- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 2S-831-619/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., L. M.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės I. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties ir dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) V. A. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys I. K. ir L. M. (įkeisto daikto savininkė),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
I. K., užtikrindama iki 2013-09-30 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120090001999, 2009-02-04 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė V. A. nuosavybės teise L. M. priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 48,64 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav.
Šalies argumentai
K. V. A. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl turto arešto ir dėl įspėjimo įteikimo, kurio pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 48,64 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., nuosavybės teise priklausantį L. M., uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti (b.l. 60 - 61).
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorė pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kurio pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė išieškoti iš I. K. kreditorės V. A. naudai skolą: 116.460,78 Lt negrąžintos paskolos, 4.685,49 Lt nesumokėtų palūkanų, 298.469,59 Lt delspinigių, iš viso 419.615,86 Lt bei 139,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 48,64 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., nuosavybės teise priklausantį L. M. (b.l. 115 ).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė: 1) areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 48,64 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., nuosavybės teise priklausantį L. M., uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti; 2) išaiškinti daikto savininkei, kad areštavus įkeistą daiktą jį netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę; 3) įspėti skolininkę I. K. ir įkeisto daikto savininkę L. M., kad negrąžinus skolos, t.y. 116.460,78 Lt negrąžintos paskolos, 4.685,49 Lt nesumokėtų palūkanų, 298.469,59 Lt delspinigių, iš viso 419.615,86 Lt bei 139,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti; 4) išaiškinti skolininkei bei įkeisto daikto savininkei teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ieškininės teisenos tvarka ir ginčyti priteistą delspinigių dydį; 5) išaiškinti kreditorei, jei skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkei (įkeisto daikto savininkei) dienos negrąžinta, kreditorė ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkei (įkeisto daikto savininkei) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo (b.l. 60 – 61). Teismas konstatavo, kad skolą sudaro: 116.460,78 Lt negrąžintos paskolos, 4.685,49 Lt nesumokėtų palūkanų, 298.469,59 Lt delspinigių, iš viso 419.615,86 Lt bei 139,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Apeliantė taip pat skundžia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. hipotekos skyriaus nutartį, kuria teismas nutarė: 1) išieškoti iš I. K. kreditorės V. A. naudai skolą: 116.460,78 Lt negrąžintos paskolos, 4.685,49 Lt nesumokėtų palūkanų, 298.469,59 Lt delspinigių, iš viso 419.615,86 Lt bei 139,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; 2) priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 48,64 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus m, nuosavybės teise priklausantį L. M. (b.l. 115).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Skolininkė I. K. dėl abiejų aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nutarčių pateikė atskiruosius skundus.
Šalies argumentai
