Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų F. Š., J. S., atstovaujamų advokatės Nataljos Kucharevos, patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo: Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Visagino m. 2-asis notaro biuro notarė Asta Sipavičienė, A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinio atsisakymas dalyje dėl ieškinio reikalavimo dėl VĮ „Turto bankas“ pateikto notarei Astai Sipavičievei pareiškimo dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo panaikinimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovams išaiškintinos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui F. Š. grąžintinas 75,00 Eur permokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byla nagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 -445 straipsniai).

Pareiškėjai savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jiems tenkantį palikimą nėra įgyvendinę, bet priėmė palikimą faktiškai.

Suinteresuotas asmuo Visagino m. 2-asis notaro biuro notarė Asta Sipavičienė atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo F. Š. ir mirusiosios V. Š. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Tiek Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis (1964 m. redakcija), tiek esamas teisinis reguliavimas numato, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas F. Š. yra mirusios V. Š. įpėdinis, kaip pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis).

Pareiškėjos J. S. ikisantuokinė pavardė Š. pakeista (duomenys neskelbtini), sudarius santuoką su A. S.. Pareiškėja J. S. ir suinteresuotas asmuo A. Š. yra V. Š. vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11. straipsnio 1 dalies 1 punktas). VĮ „Registrų centras“ duomenimis kitų mirusiosios įpėdinių nėra.

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise F. Š. ir V. Š. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) automobilį HONDA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pagal pirkimo pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta mirusiosios V. Š. nuosavybės teisė į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, mirusioji V. Š. buvo kooperatinių garažų bendrijos (šiuo metu Garažų eksploatavimo bendrija) (duomenys neskelbtini) narė, pagal pajų įgijusi teisę naudotis garažu Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė viešajame registre neįregistruota, tačiau GEB (duomenys neskelbtini) 2021-04-08 Pažyma patvirtina, kad V. Š. yra garažo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Po V. Š. mirties atsirado palikimas - 1/2 dalis nurodyto turto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma, paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-13 nutartis civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78- 248/2016; 201 l-l 0-11 nutartis civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-3 81/2011; kt.; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje D. B. v. R.B., kt., Nr. 3K-3-147-687/2016).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB (duomenys neskelbtini) 2021-04-22 Mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina, kad komunaliniai mokesčiai už butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo mokami iš karto po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) 2021-06-21 Mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina, kad komunaliniai mokesčiai už butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), mokami reguliariai, įsiskolinimų nėra.

2021-06-03 (duomenys neskelbtini) namo būtų savininkų bendrijos pažymoje Nr. 2021-28 nurodyta, kad bendrija valdo (duomenys neskelbtini), butui, esančiam (duomenys neskelbtini) įsiskolinimų už Bendrijos paslaugas nėra priskaičiuota. Nurodyta, kad už Bendrijos paslaugas moka F. Š..

2021-04-28 GEB (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad V. Š. yra garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, bendrija pretenzijų neturi. Byloje pateikti Kasos pajamų orderių kvitai, patvirtinantys, kad mokesčiai V. Š. vardu už garažą Nr. (duomenys neskelbtini) mokami reguliariai nuo 2016 metų. Be to, pareiškėjas F. Š. priėmė sutuoktiniai priklausantį kilnojamąjį turtą – automobilį HONDA valst Nr.(duomenys neskelbtini) baldus, fotoalbumus, dokumentus, knygas, namų apyvokos reikmenis.

Pareiškėja J. S. gyvena užsienyje, tačiau po motinos mirties, įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, faktiškai pradėjus valdyti motinai priklausantį kilnojamąjį turtą: nuotraukas, papuošalą – žiedą, indus.

Suinteresuotas asmuo A. Š. po motinos mirties palikimo nepriėmė – nesikreipė į notarų biurą gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir turto nepradėjo valdyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009;).

Įvertinus esamą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, konstatuotina, kad palikėjos įpėdiniai: sutuoktinis F. Š. ir dukra J. S., pradėję valdyti ir rūpintis V. Š. turtu iškart po jos mirties, nepraleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti ir priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 5.51 straipsnyje nurodytu būdu. Šis faktas reikšmingas, siekiant įforminti F. Š. ir J. S. palikimo priėmimą. Kitokia tvarka pareiškėja negali paveldėti turto, likusio po palikėjos V. Š. mirties. Todėl pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendė:

priimti ieškovų F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimo dėl VĮ „Turto bankas“ pateikto notarei Astai Sipavičievei pareiškimo dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo panaikinimo atsisakymą ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjų F. Š. ir J. S. paveldėjimo teisę.

Pareiškėjui F. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 2021-05-03 pavedimu permokėtą 75, 00 Eur (septyniasdešimt penki eurai 00 ct) žyminį mokestį.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo patvirtintą kopiją išsiųsti Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.