- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-30
- Bylos Nr.
- 1-94-972/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08698-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Nukentėjusysis
- A. C.
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Advokatai
- Artūras Vitkus, Regina Bertašienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vykdanti individualią veiklą (dirba kirpėja), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. Š. smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų: 2025-03-09, apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia, tempdama už plaukų, paguldė A. C. ant žemės bei kumščiu sudavė penkis smūgius į veido sritį ir pirštais spaudė abiejų akių vokus, taip padarydama A. C. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko srityje ir du išrautų plaukų plotus galvos plaukuotoje dalyje dešinio smilkinio ir kaktos-momens kairėje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji L. Š. apklausta teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2025-03-09, apie 14 val. ėjo į parduotuvę pirkti maisto produktų ir prie parduotuvės susitiko su pažįstamu V. V.. Jie kartu priėjo pasikalbėti su kitu pažįstamu G. K.. Jie perėjo per gatvę prie miškelio, prie takelio, kur vėliau įvyko incidentas. Jiems bendraujant, iš už krūmų pasirodė A. C.. Ji (kaltinamoji) iš karto jai pasakė nesiartinti, nes matė, jog ši yra neblaivi (tai suprato iš jos elgesio). A. C. pradėjo į ją spjaudyti, bet nepataikė, ir kažką sakyti, todėl ji (kaltinamoji) liepė jai nelįsti. Nukentėjusioji dažnai vaikšto neblaivi ir elgiasi neadekvačiai, spjaudosi, jos elgesys žinomas Melnragėje, ją dažnai sumuša už spjaudymąsi. Įvykio dienos išvakarėse ji (kaltinamoji) buvo susitikusi su A. C. prie „Statoil“ degalinės, kuri yra prie sankryžos važiuojant į Melnragę. Tąkart ji (kaltinamoji) taip pat buvo su šunimi ir laukė išsikvietusi taksi vykti namo. A. C. prašėsi paimama kartu, tačiau elgėsi iššaukiančiai, kabinėjosi prie vyrų, todėl ji atsisakė ją kartu parvežti namo. Aptariamo įvykio metu ji (kaltinamoji) mėtė pagaliukus savo šuniui, kad šis pabėgiotų, nuolat nelotų, o ji galėtų pasikalbėti su G. K.. Po kurio laiko G. nuėjo į parduotuvę, o ji (kaltinamoji) liko jo laukti, tad jis paties įvykio nematė, įvykį matė tik V. V.. Tuo metu A. C., būdama kiek atokiau, iš pradžių bandė žaisti su jos (kaltinamosios) šunimi (prancūzų buldogu), mėtydama jam pagaliuką, tačiau vėliau, paėmusi už antkaklio, pradėjo šunį kelti į viršų. Šuo buvo keliamas taip, jog jo visos letenos nebesiekė žemės, todėl ji (kaltinamoji) suprato, kad gyvūnas yra smaugiamas (šuo nelengvas, sveria apie 12 kg). Pamačiusi tai, ji (kaltinamoji) pradėjo šaukti A. C., kad ši paleistų šunį, tačiau ji neklausė. Tuomet ji (kaltinamoji) pribėgo ir bandė atimti šunį, tuo metu A. C. griebė jai už plaukų, ji (kaltinamoji) griebė atgal, bandė nustumti nuo savęs A. C.. Dėl to jos abi nugriuvo ant žemės. Joms nugriuvus ant žemės, ji (kaltinamoji) vis dar buvo įsikibusi A. C. į