- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- ATP-1234-200/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-02006-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. V. T. atstovo advokato R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo, kuriuo J. V. T. nubaustas pagal ATPK 187 str. 2 d. 400 (keturių šimtų) litų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu J. V. T. pripažino kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, nurodęs, kad jis 2011 m. lapkričio 17 d. 9,30 val. Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Lavoriškių SPP patikrinimo vietoje 3a nevykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtų nurodymų patraukti transporto priemonę iš važiuojamosios kelio juostos, kai buvo pakviestas į tarnybines patalpas procesinių dokumentų surašymui bei nepagarbiai elgėsi su pareigūnais, nepasitenkinamu tonu nurodinėdamas jiems jų pareigas ir funkcijas, tuo įžeisdamas pareigūno garbę ir orumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. V. T. atstovas advokatas R. J. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-16 nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; išreikalauti iš institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinę bylą Nr. 162-183-(2011). Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, kadangi iš jo neaiškūs nei pažeidimo esmė, nei pažeidimo padarymo būdas. Iš protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo nepadarė, nes automobilio patraukti negalėjo, kadangi buvo pristatytas į tarnybines patalpas procesinių dokumentų surašymui, be to, vien tik nepasitenkinamas kalbos tonas negali įžeisti pareigūnų garbės ir orumo. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika nagrinėjant panašios kategorijos bylas, kai nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti pažeidimą, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime dėl aukščiau nurodytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų visiškai nepasisakė. Atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo įžanginėje dalyje privalu tiksliai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo laiką, o dėstomojoje dalyje nurodyti pažeidimo padarymo laiką, tuo tarpu protokole, surašytame J. V. T. atžvilgiu matyti, kad protokolas surašytas 9.05 val., o pažeidimo padarymo laikas yra 9.30 val., t. y. vėlesnis, nei protokolo surašymo laikas. 2011 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 9.05 val. J. V. T. tik įvažiavo į Lavoriškių užkardos Lavoriškių SSP teritoriją.
Pasak apelianto, skundžiamu nutarimu pripažindamas, kad J. V. T. nepagarbiai elgėsi su pareigas vykdančiais pareigūnais ir viešoje vietoje matant kitiems kolegoms žodžiais žemindamas įžeidė pareigūnės garbę ir orumą, t. y. padarė ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, apylinkės teismas rėmėsi vien tik parodymais pareigūnų, kurių garbę J. V. T. esą įžeidė. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodyti svarbūs visų trijų pareigūnų parodymai, kuriuos teismas vertino ir nurodė kaip pagrindinius skundžiamo nutarimo įrodymus, argumentus ir motyvus, pagrindžiančius J. V. T. kaltę, pareigūnų buvo nustatyta tvarka užtvirtinti (protokole ar tarnybiniuose pranešimuose) ir pateikti ne tokios veikos padarymo momentu, o „prisiminti“ jau tuomet, kai J. V. T. sudarė sutartį su advokatu bei pradėjo aktyviai gintis nuo jam inkriminuojamos veikos teisme.
Pasak apelianto, kaip matyti tiek iš J. V. T., tiek ir VSAT byloje pateiktų nuotraukų, jokių KET numatytų draudžiančių įvažiuoti lengviesiems automobiliams ženklų prie įvažiavimo vartų nėra nei kairėje, nei dešinėje įvažiavimo pusėje. Yra tik informaciniai ženklai, kurie be papildomų draudžiamųjų ar nukreipiančiųjų ženklų ir yra tik informaciniai. Tai, anot apelianto, patvirtino ir byloje liudiję pareigūnai.
Apeliantas nurodo, kad J. V. T. nuosekliai liudijo, kad jis nuolat važinėjo per Lavoriškių SSP į Baltarusiją, matė netinkamą pasienio pareigūnų darbą, dirbtinį eilių sudarymą, neveikimą. Principingai piktinosi tokiu aplaidžiu pareigūnų darbu, daug kartų dėl to išsakė priekaištus asmeniškai pareigūnams, taip pat daug kartų skambino ir skundėsi, pranešinėdavo apie aplaidumą pasienio pareigūnų darbe pasienio tarnybos pasitikėjimo telefonu bei kitais pasienio tarnybos vadovybės telefonų numeriais. Anot apelianto, pareigūnų (liudytojų) parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas patvirtino J. V. T. teiginius dėl pareigūnų šališkumo, išankstinio nusistatymo ir konflikto provokavimo iš asmeninio keršto dėl J. V. T. nuolatinių skundų pareigūnų vadovybei dėl blogo darbo organizavimo. Aplinkybę, kad J. V. T. visi konflikte dalyvavę pareigūnai gerai pažinojo nuosekliai patvirtino patys pareigūnai.
