Telšių apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubo „Telšių atjauta“ atstovui K. M.,

išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus atstovei Neringai Ubartienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo R. P., suinteresuoti asmenys J. P., Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubas „Telšių atjauta“, A. V., išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu R. P. pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); darbinių teisinių santykių srityje; pilietinių teisių srityje (teisė būti išrinktam, balsavimo teisė); asmens gebėjimo kreiptis į viešojo administravimo institucijas bei teismą srityje.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi pradėta byla dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo R. P..

Išvadą byloje teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad prašo nustatyti R. P. globą, teikia dvi galimas globėjo kandidatūras ir prašo teismo nuspręsti, kuris galimas globėjas galėtų geriausiai pasirūpinti R. P. poreikiais ir tinkamai atstovauti jo interesus. R. P. globėju sutinka tapti Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubas „Telšių atjauta“. Ši organizacija turi didelę patirtį dirbant su asmenimis, turinčiais proto ar psichikos negalią, ir yra pasiruošę tinkamai pasirūpinti R. P. bei atstovauti jo interesus. „Telšių atjauta“ teikia plataus spektro socialines paslaugas, viena iš jų yra „apsaugoto būsto“ paslauga. Šios paslaugos tikslas – suteikti apgyvendinimą ir pagalbą asmeniui namų aplinkoje, kai reikalinga organizuoti paslaugas bendruomenėje, siekiant kompensuoti, atkurti, ugdyti, palaikyti ir plėtoti asmens socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius. Teikdama šią paslaugą, organizacija apgyvendintų R. P. bute ir su socialinio darbuotojo pagalba padėtų jam tvarkytis buityje, kreiptis į gydytojus, administruoti gaunamas išmokas, spręsti kitas kylančias problemas. Šiuo metu laisvų vietų „apsaugoto būsto“ paslaugai „Telšių atjauta“ kol kas neturi, todėl laikinai R. P. būtų teikiamos trumpalaikės socialinės globos paslaugos Dūseikių socialinės globos namuose. Tapti R. P. globėju taip pat išreiškė valią A. V., kuris šiuo metu yra išnuomojęs R. P., jo mamai ir jos draugui dviejų kambarių butą Telšiuose, moka už jį komunalinius mokesčius, bet kaip atlygį už tai visus, jo nuomojamame bute gyvenančius asmenis, vežasi pas save dirbti įvairius ūkio darbus (ravėti, grėbti, sodinti medelius ir pan.). Jo teigimu, jis nori ir gali R. P. suteikti geresnes gyvenimo sąlygas. Socialinės paramos ir rūpybos skyriui jis pateikė raštišką savo sutikimą, taip pat pristatė medicininius pažymėjimus, kuriuose nurodyta, kad jo sveikatos būklė leidžia globoti kitą asmenį. (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbo organizatorės pateiktame A. V. buities tyrimo akte pažymėta, kad jis su mama gyvena dviejų aukštų name, verčiasi iš turimos individualios veiklos pajamų. Viešvėnų seniūnijos darbuotoja negali atsakyti, ar A. V. gali būti paskirtas R. P. globėju, nes, jos duomenimis, jie bendrauja neseniai, neaišku, koks judviejų tarpusavio ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. mama J. P. nesirūpina sūnaus sveikatos būkle, jo socialiniu saugumu, neužtikrina asmeninės higienos laikymosi, Socialinės paramos ir rūpybos skyrius nesiūlo jos kandidatūros tapti sūnaus R. P. globėja.

Suinteresuoto asmens Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubo „Telšių atjauta“ atstovas K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad klubas sutinka ir nori tapti neveiksniu pripažinto R. P. globėju. Jo vadovaujamas klubas „Telšių atjauta“ įsikūrė 2015 m. Klubas dirba su asmenimis, turinčiais psichinę negalią. Klubo praktikoje nėra buvę atvejų, kad jis, kaip institucija, būtų paskirtas globėju. Tačiau nemano, kad tokiai galimybei yra kliūčių. Klubas teikia „apsaugoto būsto“, „socialinių dirbtuvių“ ir „įdarbinimo su pagalba“ paslaugas. Paslaugos yra teikiamos ne tik klubo nariams. R. P. šiuo metu svarbiausia gyvenamasis būstas, užimtumas dienos metu, gyvenimas pagal tam tikras taisykles ir kontrolė. Mano, kad klubas visa tai jam galėtų suteikti. R. P. yra realiausias kandidatas, kad jam būtų teikiama „apsaugoto būsto“ paslauga. Tokiu atveju jis turėtų savo atskirą kambarį, jį prižiūrėtų socialinė darbuotoja. Atsižvelgiant į R. P. būdą, mano, kad su R. P. pavyktų rasti bendrą kalbą. Pažymėjo, kad bendradarbiaujant su Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriumi, klubui „Telšių atjauta“ teikiant „apsaugoto būsto“ paslaugą, būtų galimybė R. P. gyventi kartu su mama J. P., tačiau jos sveikatos būklė taip pat turi atitikti tam tikrus kriterijus, jai turi būti nustatyta diagnozė su „F“ raide.

Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad nori ir sutinka tapti neveiksniu pripažinto R. P. globėju. Papildomai nurodė, kad užsiima kaimo turizmu, veikla, susijusia su nekilnojamuoju turtu, yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas. Su R. P. tėvu mokėsi vienoje mokykloje. Matydavo R. P. Telšiuose vaikščiojantį gatvėmis. Dažnai duodavo jam pinigų. Neseniai artimiau su R. P. susipažino per mieste vykusią šventę. Kai mirė R. P. močiutė, jo mamos J. P. mama, paskolino jai pinigų laidotuvėms. Nuvažiavęs į kaimą, kur tuo metu gyveno R. P. su mama, pamatė, kokiomis baisiomis sąlygomis jie gyvena. Tada (duomenys neskelbtini), išnuomojo jiems butą, nupirko baldų, kitų daiktų. Su P. šeima bendrauja apie dvi savaites. R. P. buvo labai išsekęs, šiuo metu situacija pasikeitė į gerąją pusę. R. P. nėra agresyvus, normalios nuovokos, tik jaučia didelę baimę, kad gali būti perduotas kurios nors institucijos globon. Kadangi jis netoleruoja alkoholio, su R. P. ir jo mama nebegyvena pastarosios sugyventinis. Kiekvieną rytą jis paima R. P. ir J. P. iš jų gyvenamosios vietos ir atsiveža pas save. Čia jie nuo 8 val. iki 17 val. dirba įvairius ūkio darbus. Pas jį jie gauna šilto maisto. Pasibaigus darbams jis juos parveža atgal į Telšius. Kartu su juo gyvenanti jo mama neprieštarauja jo norui tapti R. P. globėju.

Teismo posėdžio metu J. P. parodė, kad šiuo metu su sūnumi R. P. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Už šio buto nuomą moka A. V., pas kurį ji ir sūnus dirba įvarius ūkio darbus. A. V. pats jai pasiūlė darbą ir geresnes gyvenimo sąlygas. Pas A. V. jie dirba nuo 8 iki 17 val. Maistas jiems duodamas tris kartus per dieną. Maistą gamina A. V. mama, kartais padeda ir ji. Tiek ji, tiek sūnus R. yra patenkinti gyvenimo ir darbo sąlygomis. Prieš mamos mirtį ji du kartus per savaitę lankydavo dainavimo užsiėmimus. R. labai patinka ūkio darbai. Sūnui reikalinga kasdienė priežiūra. Jis nemoka gaminti valgio, nemoka naudotis skalbimo mašina ir kita buitine technika. Sūnui yra mokama išmoka dėl neįgalumo iš našlaičių pensija. Per mėnesį jo gaunamos pajamos sudaro apie 340 Eur, kuriuos ji skiria sūnaus priežiūrai.

Neveiksniu pripažintas R. P. parodė, kad šiuo metu gyvena dviese su mama mieste. Dirba įvarius ūkio darbus, kurie nėra labai sunkūs, jam patinka. Valgo pas žmogų, pas kurį darbuojasi. Namuose taip pat turi pakankamai maisto. Kai jis buvo apgyvendintas kažkokioje įstaigoje, jam nepatiko, nes kartu gyvenę asmenys vertė atlikti įvairius namų ūkio ruošos darbus, tyčiojosi iš jo.

Neveiksniu pripažinto R. P. atstovė Rasa Valiukienė teismo posėdžio metu R. P. globėju prašė skirti Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubą „Telšių atjauta“. Mano, kad klubo teikiamos paslaugos užtikrintų ne tik R. P. užimtumą, bet ir jo laisvalaikį, geriausiai atitiktų jo interesus. Pažymėjo, kad A. V. siekis tapti R. P. globėju yra nulemtas jo paties savanaudiškų interesų. Paskyrus A. V. R. P. globėju, yra didelė tikimybė, kad R. P. dėl atliekamų darbų bus išnaudojamas. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad A. V. nėra nepriekaištingos reputacijos.