plaukus. Iš karto į konfliktą įsikišo V. V., jis buvo per vidurį, laikė A. C. ir jas išskyrė, po to jos abi atsistojo. A. C. ir toliau agresyviai puolė, todėl V. V. ją laikė. Konfliktas truko labai trumpai, t. y. vos kelias sekundes, nes jos buvo greitai išskirtos. Tada A. C. klykdama pabėgo. Ji nesudavė A. C. jokių smūgių ir nespaudė akių, taip pat jos rankose neliko išrautų plaukų kuokštų, ji nebuvo taip stipriai įsikabinusi į plaukus, kad būtų galėjusi juos išrauti. Nugriuvusios jos gulėjo pusiau ant šono, o ji A. C. už plaukų prispaudusi nelaikė. A. C. pažįsta kaip kaimynę, jų santykiai nebuvo draugiški. Tarp jų anksčiau yra buvę konfliktų, nes A. C. ne kartą yra lindusi prie jos šuns, nors buvo perspėta to nedaryti. Tai dažniausiai vykdavo, kai A. C. būdavo stipriai išgėrusi, o vėliau atsiprašydavo ir žadėdavo taip nebesielgti. Ji (kaltinamoji) įvykio metu pati alkoholio nevartojo, buvo blaivi. Iš pradžių jai (kaltinamajai) neatrodė, kad įvykio dieną A. C. būtų piktybiškai nusiteikusi prieš jos šunį. Konflikto metu ji pati (kaltinamoji) sužalojimų nepatyrė ir į gydymo įstaigas nesikreipė. Dėl šuns į veterinarus nesikreipė, tačiau kelias dienas po įvykio šuo nenorėjo žaisti, buvo vangus, matyt, dėl įvykio metu patirto streso. Tiek įvykio dienos išvakarėse susitikimo prie degalinės metu, tiek A. C. išlindus iš už krūmų, ji (kaltinamoji) nepastebėjo jokių A. C. sužalojimų. Su bylos medžiaga susipažino ir matė, kokie sužalojimai buvo nustatyti A. C., tačiau mano, kad jie galėjo atsirasti vėliau, nes, kiek žino iš kitų Melnragės gyventojų, po įvykio A. C. vartojo alkoholį, išgėrusi ji kabinėjasi prie žmonių ir galėjo būti sužalota kitur. Po maždaug 10 min. po įvykio A. C. ją filmavo ir sekė, tačiau tuo metu jokių A. C. sužalojimų nepastebėjo. Filmavimo metu A. C. buvo priėjusi gana arti. Ji (kaltinamoji), kaip kirpėja, gali paaiškinti, jog procedūra, kuri buvo atlikta A. C., yra skirta plaukų slinkimui gydyti, o ne plaukų išrovimo padariniams šalinti, nes tokie pažeidimai gydomi kitais būdais. Ji nesutinka su Valstybinės ligonių kasos ir A. C. pareikštais civiliniais ieškiniais, nes šioje situacijoje nuskriausta jaučiasi būtent ji (kaltinamoji).
Nukentėjusioji A. C. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025-03-09, sekmadienį, esant geram orui, išėjo pasivaikščioti. Vaikščiodama sutiko pažįstamus melnragiškius V. V., Jurijų ir G. K.. Jie bendravo stovėdami miškelyje, kažkas ateidavo, kažkas išeidavo. Prie jų priėjo L. Š. su šunimi, ir visi toliau bendravo. Ji (nukentėjusioji) pradėjo žaisti su šunimi, mėtyti jam pagaliuką, o kiti tuo metu bendravo tarpusavyje. Po kurio laiko visi išsiskirstė, liko tik ji (nukentėjusioji), L. Š. bei V. V.. Ji (nukentėjusioji) norėjo paimti šunį ant rankų ir keldama laikė jį už pilvo, tikrai ne už antkaklio. Tuo metu L. Š. pradėjo ant jos šaukti, todėl ji šunį iškart paleido, tačiau L. Š. kaire ranka sugriebė ją už plaukų. Ji (nukentėjusioji) buvo atsisukusi nugara į L. Š., kai ši ją sugriebė. Laikoma už plaukų ji (nukentėjusioji) dar paėjo kelis žingsnius, po to kaltinamoji ją pargriovė prie medžio ant žemės ir, laikydama už plaukų, smūgiavo dešine ranka. Po to priaugintais nagais ėmė draskyti jos veidą ir spaudė akis. Ji (nukentėjusioji) gulėjo ant nugaros, o kaltinamoji, būdama ant jos viršaus, viena ranka laikė ją už plaukų kuodo (jos plaukai buvo surišti gumele į kuodą), kita ranka jai smūgiavo. L. Š. ją (nukentėjusiąją) laikė prispaudusi prie žemės gana ilgą laiką, smūgiavo ir tik vėliau paleido. Ji (nukentėjusioji) prašė ją paleisti. Jos (nukentėjusiosios) mušimas vyko gana ilgai, bet kiek laiko, tiksliai nurodyti negali. V. V. į konfliktą nesikišo, stovėjo šalia ir viską matė, tačiau nieko nedarė. Vėliau paklausus jo, kodėl nesikišo, šis atsakė, kad būtų buvę dar blogiau ir jai (nukentėjusiajai) būtų buvę išrauta dar daugiau plaukų. Ji (nukentėjusioji) tuo metu neturėjo savo telefono, todėl po įvykio grįžusi namo (ji gyvena netoli įvykio vietos), pasiėmė tuo metu buvusios namie sesers telefoną, pati save nusifotografavo (po to tas nuotraukas iš sesers telefono persisiuntė sau tą pačią dieną 18.10 val. per „Messenger“ programėlę) ir maždaug po 10 min. su sesers telefonu grįžo į įvykio vietą, ją nufilmavo. Tuo metu L. Š. ir V. V. stovėjo ir juokėsi. Po to iš karto vėl grįžo namo, ilsėjosi. Ji neprisimena, ar vaizdo įrašą rodė policijos pareigūnams, tačiau, kiek pamena, policijai pateikė tą pačią dieną darytas nuotraukas. Į policiją ji (nukentėjusioji) kreipėsi tik 2025-03-11, nes po įvykio patyrė didelį stresą ir iš pradžių ten neketino kreiptis, nes pažinojo L. Š. kaip vietinę Melnragės gyventoją, kaimynę, tačiau buvo stipriai sužalota ir sesers paskatinta nusprendė tai padaryti. Ji į policiją buvo nuvykusi 2025-03-10, bet jai pirma patarė nuvykti į ligoninę, ji ilgai užtruko ligoninėje, ten praleido apie pusę dienos. Vėl vykti į policiją buvo per vėlu, nes jau buvo apie 21 val., be to, ji buvo pavargusi, todėl išvyko į namus ilsėtis. Dėl šių priežasčių į policiją rašyti pareiškimo nuvyko kitą dieną. Policijoje ji (nukentėjusioji) buvo apžiūrėta, nufotografuota, o vėliau jos sužalojimus apžiūrėjo ekspertas. Įvykio metu jai į veidą buvo suduota apie 5 kartus, taip pat veidas ir akys buvo apdraskyti nagais bei išpešti plaukų plotai. Išrautus plaukus ji iki šiol saugo maišelyje. Grįžusi namo po įvykio, tą pačią dieną šukuodama plaukus, išėmė plaukų kuokštus, kurie buvo likę jos plaukų gumelėje. Įvykio vietoje buvę asmenys, taip pat ir ji pati, buvo neblaivūs. Įvykio dieną ji buvo išgėrusi vieną skardinę alaus ir 200 ml buteliuką putojančio vyno. Nuo įvykio dienos iki kreipimosi į policiją ji gyveno įprastą gyvenimą ir jokių kitų incidentų nepatyrė, nebuvo sumušta jokio kito asmens. Medicininiuose dokumentuose ir specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai yra būtent šio įvykio pasekmė. Nors medicininiuose dokumentuose apie išrautus plaukus ir nubraižytą veidą nepasisakyta, bet apie tai ji (nukentėjusioji) nurodė policijoje ir pas ekspertą. Fizinį smurtą yra