Pasak apelianto, kaip matyti iš VSAT į bylą pateiktos administracinės bylos Nr. 162-183-(2011) duomenų, 2011-11-17 J. V. T. vienu metu buvo surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai, pradėtos dvi administracinės teisenos. Apeliantas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. 162-183-(2011) pasienio tarnybos įgaliotas pareigūnas nėra net priėmęs nutarimo dėl J. V. T. esą padaryto ATPK 205 str. 1 d. pažeidimo. Nagrinėjant minėtą bylą buvo nustatyta, kad J. V. T. įvažiuodamas į PKP teritoriją, nepažeidė kelio ženklų, kadangi važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, nesant draudžiančių įvažiuoti kelio ženklų bei pakeltam užtvarui. Ištisinę liniją kirto apvažiuodamas kliūtį. Anot apelianto, akivaizdu, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu pasienio pareigūnai patys nustatė ir pripažino, jog šiame epizode J. V. T. veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tai ir paaiškina priežastį, kodėl dėl šios veikos pasienio tarnyba nesurašė administracinio teisės pažeidimo nutarimo. Ši aplinkybė yra svarbi prejudicine prasme, kadangi J. V. T. būtent ir buvo sulaikytas dėl šio pažeidimo, tai buvo esminis pareigūnų motyvas jį sulaikyti. Tai paneigia skundžiamo nutarimo argumentus esą J. V. T. buvo nuvestas į administracines patalpas dėl atsisakymo patraukti automobilį.
Apeliantas nurodo, kad konstatavus, jog J. V. T. sulaikymo priežastis buvo abejotina, nepagrįsta ir neteisėta, atsižvelgus į apelianto bylos nagrinėjimo metu nurodytus argumentus dėl pareigūnų šališkumo, savanaudiškų paskatų, galimo keršto už nuolatinius J. V. T. pranešimus vadovybei bei pasienio tarnybos pasitikėjimo telefonu apie aplaidų pasienio pareigūnų darbą, pačių pareigūnų parodymų nenuoseklumą, atsiranda pagrindas kritiškai, kiek kitaip nei pirmosios instancijos teismas, vertinti ir tolimesnius VSAT pareigūnų 2011-11-17 veiksmus bei kaltinimus J. V. T. pagal ATPK 187 str. 2 d. dėl tariamo automobilio nepatraukimo ir nepasitenkinamo tono, kuriuo J. V. T. įžeidė pareigūnų garbę ir orumą.
Apeliantas taip pat pažymi, kad pasienio pareigūnai J. V. T. atžvilgiu taikė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę – administracinį sulaikymą. J. V. T. uždarymas į laikino sulaikymo patalpas, užrakinimas, uždraudimas laisvai judėti laikytini administraciniu sulaikymu (ATPK 265-267 str.), atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įgalioti pareigūnai J. V. T. ne atvesdino protokolo surašymui, o jo atžvilgiu taikė administracinį sulaikymą nesilaikydami šios užtikrinimo priemonės taikymo tvarkos, nustatytos ATPK 265 str., tuo pažeidė nuostatas, įtvirtintas LR Konstitucijos 20 str., Žmogaus teisių Konvencijos 5 str., tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kuriose numatyta, kad asmens laisvė gali būti ribojama tik griežtai laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.
Atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės klausimą privalo vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Pasak apelianto, įvertinus visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apylinkės teismas J. V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė neteisėtą sprendimą, neužtikrino pačių svarbiausių asmens teisių, padarė esminius administracinių bylų teisenos pažeidimus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, kurios pareigūnas šioje byloje surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tai - valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Vilniaus rinktinė pateikė į apelianto J. V. T. skundą atsiliepimą, kuriuo nesutinka su skundo motyvais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad 2011 m. lapkričio 17 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam J. V. T. VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos specialistės N. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 07-11-6487523 162-184 turinys atitinka ATPK 260 str. nustatytus reikalavimus. Protokole nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duomenys, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis ir jo dalis, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat liudytojų duomenys: vardai, pavardės ir adresai bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu pripažinęs J. V. T. kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo ir atitinkamai įvertino administracinės bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, VSAT pareigūnų parodymus bei fotonuotraukas ir vaizdo įrašus. