Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

R. M., kuriam taikytos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės gynėjui Mečislovui Norvaišui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės R. M. gynėjo Mečislovo Norvaišos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. kovo 17 d. nutarties, kuria R. M. už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymą taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 16 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), be pateisinamos priežasties, suėmęs rankomis už gerklės smaugė nukentėjusįjį R. R. Š., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam R. R. Š. fizinį skausmą. Tokie R. M. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį.

2. Pirmosios instancijos teismas priverčiamąją medicinos priemonės rūšį R. M. parinko atsižvelgęs į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK - 59/2023 pateiktą išvadą, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu R. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Demensija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur, dėl kurio jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. yra nepakaltinamas. Ekspertizės akte R. M. rekomenduota paskirti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

3. Apeliaciniame skunde asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės R. M. gynėjas Mečislovas Norvaišas prašo, pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį ir taikyti R. M. atžvilgiu ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose.

3.1. Skunde gynyba pripažįsta tai, kad įrodyta, jog įvardytą nusikalstamą veiką padarė R. M. tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos nutartyje ir, kad šios nusikalstamos veikos juridinė kvalifikacija pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra tinkama. Taip pat sutinkama ir su tuo, kad nepakaltinamų asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, atžvilgiu turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis. Tačiau. nežiūrint į tai R. M. gynėjas nesutinka su skundžiama nutartimi. Skunde pažymima, kad viena iš priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo sąlygų - padarytos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos pavojingumas. Sąlyga turėtų būti traktuojama kaip sutrikusios psichikos asmens keliamą realią grėsmę padaryti esminę žalą sau ar aplinkiniams rodantis faktas ir privalo būti vertinama kitų aplinkybių, rodančių asmens keliamą pavojų, kontekste. Atskirai vertinamas nusikalstamos veikos pavojingumas negali turėti įtakos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimui, priešingu atveju pati priemonė taptų bausme. Skundo autoriaus teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į aplinkybes, buvusias betarpiškai po nusikalstamos veikos padarymo, neatsižvelgė į R. M. fizinę sveikatą po nusikalstamos veikos padarymo iki bylos nagrinėjimo teisme momento.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, kad R. M. nusikalstamos veikos metu pagrasinus, kad jis bus išvežtas į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, ko jis paniškai bijo, lėmė tai, kad jis apimtas siaubo, staigiai metėsi prie lango ir per jį iššoko iš trečio aukšto, ko pasekmėje patyrė labai sunkią viso kūno traumą, dėl ko apie 4 mėnesius negalėjo vaikščioti. Šios traumos padariniai iki šiol išlikę - labai sunkiai vaikščioja. Tokia būsena išliks neapibrėžtam, nenuspėjamam laikui. Dabartinė R. M. fizinė sveikata akivaizdžiai byloja, kad jis nėra ir nebegali būti pavojingas nei sau, nei kitiems, o visų pirma globos namų globotiniams-gyventojams bei personalui. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į padarytos veikos pavojingumą – R. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertinęs šias aplinkybes, fizinę ir psichinę sveikatą, teismas galėjo R. M. taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Nors Psicitarijos ekspertų komisija pripažįsta, kad R. M. reikalingas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, tačiau gynėjo įsitikinimu, įstatymas teismo neįpareigoja priimant sprendimą tokio pobūdžio bylose vadovautis vien tik šios srities specialistų išvada.

3.3. Skundo autoriaus teigimu, R. M., su kuriuo tenka bendrauti ir betarpiškai, ir telefonu save vertina kritiškai, labai pozityviai atsiliepia apie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, jo personalą, jam čia būti patinka ir nori likti šios įstaigos globoje, tuo pačiu paniškai bijo būti perkeltas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Teismo nutarties vykdymas R. M. sukeltų didelius išgyvenimus bei kančias, kas dar labiau komplikuotų ir taip labai blogą tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą, ką reikėtų vertinti ne medicininių priemonių taikymu, o kriminaline bausme nepakaltinamam žmogui. R. M. gynėjo įsitikinimu teismas tinkamai neįvertino dabartinės R. M. fizines sveikatos sunkios būklės ir jos kilimo aplinkybių, dėl ko priimtoji nutartis, nors pagrįsta ir teisėta, bet neteisinga ir būtent tuo pagrindu pakeistina.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje R. M. gynėjas advokatas Mečislovas Norvaišas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės R. M. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės R. M. gynėjas advokatas Mečislovas Norvaišas apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiama nutartimi R. M. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, prašoma ją pakeisti ir skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

