Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant atsakovo UAB „Drūtas“ atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, o ieškovo UAB „Eugvilsta“ atstovui advokato padėjėjui Mariui Navikui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Eugvilsta“ ieškinį atsakovui UAB „Drūtas“ dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

n ustato:

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti 70.338,00 Lt skolą nutrauktina, o kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Abi šalys - ieškovas UAB „Eugvilsta“ ir atsakovas UAB „Drūtas“ - yra privatieji pelno siekiantys juridiniai asmenys, t.y. savo pavadinimą turinčios įmonės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 2.33 str. 1d., 2.34 str.1d., 3 d.), todėl veikiantys savo rizika. Teisėje preziumuojamas įstatymų žinojimas, taigi preziumuojama, kad ir šalys, sudarydamos sutartis, žino jų sudarymą, aiškinimą, vykdymą bei neįvykdymo teisines pasekmes reglamentuojančius įstatymus ir jais vadovaujasi. Pagal LR CK 6.189 str.1d., teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Šalys neginčijo fakto, kurį patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, todėl jis laikytinas nustatytu, kad šalys 2008-05-23 buvo sudarę statybos subrangos sutartį Nr.080523-ES-437 (27-30 b.l.)

Šalių sudarytos statybos subrangos sutarties požymiai atitinka statybos rangos sutartims būdingus požymius (LR CK 6.681 str.), nes jomis ieškovas įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus (pagaminti šviesos juostas, jas parduoti, pristatyti į objektą ir sumontuoti ) savo rizika pagal kitos šalies užduotį ir perduoti šių darbų rezultatą, o atsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Pagal LR CK 6.1 str. nuostatas, prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. LR CK 6.2 d. nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių. Taigi nustatytina, kad šalių sudaryto dvišalio sandorio – minėtos sutarties pagrindu jos šalims atsirado teisių ir pareigų: ieškovui - savalaikiai ir kokybiškai pagaminti šviesos juostas, atlikti sutartus jų pristatymo ir sumontavimo darbus, o atsakovui teko pareiga per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti 23.000,00 Lt avansą, o likusią sumą sumokėti per 30 dienų nuo darbų perdavimo aktų pasirašymo.

Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (LR CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

Šalys 2008-07-31 pasirašė aktą dėl darbų atlikimo ir pažymą (33 -34 b.l.), nenurodant jokių atliktų darbų trūkumų.

Ieškovas atsakovui apmokėjimui už atliktus darbus išrašė ir 2008-07-31 perdavė PVM sąskaitą – faktūrą EGVA Nr. 1867 93.338,00 Lt sumai (32 b.l.). Atsakovas ieškovui buvo sumokėjęs 23.000,00 Lt avansą, o likusią skolos dalį – 70.338,00 Lt atsakovas ieškovui sumokėjo po ieškinio pareiškimo, t.y. 2009-01-09 (55 b.l.).

Ieškovas, atstovaujamas advokato padėjėjo M.Naviko, veikiančio 2007-09-19 sutarties dėl teisinės pagalbos Nr.2007-09-19 pagrindu ir turinčio teisę atsisakyti ieškinio (8 b.l.), ieškinio dalyje dėl 70.338,00 Lt skolos priteisimo atsisakė rašytiniu 2009-02-05 pareiškimu, jame nurodė, kad ieškovui žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (72 b.l.).

Ieškinys dalyje dėl 70.338,00 Lt skolos grąžinimo atsakovo buvo patenkintas po ieškinio pareiškimo, ieškovo atsisakymas ieškinio priimtinas, nes šis jo veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, civilinė byla toje dalyje nutrauktina, šalims paaiškintina, kad ieškinio atsisakius, teismui priėmus ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 42 str., 140 str.1d., 293 str.4p., 294 str. 2d.).

Iš šalių procesinių dokumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad abi šalys sutarčių tinkamai nevykdė, t.y. atsakovas laiku nesumokėjo avanso, ieškovas laiku neatliko darbų, atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl pripažintina, kad tokie faktai šioje byloje yra nustatyti.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.38 str., 6.59 str.), skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę (šiuo atveju prievoles, kilusias iš sutarties), kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.63 str. 1d. 2p., 2d., 6.205 str.), o nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo.