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. skundžiamame nutarime pažymėjo, jog administracinė byla teisme nagrinėjama tik pažeidimo protokole suformuluotų kaltinimų apimtimi. Nors pareiškėjo atstovas nurodė, kad nagrinėjamo pažeidimo tyrimui svarbi ankstesnė administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje J.V. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal 205 str., tačiau teismui pateikta ir nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla tik protokole suformuluotų kaltinimų ribose dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. Minėtos administracinės bylos nagrinėjimo metu Vilniaus rajono apylinkės teismas išklausė ir atitinkamai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentus, kad J.V. T. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktas pažeidimo formulavimas, jog jis nepatenkintu tonu nurodinėdamas pareigūnams jų pareigas ir funkcijas įžeidė jų garbę ir orumą yra abstraktus, teisės pažeidimo konstrukcija yra nenuosekli, tačiau akcentuotina, kad surinkta įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, jog VSAT pareigūnai nagrinėjamu laiku vykdė tarnybos pareigas ir jų veikla bei veiksmai aiškinantis bei fiksuojant nagrinėjamą pažeidimą buvo teisėti, o J. V. T. nepaklusimas teisėtam pareigūnės reikalavimui bei šios pareigūnės neabejotinas garbės ir orumo žeminimas patvirtintas įrodymų visuma ir nepaneigtas jokiais objektyviais įrodymais, todėl sudaro ATPK 187 str. 2 d. pažeidimo sudėtį. Teismas, vertindamas minėtoje administracinėje byloje surinktus įrodymus, J. V. T. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, rėmėsi ne tik šiame administracinio teisės pažeidimo protokole pateikta informacija, bet ir kita bylos medžiaga - pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei liudytojų parodymais, patikslinusiais, kokiais būtent veiksmais J. V. T. įžeidė pareigūnų garbę bei orumą. Apelianto atstovo teiginiai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas šioje administracinėje byloje surašytas, nesilaikant įstatymo reikalavimų, nes protokole neatsispindi pažeidimo esmė ir neužfiksuotas pažeidimo padarymo būdas, vertintini kritiškai. Nors teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas jo surašymo laikas - 9.05 val. nėra tikslus, tačiau šis netikslumas nekeičia paties pažeidimo padarymo laiko ir esmės. Kaip skundžiamame 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarime teismas pažymėjo, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokole yra abstrakčiai nurodyta, kad J.V. T. įžeidė pareigūnų garbę ir orumą t.y. kad pareigūnė N. P. konkrečių ją žeminančių ir jai nemalonių žodžių neįrašė administracinio teisės pažeidimo protokole (tokia praktika nedetalizuoti įžeidžiančių žodžių administracinio teisės pažeidimo protokole iki šiol buvo naudojama ne tik VSAT struktūriniuose padaliniuose, bet ir teismuose), tačiau pabrėžtina, kad šias aplinkybes teismas išsamiai ir iš esmės ištyrė ir įvertino administracinės bylos nagrinėjimo metu, nustatyta tvarka apklausdamas atitinkamus liudytojus, pakartotinai patvirtinusius savo anksčiau duotus parodymus dėl J. V. T. aiškiai išreikštų nedviprasmiškų neteisėtų veiksmų, todėl apelianto atstovo teiginiai šiuo klausimu vertintini kritiškai. 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarime Vilniaus rajono apylinkės teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad J. V. T. ir jo atstovo argumentai dėl pareigūnų galimo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Be jų pačių įsivaizdavimo galėjus taip būti, byloje nėra jokių objektyvių tokį šališkumą patvirtinančių įrodymų. J. V. T. tvirtinimas, kad pareigūnai turėjo prieš jį asmeninį nusistatymą ir tyčia su juo elgėsi neteisėtai, norėdami iššaukti jo pasipriešinimą nepagrįsti. Vilniaus rajono apylinkės teismas pripažino, kad paties J. V. T. veiksmai atvažiavus į pasienio kontrolės punktą iššaukė susidariusią situaciją, nes būtent jis nurodė, kad „labai skuba, ženklų nežiūri ir čia nesiaiškins", kad būtent jis atsisakė vykdyti teisėtą pareigūnės nurodymą patraukti automobilį nuo eismo juostos, kol bus aiškinamasi su pareigūnais, kad pats, manydamas galįs nesilaikyti poste nustatytos tvarkos ir važiuoti bei statyti savo automobilį ten, kur jam patogu ir kur jis nori, pažeidė poste nustatytą tvarką, po to reiškė nepasitenkinimą piktinosi ir įžeidinėjo pareigūnus dėl jo paties sukeltos tiek jam, tiek pareigūnams nemalonios situacijos. