Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės V. Š. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolė V. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu dėl išieškotojos Ed. P. pakeitimo į išieškotoją E. P..

Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-05-22 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. AV5-84 dėl išlaikymo išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkas K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), o išieškotojas Ed. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Antstolė prašo teismo pakeisti išieškotoją, nes išlaikymas buvo priteistas E. P., gim. 1990-06-28, išlaikymo išieškotoja buvo paskirta jo mama - Ed. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri turėjo uzufrukto teisę valdyti savo nepilnamečio sūnaus lėšas. Šiuo metu E. P. yra pilnametis, o remiantis LR CK 3.191 str. 1 d. 3 p., tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės. Atsižvelgus į šias aplinkybes mano, kad išieškotojas vykdymo procese turi būti pakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-367/2008). Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.

Nagrinėjamu atveju pagrindas išieškojimui yra Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-05-22 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. AV5-84 dėl išlaikymo išieškojimo. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese, įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas pagal priimtą teismo sprendimą. Tik tais atvejais, kai kyla ginčas dėl turėjusio pareigą mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui vieno iš tėvų įsiskolinimo dydžio dėl galimai tiesiogiai vaiko poreikių ir interesų tenkinimui sumokėtų lėšų ar kitų reikšmingų aplinkybių, arba yra nustatomos aplinkybės, kad nebuvo tinkamai vykdoma vaiko išlaikymo pareiga to iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, gali atsirasti pagrindas vaiko ar pačių proceso dalyvių prašymui pakeisti vieną išieškotoją kitu, t.y. spręsti klausimą dėl teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus pakeitimo, procesinio atstovavimo pasibaigimo ir kt. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-786-431/2012). Tokį prašymą gali pateikti pats vaikas. Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-16 nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).

Nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta aplinkybė, kad tuo laikotarpiu, kai nepilnametis gyveno su motina, motina teikė sūnui reikalingą išlaikymą, nepaisant to, kad iš tėvo priteistoji suma sūnaus išlaikymui nebuvo mokama tinkamai ir laiku.

Vykdymo procese prioritetinės vykdymo eigos ir tvarkos teisės yra suteiktos išieškotojui ir asmeniui, kurio naudai vykdomas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad E. P. prašymas pakeisti išieškotoją buvo pateiktas antstolei. Kadangi vykdymo procese išieškotojas gali būti pakeistas tik įstatymu numatytais atvejais, t.y. esant konkretiems materialinės teisės pagrindams, o tokių byloje nenustatyta. Vien tas faktas, kad vaikas tapo pilnametis, nesudaro materialinės teisės pagrindo jį laikyti išieškotoju vykdomojoje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Todėl tinkamu ir teisėtu kreditoriumi vykdomojoje byloje pagal teismo priimtą ir neįvykdytą sprendimą yra Ed. P.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 str., teismas

nutaria:

prašymo dėl išieškotojos Ed. P. pakeitimo į išieškotoją E. P., netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.