Liudytoja E. R. parodė, kad dirba Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klube „Telšių atjauta“ socialine darbuotoja. Papildomai paaiškino, kad klubas trys metai vykdo „apsaugoto būsto“ paslaugą. Paslauga teikiama psichikos ir intelekto negalią turintiems asmenims. Šiuo metu „apsaugoto būsto“ paslauga yra teikiama šešiems asmenims, kurie po du gyvena trijuose butuose. Ji dirba su keturiais asmenimis, jos kolegė – su dviem. Šie žmonės gyvena su daline priežiūra. Paslaugos yra teikiamos pagal poreikį. Gyventojai yra lankomi, registruojami pas gydytojus, ieškoma jiems darbo, palydima juos į įvairias institucijas, ugdomi jų socialiniai įgūdžiai. Stengiamasi šiuos asmenis integruoti į visuomenę. Vykdant „apsaugoto būsto“ paslaugą maitinimas nėra teikiamas, gyventojai patys gamina maistą. Yra bendravusi su R. P.. Jis jai pasirodė ramus, linksmas. Jeigu R. P. būtų teikiama „apsaugoto būsto“ paslauga, jis su dar trimis asmenimis gyventų bute, jam būtų suteiktas atskiras kambarys. Taip pat būtų užtikrinamas jo užimtumas.

Išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus atstovė Neringa Ubartienė teismo posėdyje palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad skyrius rekomenduoja R. P. globėju skirti Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubą „Telšių atjauta“. Skyrius su šia institucija glaudžiai bendradarbiauja, todėl mano, kad klubą paskyrus R. P. globėju šis bendradarbiavimas tęstųsi toliau. Skyrius nėra gavęs nusiskundimų dėl klubo „Telšių atjauta“ veiklos. Negali rekomenduoti A. V. kaip R. P. globėjo, nes nepažįsta šio asmens ir kyla abejonės, kad R. P. gali būti išnaudojamas.

Dėl globos nustatymo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. CK 3.238 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. reikalinga globa Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendime nurodytose srityse, nes jis dėl psichikos sveikatos būklės šiose srityse negali suprasti savo veiksmų esmės, juos valdyti ir savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei atlikti pareigų. Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse R. P. teises ir interesus, R. P. nustatytina globa.

Dėl globėjo paskyrimo

CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2008).

Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos išvadoje nurodyta, kad prašymus tapti R. P. globėjais pateikė Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubas „Telšių atjauta“ ir A. V.. Išvadą teikianti institucija R. P. globėju rekomenduoja skirti Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubą „Telšių atjauta“.

Iš bylos duomenų matyti, kad Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubas „Telšių atjauta“ yra pateikęs rašytinį sutikimą būti paskirtas R. P. globėju. Iš valstybės įmonės Registrų centro pažymos ir klubo įstatų matyti, kad Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubas „Telšių atjauta“ yra nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas yra vykdyti psichikos negalią turinčių žmonių neformalųjį ugdymą, atstovauti ir ginti klubo narių pilietines, socialines ir ekonomines teises; skatinti lygias galimybes, kurti ir įgyvendinti neįgaliųjų asmenų medicininę, profesinę reabilitaciją, socialinę integraciją ir kitas programas, atsižvelgiant į klubo narių poreikius, interesus, galimybes. Klubo „Telšių atjauta“ pirmininkas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad klubas savo paslaugas teikia ne tik klubo nariams, todėl neveiksniu pripažintam R. P. turi galimybes suteikti gyvenamąjį būstą, organizuoti jo užimtumą ir pagal poreikius užtikrinti jo priežiūrą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. V. taip pat pateikė rašytinį sutikimą būti paskirtu R. P. globėju. A. Kojelės individualios įmonės medicininiame pažymėjime nurodyta, kad A. V. gali globoti neįgalų asmenį. Uždarosios akcinės bendrovės Žemaitijos psichikos sveikatos centro medicininiame pažymėjime nurodyta, kad A. V. nebuvo teiktos pirminės asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį ir administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. V. neteistas (teistumas išnykęs), ne kartą baustas administracine tvarka. Iš buities tyrimo akto matyti, kad A. V. užsiima individualia veikla, su mama gyvena name (duomenys neskelbtini). Buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Šiuo metu R. P. su mama J. P. pas A. V. dirba įvairius ūkio darbus, A. V. jiems suteikia gyvenamąjį būstą ir maitinimą.

