Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I2-3192-983/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-05-27
Bylos Nr.: I2-3192-983/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01622-2018-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Beata Martišienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas: " VIA SPORTAS"
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo: Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija, Namo Savanorių

Administracinė byla Nr. I2-3192-983/2020

Teismo proceso Nr. 3-61-3-01022-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės, Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „VIA SPORTAS“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus (toliau – ir Administracija) 2018-04-30 raštą Nr. A51-35065/18(3.3.10.2-EM4) (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta atlikti priežiūros ir kontrolės veiksmus, ir įpareigoti Administraciją atlikti Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) valdymo organų veiklos patikrinimą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji nuosavybės teise valdo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Pastatas) komercinę dalį bei Pastato gyvenamojoje dalyje esančių patalpų dalį. Pažymi, kad Pastato bendrųjų objektų valdymui yra įsteigta Bendrija. Kadangi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės, pareiškėja 2018-04-05 raštu Nr. 18/35 „Dėl Namo Savanorių per. 1 Vilniuje savininkų bendrijos“ dėl Bendrijos valdymo organų nevykdomų įstatymų reikalavimų kreipėsi į Administraciją. Tačiau Administracija skundžiamu Raštu, nurodydama, kad Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė, atsisakė atlikti Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Šis atsisakymas atlikti veiksmus yra nepagrįstas ir neteisėtas. Anot pareiškėjos, pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 8 dalį daugiabutis namas yra trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte nurodyta, kad vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos įstatymuose, be kita ko, ir Įstatyme. Atitinkamai nei Įstatyme, nei Taisyklėse nenumatytos jokios išimtys, kurios sudarytų pagrindą Administracijai atsisakyti atlikti Bendrijos valdymo organų veiklos kontrolės ir priežiūros veiksmus.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė Administracija atsiliepimu (b. l. 21–26) nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Įstatymas reglamentuoja tiek daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės veiklos pagrindus, tiek kitos paskirties, t. y. negyvenamųjų, pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės veiklos pagrindus. Administracijos teigimu, teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad savivaldybėms yra suteikta teisė atlikti tik daugiabučių namų bendrijų valdymo organų priežiūros ir kontrolės funkciją. Priešingas pareiškėjos argumentas nėra pagrįstas. Pirma, aplinkybė, kad daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų neįrodo, kad nagrinėjamu atveju Administracija turi kompetenciją vykdyti Bendrijos organų veiklos kontrolę ir priežiūrą. Daugiabučių pastatai ir administraciniai pastatai yra priskiriami skirtingoms pastatų grupės, todėl nagrinėjamu atveju „daugiabutis“ turi būti suprantamas kaip pastato tikslinė paskirtis, įrašyta Nekilnojamojo turto registre. Antra, nagrinėjamu atveju Pastatas nėra priskiriamas daugiabučių pastatų pogrupiui, bet ir nėra priskiriamas gyvenamosios paskirties pastatų grupei. Trečia, pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad Pastate įregistruotos 138 gyvenamosios patalpos ir 35 negyvenamosios patalpos, nepaneigia fakto, kad Pastato paskirtis yra administracinė. Ketvirta, remiantis ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatų analize, darytina ta pati išvada, kad savivaldybės sankcijas gali skirti tik daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Todėl, atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, Administracija laikosi pozicijos, kad teisėtai ir pagrįstai skundžiamu Raštu atsisakė atlikti administracinės paskirties pastato veiklos ir priežiūros kontrolę, todėl pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkių bendrija atsiliepime (b. l. 95–102) į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad nėra aišku, kokias pažeistas teises siekia apginti pareiškėja, nes Bendrijos 2017 m. finansinės ir kitokios veiklos ataskaitos patvirtintos ir jau buvęs sušauktas 2017 m. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti patikrinimą yra nepagrįstas, nes tokiu būdu pareiškėja siekia, kad būtų nesilaikoma teisės aktuose nurodytos skundų nagrinėjimo procedūros ir nepagrįstai suvaržytos Bendrijos ir atsakovės teisės. Nurodo, kad pareiškėja, skundu prašydama atlikti Bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimą, nepagrįstai siekia išvengti dalies valdymo organų veiklos patikrinimo procedūrų.

