Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2021 m. spalio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2021 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2021 m. spalio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. V. neišieškotos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. V. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 26 d., apie 12.45 val., atėjęs į parduotuvę „V.“, esančią (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvirai, matant parduotuvėje dirbusiai darbuotojai, tyčia pagrobė 2 vnt. putojančio vyno „Mionetto Prosecco Brut“, 0,75 l talpos, kurio 1 vnt. kaina yra 7,99 Eur, šiais savo veiksmais UAB „Gelsvai“ padarė bendrą – 15,98 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

5. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. V. pateiktas apeliacinis skundas (2 t., b. l. 29) yra itin lakoniškas, jame prašoma sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir šis prašymas grindžiamas tuo, jog jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, gailisi, yra atlyginęs nukentėjusiajam padarytą žalą. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.

6. A. V. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (atviroji svetimo turto vagystė), padarymo. Įstatymų leidėjas už šios veikos padarymą numato alternatyvias arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo kriminalinę praeitį bei asmenybės charakteristiką, paskyrė jam griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas gerokai mažesnį nei sankcijos vidurkis. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkretų bausmės dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

7. Be aptartų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.

8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad atlygino nukentėjusiajam I. S. padarytą žalą ir šis neturi jam jokių pretenzijų. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad minėtas asmuo baudžiamojoje byloje nėra pripažintas nukentėjusiuoju, toks asmuo apskritai nedalyvavo šiame baudžiamajame procese, todėl neaišku, nei kam, nei dėl kokių atliktų neteisėtų veiksmų A. V. atlygino padarytą žalą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. apeliantas nuėjo į parduotuvę „V.“, esančią (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė du butelius putojančio vyno „Mionetto Prosecco Brut“, 0,75 l talpos, kurio 1 vnt. kaina yra 7,99 Eur. Parduotuvė „V.“ priklauso UAB „G.“, kurios įgaliotinė K. M. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog civilinio ieškinio dėl pagrobtų alkoholio butelių nereikš (1 t., b. l. 31, 33). Duomenų, kad A. V. savanoriškai būtų atlyginęs padarytą turtinę žalą parduotuvei, nėra, todėl pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) taip pat nėra.

9. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, nors ankstesni teistumai liudija, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą A. V. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vis dėlto, nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą, sunkinti jo teisinės padėties negalima, todėl šios aplinkybės teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja. Apelianto padaryta turtinio pobūdžio nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), yra tyčinė. A. V. anksčiau ne kartą teistas dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat yra teistas ir užsienio valstybėse (1 t., b. l. 106–120). Administracinių nusižengimų registro duomenimis (1 t., b. l. 125–166) nuteistasis vienų metų laikotarpiu administracine tvarka yra baustas daugiau nei keturiasdešimt kartų, daugiausiai dėl smulkių vagysčių bei alkoholinių gėrimų vartojimo viešose vietose. Ši informacija rodo, jog A. V. yra būdingas nusikalstamas modelis, jis priešingas teisei veikas daro sistemingai ir savo elgesio visiškai nekontroliuoja. Nuteistasis nedirba ir nesiekia prasmingo užimtumo, taip pat nesprendžia turimų alkoholio vartojimo problemų.

10. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad apeliantas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas 2021 m. rugpjūčio 12 d., o 2021 m. rugpjūčio 26 d., t. y. vos po dviejų savaičių padarė naują nusikalstamą veiką, kas rodo, jog trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė jam nebuvo efektyvi ir neskatino rinktis teisėtų priemonių savo gyvenimo tikslams pasiekti. Kartojamos tos pačios klaidos bei negebėjimas pasimokyti iš ankstesnio patyrimo liudija, jog švelnus baudžiamumas nuteistajam nėra veiksmingas, todėl šiuo metu teismo pasitikėjimo jis nėra vertas.

11. Bausmės švelninimo galimybes įtvirtina BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau šioje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų. Taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, liudijančių išskirtinai teigiamai nuteistojo naudai. Nepaisant neigiamos A. V. asmenybės charakteristikos, pirmosios instancijos teismas jam skyrė žymiai mažesnę bausmę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Apylinkės teismas, atlikęs byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat tinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisingai atliktas ir šios bausmės bendrinimas su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2021 m. spalio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Pažymėtina, jog teismas rinkosi nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį, o ne visišką sudėjimą, todėl dar labiau mažinti bausmę pagrindo nėra.

12. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama ir prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju, atsižvelgus į nuteistojo A. V. asmenybę, ankstesnį nusikalstamą elgesį, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio, nei realus laisvės atėmimas vienų metų dviejų mėnesių laikotarpiui, bausme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.