- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2-6446-862/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01765-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- G. P.
- Advokatai
- Irina Lemežytė
- Kategorijos
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei Vaidai Šeipūnei, atsakovės G. P. atstovei advokatei Irinai Lemežytei
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei G. P., tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, - P. R. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2021-01-19 pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1796,15 EUR nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, 91,64 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Paaiškino, kad atsakovei pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 315, sudarytą 1996-12-12, buvo išnuomoti du valstybinės žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vieno plotas -119100 m², kito - 3447 m², o bendras plotas - 122547 m². Žemės sklypus patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o ieškovė administruoja valstybinės žemės nuomos mokestį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, 2003-11-10 nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008-03-31 sprendimu Nr. 1-62 (nauja Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2016-12-19 sprendimo Nr. 1-341 redakcija) patvirtintu Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašu. Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojų duomenys kaupiami Širvintų rajono savivaldybės tvarkomoje mokesčių administravimo savivaldybėse informacinėje sistemoje (MASIS), o nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomojamą (išnuomotą ar naudojamą) ne aukciono būdu, metinius tarifus tvirtina Širvintų rajono savivaldybės taryba. Atsakovei nuomos mokestis skaičiuojamas vadovaujantis viešo nekilnojamojo turto registro duomenimis, kur yra įrašas, kad aukščiau nurodyti du valstybinės žemės sklypai išnuomoti (duomenys neskelbtini) dvarui ir parkui naudoti. Atsakovė 2012-12-19 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5837 perleido nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) dvarą P. R., tačiau žemės nuomos teisė naujajam statinių savininkui nebuvo perleista teisės aktų nustatyta tvarka, nes nebuvo pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašant naują nuomininką. Nesant pakeistos valstybinės žemės nuomos sutarties, sutartiniai santykiai, jeigu jie nenutrūksta kitu pagrindu, tęsiasi su pirminę nuomos sutartį sudariusiu nuomininku. Iki sutarties pakeitimo arba naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo nuomos mokestį turi mokėti nekilnojamąjį turtą pardavęs asmuo. Perleidus nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą naujajam nekilnojamojo daikto savininkui automatiškai nepereina nuomos teisės ir pareigos pagal galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovė, perleidusi nekilnojamąjį turtą 2012 metų pabaigoje, galėjo ir privalėjo imtis aktyvių veiksmų - aktyviai raginti naująjį statinių įgijėją kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį dėl sutarties pakeitimo arba nedelsti ir nutraukti sutartį. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 įsakymu iš atsakovės ieškovės naudai buvo priteista 633,72 Lt (183,54 EUR) skola ir delspinigiai. Atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio nėra sumokėjusi už 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 ir 2020 metų mokestinius laikotarpius, todėl susidarė 1796,51 EUR valstybinės žemės nuomos mokesčio skola, teisės aktų nustatyta tvarka paskaičiuoti prašomi priteisti delspinigiai. Atsakovė buvo informuojama apie prievolę mokėti valstybinės žemės mokestį, buvo siunčiami priminimai apie susidariusias skolas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020-08-24, atsakovei pateikus prašymą, ir atsakovės pareiga mokėti nuomos mokestį pasibaigė 2020-08-31. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei naujojo statinių savininko P. R. nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo ieškovei kreiptis į P. R. dėl nuomos mokesčio mokėjimo.