Pažymi, jog Taisyklių 19 punktas nustato, kad savivaldybės vykdomoji institucija gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal skunde nurodytas aplinkybes ir turimą informaciją yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis, t. y. pažeidimas vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas, nėra kartotinis ir neturėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Neplaninis patikrinimas nepradedamas, jeigu skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole. Pagal esamą teisinį reglamentavimą Bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimas gali būti atliktas tiktai įvykdžius teisės aktuose nustatytus privalomus skundų nagrinėjimo procedūrinius reikalavimus. Teisės aktai atsakovei suteikia teisę prieš pradedant neplaninį Bendrijos veiklos patikrinimą kreiptis į Bendriją su prašymu pateikti informaciją bei duomenis. Taisyklėse yra įtvirtintas suinteresuoto subjekto pateikto skundo preliminarus įvertinimo institutas. Pareiškėja skundu siekia, kad būtų apribotos Bendrijos ir atsakovės teisės į informaciją bei kartu būtų eliminuojamos procedūros, kuriose gali būti nustatytas pareiškėjos skunde, pateiktame atsakovei, nustatytų aplinkybių mažareikšmiškumas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo atlikti Bendrijos valdymo organų patikrinimą pagrįstumą, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) turi pareigą suformuluoti reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius įrodymus. Nurodo, kad nors pareiškėja neteisėtais laikė konkrečius Bendrijos veiksmus, t. y. Bendrijos 2017 m. veiklos ataskaitos nepateikimą bei visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nesušaukimą, tačiau skundu siekia, kad atsakovė būtų įpareigota atlikti Bendrijos ir jos organų veiklos patikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-04-30 rašto Nr. A51-35065/18(3.3.10.2-EM4) „Dėl Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos“ (b. l. 7–8), kuriuo atsisakyta atlikti Bendrijos valdymo organų priežiūros ir kontrolės veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2018-04-05 raštu Nr. 18/35 „Dėl Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos“ (b. l. 5–6) kreipėsi į Administraciją, prašydama atlikti Bendrijos ir jos organų veiklos patikrinimą ir taikyti kaltiems asmenims įstatymų numatytą atsakomybę. Minėtame rašte pareiškėja nurodė, kad Įstatymo nustatyta tvarka nebuvo parengta ir prieinama susipažinti Bendrijos finansinė ataskaita, nebuvo sušauktas visuotinis susirinkimas. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018-04-05 raštą Nr. 18/35 „Dėl Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos“, skundžiamu Raštu (b. l. 7–8) atsisakė atlikti Bendrijos valdymo organų priežiūros ir kontrolės veiksmus, kadangi, išanalizavus teisės aktus, patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustačius, kad Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė, buvo padaryta išvada, kad administracinės paskirties Pastato Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūra ir kontrolė savivaldybėms nėra priskirta ir todėl šiuo atveju nebus atliekama.

Kadangi pagal LVAT praktiką atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju, nustačius, kad Administracija skundžiamu Raštu apskritai atsisakė atlikti prašomus veiksmus, argumentuodama, kad jų atlikimas nepatenka į jos kompetenciją, darytina išvada, kad būtent jo teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką (žr., pvz., 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-47-438/2016 ir kt.).

LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, Išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) ir kiti teisės aktai.

Teismas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nustatė, kad Pastatas yra administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, jo paskirtis – administracinė (b. l. 9–13), o jo valdymui nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija) (nagrinėjamu atveju Bendrija) (b. l. 9–13). Nagrinėjamu atveju ginčijamas Administracijos atsisakymas, įformintas Raštu, atlikti Bendrijos priežiūros ir kontrolės veiksmus grindžiamas tuo, kad savivaldybei nesuteikta kompetencija atlikti administracinės paskirties Pastato Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šio bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. Įstatymo 1 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai. Įstatymo 2 straipsnio 7 punkte apibrėžta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal VSĮ atlieka savivaldybės. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui (Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). VSĮ 6 straipsnio 42 punkte nustatyta savarankiška savivaldybių funkcija – butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Įgyvendinant VSĮ 6 straipsnio 42 punktą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintos Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinės taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 sausio 1 d.), kurios nustato savivaldybės administracijos pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį vykdomos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų, CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės tvarką. Kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės, nustatyta ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje. Be to, Taisyklėmis yra patvirtintos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto pavyzdinė forma.