7. Baudžiamajame įstatyme numatyta, jog priverčiamosios medicinos priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės skyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 straipsnio 1 dalis). Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020).

8. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

10. Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK - 59/2023 nurodyta, kad nusikalstamos veikos vykdymo metu, tai yra 2022 m. rugpjūčio 16 d. apie 22 val., R. M. sirgo psichikos sutrikimu – Demensija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur. Laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo. Nusikalstamos veikos padarymo metu 2022 m. rugpjūčio 16 d. savo veiksmų esmės nesuprato ir juos valdyti negalėjo. R. M. šiuo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – Demensija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur. Laikinu psichinės veiklos sutrikimu neserga. Šiuo metu R. M. savo veiksmų esmės nesupranta ir juos valdyti negali, negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir dalyvauti bei duoti parodymus teisme. R. M. rekomenduojama paskirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – priverstinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (b.l. 75-78). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo psichiatrės ekspertės J. Z. R. ir teismo psichologės ekspertės V. J. turinčių ilgametį ekspertinio darbo stažą, pateikto ekspertizės akto patikimumu, juose padarytų išvadų pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė ekspertė J. Z. R. patvirtino, kad ekspertizės išvados yra teisingos ir R. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ekspertė J. Z. R. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad susipažinusi su medicininiais dokumentais, baudžiamąją bylą bei apklausiant R. M. jai žinoma, kad jis yra iš asocialios šeimos, augo vaikų namuose, įvairiuose globos namuose, diagnozuota epilepsija, buvo sunkūs epilepsijos priepuoliai, serga demencija, nustatyta 15% darbingumo lygis, specialus nuolatinės priežiūros poreikis. Dėl labai agresyvaus elgesio buvo keliamas iš vienų globos namų į kitus, jis globos namuose grasindavo kitiems gyventojams, bei personalui, grasindavo, kad nužudys, bėgdavo iš globos namų. Jis buvo teistas, kelis kartus jam buvo skiriamas gydymas, buvo kečiamas, paskutinį kartą buvo gydytas 4 metus Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2022 m. balandžio 13 d., po to skyrė ambulatorinį gydymą, kuris 2022 m. lapkričio 28 d. buvo pratęstas 6 mėnesiams. Globos namuose R. M. elgesys yra blogas, piktnaudžiauja alkoholiu, terorizuoja darbuotojus, vagia, yra agresyvus, impulsyvus, ypatingai išgėręs, nepasiduoda jokiai korekcijai, nors jam skiriamas gydymas, jokio pagerėjimo nesimato. Įvykdė nusikalstamą veiką 2022 m. rugpjūčio 16 d., smaugė kitą gyventoją R. Š.. Kritikos savo veikai neturi, įžūlus, agresyvus, nedaro jokių išvadų, įžūlios būsenos dažnos. Ekspertizės metu be kritikos, neigia nusikalstamą veiką, pagal jį tai jis nieko nesmaugė, nieko nedarė. Prieita išvados, kad serga psichikos sutrikimu, demencija, serga kitomis ligomis, klasifikuojamas kitur. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis savo veiksmų nesuprato ir valdyti negalėjo. Šiuo metu jis savo veiksmų ir nesupranta ir valdyti negali, rekomenduojama paskirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – priverstinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Ekspertės manymu, R. M. gydymas yra nepakankamas Socialinės globos namuose, be to, jis yra agresyvus ir impulsyvus ir labai abejojama ar jis geria vaistus. Jis visiškai nesiskaito su personalu yra agresyvus ir personalo atžvilgiu. Tokių galimybių Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jis neturės, bus stebimas ir turės vykdyti nurodymus. Psichiatrijos ligoninėje R. M. yra gydytis 4 metus, kas yra labai daug (b .l. 102 – 103).