A. I. K. pirmuoju atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 72 – 74). Apeliantės teigimu, teismo nutartis dalyje dėl įpareigojimo jai visos skolos dydžio, grąžintino kreditoriui (419.615,86 Lt), tame tarpe palūkanų (4.685,49 Lt) bei delspinigių (298.469,59 Lt) yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Nurodo, kad L. M. (įkaito davėja) nuo 2009-02-02 iki 2011-07-31 mokomaisiais nurodymais per AB SEB banką į kreditorės sąskaitą pervedė dvidešimt šešis mėnesius po 1723,57 Lt, kas sudaro 44.812,82 Lt. Taigi ji iki vienašališko sutarties nutraukimo yra sumokėjusi už 26 mėnesius iš 31. Taip pat nurodo, kad pagal paskolos sutarties 5 punktą numatytą vienašališką sutarties nutraukimą toks nutraukimas galimas tik po to, kai paskolos davėjas nusiuntė paskolos gavėjui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę per 20 kalendorinių dienų, tačiau paskolos gavėjas, gavęs tokį įspėjimą, per 20 kalendorinių dienų prievolės neįvykdė. Sutartis laikoma nutraukta nuo rašytinio pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimo. Apeliantės teigimu, ji negavo pranešimo apie sutarties nutraukimą prieš terminą, šis pranešimas buvo įteiktas jos dukrai L. M. (duomenys neskelbtini), Vilnius, o apeliantė gyvena kitame rajone, dukra neperdavė minėto pranešimo. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje neteisingai nurodyta reikalavimo suma (419.615,86 Lt). Tiek kreditorės patikslintame pareiškime, tiek teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodyta neteisinga delspinigių suma (298.469,59 Lt), todėl ir bendra reikalavimo suma, nurodyta nutartyje, yra neteisinga. Mano, kad kreditorė gali reikšti apeliantei reikalavimą sumokėti 770,9 Lt delspinigių sumą. Todėl kreditorės reikalavimo suma turėtų būti ne 419.615,86 Lt, bet 121.917,17 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą kreditorė V. A. prašo skolininkės I. K. atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-29 nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009 m. vasario 2 d. paskolos sutarties 5 punktu paskolos davėjui suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ir nukreipti išieškojimą į sutarties 1.4 p. įkeistą turtą, jei paskolos gavėjas sutartyje nustatytu laiku ir tvarka ir/ar 4 mėnesius iš eilės nevykdys 1.6 p. ir/ar 1.7 p. numatytų įsipareigojimų ir/ar netinkamai juos vykdys arba nevykdys pagal paskolos sutarties priedo Nr. 1 nustatytas sąlygas. Iš pridėtos AB SEB banko pažymos apie įplaukas į V. A. sąskaitą banke matyti, kad nei skolininkė, nei jos dukra L. M. 2009 metų spalį, lapkritį, gruodį, 2010 m. sausį vasarį, kovą sutarties priede Nr. 1 nustatytų mokėjimų nevykdė, t.y. nemokėjo paskolos 6 mėnesius iš eilės. 2011 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais įsipareigojimo nevykdė, t.y. vėl nevykdė sutartinių įsipareigojimų 5 mėnesius iš eilės. Taigi apeliantė sistemingai pažeidinėjo sutartį, todėl kreditorė vienašališkai nutraukė paskolos sutartį. Nurodo, ir tai, kad iš paskolos sutarties preambulės ir šalių korespondentinių rekvizitų matyti, kad skolininkės adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, apie rekvizitų pasikeitimą šalys privalo iš anksto informuoti kitą šalį raštu. Skolininkei sistemingai pažeidžiant sutartį, 2010 m. rugsėjo 3 d. ir 2011 m. liepos 18 d. registruotais laiškais išsiuntė rašytinius raginimus tinkamai vykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Laiškai išsiųsti visais kreditorei žinomais adresais – (duomenys neskelbtini), Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, šias aplinkybes patvirtina pašto kvitai apie laiškų išsiuntimą ir gavimą. Kreditorė nurodo, kad delspinigių dydžio klausimas gali būti šalių derybų dalyku.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. M. nurodo, kad su skolininkės I. K. skunde išdėstytais motyvais sutinka, todėl mano, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis turėtų būti panaikinta. Nurodo, kad neneigiant ir neginčijant fakto, kad kreditorė turėjo formalų teisinį pagrindą paskolos sutartį nutraukti prieš terminą, nesuprantamas kreditorės siekis, naudojantis susidariusia padėtimi, nepagrįstai praturtėti skolininkės bei įkeisto daikto savininkės sąskaita – kreditorės paskaičiuotas delspinigių dydis 2,17 karto viršija paskolos sumą. Akivaizdu, kad tai prasilenkia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, juo labiau, skolininkė dar iki sutarties nutraukimo kreditorei sumokėjo 1836 Lt delspinigių už 2010 metus. Suinteresuotas asmuo pritaria skolininkės atskirajame skunde apskaičiuotam delspinigių dydžiui (770,9 Lt). Sumažinus kreditorei mokėtiną