CK 4.83 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinė jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Sisteminė CK 4.83 straipsnio 3 dalies, VSĮ 6 straipsnio 42 punkto, minėto Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies bei Taisyklių analizė leidžia daryti išvadą, kad pagal galiojantį šių norminių teisės aktų aiškiai tarpusavyje suderintą teisinį reguliavimą savivaldybės turi kompetenciją atlikti tik daugiabučių gyvenamųjų namų butų (ir kitų patalpų, jeigu tokios yra daugiabučiame gyvenamajame name arba atskirame pastate) savininkų bendrijų, įsteigtų bendrojo naudojimo objektų valdymui, valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio, nustatančio savivaldybių kompetenciją traukti administracinėn atsakomybėn už vykdant minėtą kontrolę nustatytus pažeidimus, paskirtis ir prasmė.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 44/1289581 duomenis (b. l. 9–13), – pastato (duomenys neskelbtini), paskirtis yra administracinė.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 1 punktu, nepagrįstai atsisakė atlikti Bendrijos priežiūros ir kontrolės veiksmus, nes nustatė, kad Pastatas yra administracinės paskirties, ir nesivadovavo Įstatymo ir Taisyklių 2 punktu, kurie nenumato jokio išimties, kurios sudarytų pagrindą Administracijai atsisakyti atlikti Bendrijos valdymo organų veiklos kontrolės ir priežiūros veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017). Pagal 5 punktą statiniai skirstomi į pastatus ir inžinierinius statinius. Statiniai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: a) gyvenamuosius pastatus; b) negyvenamuosius pastatus. STR 1.01.03:2017 6 punktas nustato, kad 1) gyvenamieji pastatai skirstomi į šiuos pogrupius, kaip antai gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai; gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai ir kt.; 2) negyvenamosios paskirties pastatai yra skirstomi į pogrupius – viešbučių paskirties pastatai; administracinės paskirties pastatai; prekybos paskirties pastatai ir kt. (STR 1.01.03:2017 6-7 punktai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-12-23 iki 2020-02-11) Priedai Nr. 3 ir Nr. 4). Įvertinus nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad daugiabučiai gyvenamieji pastatai ir administraciniai pastatai yra priskiriami skirtingoms pastatų grupėms.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016-05-01 iki 2020-01-01) 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys, prie kurių priskiriami duomenys apie statinio pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015-11-01 iki 2020-01-01) 9 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke. Todėl vienas iš esminių reikalavimų tvarkant Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis yra nurodyti pastato naudojimo paskirtį.

Nagrinėjamoje byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (Nr. 44/1289581) (b. l. 9–13), kuris patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – Administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad pagrindinė ir vienintelė pastato naudojimo paskirtis Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta – administracinė, tai yra pastatas, kurio bendrojo naudojimo objektų valdymui šiuo atveju įkurta Bendrija, ne tik kad nėra priskiriamas daugiabučių pastatų pogrupiui, bet apskritai nepriskiriamas gyvenamosios paskirties pastatų grupei (statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 5–6 punktai).

Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

Todėl šiuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo abejoti Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat nevertina ir netikrina Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų teisingumo ir pagrįstumo. Teismas pažymi, kad pareiškėjos skunde nurodoma aplinkybė, jog pastate (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos 138 gyvenamosios patalpos ir 35 negyvenamosios patalpos, nepaneigia fakto, kad pastato paskirtis – administracinė ir kad pagal Nekilnojamojo turo registro ir kadastro duomenis pastatas nėra laikomas daugiabučiu gyvenamuoju namu.

Teismas, vadovaudamasis bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad savivaldybės vykdomoji institucija turi teisę (kompetenciją) atlikti tik daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų organų veiklos kontrolę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 95–102) nurodė, kad pareiškėja yra nesąžininga proceso šalis, skirtingos kompetencijos teismuose iniciavusi skirtingus procesus dėl Bendrijos veiklos ataskaitų bei susirinkimo sušaukimo. Pažymėjo, jog Taisyklių 19 punktas nustato, kad savivaldybės vykdomoji institucija gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo, jei pagal skunde nurodytas aplinkybes ir turimą informaciją yra aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas pareigų vykdymas yra mažareikšmis. Nurodė, jog pagal esamą teisinį reglamentavimą Bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimas gali būti atliktas tiktai įvykdžius teisės aktuose nustatytus privalomus skundų nagrinėjimo procedūrinius reikalavimus.

Kadangi šios bylos ginčo dalykas yra atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-04-30 rašto Nr. A51-35065/18(3.3.10.2-EM4) „Dėl Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos“, kuriuo atsisakyta atlikti Bendrijos valdymo organų priežiūros ir kontrolės veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas, teismas į trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepime nurodytus argumentus, kurie nesusiję su ginčo dalyku, neatsako.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjos skundas atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo taip pat prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Atsižvelgus į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132-133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėBeata MartišienėFausta Vitkienė