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus: Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-12-12 įsakymo Nr. 1919-89 kopiją, 1996-12-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 315 kopiją, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-12-10 ir 2020-06-17 išrašų su istorija apie nekilnojamąjį turtą registro Nr. 89/3882, Nr. 89/3883, Nr. 98/1189 kopijas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 teismo įsakymo kopiją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutarties kopiją, Mokesčių mokėtojo kortelės kopiją, Deklaracijų už 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 mokestinius metus kopijas, 2014 – 2020 ieškovei siųstų priminimų (kartu su siuntimą patvirtinančiais dokumentais) kopijas, Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 - 2020 sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo atitinkamiems metams nustatymo kopijomis, Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2012-03-29, 2014-11-27, 2016-12-19 sprendimų kopijomis.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad nuo 1992-12-31 iki 2012-12-19 nuosavybės teise valdė dvaro rūmus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrabutį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sporto salę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arklidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodyti nekilnojamieji daiktai yra dviejuose valstybiniuose žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie valstybinės žemės sklypai Vilniaus apskrities valdytojo administracijos ir atsakovės 1996-12-12 sudarytos valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 315 pagrindu konservacinei paskirčiai buvo išnuomoti atsakovei. Atsakovė 2012-12-19 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5837, kurios pagrindu nuosavybės teises į statinius buvo perleistos P. R., o nuosavybės perleidimo faktas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus sutikimas sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sutartį. Atsakovė, gavusi raginimą sumokėti nuomos mokestį už 2014 - 2019 metų laikotarpį, 2020-06-10 raštu informavo ieškovę apie nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus perleidimą, todėl ieškovė žinodama, kad nuo 2012 metų yra pasikeitęs nekilnojamųjų daiktų savininkas, nuomos mokesčio išieškojimą turi nukreipti į naująjį savininką. Išdėstė poziciją, kad, pasikeitus nuomininkui, valstybinės žemės nuomos sutartis nėra nutraukiama, nes buvęs nuomininkas pakeičiamas nauju, todėl atsakovė, kaip buvusi nuomininkė, neturėjo nei teisės, nei pareigos ir tikslo nutraukti sutartį. Atsakovei, pardavus statinius, kuriems naudoti buvo sudaryta nuomos sutartis, ir savarankiškai inicijavus sutarties nutraukimą, būtų apsunkintas nuomos sutarties su naujuoju savininku sudarymas, nes tokiu atveju nuomininko pakeitimas nebūtų galimas. Pažymėjo, kad buvęs nuomininkas nedalyvauja pasirašant nuomos sutarties pakeitimą. Atkreipė dėmesį, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008-03-31 sprendimu Nr. 1-62 (Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2016-12-19 sprendimo Nr. 1-341 redakcija) patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 26 punkte nurodyta, kad nuomos sutarties pakeitimą gali atlikti tik nekilnojamąjį turtą įsigijęs asmuo, kuris įgyja pareigą mokėti nuomos mokestį nuo kito mėnesio po sutarties sudarymo. Atsakovės nuomone, naujajam savininkui, kuris nevykdo pareigos sudaryti nuomos sutartį ir atitinkamai mokėti nuomos mokestį, turi kilti civilinė atsakomybė. Atsakovės nuomone, ji neturėjo galimybės raginti naująjį statinių savininką sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes buvęs valstybinės žemės nuomininkas nėra informuojamas apie nuomos sutarties pakeitimą, ši informacija nėra viešai prieinama. Taip pat nurodė, jog P. R. atsakovei yra patvirtinęs, kad yra sudaręs nuomos sutartį dėl žemės sklypų nuomos ir nuomos mokestį moka. Išdėstė poziciją, kad tiek ieškovė, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, turėjo žinoti apie statinių perleidimo sutartį ir turėjo pareigą vykdyti teisės aktų reikalavimus ir kontroliuoti, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos sutartis, nes atsakovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimą dėl nuomininko nuomos sutartyje pakeitimo. Atsakovės žiniomis, P. R. vykdė tiek naujai įgytų statinių statybos darbus, tiek žemės sklypų tvarkybos darbus, todėl tiek ieškovė, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM privalėjo išduoti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus ar pritarimus darbams atlikti ir joms turėjo būti žinomas faktinis žemės sklypų naudotojas.
Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus: pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2012-12-19 kopiją, G. P. 2012-11-27 prašymo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriui kopiją, atsakovės atstovo 2020-06-10 rašto Širvintų rajono savivaldybės administracijai kopiją, Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2020-07 rašto į 2020-06-10 raštą kopiją, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-02-25, 2021-03-01 išrašų su istorija apie turtą registro Nr. 98/1189, Nr. 98/1190, Nr. 98/1191, Nr. 98/1192, Nr. 98/1200, Nr. 98/31585 kopijas, 2021-04-19, 2021-06-03, 2021-03-01mokėjimo nurodymų ir 2021-02-26, 2021-04-16, 2021-06-02 sąskaitų – faktūrų kopijomis. Patenkinus atsakovės prašymus, gauti Lietuvos Notarų rūmų 2021-06-03 raštas Nr. S-322 ir 2012-12-19 pirkimo-pardavimo sutarties kopija, 1995-03-23 laikino nuosavybės teisės liudijimo Nr. 130 kopija, 1994-08-25 turto pirkimo-pardavimo sutarties kopija, 1992-12-31 priėmimo – perdavimo akto kopija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2012-11-28 rašto į 2012-11-27 prašymus kopija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2021-06-18 raštas Nr. 44PD-45-(14.44.138E.), ieškovės 2021-06-18 raštas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Patvirtino, kad su atsakove 1996-12-12 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 315. Atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę, 2020-06-11 buvo nustatyta, kad atsakovė 2012-12-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5837 perleido nuosavybės teisę į pastatus trečiajam asmeniui - P. R., nėra mokamas žemės nuomos mokestis. P. R. į valstybinės žemės nuomotoją dėl sutarties pakeitimo ar naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo nesikreipė, o atsakovė Nacionalinei žemes tarnybai prašymą nutraukti sutartį pateikė 2020-07-30. Gavus atsakovės prašymą, nuomos sutartis buvo nutraukta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2020-08-17 įsakymu Nr. 44VĮ-365-(14.44.2.), kuriame taip pat nurodyta, kad sandoris sudarytas esant Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2011-11-28 sutikimui. Paaiškino, kad perleidžiant žemes nuomos teisę į visą žemes sklypą, pakeičiama valstybines žemes nuomos sutartis ir joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos; valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Iki sutarties pakeitimo arba naujos valstybines žemes nuomos sutarties sudarymo nuomos mokestį turi mokėti nekilnojamąjį turtą pardavęs asmuo.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė įrodymus 2020-06-16 Žemes naudojimo patikrinimo akto Nr. 44/N-l83-( 14.44.78.) kopiją, 2020-06-16 Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinio klausimyno Nr. 44ŽNK-12-( 14.44.78.) kopiją, G. P. 2020-07-30 prašymo kopiją, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2020-08-17 įsakymo Nr. 44VĮ-365-( 14.44.2.) dėl 1996-12-12 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 315 nutraukimo kopiją.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo P. R., dalyvavęs teismo posėdyje 2021-06-07, sprendžiant prašymus nurodė, kad namas kaip stovėjo taip stovi, remontą darė, bet vidaus darbų atlikimui leidimo nereikia, į Kultūros paveldą kreipėsi dėl avarinės būklės stogui pašalinimo. Atsakovės atstovei pasiūlius ginčą baigti taikiai, nurodė, kad valstybinės žemės nuomos mokestį mokėjo praeitais metais, gavęs pranešimą. Nuomos sutarties nesudarė, nes po statinių įsigijimo, atvykus į Širvintų žemėtvarką, su juo nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nurodant, kad tam nėra pagrindo, nes jis nupirko tik pastatus, o žemė jam nepriklauso. Kadangi nuomos sutartis sudaryta nebuvo, nuomos mokesčio nemokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paaiškinimai, pateikti įrodymai patvirtina, atsakovė nuo 1992-12-31 nuosavybės teise valdė dvaro rūmus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrabutį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sporto salę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arklidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodyti nekilnojamieji daiktai yra dviejuose valstybiniuose žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie valstybinės žemės sklypai Vilniaus apskrities valdytojo administracijos ir atsakovės 1996-12-12 sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 315 99 metams buvo išnuomoti atsakovei.
Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriui 2012-11-27 prašymą pateikė prašymą, leisti perleisti aukščiau nurodytų valstybinės žemės sklypų nuomos teisę būsimam statinių savininkui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius 2012-11-28 notarų biurui pateikė sutikimą dėl pastatų ir žemės nuomos teisės perleidimo, kuriuo sutiko, su tuo jog nuomotojos G. P. nuomos teisė būtų perleista naujajam statinių savininkui. Atsakovė ir trečiasis asmuo P. R. 2012-12-19 sudarė notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu nuosavybės teisės į statinius perduotos trečiajam asmeniui P. R.. Šios sutarties 2.10 punkte nurodyta, kad yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus sutikimas dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo ir šis sutikimas sutarties sudarymo metu yra galiojantis. Nuosavybės teisės į statinius perleidimo faktas 2013-01-01 įregistruotas nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2018-12-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-421/2018, išaiškino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duoto sutikimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo teisinę reikšmę ir tokio sutikimo teisines pasekmes. Kasacinis teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio, reglamentuojančio teises į žemės sklypą sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį; pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatą, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms; kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja NŽT – visais kitais nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte nurodytais atvejais; sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas turi teisę ne tik priimti sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, bet ir priimti sprendimą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir sudaryti šios sutarties pakeitimus, įskaitant ir duoti sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl NŽT sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, yra išaiškinęs, kad toks sutikimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. sukurti teisines pasekmes; toks vienašalis sandoris sukuria tokias teisines pasekmes, kad sudaro sąlygas perleisti nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš valstybinės žemės nuomos sutarties. Valstybinės žemės nuomininkei perleidus šias teises ir pareigas kartu su nuomininkei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, naujoji statinių savininkė tampa šalimi – nuomininke. Taigi, įvykus keliems tarpusavyje susijusiems juridiniams faktams, tarp ieškovės ir atsakovės atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai. Tokiu būdu valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas šioje sutartyje įrašant naują nuomininką reiškia tik jau atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp ieškovės ir atsakovės, valdančios valstybinę žemę patikėjimo teise, įforminimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-1075/2018 24 punktą).