11. Nors R. M. gynėjo teigimu pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog dabartinė jo ginamojo psichinė ir fizinė sveikata akivaizdžiai byloja, kad jis nėra ir nebegali būti pavojingas nei sau, nei kitiems, o visų pirma globos namų globotiniams-gyventojams bei personalui, taip pat neįvertino, jog R. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pažymėtina, jog ekspertai nurodė, jog teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu R. M. stebimi ryškaus organinio tipo mąstymo, atminties dėmesio sutrikimai, agresyvus, neadekvatus elgesys, disforinės būsenos, korekcijai nepasiduoda. Gydymo eigoje žymesnio elgesio pagerėjimo nestebima. Psichologinio vertinimo duomenimis, išryškėjo visų pažintinių procesų (suvokimo, dėmesio, atminties, mąstymo) žymus nusilpimas, specifiškas organinis CNS susirgimams (dėmesio koncentracijos, perkėlimo sunkumai, visų rūšių atminties funkcijų nusilpimas, mąstymo konkretumas, nelankstumas, inertiškumas, žemas produktyvumas, apibendrinimo – adstrachavimo gebėjimų silpnumas). Tiriamasis yra socialiai deaptuotas, jo gebėjimas daryti sprendimus, numatyti pasekmes kryptingai veikti bei kritiškai vertinti rezultatus yra žymiai sutrikęs. Be to, kaip matyti, iš kartu su (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos R. M. charakteristikos (b. l. 129), būdamas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, R. M. 2022 m. rugpjūčio 16 d. iššoko per savo kambario langą. 2022 m. rugsėjo 2 d. sugrįžęs į globos namus nesilaikė gulimo rėžimo, lipdavo iš lovos ir šliauždavo į koridorių, lauką, rūkydavo lovoje, konfliktuodavo su kitais gyventojais, į darbuotojų pastabas nereaguodavo. Nuo 2023 m. kovo 18 d. R. M. dažnai grasina globos namų gyventojams bei darbuotojams. Globos namuose jo elgesys yra labai blogas, piktnaudžiauja alkoholiu, vagia ir yra labai agresyvus, impulsyvus. Dažnai sukelia konfliktines situacijas, kurių metu įvyksta muštynės. Taip pat dažnai šantažuoja darbuotojus, kad jei ko negaus iššoks per langą, apdaužys automobilius. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ekspertų rekomendacijas bei įvertinęs asmens psichikos sutrikimus, gyvenimo būdą, daromus kitus pažeidimus, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, psichikos sveikatos sutrikimo trukmę, asmens požiūrį į savo ligą ir būtiną gydymą, tinkamai motyvavo priverčiamosios medicininės priemonės rūšies parinkimą R. M..

12. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. priverčiamąją medicinos priemonę pagal BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė. Jis visus paminėtus duomenis ir nustatytas aplinkybes įvertino teisingai ir jų pagrindu pagrįstai nutarė, kad šiuo atveju R. M. turi būti taikomas priverstinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, kaip rekomendavo ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikę ekspertai. Tokia apylinkės teismo išvada neprieštarauja byloje surinktų duomenų visumai, atitinka esamą teisinį reglamentavimą, todėl laikytina pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, R. M. gynėjo skundas atmetamas, skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį paliekant nepakeistą. Šiame kontekste taip pat atkreipiamas apelianto dėmesys, jog gydymo procese asmeniui taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gali būti pakeista į savo pobūdžiu švelnesnę. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas įpareigoja teismą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Todėl, pagerėjus R. M. psichikos sveikatos būklei, jai gali būti pakeistos priverčiamųjų medicinos priemonių sąlygos iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, arba šios priemonės taikymas panaikintas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, R. M. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišos apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.