapio matyti nuo ieškovei priklausančios sodybos statinių vedantis kelias, kuris sodybą sujungia su keliu (duomenys neskelbtini). Ši iš palydovo daryta nuotrauka aiškiai parodo, kad kelias ne tik buvo nužymėtas žemėtvarkos sudarytuose ir patvirtintuose abrisuose, tačiau ir egzistavo natūroje. Taigi ieškovė turi teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kurie kilo, kai ji įsigijo žemės sklypą ir naudojosi keliu per Atsakovų žemės sklypą. Teismui pateikto žemės sklypo abriso duomenys ir sprendimai yra privalomi vykdant bet kokį vėlesnį projektavimą. Aplinkybę, kad į Ieškovės žemės sklypą buvo patenkama per servitutu nurodytą kelią, patvirtino ir į teismo posėdį atvykusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė;
11.2. apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovai Atsakovų žemės sklype vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą, o naudojimasis keliu šiai veiklai trukdys. Šiuo aspektu jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2021 rugsėjo 21 d. nutartyje, nurodydamas, kad turi būti įvertinti ir ieškovės teisėti ir pagrįsti lūkesčiai. Kelias į sodybą egzistavo jau keturiasdešimt metų, byloje pateiktas Atsakovų žemės sklypo planas, pagal kurį šis kelias pavaizduotas, nurodyta, kad ten servitutas. Atsakovai turėjo įvertinti savo vykdomos veiklos aplinkybes ir užtikrinti, kad ieškovės teisėti lūkesčiai patekti į savo sodybą nebūtų pažeisti. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsakovai tiesiog vieną dieną uždarė kelią, įrengdami pakeliamą ir rakinamą užkardą, pradėjo reikalauti iš ieškovės pinigų, kelti kitus nepagrįstus reikalavimus, sąmoningai perkasė kelią prie pat sklypų ribos, sąmoningai pasistatė laikinus statinius, trukdydami naudotis keliu. Atsakovai nurodo, kad toje vietoje, kur yra kelias, jie yra pasistatę malkinę ir tvorą, kuriuos reikės griauti, tačiau malkinę bei tvorą atsakovai statė žinodami, kad stato ant kelio, kuriuo patenkama į Ieškovės žemės sklypą, todėl turėtų prisiimti ir pasekmes, kurios susijusios su jų griovimu ar atitraukimu į kitą vietą;
Atsiliepimas
11.3. atsakovai teigia, kad patekti į Ieškovės žemės sklypą galima per nuovažą, iš karto sukant į Ieškovės žemės sklypą. Tačiau šie teiginiai yra nepagrįsti. Iš karto už nuovažos yra kelio apsauginis griovys bei pelkė. Kad šioje vietoje yra pelkė, matyti iš ortofoto nuotraukos, kurioje tamsesne spalva išsiskiriantys užpelkėjusios Ieškovės žemės sklypo dalies kontūrai. Vandens lygis pavasarį šioje vietoje būna didesnis, ir suformuoti kelio nėra objektyvios galimybės. Aplinkybę dėl užpelkėjusios Ieškovės žemės sklypo dalies patvirtina ir fiksuotos žemės sklypo žemės naudmenos. Žemės sklypo plane nurodyta, kad Ieškovės žemės sklype yra 3 ha ploto pelkės ir šaltinynai. Atsakovai pateikė nuotraukas, pagal kurias neva matyti vietovės reljefas, tačiau šios nuotraukos darytos tokia perspektyva, kurioje nesimato kelio užkardos ir akivaizdu, kad negalima palyginti, kurioje vietoje jos darytos. Byloje yra 2021 m. spalio 11 d. ieškovės pateiktos ir teismo prie bylos prijungtos dvi nuotraukos, kuriose aiškiai matyti nuokalnė, duobė ir užpelkėjusi vietovė. Nuotraukos darytos rudenį. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnį pelkėse ir šaltinynuose draudžiama keisti jų hidrologinį režimą, ardyti pelkių ar apypelkių augaline dangą. Tokiu būdu, kelio įrengimas ir važinėjimas nurodyta žemės sklypo dalimi būtų nesuderinamas su esamomis žemės naudmenomis ir jų naudojimo sąlygomis. Byloje liudytoju buvo apklaustas matininkas R. M., kuris atliko Ieškovės žemės sklypo geodezinius matavimus. Šis liudytojas nurodė, kad toje vietoje, kurioje yra siūloma įvažiuoti į Ieškovės žemės sklypą, yra apsauginis kelio griovys bei užpelkėjusi žemės sklypo dalis. Faktiškai siūloma įvažiuoti į griovį. Taigi tam, kad būtų galima važiuoti atsakovų siūlomu būdu, reiktų numelioruoti Ieškovės žemės sklypą, suplaniruoti ir sulyginti jį bei įrengti atskirą kelią, kas yra neracionalu ir ekonominiu požiūriu, net ir tuo atveju, jeigu tai būtų įmanoma padaryti. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2021 rugsėjo 21 d. nutarties, alternatyvus patekimas į Ieškovės žemės sklypą, vertinant tuo požiūriu, kad kelias jau yra Atsakovų žemės sklype ir juo buvo naudojamasi dešimtmečiais, neturi reikalauti ypatingų investicijų ir papildomų ieškovės sąnaudų;
