Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. F. (M. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. F. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už nusikaltimą, numatytą 178 straipsnio 1 dalyje jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. F. šiuo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

1. M. F. nuteistas už tai, kad jis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 8 d. 00.00 val., iki 2016 m. balandžio 8 d. 7.00 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prasukęs rankeną, atidarė langą bei įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur darbo kabinete pavogė ant stalo gulėjusį nešiojamą kompiuterį „Apple“, kurio vertė yra 1 152,40 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą V. B. priklausantį 1 152,40 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais M. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

M. F., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. spalio 7 d. apie 16.36 val., būdamas Vilniuje, Kalvarijų g. prie stotelės „Žaliasis tiltas“, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo turtą, o būtent – priėjęs prie nukentėjusiojo A. K. pareikalavo kad atiduotų telefoną „Samsung Galaxy S7“ 600 eurų vertės, o telefono nedavus pradėjo grasinti susidorojimu, po ko A. K. pradėjo bėgti link parduotuvės „Iki“, M. F. jį pasivijo, po ko sudavė kumščiu apie 8 smūgius, į šonkaulius ir galvą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes A. K. nubėgo į parduotuvės „Iki“ vidų.

Šiais savo veiksmais M. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

VI. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

V. Apeliacinis skundas netenkinamas.

3. Nuteistojo M. F. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas, yra įrodyta, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Nuteistasis nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę, t.y. į laisvės apribojimo bausmę.

4. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kuriais vadovaudamasis apylinkės teismas skyrė bausmę nuteistajam M. F., numatyti BK 54 straipsnyje, o bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumai, kuriais taip pat vadovavosi apylinkės teismas, nurodyti BK 91 straipsnyje. BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 91 straipsnyje nurodyta, kad be BK 54 straipsnyje nurodytų bausmių skyrimo pagrindų teismas taip pat atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę, socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

5. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

6. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, spręsdamas dėl apeliantui parenkamų bausmių rūšies ir dydžio nurodė, kad atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir pasikėsinta padaryti vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltas veikas) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikaltimo padarymo motyvus (nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų), jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nuteistasis nepilnametis, nedirbantis, nesimokantis, anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka).

7. BK 91 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmių skyrimą nepilnamečiams ypatumus, nurodyta, kad nepilnamečiui be kitų šiame straipsnyje nurodytų bausmių gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

8. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apeliantas nors yra nepilnametis, tačiau jau ne kartą teistas, skundžiamas nuosprendis M. F. yra penktas, kaip jau paminėta šioje nutartyje nuteistasis yra baustas ir administracine tvarka, iš esmės apeliantas charakterizuojamas neigiamai. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas veikas pastarasis padarė būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir visuomet už nusikaltimus nuosavybei, iki šiol sistemingai darė nusikaltimus, už kuriuos jam buvo skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, tačiau M. F. ir vėl nusikalto, nusikalstamas veikas, šiuo nagrinėjamu atveju, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas pagrįstai rodo, jog jis visiškai nesiekia keisti netinkamo savo gyvenimo būdo ir toliau nesilaiko visuomenėje priimtų taisyklių.

9. Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad apeliantas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ne atsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl jau susiformavusių jo nuostatų nesilaikyti įstatymų, šioje byloje nagrinėjami nusikalstami veiksmai buvo nuoseklus tokio elgesio, kuriam pataisyti anksčiau taikytos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės teigiamos įtakos akivaizdžiai nepadarė, rezultatas.

10. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo jam skirti nei švelnesnės kaip laisvės atėmimas bausmės, nei tokios bausmės vykdymo atidėti, kadangi tam nėra BK 92 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

11. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas apeliantui skirti realią laisvės atėmimo bausmę yra visiškai pagrįstas ir teisingas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. F. apeliacinį skundą atmesti.