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog aplinkybė, kad J. V. T. dažnai vyksta per valstybės sieną ir dėl to susiduria su pareigūnais, savaime nekelia abejonių dėl pareigūnų nešališkumo. Tiek apeliaciniame skunde, tiek šios administracinės bylos nagrinėjimo metu J. V. T. atstovas nekartą akcentavo tariamai šališkus Lavoriškių pasienio kontrolės punkto (toliau - PKP) pareigūnų veiksmus, pagrįstus, atstovo nuomone, J. V. T. aktyvia pilietine pozicija, kad jis nesitaiksto su pasitaikančiais VSAT pareigūnų tarnybinės veiklos trūkumais ir „daug kartų skambino ir skundėsi, pranešinėdavo apie pastebėtas negeroves, aplaidumą pasienio pareigūnų darbe pasienio tarnybos pasitikėjimo telefonu 8-800 10 112, bei kitais pasienio tarnybos vadovybės numeriais, tokių skambučių 2011 m. J. V. T. atliko dešimtis”, tačiau pabrėžtina, kad žadėdamas pagrįsti šiuos teiginius ir pateikti teismui tokių skambučių VSAT pasitikėjimo telefonu ir vadovybei suvestines už pastarųjų metų laikotarpį, pateikė įrodymus tik apie tris telefonų skambučius VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Nacionalinio koordinacinio centro specialistams (budėtojams), atliktus per vieną dieną. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad J. V. T. atstovo teiginiai apie jo skambučius VSAT bei Lavoriškių užkardos ar PKP vadovams ar atsakingiems asmenims nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, šių teiginių autoriai nepatikslino ir nepatvirtino, kokiems konkrečiai vadovams, kokioje tarnyboje ar institucijoje esančiais telefonų numeriais, kokiais pasitikėjimo telefonais jie skambino, kur sužinojo šių institucijų vadovų ar atsakingų asmenų duomenis ir telefonų numerius, todėl apelianto atstovo teiginiai šiuo klausimu yra niekiniai. Dėl pažeidimo esmės atsiliepime nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 17 d. 8 val. 48 min. J. V. T. Lavoriškių PKP teritorijoje vairuodamas automobilį, nelaukdamas, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas ir pakils eismą ribojantis kelio užtvaras, iš lengviesiems automobiliams skirtos eismo juostos per ištisinę eismo juostą kirtęs eismo juostas išskiriančias salelę, pažymėtą įstrižais brūkšniais, per krovininiams automobiliams skirtą eismo juostą, nesustojęs prie stop ženklo ir linijos (t. y. pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 204 punkto, nustatančio, kad „Draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop" liniją, o jeigu jos nėra - prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą...." reikalavimus), įvažiavo į minėto pasienio kontrolės punkto patikros zoną Europos Sąjungos piliečiams be deklaruojamų daiktų lengvųjų automobilių patikrai skirta eismo juosta, kur, pravažiavęs stop liniją sustojo. Šiais neteisėtais veiksmais J.V. T. pažeidė 2001 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 46.1 punktą (Asmenys, kertantys valstybės sieną pasienio kontrolės punkto teritorijoje privalo paklusti eismo reguliavimo signalams, laikytis kelio ženklų ir ženklinimo, elgesio viešosiose vietose reikalavimų), t. y. padarė pažeidimą numatytą ATPK 205 str. Lavoriškių PKP pareigūnams nurodžius J.V. T. ateiti į tarnybines patalpas surašyti ATP protokolą už ką tik įvykdytą pažeidimą, prieš tai patraukus jo automobilį iš važiuojamosios pasienio tikrinimo posto dalies į už 10 m esančią stovėjimo aikštelę, nes šioje vietoje stovintis automobilis trukdė kitų tikrinamų automobilių eismą ir viso Lavoriškių PKP darbą, o jo apvažiuoti kitiems eismo dalyviams nebuvo galimybės dėl patikros vietos ypatybių, šis pilietis patraukti savo automobilį atsisakė, savo kūno verbaliniais gestais, artikuliacija, veido mimika, pakeltu balso tonu, žadėdamas visus atleisti iš užimamų pareigų ir pan., akivaizdžiai išreiškė panieką ir nepagarbą savo teisėtus reikalavimus išdėsčiusiems pareigūnams. Nuėjęs į Lavoriškių PKP pastato centrinėje dalyje esantį pasitarimų kambarį, kurio, kaip atliekančio koridoriaus funkciją tarp atskirų pastato dalių, dvejos įėjimo durys niekada nebūna uždaromos (išskyrus pasitarimus) ar tuo labiau rakinamos (tai matyti ir teismui pateiktose nuotraukose), šis asmuo minėtais veiksmais bei nepagarbiais žodžiais „durne" ir „boba" apšaukęs Lavoriškių PKP pamainos vyresniąją, akivaizdžiai ir nedviprasmiškai, kitų asmenų akivaizdoje rodė nepagarbą šio pasienio kontrolės punkto pareigūnams ir įžeidė minėtos pareigūnės garbę ir orumą. Nors J.V. T. atstovas išreiškė teiginius, kad pasienio pareigūnai J. V. T. atžvilgiu taikė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę - administracinį sulaikymą, tačiau akcentuotina, kad visi pareigūnai vienareikšmiškai teigia, jog šis asmuo buvo ne laikino sulaikymo patalpose, o minėtame praeinamame koridoriuje, kurio durys niekada nerakinamos dėl funkcinių šios patalpos ypatybių ir niekas netrukdė jam išeiti tiek iš šios patalpos, tiek iš PKP pastato, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėtas asmuo buvo tarnybinėse patalpose, patekimas į kurias pašaliniams asmenims ribojamas, jam buvo siūloma judėti šiose patalpose, lydimam pareigūno, tačiau J.V. T. tokio pasiūlymo atsisakė. Apelianto J. V. T. atstovas teigia, kad nagrinėjamo pažeidimo tyrimui svarbi administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje J. V. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 205 str., tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarime jau pasisakė, kad teismui pateikta ir nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla tik protokole suformuluotų kaltinimų ribose dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. Pritaria Vilniaus rajono apylinkės teismo pozicijai šiuo klausimu dėl administracinės teisenos ribų ir apimties, tačiau, atsižvelgdami į tai, kad apelianto V. J. T. atstovas savo apeliaciniame skunde nurodo ir kitus subjektyvius teiginius, kurių dalis neatitinka tikrovės, pateikia savo poziciją ir dėl šių apeliacinio skundo teiginių. Mano, kad kritiškai vertintini ir J. V. T. atstovo teiginiai, jog minėtos administracinės bylos, pradėtos pagal požymius pažeidimo, numatyto pagal ATPK 205 str. nagrinėjimo metu VSAT pareigūnai patys nustatė ir pripažino, jog J.V. T. veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties ir, kad tai paaiškina priežastį, kodėl dėl šios veikos pasienio tarnyba nesurašė nutarimo. Įrašai Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre (toliau - ATPEIR) vienareikšmiškai rodė, kad J. V. T. 2012 m. sausio 5 d. už pažeidimą numatytą ATPK 205 str., sumokėjo jam paskirtą 75 Lt baudą ir informacija apie tai, kad J. V. T. jam 2011 m. lapkričio 17 d. administraciniu nurodymu skirtos baudos iki šiol nesumokėjo išaiškėjo tik administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu, kai J. V. T. paneigė, kad baudą skirtą už ATPK 205 str. pažeidimą yra sumokėjęs. Vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo pavedimą išsiaiškinti J. V. T. paskirtos 75 Lt baudos už ATPK 205 str. sumokėjimo aplinkybes, 2012 m. liepos 3 d. VSAT Vilniaus rinktinė raštu Nr. (21/20)-12-2949 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri 2012 m. liepos 5 d. raštu Nr. (20.2-06)-RMA-15604 informavo, jog duomenų apie tai, kad J. V. T. nurodytą baudą sumokėjo į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nėra. Be to, 2012 m. liepos 5 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos paprašius paaiškinti, dėl kokių priežasčių ATPEIR duomenų bazėje yra įrašas, kad J. V. T. skirta bauda yra sumokėta, šios įstaigos Projektavimo ir plėtros skyriaus viršininkas 2012 m. liepos 9 d. raštu Nr. 5-10-S-158 informavo, kad pilietis J. V. T. jam paskirtos 75 Lt baudos už ATPK 205 str. numatytą pažeidimą nesumokėjęs ir paaiškino, kad Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre baudų priskyrimo procesas yra iš dalies automatizuotas, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms būtina rankiniu būdu patikslinti duomenis (galimai dėl klaidos nebuvo tinkamai patikslinti duomenys, todėl neteisingai buvo priskirtas baudos mokėjimas). Būtent dėl šios priežasties (esant netiksliems duomenims (ATPEIR), kad pilietis J.V. T. yra sumokėjęs baudą už ATPK 205 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą), o ne dėl, apelianto nuomone, šiojo veiksmuose nesančios administracinio teisės pažeidimo sudėties, J.V. T. nebuvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Atkreipia dėmesį, kad neaišku, kokiu faktiniu pagrindu ir kokiais motyvais vedinas apelianto J. A. T. atstovas savo 2012 m. rugsėjo 24 d. apeliaciniame skunde teigia, kad „2011 12 05 Lavoriškių užkardoje įgaliotam pareigūnui nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinių teisės pažeidimų protokolą Nr. 162-183, iš vaizdo medžiagos buvo nustatyta, kad J. V. T., įvažiuodamas į PKP teritoriją nepažeidė kelio ženklų, kadangi važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, neesant draudžiančių įvažiuoti (tik informaciniams) kelio ženklams, bei pakeltam užtvarui. Ištisinę liniją kirto apvažiuodamas kliūtį kelyje - ilgai stovintį automobilį". Atsiliepimą pateikusi institucija tvirtina, kad neturi žinių, kokiais faktiniais duomenimis rėmėsi apelianto atstovas, formuluodamas pacituotus teiginius, kad J. V. T. į Lavoriškių PKP teritoriją įvažiavo, degant žaliam šviesoforo signalui, nes šiame PKP sumontuota vaizdo stebėjimo įranga neužfiksavo, koks šviesoforo signalas dega prie kelio užtvaro ir šį apelianto teiginį patvirtinančios vaizdo medžiagos nėra arba jiems apie tai