11.4. atsakovų pateiktas patekimas į Ieškovės žemės sklypą yra neįmanomas ir dėl to, kad toks kelias patektų į kelio (duomenys neskelbtini) apsaugos zoną, kuri yra 70 m nuo kelio juostos ribos, taip pat dėl planuojamo magistralinio kelio rekonstravimo. Lietuvos automobilių kelių direkcija rašte Dėl 2021 m. lapkričio 22 d. prašymo nurodė, jog šiuo metu magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) ruožas nuo 21,50 km iki 39,20 km, prie kurio yra šalių žemės sklypai, yra projektuojamas, rengiantis šio kelio rekonstrukcijai – pradėti priešprojektiniai sprendiniai. Kadangi kelias bus rekonstruojamas, Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodė, jog patekimas į Ieškovės žemės sklypą turi būti sprendžiamas tik per privačiuose žemės sklypuose jau esamus ar suprojektuotus bendrojo naudojimo kelius, nustatytus kelio servitutus. Tokiu būdu yra aišku, kad įrengti ir projektuoti jokio naujo kelio, kurį siūlo projektuoti atsakovai, Lietuvos automobilių kelių direkcija neleistų, o toks leidimas yra reikalingas, jeigu darbai būtų atliekami kelio apsaugos zonoje. Tokiu būdu atsakovų pateiktas siūlymas yra neįgyvendinamas. Vertinant atsakovų siūlymą, svarbu ir tai, jog, nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo, kad atsakovų projekte nurodytos galimo kelio koordinatės nesutampa su atsakovų žemės sklypo ribomis, pagal šį planą ir jame nurodytas koordinates kelias patektų į valstybinę žemę greta magistralinio kelio (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes teisme patvirtino Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos atstovė, kuri nurodė, kad, suvedusi koordinates į žemėlapį, nustatė, jog kelias patektų į valstybinę žemę. Be to, Lietuvos automobilių kelių direkcija rašte Dėl 2021 m. lapkričio 22 d. prašymo atkreipė dėmesį, jog žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje yra parengtas ir patvirtintas Atsakovų žemės sklypo kaimo plėtros projektas ūkininko sodybos vietai parinkti, kuris yra suderintas su Kelių direkcija, pagal šio projekto sprendinius Atsakovų žemės sklype yra suprojektuotų kelio servitutų, kuriais būtų galima patekti ir prie ieškovės žemės sklypo, tačiau kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre;
11.5. atsakovai neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su servituto atlygintinumu. Jeigu jie manė, kad servitutas turi būti atlygintinas, tokiu atveju galėjo teikti teismui įrodymus, tačiau atsakovai atlyginimo dydžio neįrodinėjo. Nustačius servitutą, atsakovai turi teisę reikšti atskirą reikalavimą dėl kompensacijos.
12. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovų apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
15. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
16. Taigi servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių į šį nekilnojamąjį daiktą apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015, kt.).
17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. žemės sklypų ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Ieškovės žemės sklypas), ir žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Kitas ieškovės žemės sklypas). Atsakovams priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Atsakovų žemės sklypas), kuris ribojasi su Ieškovės žemės sklypu. Į Ieškovės žemės sklypą ir į Kitą ieškovės žemės sklypą (kuris yra įsiterpęs į Ieškovės žemės sklypą) patenkama iš valstybinės reikšmės magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) per nuovažą, įrengtą Atsakovų žemės sklype, ir nuo nuovažos per Atsakovų žemės sklypą einantį kelią. Byloje esantys ieškovės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikti žemės sklypų planai, abrisai, ortofotografinė medžiaga patvirtina, kad kelias nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) nuovažos, einantis per Atsakovų žemės sklypą, egzistavo ir juo buvo patenkama į Ieškovės žemės sklypus dar iki ieškovei ir atsakovams įsigyjant šiuos žemės sklypus nuosavybės teise. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas Atsakovų žemės sklype sutampa su šiuo keliu.