Šalys rašytine sutartimi (27-30 b.l.) buvo sulygę dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių mokėjimo už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo sumos, kurios mokėjimas praleistas, tuo atveju, jei atsakovas vėluos sumokėti (LR CK 6.71 str., 6.72 str.).

LR CK 1.125 str. 5d. 1p. numatyta, kad sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas yra taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovas delspinigius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2008-08-22 iki 2008-12-05, į teismą dėl jų priteisimo kreipėsi 2008-12-08, t.y. nepraleidęs ieškinio senaties termino, tačiau pagal sutarties sąlygas, kada darbai buvo priimti tik 2008-07-31, o atsakovas privalėjo atsiskaityti per 30 dienų nuo akto pasirašymo, todėl delspinigiai skaičiuotini už laikotarpį nuo 2008-09-01, t.y. už 93 dienas (70.338,00 Lt skola x 0,2 proc. = 140.68 Lt x 93 dienos = 13.082,87 Lt). Ieškovas prašė priteisti tik jų dalį - 7.328,66 Lt.

Sutartis tinkamai gali būti laikoma įvykdyta ar vykdoma tik nesant jokių trūkumų. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256 str. 2 d.).

Kaip jau nustatyta, atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu, t.y. jis prievolę pažeidė pirmas, nes laiku nesumokėjo avanso, o taip pat neatsiskaitė per 30 dienų nuo darbų priėmimo akto pasirašymo (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1d.).

LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovas neįrodė (LR CPK 178 str.), kad vykdydamas sutartį būtų buvęs tiek rūpestingas ir apdairus, kiek vykdant šią sutartį buvo būtina.

Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad ieškovas patyrė viso 13.082,87 Lt nuostolių (LR CK 6.249 str.).

LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. LR CK 6.247 str. nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovo elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Laikytina nustatyta, kad atsakovui netinkamai vykdžius sutartį, t.y. vienašališkai atsisakius ją vykdyti, tarp šių jo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, yra priežastinis ryšys.

Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.)- atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Kadangi netesybos, kurios mokamos sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, atlieka kompensuojamąją funkciją, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Tokiu būdu kontroliuojamas netesybų dydis, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismui suteikta teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73 str. 2d.). Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ prieš UAB „Lygiakraštis“, Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prieš UAB „Ferteksos transportas“, Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ prieš UAB „Pergamas“, Nr. 3K-3-394/2005; kt.).

Minėto įstatymo nuostata yra siekiama užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo, teisingumo principus ir pašalinti galimą šalių interesų disbalansą. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovo skola buvo didelė, tačiau netrukus po ieškinio pareiškimo ji buvo apmokėta, kad pats ieškovas sutartimi įsipareigojo mokėti tik 0,02 proc. dydžio delspinigius, duomenų, jog jis dėl nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, teismui nepateikta, todėl pripažintina, kad sutartinė nuostata dėl atsakovo mokėtinų delspinigių dydžio yra aiškiai neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, todėl šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad šalių Sutartyje nustatyto 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, todėl vadovaujantis LR CK 1.5 str. ir siekiant prievolės šalių interesų pusiausvyros, ieškovo reikalaujamo dydžio delspinigiai mažintini iki 0,02 proc. (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Pagal LR CK 6.256 straipsnį, netesybos ir nuostoliai yra savarankiškos sutartinės civilinės atsakomybės formos. Pagal LR CK 6.258 straipsnio 2 dalį netesybos visais atvejais yra įskaitinės. Dėl to kreditorius, siekiantis prisiteisti nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos, turi reikšti savarankišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl netesybų delspinigių forma už pavėluotą mokėjimą. Šalys nesusitarė dėl kitokių netesybų ir nuostolių už susitarimo neįvykdymą sąlygų, todėl tai – įskaitinės netesybos. Ieškovas yra pareiškęs tik reikalavimą priteisti netesybas – 7.328,66 Lt dydžio delspinigius, o reikalavimo dėl netesybų priteisimo pareiškimas savaime nereiškia ir reikalavimo priteisti nuostolius pareiškimo, todėl priteistinų netesybų dydžio sumažinimas šioje byloje nesietinas su nuostoliais.