Aukščiau nurodyta reiškia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkto pagrindu, davęs valstybinės žemės nuomotojui sutikimą perleisti valstybinio žemės sklypo nuomos teisę, ne tik sudaro sąlygas perleisti nuomininko teises ir pareigas, bet ir patvirtina, kad naujasis nekilnojamųjų daiktų savininkas tampa nuomos sutarties šalimi, todėl nagrinėjamu atveju, esant trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo sutikimui, atsakovei ir trečiajam asmeniui P. R., sudarius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir šį juridinį faktą 2013-01-01 išviešinus viešajame registre, trečiasis asmuo P. R. tapo 1996-12-12 sudarytos Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 315 šalimi - valstybinių žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - nuomininku.
Nuo 2013-01-01 susiklosčius nuomos teisiniams santykiams tarp šioje byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, atsakovės teisės ir pareigos, kylančios iš nurodytos sutarties pasibaigė 2013-01-01, todėl ji nebeturėjo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Naujasis statinių savininkas valstybinės žemės nuomininko teises ir pareigas įgijo įvykus keliems tarpusavyje susijusiems juridiniams faktams, todėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas, sutartyje įrašant naują nuomininką, - tik jau atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp trečiųjų asmenų įforminimas, kurį, kaip teisingai teigia atsakovė turėjo pareigą inicijuoti ir atlikti tretieji asmenys, o ne atsakovė.
Pažymėtina ir tai, jog atsakovė aiškino, kad jai trečiasis asmuo P. R. buvo nurodęs, kad kreipėsi dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo. Aplinkybė, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto ginčo valstybiniuose žemės sklypuose, turėjo būti žinoma tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ne tik dėl to, kad trečiasis asmuo P. R. apie tai šias institucijas informavo, bet ir todėl, kad viešajame registre įregistruoti faktai laikomi išviešintais.
Nuoma, kaip ir žemės nuoma, yra privatinės teisės institutas, o nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybė ir savivaldybės, būdamos tam tikro turto savininkės (Konstitucijos 47 straipsnis), civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių teisinių santykių subjektais. Civilinius teisinius santykius reguliuoja ne viešoji, o privatinė teisė, taigi ir žemės nuomos santykiams, nepriklausomai nuo juose dalyvaujančių subjektų, taikytinos privatinės teisės, visų pirma Civilinio kodekso, normos. Žemės nuomos santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXIX skyrius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2011).
Kasacinės instancijos teismas teisminėje praktikoje ne kartą yra atkreipęs dėmesį į tai, kad valstybei, dalyvaujančiai per ją atstovaujančias įstaigas civiliniuose teisiniuose santykiuose, taikomos tokios pačios taisyklės, kaip kitiems tų civilinių teisinių santykių subjektams, todėl paaiškėjus, kad valstybinės žemės nuomos mokestis nuo 2013 metų nėra mokamas, ieškovė ir trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos turėjo pareigą protingu terminu, o ne po septynerių metų išsiaiškinti to priežastis ir inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo forminimą, arba nutraukimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės argumentai, kad atsakovė turėjo pareigą kreiptis į trečiąjį asmenį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomininko pakeitimo įforminimo valstybinės žemės nuomos sutartyje, vertintini kaip valstybės ir savivaldos institucijų, atstovaujančių valstybę žemės nuomos santykiuose, siekis iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių kylančias pareigas perkelti nuomos teisiniame santykyje nebedalyvaujančiam asmeniui, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Nustačius, kad atsakovei perleidus daiktines teises į statinius, esančius valstybinės žemės sklypuose, kuriems eksploatuoti jai buvo išnuomota valstybinė žemė, ginčo nuomos sutartis pasibaigė nurodyto juridinio fakto pagrindu (2013-01-01), nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1796,51 EUR valstybinės žemės nuomos mokestį už 2014 – 2020 ir pasisakyti dėl kitų argumentų bei pateiktų įrodymų. Netenkinus reikalavimo dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 1754,50 EUR bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, atsakovė siūlė ieškovei ginčą baigti taikiai, taikos sutartis sudaryta nebuvo, todėl šių išlaidų mažinti nėra pagrindo, todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos 1754,50 EUR bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjant bylą patirta 14,53 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) dydį. Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei nėra priteisiamos, nes ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188722373, atsakovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1754,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.