18. Ieškovės žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. liepos 17 d. rašte Nr. 9961-(14.48.104) nurodyta, kad dėl Kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 163 ir 164 punktuose įtvirtinto atstumų tarp nuovažų ribojimo magistraliniuose keliuose, atsižvelgiant į jau esančias nuovažas ir atstumą tarp jų, į tai, kad į Ieškovės žemės sklypus patenkama per Atsakovų žemės sklype įrengtą nuovažą, servituto nustatymas yra vienas iš realiausių patekimo į Ieškovės žemės sklypus būdų. Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos rašte „Dėl 2021-11-22 prašymo“ nurodyta, kad dėl planuojamos magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) ruožo, prie kurio yra Ieškovės žemės sklypas, rekonstrukcijos patekimas į Ieškovės žemės sklypus gali būti sprendžiamas tik per privačiuose žemės sklypuose jau esančius ar suprojektuotus bendrojo naudojimo kelius, nustatytus kelio servitutus.
19. Taigi nėra realios galimybės į Ieškovės žemės sklypą tiesiogiai patekti iš valstybinės reikšmės magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), įrengiant nuovažą į Ieškovės žemės sklypą.
20. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad Ieškovės žemės sklypas ribojasi ne tik su valstybinės reikšmės magistraliniu kelius (duomenys neskelbtini) ir su Atsakovų žemės sklypu, bet ir su žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė turėjo vertinti, ar nėra galimybių į Ieškovės žemės sklypus patekti per kitus žemės sklypus. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nurodė, kad teigiant, jog tik ieškovė turėjo įrodyti kitų patekimo į Ieškovės žemės sklypus galimybių nebuvimą, įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo perkelta išimtinai ieškovei. Atsakovai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme antrą kartą, nenurodė jokių realių patekimo į Ieškovės žemės sklypus galimybių per žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Atsakovai su 2021 m. spalio 7 d. lydraščiu pateikė galimo alternatyvaus patekimo į Ieškovės žemės sklypą per Atsakovų žemės sklype esančią nuovažą schemą. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pagal šią schemą į Ieškovės žemės sklypą galima patekti per Atsakovų žemės sklype įrengtą nuovažą, tačiau iš karto už nuovažos sukant į kairę ir už 10-15 metrų patenkant į Ieškovės žemės sklypą.
22. Tačiau iš ieškovės pateikto žemės sklypo servitutui nustatyti plano matyti, kad maždaug toje vietoje, kur pagal atsakovų schemą nuo nuovažos per Atsakovų žemės sklypą turėtų būti važiuojama iki Ieškovės žemės sklypo, yra šlaitas / kelio apsauginis griovys. Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos rašte „Dėl 2021-11-22 prašymo“ nurodyta, kad magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) ruožo, prie kurio yra Atsakovų ir Ieškovės žemės sklypai, kelio juosta sutampa su kelio inžineriniu statiniu. Atsakovų schemoje šlaitas / kelio apsauginis griovys nėra pažymėtas, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip / kokiu atstumu nuo šlaito / kelio apsauginio griovio yra atsakovų siūlomas įvažiavimas į Ieškovės žemės sklypą.
23. Be to, iš ieškovės pateikto žemės sklypo servitutui nustatyti plano matyti, kad Ieškovės žemės sklype iki tos vietos, kur ieškovės prašomas nustatyti servitutas kerta Atsakovų ir Ieškovės žemės sklypų ribą, yra pažymėta pelkė. Ieškovės žemės sklypo plane, parengtame J. B. personalinės įmonės 2004 m. balandžio 6 d., nurodyta, kad sklype yra 3 ha pelkės ir šaltinynai. Nėra paneigti ieškovės teiginiai, kad pavasarį vandens lygis faktiškai yra aukštesnis, nei pažymėta pelkės riba, todėl įrengti kelią Ieškovės žemės sklype arčiau, nei šiuo metu yra kelias, einantis nuo Atsakovų žemės sklypo ribos, nėra galimybės. Ieškovės paaiškinimus apie pakylantį vandens lygį iš dalies patvirtina su 2021 m. spalio 11 d. ieškovės prašymu pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad užpelkėjusi ir vandeninga Ieškovės žemės sklypo dalis šalia valstybinės reikšmės magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) išeina už ieškovės pateiktame žemės sklypo servitutui nustatyti plane pažymėtos pelkės ribų. Atsakovų apeliaciniame skunde esančios nuotraukos, kurios, atsakovų teigimu, turėtų patvirtinti, kad iš Atsakovų žemės sklypo į Ieškovės žemės sklypą galima patekti ir ankščiau, nei pagal skundžiamu teismo sprendimu nustatytą servitutą, nėra informatyvios, iš šių nuotraukų negalima nustatyti, kurioje konkrečioje vietoje turėtų eiti servitutinis kelias per Atsakovų žemės sklypą ir kelias per Ieškovės žemės sklypą iki Kito ieškovės žemės sklypo, koks yra visas žemės sklypų, per kuriuos eitų kelias, reljefas ir, atitinkamai, reali galimybė ir sąnaudos kelią per šį reljefą įrengti.