delspinigių sumą iki 770,9 Lt reikštų, kad skolininkė kreditorei skolinga ne 419.615,86 Lt, bet 121.917,17 Lt. Taip pat sutinka su skolininkės skunde nurodyta priešlaikine paskolos sutarties nutraukimo data. Ji turėtų būti laikoma 2011 m. rugsėjo 22 d. L. M. pripažįsta, kad kreditorės pranešimas, adresuotas skolininkei, buvo įteiktas jai. Tačiau žinodama kreditorės santykius su skolininke, nelaikė, kad tai tikras kreditorės ketinimas sutartį nutraukti prieš laiką, skolininkei pranešimo neįteikė. Kitą kreditorės pranešimą, datuotą 2011 m. rugpjūčio 8 d., antstolis skolininkei įteikė 2011 m. rugsėjo 22 dieną, todėl ši diena laikytina priešlaikine sutarties nutraukimo data
Šalies argumentai
Apeliantė antru atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai nustatė 298.469 Lt delspinigių sumą. Už pradelstus 5 mokėjimo mėnesius neįmanoma priskaičiuoti 298.469 Lt delspinigių, reikalaujama delspinigių suma turi būti tik 770 litų, kuri turi būti skaičiuojama už 5 pradelstus mėnesius skaičiuojant nuo pradelstos 8617 Lt sumos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė V. A. nurodo, kad prie teismui pridėtos AB SEB banko pažymos apie įplaukas į kreditorės sąskaitą matyti, kad nei skolininkė, nei jos dukra L. M. 2009 m. spalį, lapkritį, gruodį, 2010 m. sausį, vasarį, kovą sutarties priede Nr. 1 numatytų mokėjimų nevykdė, t.y. nemokėjo paskolos 6 mėnesius iš eilės, 2010 m. gegužį, birželį, liepą, rugpjūtį nemokėjo 4 mėnesius iš eilės, 2010 m. gegužį, birželį, liepą, rugpjūtį įsipareigojimo nevykdė 5 mėnesius iš eilės. Taigi skolininkė tris kartus po 6, 4 ir 5 mėnesius iš eilės nemokėjo įmokų pagal sutartį. Nurodyti pažeidimai po kelis mėnesius iš eilės nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, traktuotini kaip esminis sutarties pažeidimas ir sudarė pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. 2009 m. vasario 2 d. rašytine paskolos sutartimi I. K. už 8.2113 procentų metinių palūkanų paskolino 137.687,50 Lt. Prievolės įvykdymo užtikrinimui paskolos sutartyje šalys numatė netesybas – 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną, skaičiuotiną nuo likusios negrąžintos sumos. Susitarimo dėl delspinigių forma atitinka CK 6.72 str., todėl šalis, prisiėmusi prievolę ir ją nevykdanti privalo atsakyti pagal įstatymą ir sutartį. Paskaičiavus delspinigius už visą sutarties nevykdymo laikotarpį susidarė 298.469,59 Lt suma.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai nustatė 298.469 Lt delspinigių sumą. Teisme reiškiamiems reikalavimams dėl pažeistos teisės į netesybas taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Įprasta praktika yra 0,02 procento delspinigių dydis už kiekvieną pradelsimo dieną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka ir sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto daikto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-103/2008).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, 2009 m. vasario 2 d. paskolos sutartimi kreditorė suteikė skolininkei I. K. už 8,2113 procentų metinių palūkanų 137.687,50 Lt paskolos sumos, kurią įsipareigojo skolininkė grąžinti iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Sutarties įvykdymui užtikrinti suinteresuotas asmuo L. M. įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (b.l. 1 – 2). Iki paskolos sutartyje nustatyto termino skolininkė įsipareigojimų neįvykdė ir tai reiškia, kad kreditorei atsirado teisinis pagrindas reikalauti priverstinai išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto. A. I. K. nevykdant skolinio įsipareigojimo pagal 2009 m. vasario 2 d. paskolos sutartį ir kreditoriui prašant, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-09-29 nutartimi areštavo kreditorei įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 48,64 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudė įkeisto daikto savininkei juo disponuoti, taip pat įspėjo apeliantę (skolininkę) I. K. bei įkeisto daikto savininkę L. M., kad, negrąžinus skolos, t.y. 116.460,78 Lt negrąžintos paskolos, 4.685,49 Lt nesumokėtų palūkanų, 298.469,59 Lt delspinigių, viso – 419.615,86 Lt bei 139,00 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti (b.l. 60 – 61).