Iš šių byloje esančių įrodymų matyti, kad tiek Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubas „Telšių atjauta“, tiek A. V. atitinka globėjams keliamus reikalavimus.

Sprendžiant dėl globėjo paskyrimo R. P., teismas atsižvelgia, kad pripažintas neveiksniu R. P. nuo pat gimimo gyvena su mama J. P.. Nors J. P. dėl socialinių įgūdžių stokos visapusiškai nesugeba užtikrinti sūnaus interesų, tačiau juos sieja emocinis ryšys, J. P. pagal savo galimybes suteikia kasdieninę sūnaus priežiūrą. Šiuo metu tiek R. P., tiek J. P. dirba pas A. V., kuris jiems suteikė gyvenamąjį būstą, abu teismo posėdžio metu patvirtino, kad jiems suteikiamas ir maitinimas. Iš asmens/šeimos aplankymo akto matyti, kad dabartinėje R. P. gyvenamojoje vietoje sąlygos yra geros, R. P. ir J. P. turi po atskirą kambarį, butas yra su baldais ir buitine technika. Apklaustas teismo posėdyje R. P. nurodė, kad jam patinka dirbti pas A. V., šias aplinkybes patvirtino ir jo mama J. P.. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo veinareikšmiškai išvadai dėl A. V. neigiamos charakteristikos. Nors A. V. turi galiojančių administracinių nuobaudų, jis yra kaimo bendruomenės pirmininkas, siekia pagerinti R. P. gyvenimo sąlygas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad R. P. yra išnaudojamas ar kitaip būtų pažeidžiamos jo teisės.

Kaip nurodyta prieš tai, Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubas „Telšių atjauta“ taip pat atitinka globėjui keliamus reikalavimus. Klubo pirmininko teigimu, klubas „Telšių atjauta“ turi visas galimybes užtikrinti R. P. gyvenamąjį būstą, užimtumą ir jo priežiūrą, klubas turi didelę patirtį dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis. Vis dėl to, teismo vertinimu, šiuo atveju reikia atsižvelgti, kad klubas „Telšių atjauta“ neturi patirties būnant neveiksniu pripažinto asmens globėju. Iš teismo posėdžio metu duotų liudytojos E. R. paaiškinimų matyti, kad asmenys, kuriems teikiama „apsaugoto būsto“ paslauga, turi patys gaminti maistą, pasirūpinti savo buitimi ir higiena, jiems nėra teikiama visapusiška priežiūra, kokios, teismo manymu, reikia neveiksniu pripažintam R. P.. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. P. globėju paskyrus Žemaitijos žmonių su psichikos negalia klubą „Telšių atjauta“, R. P. būtų išskirtas su mama, kas galimai šiuo metu neatitiktų R. P. interesų ir turėtų jam neigiamos įtakos. Tokią išvadą leidžia daryti civilinės bylos Nr. e2YT-47-671/2022 duomenys, kad 2021 m. kovo mėnesį apgyvendinus R. P. viešosios įstaigos „Gyvenk kartu“ grupiniuose gyvenimo namuose, praėjus mėnesiui jis grįžo gyventi pas mamą J. P.. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. V. paskyrimas globėju šiuo metu labiausiai atitiks pripažinto neveiksniu R. P. interesus ir užtikrins jo teisių apsaugą, todėl A. V. skirtinas R. P. globėju tose srityse, kuriose jis pripažintas neveiksniu (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 507 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymi, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius, būdama institucija, kuri prižiūri globą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), turi prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip paskirtas globėjas atlieka savo, kaip globėjo, funkcijas, ir jei atsiranda aplinkybės, dėl kurių negali toliau būti globėju – kreiptis į teismą dėl globėjos pakeitimo.

Nutartis dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo skubiai vykdytina (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 491, 493, 496, 508 straipsniais,

nutaria:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintam neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); darbinių teisinių santykių srityje; pilietinių teisių srityje (teisė būti išrinktam, balsavimo teisė); asmens gebėjimo kreiptis į viešojo administravimo institucijas bei teismą srityje, nustatyti globą ir jo globėju šiose srityse paskirti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Nutartį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

A. V. išaiškinti globėjo teises ir pareigas, kad jis yra globotinio atstovas pagal įstatymą, ir gina globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti globotinio vardu ir interesais visus būtinus sandorius, globėjas privalo informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo, globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo globėjo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių, neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais, globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.