24. Dėl atsakovų apeliacinio skundo teiginių, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas servitutas nepagrįstai ir pernelyg stipriai riboja atsakovų nuosavybes teisę, sukelia neproporcingai didelius ir visiškai nebūtinus atsakovų nepatogumus jų veiklai vykdyti, pažymima, kad nustatytas servitutas sutampa su faktiškai Atsakovų žemės sklype esančiu keliu, einančiu nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) nuovažos iki Ieškovės žemės sklypo, šis kelias per Atsakovų žemės sklypą egzistavo ir juo buvo patenkama į Ieškovės žemės sklypus dar iki ieškovei ir atsakovams įsigyjant šiuos žemės sklypus nuosavybės teise.
25. Atsakovai, teigdami, kad servitutas eina per atsakovams priklausančių pastatų kiemą, kur atsakovai teikia poilsio ir laisvalaikio praleidimo paslaugas, organizuoja (duomenys neskelbtini) renginius, nepateikė į bylą įrodymų (nuotraukų, Atsakovų žemės sklypo plano su statiniais, kt.), iš kurių būtų galima matyti, tarp kokių / kokios paskirties atsakovų pastatų eina servitutas, kokia apimtimi servitutas patenka į atsakovų sklypo dalį, kurioje atsakovai faktiškai teikia poilsio ir laisvalaikio praleidimo paslaugas, kad būtų galima spręsti, kiek nustatytas servitutas apsunkina / riboja atsakovų veiklos vykdymą. Iš ieškovės pateikto žemės sklypo plano servitutui nustatyti matyti, kad kelias, kuriuo skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas servitutas, eina netoli Atsakovų žemės sklypo ribos, t. y. minimaliai riboja galimybę naudoti Atsakovų žemės sklypą atsakovų nuožiūra.
26. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro 2019 m. rugsėjo 19 d. išrašo apie Atsakovų žemės sklypą, Nekilnojamojo turto registre registruotų Atsakovų žemės sklype esančių statinių statybos pradžios metais nurodyti 2018 – 2019 metai, t. y. jau faktiškai egzistuojant keliui per Atsakovų žemės sklypą į Ieškovės žemės sklypą, todėl atsakovai turėjo galimybę, prieš statydami jų veiklai vykdyti reikalingus pastatus, įvertinti šią aplinkybę. Atsakovai teigia, kad ieškovė reikalauja nustatyti servitutą toje vietoje, kur atsakovai yra pastatę tvorą ir malkinę, tenkinus ieškovės reikalavimus, minėtus statinius reikės nugriauti. Tačiau atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad šie statiniai nėra kapitaliniai ir jų pašalinimas nesukels atsakovams didelių finansinių išbandymų. Atsakovų teiginiai apie Atsakovų žemės sklype esančiuose pastatuose esančios atsakovų veiklai esančios įrangos nesaugumą, jei ieškovė turės galimybę važiuoti nustatytu servitutiniu keliu per Atsakovų žemės sklypą, yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais.
27. Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jau nustatant servitutą, tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Tačiau servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutą ar išnagrinėjus ginčą dėl servituto įgyvendinimo ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, o teismo galimybė tai išspręsti paprastai yra suvaržyta tarnaujančiojo daikto savininko pasirinktos teisinės pozicijos, kai jis neigia servituto galimybę, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
28. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovų apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nustatydamas servitutą, kartu neišsprendė servituto atlygintinumo klausimo. Atsakovai savo teisinę poziciją nagrinėjamoje byloje grindė tuo, kad nėra pagrindo nustatyti ieškovės prašomo servituto. Atsakovai tik abstrakčiai teigė, kad servitutas turi būti atlygintinas, tačiau atlyginimo, kompensuosiančio atsakovų teisių suvaržymą ir / ar patirtus nuostolius, nenurodė ir neįrodinėjo.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovams neatlyginamos Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 1 675 Eur. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai ((CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų A. Č. ir K. Č. lygiomis dalimis ieškovės A. L. naudai 1 675 Eur bylinėjimosi išlaidas.