Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (apeliantui) V.M., jo atstovei advokatei Aušrai Vaišnorienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G.V. prašymą dėl išieškotojo teisių perkėlimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., M. V., I. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolio R. V. žinioje yra vykdomoji bylą Nr. 11/08833, kurioje pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-959-96/2006 vykdomas išlaikymo išieškojimas iš pareiškėjos motinos I.V. pareiškėjos ir jos nepilnamečio brolio P.V. naudai, išieškotojas yra pareiškėjos tėvas M.V. Pareiškėja sulaukė pilnametystės ir vertina, kad jos išlaikymui priteistų pinigų išieškojime iš skolininkės I.V. pareiškėja turėtų būti tinkama išieškotoja, o ne tėvas, su kuriuo buvo nustatyta nepilnametės pareiškėjos gyvenamoji vieta, todėl prašė pakeisti išieškotoją M.V. į išieškotoją G.V. minėtoje vykdomojoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) tik subjektinių teisių perėmimas civilinėje byloje sudaro pagrindą perimti procesines teises, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokių pagrindų nebuvo. Išlaikymas nepilnametei dukrai G.V. buvo priteistas teismo sprendimu M.V. naudai, tačiau šis teismo sprendimas nebuvo vykdomas, per tą laikotarpį, kai dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, motina yra sumokėjusi apie 2500 Lt. Vaikas buvo išlaikomas apelianto, dėl priteistos teismo sprendimu išlaikymo sumos, kuri skolininkės I. V. yra nesumokėta, išieškotojas yra apeliantas ir šios reikalavimo teisės jis nėra niekam perleidęs.

2) pareiškėja, tapusi išieškotoja vykdymo procese, negaus iš motinos jai priklausančios sumos, nes gyvenimo aplinkybės taip susiklostė, kad I. V., siekdama išvengti pareigos mokėti įsiskolinimą, naudojasi sunkia dukters padėtimi, kuri yra nepatyrusi, augina kūdikį, neturi gyvenamosios vietos ir pajamų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.)

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-03 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

CPK 596 straipsnis nustato teisių perėmimo vykdymo procese pagrindus. Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju pagrindas išieškojimui buvo 2006-07-18 vykdomasis dokumentas Nr. 2-959-96/2006, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Teismo sprendimu buvo priteista iš I.V. nepilnamečių sūnaus ir dukros išlaikymui M.V. naudai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas pagal priimtą teismo sprendimą. Tik tais atvejais, kai kyla ginčas dėl turėjusio pareigą mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui vieno iš tėvų įsiskolinimo dydžio dėl galimai tiesiogiai vaiko poreikių ir interesų tenkinimui sumokėtų lėšų ar kitų reikšmingų aplinkybių, arba yra nustatomos aplinkybės, kad nebuvo tinkamai vykdoma vaiko išlaikymo pareiga to iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, gali atsirasti pagrindas vaiko ar pačių proceso dalyvių prašymui pakeisti vieną išieškotoją kitu, t.y. spręsti klausimą dėl teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus pakeitimo, procesinio atstovavimo pasibaigimo ir kt. Nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad tuo laikotarpiu, kai nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, tėvas teikė dukrai reikalingą išlaikymą nepaisant to, kad iš motinos priteistoji suma dukros išlaikymui nebuvo mokama tinkamai ir laiku. Apelianto nurodomas aplinkybes, kad pareiškėja prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pateikė dėl jai susiklosčiusių nepalankių aplinkybių ir skolininkės daromos įtakos dalinai pagrindžia ir pačios pareiškėjos antstoliui pateiktas 2012-01-10 prašymas, kuriuo ji nurodė, kad atsisako savo prašymo dėl išieškotojo teisių perkėlimo vykdymo procese ir sutinka, kad jos tėvas M.V. būtų išieškotojas pagal 2006-07-18 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-959-96/2006. Analogiškas prašymas nebuvo pateiktas teismui, todėl, pareiškėjai neatvykus į teismo posėdį, antstoliui pateikto prašymo pagrindu nėra galimybės nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 4 p. pagrindu, tačiau minėtasis pareiškėjos prašymas vertintinas kaip įrodymas byloje, pagrindžiantis jos valią. Kadangi vykdymo procese išieškotojas gali būti pakeistas tik įstatymu numatytais atvejais, t.y. esant konkretiems materialinės teisės pagrindams, o tokių byloje nenustatyta, tai vien pats faktas, kad vaikas tapo pilnametis nesudaro materialinės teisės pagrindo jį laikyti išieškotoju vykdomojoje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Todėl tinkamu ir teisėtu kreditoriumi vykdomojoje byloje pagal teismo priimtą ir neįvykdytą sprendimą yra M.V.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.), suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos G.V. prašymą dėl išieškotojo teisių perkėlimo vykdymo procese atmesti.