nežinoma. VSAT pareigūnai nuosekliai ir vienareikšmiškai teigė, kad minėtas asmuo į PKP teritoriją pro pakeliamąjį kelio užtvarą įvažiavo, degant raudonam šviesoforo signalui ir netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėtuose Lavoriškių PKP vaizdo stebėjimo sistemų įrašuose matyti, kad 2011 m. lapkričio 17 d. 8 val. 48 min. J. V. T., vairuodamas tamsios spalvos automobilį Mercedes Benz iš Baltarusijos Respublikos pusės atvažiavo prie įvažiavimo Lavoriškių PKP teritoriją skiriančios eismo salelės ir pasukęs į lengvosioms transporto priemonėms skirtą eismo juostą, sustojo paskui automobilį, laukiantį, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas ir pakils eismą į minėtą PKP ribojantis kelio užtvaras. Nestovėjęs nė minutės laiko, J. V. T. iš lengviesiems automobiliams skirtos eismo juostos per ištisinėmis linijomis apibrėžtą eismo juostas skiriančią salelę, subrūkšniuotą įstrižais brūkšniais, per krovininiams automobiliams skirtą eismo juostą, nesustojęs prie „Stop" ženklo ir linijos, įvažiavo į minėto pasienio kontrolės punkto patikros zoną. Be to, apelianto atstovas savo apeliaciniame skunde nepaaiškino, kokią kliūtį apvažiavo J. V. T., kirsdamas ištisinę liniją prie įvažiavimo į Lvaroriškių PKP, o minėtame vaizdo įraše aiškiai matyti, kad iš vienos transporto priemonėms skirtos kelio juostos į kitą - netinkamą minėtas asmuo pervažiavo nelaukęs, kol pajudės Kelių eismo taisyklių nustatytoje vietoje prie nuleisto kelio užtvaro priešais jį stovėjęs lengvasis automobilis. Teismo prašymu papildomai pateiktose šio PKP fotonuotraukose matyti, jog prie įvažiavimo į Lavoriškių PKP kelio užtvarų lengviesiems automobiliams ir autobusams bei krovininėms transporto priemonėms skirtose eismo juostose sumontuoti „Stop" ženklai, prie jų iškiliaisiais kalneliais pažymėtos atitinkamos „Stop" linijos. Apeliantas J. V. T., vykdamas automobiliu per krovininėms autotransporto priemonėms skirtą eismo juostą, prie šio ženklo nesustojo ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 204 punkto reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ str. numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. V. T. surašytas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 17 d. 9,30 val. Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Lavoriškių SPP patikrinimo vietoje 3a nevykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtų nurodymų patraukti transporto priemonę iš važiuojamosios kelio juostos, nes buvo pristatytas į tarnybines patalpas procesinių dokumentų surašymui bei nepagarbiai elgėsi su pareigūnais, nepasitenkinamu tonu nurodinėdamas jiems jų pareigas ir funkcijas, tuo įžeisdamas pareigūno garbę ir orumą. Šie veiksmai kvalifikuoti pagal LR ATPK 187 str. 2 d.
ATPK 187 str. 2 d. inter alia įtvirtinta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.
Nagrinėjamu atveju pažeidėjo veiksmuose nustatytos abi ATPK 187 str. 2 d. numatytos veikos. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu konstatavo, kad J. V. T. 2011 m. lapkričio 17 d., 9.30 val., Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Lavoriškių SPP patikrinimo vietoje 3a, nevykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtų nurodymų patraukti transporto priemonę iš važiuojamosios kelio juostos, kai buvo pakviestas į tarnybines patalpas procesinių dokumentų surašymui bei nepagarbiai elgėsi su pareigūnais, nepasitenkinamu tonu nurodinėdamas jiems jų pareigas ir funkcijas, tuo įžeisdamas pareigūno garbę ir orumą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, kadangi iš jo neaiški pažeidimo esmė bei pažeidimo padarymo būdas, kaltinimas dėl pareigūno nurodymo nevykdymo išdėstytas prieštaringai, todėl patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo nepadaręs, o asmens vien tik nepasitenkinamas kalbos tonas negali įžeisti pareigūnų garbės ir orumo, atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad protokole nurodytu metu – 2011-11-17 9.30 val. ir nurodytoje vietoje - Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Lavoriškių SPP, savo tarnybines pareigas vykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai – N. P., surašiusi J.V. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei M. V. ir M. K., patvirtinę protokole nurodytus J.V. T. veiksmus. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. skundžiamame nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareigūnų nurodymas J.V. T. patraukti transporto priemonę iš važiuojamosios kelio juostos, kol bus išsiaiškintos ir užfiksuotos aplinkybės dėl jo galimai padarytų pažeidimų, buvo teisėtas. Bylos duomenimis patvirtinta, kad N. P., vykdydama savo pareigas, paprašė J. V. T. patraukti automobilį iš važiuojamosios patikros juostos, kad šis netrukdytų kitiems automobiliams pravažiuoti. Automobiliui patraukti buvo pakankamai vietos, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kategoriškai atsisakė tai padaryti. Apklausti teisme N. P., M. K. ir M. V. patvirtino, kad J. V. T. patraukti automobilį buvo paprašyta dar prieš pakviečiant jį į tarnybines patalpas, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių įvykdyti šį nurodymą nebuvo. J. V. T., Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnės N. P. pakviestas į tarnybines patalpas išsiaiškinti dėl jos pačios matyto ir vaizdo kameros užfiksuoto galimai padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 205 str., numatančio atsakomybę už pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimą, savo veiksmais nepakluso teisėtam pareigūnės reikalavimui - patraukti savo automobilį į tokią vietą, kur jis netrukdytų važiuoti kitoms transporto priemonėms ir pareigūnams juos tikrinti. Valstybės sienos apsaugos tarnybos kompetencijai įstatymas – ATPK 225-2 str. priskiria nagrinėti pažeidimus, numatytus ATPK 205 str., todėl minėtos pareigūnės nurodymas, tiriant ATPK 205 str. numatytą veiką, yra teisėtas.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. V. T. Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Lavoriškių SPP patikrinimo vietoje 2011 m. lapkričio 17 d. 9,30 val. nepagarbiai elgdamasis su pareigūnais, nepasitenkinamu (taip protokole ir nutarime) tonu nurodinėdamas jiems jų pareigas ir funkcijas, įžeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nors administracinio teisės pažeidimo protokole kaip ir kodekso straipsnyje abstrakčiai nurodyta, kad J. V. T. įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, tačiau nagrinėdamas bylą, teismas pilnai išsiaiškino jo kaltės turinį, betarpiškai ištyręs byloje esančius įrodymus.
VSAT Vilniaus rinktinės sargybų būrio specialistė N. P. tiek tyrimo metu, tiek apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad iš Baltarusijos į Lavoriškių užkardos Lavoriškių sienos perėjimo punktą atvykęs J. V. T. nesilaikė kelių eismo ženklų ir ženklinimo reikalavimų, ką ji pati matė ir tai buvo užfiksuota vaizdo stebėjimo sistemos pagalba. Nuėjus išsiaiškinti, kodėl lengvojo automobilio vairuotojas atvyko krovininiams automobiliams skirta juosta ir apie tai paklausus, vairuotojas labai pasipiktino, nurodė, kad labai skuba, jis ženklų nežiūri ir čia nesiaiškins. Tada ji paaiškino, kad vairuotojas pažeidė sienos perėjimo punkto taisykles ir paprašė patraukti transporto priemonę iš eismo juostos (patikrinimo vietos), kad netrukdytų kitiems automobiliams, kol bus aiškinamasi dėl galimo pažeidimo. Vairuotojas tai padaryti atsisakė, kalbėjo pakeltu grasinamu tonu bei pašaipiais išsireiškimais reiškė nepasitenkinimą pareigūnų darbu ir, jo nuomone, netinkamu pareigų atlikimu. Po to ji pakvietė vairuotoją į tarnybines patalpas įforminti pažeidimą. Rašant pažeidimo protokolą J. V. T. ją įžeidinėjo, sakė, kad atleis iš darbo, bėgiojo po patalpas ir elgėsi neadekvačiai. Anksčiau su šiuo asmeniu nebuvo susidūrusi ir jokių jo skundų nebuvo gavusi (b. l. 4, 25-27, 105-106). VSAT Lavoriškių užkardos pasienietis M. V. apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme taip pat nuosekliai paaiškino, kad tarnybos metu paskambinusi pamainos vyresnioji N. P. jam pasakė, kad per krovininių automobilių juostą važiuoja tamsios spalvos Mercedes automobilis ir nurodė jį patikrinti. Dėl to automobilis buvo sustabdytas. Pamainos viršininkei paklausus, kodėl važiavo krovininių automobilių juosta, vairuotojas atsakė klausimu, kodėl jis turi stovėti ir laukti, kai postas tuščias, kad lengvųjų automobilių įvažiavimo užtvaras buvo nuleistas, o krovininių pakeltas, todėl ten ir įvažiavo. Jam buvo pasakyta, kad už tai jam bus surašytas ATP protokolas. Pamainos viršininkė paprašė patraukti automobilį ir pavažiuoti į kairę, nes atvykimo kanale nebuvo vietos kitiems automobiliams pravažiuoti, o po to eiti į tarnybines patalpas. Vairuotojas patraukti automobilį garsiai, aiškiai ir kategoriškai atsisakė, bet nuėjo į tarnybines patalpas. Po kurio laiko ten pakviestas jis matė, kad vairuotojas buvo piktybiškai, arogantiškai nusiteikęs, jis bendravo pakeltu tonu, kaip viršininkas su pavaldiniu, jo įžeidžiantys veiksmai matėsi iš kalbos, balso tono, veido išraiškų. Su adminisracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu teko anksčiau susitikti, jis piktindavosi, kodėl turi laukti, kodėl pareigūnai vangiai