Apeliantei negrąžinus skolos, kreditorė V. A. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš L. M. hipoteka įkeisto daikto – buto Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini) -A. Š. pareiškimo pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-12-15 nutartimi nutarė išieškoti kreditorės naudai iš apelianto skolą: 116.460,78 Lt negrąžintos paskolos, 4.685,49 Lt nesumokėtų palūkanų, 298.469,59 Lt delspinigių, viso 419.615,86 Lt bei 139,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nukreipiant išieškojimą į kreditoriui įkeistą nekilnojamą turtą, privertinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 48,64 kv. m. ploto butą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., nuosavybės teise priklausantį L. M..
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas bylas dėl hipotekos teisinių santykių išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 443 str. 7 d.), konstatuoja, jog skundai nagrinėjamu atveju galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 str.) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruosius skundus grindžia aplinkybe, kad sutarties nutraukimas buvo nepagrįstas, t.y. paskolos sutarties 5 punkte numatytas vienašališkas sutarties nutraukimas galimas tik po to, kai paskolos davėjas nusiuntė paskolos gavėjui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę per 20 kalendorinių dienų, tačiau paskolos gavėjas, gavęs tokį įspėjimą, per 20 kalendorinių dienų prievolės neįvykdė ir tuomet sutartis laikoma nutraukta nuo rašytinio pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimo. Apeliantės teigimu, korespondencija buvo įteikta jos dukrai L. M., kuri gyvena kitame rajone, ji neperdavė apeliantei nurodyto pranešimo. Pažymėtina, kad skolininkė tinkamai ir laiku nevykdė prievolės pagal 2009 m. vasario 2 d. paskolos sutartį. Todėl kreditorė V. A. išsiuntė du raginimus (2010-09-03 ir 2011 m. liepos 18 d.) dėl skolos grąžinimo (b.l. 35 – 38). Vienas iš jų (korespondencijos siunta RN2979297240LT) pagal į bylą pateikta AB „Lietuvos paštas“ 2011-09-15 pažymą (b.l. 59), buvo įteiktas gavėjos dukrai L. M.. Pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 20 d. išsiuntė skolininkei pranešimą apie 2009 m. vasario 2 d. paskolos sutarties nutraukimą prieš terminą (korespondencijos siunta Nr. RN297205124LT), kuris, pagal pateiktą į bylą AB „Lietuvos paštas“ 2011-09-22 pažymą, buvo įteiktas skolininkės dukrai L. M.. Kartu paminėtina, kad iš antstolės D. P. 2011 m. rugsėjo 22 d. pažymos Nr. SKR-01/2011 dėl dokumentų įteikimo (b.l. 51) matyti, kad pranešimas apie 2009-02-02 paskolos sutarties nutraukimą prieš terminą įteikti skolininkei I. K.. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog pašto korespondencijos siunta, kuria buvo siųstas įspėjimas apie sutarties nutraukimą, buvo įteikta jos dukrai L. M. nebuvo perduota apeliantei, atmestina kaip nepagrįsta. CPK 123 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (įteikimo tvarka) (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi; procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena, jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Taigi iš nurodytos Civilinio proceso kodekso reglamentacijos darytina išvada, kad apeliantės dukra yra tinkamas subjektas priimti korespondenciją, be to, apeliantės dukra šiuo atveju neturėjo priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir privalėjo esant pirmai galimybei perduoti korespondenciją skolininkei I. K.. Pabrėžtina ir ta aplinkybė, kad kreditorės pranešimas apie 2009-02-02 paskolos sutarties nutraukimą prieš terminą įteikti asmeniškai skolininkei I. K., taigi jau tada apeliantė buvo informuota apie kreditorės ketinimą pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas nesutinka su apeliantės nuomone, kad jai nėra tinkamai įteiktas įspėjimas dėl paskolos sutarties nutraukimo ir konstatuoja, kad kreditorės siųstas įspėjimas skolininkei dėl skolos sumokėjimo ir paskolos sutarties vienašališko nutraukimo laikomi tinkamai įteiktais.