Sumažinus delspinigių dydį iki 0,02 proc., ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma - 7.328,66 Lt sumažintina iki 1.308,28 Lt ir priteistina iš atsakovo ieškovui (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, o LR CK 6.210 str. 2d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią mokėti praleistas terminas – 1.308,28 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2008-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 2 d.), o taip pat - 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo pradelstos mokėti sumos - 70.338,00 Lt už laikotarpį nuo 2008-12-30 iki 2009-01-09, t.y. viso 104,06 Lt.

Priėmus ieškinio atsisakymą ir dalyje bylą nutraukus, kitoje dalyje ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str.).

Šalys pateikė rašytinius įrodymus, kad turėjo išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti: ieškovas - 3.540,00 Lt (6-7 b.l.), atsakovas -540,00 Lt (50 b.l.). Šalių turėtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.16 p. (už ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį maksimali suma – 2.400,00 Lt, už dubliką ir tripliką maksimali suma -1.400,00 Lt); 8.18p. (už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus dydis -120,00 Lt, pripažintina, kad atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (540,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus, ieškovo turėtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti taip pat buvo būtinos, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau yra pernelyg didelės, nes byla nesudėtinga, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl pripažintina, kad protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra 2.500,00 Lt.

Iš atsakovo ieškovui, atsižvelgiant į tai, kad ieškinį dalyje dėl skolos - 70.338,00 Lt atsakovas patenkino visiškai, į tai, kad ieškinys dalyje dėl 6.020,38 Lt delspinigių atmestas, priteistina 2.306,25 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o iš ieškovo atsakovui - 41,85 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 94 str., 98 str.).

Ieškovas ieškinį apmokėjo 2.330,00 Lt žyminiu mokečiu ( ieškinio suma -77.666,66 Lt x 3 proc. = 2.330,00 Lt (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d.) (5 b.l.)).

Ieškinį dalyje dėl 7.328,66 Lt patenkinus 17,85 proc., o atmetus 82,15 proc., ieškinio atsisakymą dalyje dėl 70.338,00 Lt skolos priteisimo priėmus ir bylą šioje dalyje nutraukus, ieškovui iš atsakovo viso priteistina 567,00 Lt žyminio mokesčio (39,25 Lt ( 1.308,28 Lt x 3 proc.) + 527,53 Lt (70.338,00 Lt x 3 proc. x 25 proc.) ).

Pagal LR CPK 87 str. 2d. nuostatas, ieškovui ieškinio atsisakius, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, ieškovui grąžintino (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d.) žyminio mokesčio suma yra 1.583,00 Lt (70.338,00 Lt x 3 proc. x 75 proc.), sprendimą, jam įsiteisėjus, šioje dalyje pavestina įvykdyti Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 87 str. 3-4 dalys).

Į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovo priteistina 10,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str.1d.3p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268, 270 straipsniais, teismas

n usprendžia:

Ieškovo UAB „Eugvilsta“, įmonės kodas 300035381, atsisakymą ieškinio dalyje dėl 70.338,00 Lt skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Drūtas“, įmonės kodas 300052929, priimti ir civilinę bylą Nr.2-223-356/2009 šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Drūtas“, įmonės kodas 300052929, ieškovui UAB „Eugvilsta“, įmonės kodas 300035381, 1.308,28 Lt delspinigių, 104,06 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 1.308,28 Lt už laikotarpį nuo 2008-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 567,00 Lt žyminio mokesčio, 2.306,25 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Eugvilsta“, įmonės kodas 300035381, atsakovui UAB „Drūtas“, įmonės kodas 300052929, 41,85 Lt Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Drūtas“, įmonės kodas 300052929, į valstybės biudžetą 10,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti ieškovui UAB „Eugvilsta“, įmonės kodas 300035381, 1.583,00 Lt žyminio mokesčio, sprendimą, jam įsiteisėjus, šioje dalyje pavesti įvykdyti Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.