dirba, konflikto su šiuo asmeniu neturėjo, nebuvo jo atžvilgiu priešiškai nusiteikęs (b. l. 16-17, 104-105). VSAT vyresnysis pasienietis M. K. apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme taip pat nuosekliai paaiškino, kad dirbdamas krovininių automobilių įvažiavimo terminale matė, kaip automobilis Mercedes Benz privažiavo prie lengvųjų automobilių juostos, kurios užtvaras buvo nuleistas ir kelias minutes pastovėjęs, pasuko į krovininių automobilių juostą, kurios užtvaras buvo pakeltas ir kuri neskirta važiuoti lengviesiems automobiliams. Jis apie tai pranešė posto vyresniajai N. P., kuri atėjo ir bendravo su vairuotoju. Girdėjo, kaip vairuotojui buvo liepta patraukti automobilį, kuris trukdė eismui, bet vairuotojas kategoriškai atsisakė tai daryti ir nurodymo neįvykdė. Po to matė, kaip surašant pažeidimo protokolą, vairuotojas buvo labai nepatenkintas, žadėjo skambinti Kubiliui, mokė pareigūnus dirbti, pamainos viršininkę išvadino „durne“ ir „boba“. Anksčiau nebuvo susidūręs su šiuo asmeniu. Buvo girdėjęs apie jį iš muitinės pareigūnų ne iš geros pusės, bet tos kalbos nedarė jokios įtakos jo pareigų atlikimui. Kambarys, į kurį buvo nuvestas J. V. T., nebuvo užrakintas, jis galėjo išeiti (b. l. 17-18, 105). Tai, kad J. V. T. neįvykdė teisėto VSAT pareigūno reikalavimo patraukti automobilį nuo važiuojamosios patikros juostos dalies patvirtinta ir vaizdo medžiaga (b. l. 31), iš kurios matyti, kad dėl J. V. T. veiksmų ilgą laiką, kol su juo buvo aiškinamasi ir rašomi pažeidimų protokolai, automobilis trukdė eismui, o kiti į pasienio kontrolės punktą atvykstantys automobiliai dėl kliūties buvo nukreipiami į kitiems automobiliams skirtas eismo juostas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad VSAT pareigūnų išdėstytos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, iš esmės neprieštaringai, todėl teismas netikėti VSAT pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Skundo argumentai dėl to, kuris pareigūnas pirmas priėjo prie J.V. T., ar buvo J.V. T. sulaikytas ar atvesdintas, ar buvo nubaustas pagal ATPK 205 str. , neturi esminės įtakos sprendžiant kaltės ir veiksmų kavalifikavimo klausimus šioje byloje.
Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti VSAT pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareigūnai buvo šališki, turėjo išankstinį nusistatymą ir provokavo konfliktą iš asmeninio keršto dėl J. V. T. nuolatinių skundų pareigūnų vadovybei dėl blogo darbo organizavimo. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių objektyvių tokį šališkumą patvirtinančių įrodymų. Apklausiami VSAT pareigūnai nurodė, kad ankstesnis J. V. T. elgesys jokios įtakos jų pareigų vykdymui neturėjo, asmeninių konfliktų su šiuo asmeniu nebuvo. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. T. parodymus, matyti, kad jis tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą. Tokia pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotų kaltinimų ribose dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl J. V. T. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 205 str. Taip pat pažymėtina, kad administracinėje byloje yra nagrinėjamas J. V. T., o ne VSAT pareigūnų veikos neteisėtumo klausimas. J. V. T. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 str. 2 d., yra baigtas, o pareigūnų veiksmų, atliktų po minėto pažeidimo padarymo, tyrimas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, be to, kaip minėta, neturi įtakos J. V. T. veikos kvalifikavimui šioje byloje.
Nagrinėjamu atveju protokole administracinio teisės pažeidimo padarymo esmė - tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma yra nurodyta, ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui nepažeisti. ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl pakako tų pažeidimo požymių, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Apylinkės teismas jokių naujų, iš bylos medžiagos nesekančių, faktinių aplinkybių ar pažeidimo epizodų nenurodė, kaltinimo nepraplėtė ir neišėjo už jo ribų. Dėl netikslaus protokolo surašymo laiko (valandos), teismas pasisakė, aptarė šį netikslumą, tai nėra esminis pažeidimas. Apelianto kritikuojama kaltinimo sakinio konstrukcija nepatvirtina jo nekaltumo dėl pareigūno teisėto nurodymo nevykdymo ir atsakomybėn traukiamam asmeniui jokių kliūčių tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nesudarė.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, J. V. T. pažeidimas yra visiškai įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą, J. V. T. atstovo advokato R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.