Apeliantė atskiruosiuose skunduose taip pat nesutinka su kreditoriaus reikalaujama 298.469,59 Lt delspinigių suma, kuri, apeliantės nuomone, yra neteisinga, neprotinga ir neproporcinga negrąžinto kredito sumai.
Pagal CK 6.71 str. 1 d. netesybos – tai įstatymu, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). Hipotekos bylų nagrinėjimo tvarka pasižymi tokia specifika, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekai įregistruoti, įkeisti, priverstinai išieškoti iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar prašyme nurodomą procedūrą priklauso jam atlikti ar ne, ar pateikti šiai procedūrai vykdyti būtini dokumentai. Prašomas atlikti veiksmas yra atliekamas tuo atveju, kai pateikti dokumentai atitinka įstatymo reikalavimus; priešingu atveju prašomą atlikti procedūrą atlikti atsisakoma. Vis dėlto šios nuostatos negali būti suprantamos taip, kad hipotekos teisėjo vaidmuo apsiriboja tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylas nagrinėjantis teisėjas, kaip ir bet kuris kitas teisėjas, veikdamas teismo vardu, įgyvendina konstitucinį imperatyvą, kad teismas vykdo teisingumą. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas taip pat privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o kai to reikalauja viešasis interesas, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kad šį interesą apsaugotų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ypatingosios teisenos bendrosios nuostatos teismo veiklą nukreipia ta linkme, pagal kurią CPK XXV skyriuje nurodytas bylas (inter alia bylas dėl hipotekos teisinių santykių) teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 443 str. 7 d.). Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad hipotekos teisėjas hipotekos bylos nagrinėjimo metu, veikdamas tiek šalies prašymu, tiek savo iniciatyva, turi teisę spręsti netesybų dydžio atitikties įstatymo reikalavimams klausimą tais atvejais, kai jos yra neprotingai didelės ir (ar) lupikiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-392/2012).
Jei netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). Atsižvelgiant į negrąžinto kredito dydį (116.460, 78 Lt negrąžintos paskolos, 4.685,49 Lt nesumokėtų palūkanų), skolinių įsipareigojimų nevykdymo laikotarpį, apeliantės reikalaujamų išieškoti delspinigių (298.469,59 Lt) suma laikytina aiškiai per didele, neatitinkančia protingumo bei teisingumo kriterijų, todėl delspinigiai mažintini iki 20.000 Lt sumos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, nustatančių teismo teisę sumažinti netesybas, jei jos yra aiškiai per didelės, nutarties dalis, kuria nuspręsta kreditoriaus naudai iš skolininkės išieškoti 298.469,59 Lt delspinigius, keistina, sumažinant išieškomų delspinigių dydį iki 20.000 Lt sumos (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį dėl 298.469,59 Lt delspinigių išieškojimo pakeisti, išieškomų delspinigių dydį sumažinant iki 20.000,00 Lt (dvidešimt tūkstančių litų 00 ct) sumos. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį pakeisti nustatant, kad Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties dalis, kuria nutarta išieškoti iš skolininkės I. K. kreditorės V. A. naudai 298.469,59 Lt delspinigių, keičiama ir išieškoma delspinigių suma sumažinama iki 20.000,00 Lt (dvidešimt tūkstančių litų 00 Ct) sumos. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.