patyrusi ir anksčiau, tačiau tai buvo prieš daug metų. 2025-03-10 ją apžiūrint gydymo įstaigoje, jai buvo nustatytas 0,71 prom. neblaivumas, tačiau kur ir kada vartojo alkoholį, neprisimena. Prašo priteisti 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, nes dėl išrautų plaukų jai buvo taikytas gydymas – specialių vaistų leidimas adata bei vitaminų vartojimas, skatinantis plaukų ataugimą. Po įvykio išrautų plaukų plotai buvo aiškiai matomi, tačiau ji juos maskuodavo šukuosena. Yra nustatytas 5 procedūrų kursas, iš kurių atliko 2, o likusių 3 neatliko, nes buvo išvykusi. Vienos procedūros kaina yra 100 Eur, tačiau ji iš anksto sumokėjo 500 Eur už visą kursą ir planuoja jį užbaigti. Plaukai jau yra ataugę, bet dar ne visi ir ne iki tokio ilgio, kokie buvo. Prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes patyrė didelį stresą, dėl sužaloto veido negalėjo pasinaudoti gautu darbo pasiūlymu, taip pat patyrė diskomfortą dėl išrautų plaukų. Šiuo metu ji nedirba. Su V. V. jos nesieja artimi santykiai, nors jis yra ją įsimylėjęs. Kartais, kai jos tėvo ir sesers nebūdavo namuose, ji leisdavo V. V. pas ją apsistoti, pagyventi iš draugiškumo, nes gyvena dideliame name su daug kambarių, už tai jokio atlygio neprašydavo, įvykio metu jis jos namuose negyveno, nes buvo sesuo ir tėvas.
Liudytojas V. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. Š. ir A. C. yra jo draugės. 2025-03-09 jis leido laiką kartu su jomis. L. Š. yra jo bičiulė, o A. C. – simpatija, su kuria jį sieja meilės ryšiai, tačiau jie kartu negyvena. Apie jų ankstesnius santykius jis (liudytojas) kalbėti nenori, nes tai yra jų asmeninis reikalas. Iš pradžių tą dieną jis buvo su L. Š., vėliau paskambino A. C., ji atėjo pas juos. Kaip tiksliai įvyko konfliktas, jis nežino, visi tiesiog stovėjo, ir merginos susipyko. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, jis taip pat nežino. Kuri mergina kokius veiksmus atliko, jis nesakys. Susipykimas pasireiškė žodiniu konfliktu, daugiau apie situaciją jis nieko nežino. Jis įvykio nestebėjo, nes galbūt tuo metu kalbėjo telefonu ar buvo užsiėmęs kita veikla, todėl jam nebuvo įdomu, kas vyksta. Dėl to negali nurodyti, ar kas nors buvo nuskriaustas ar patyrė žalą. A. C. atėjus pas juos, ji nebuvo sužalota. Ar po konflikto kas nors patyrė sužalojimų, jis nežino. Jis nematė nei G. K., nei savo draugo, vadinamo Jura. Įvykio metu alkoholio jis (liudytojas) nevartojo, taip pat jo nevartojo ir L. Š., jie tiesiog kalbėjosi.
Liudytojas S. S. (S. S.) apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąją L. Š., tiek nukentėjusiąją A. C., nes visi gyvena Melnragėje. Įvykio dieną kartu su D. Š. buvo išėję pasivaikščioti, o grįždami nusprendė užsukti į barą išgerti alaus. Įvykis įvyko kovo mėnesį, sekmadienį, šiek tiek po 15 val., nes jau buvo uždaryta parduotuvė, jie ėjo į barą. Tą dieną tiek jis, tiek D. Š. buvo pavartoję alkoholio, t. y. išgėrę po porą butelių alaus. Eidami jie pamatė prie pėsčiųjų tako stovinčius L. Š., A. C. ir V. V., tačiau nesustoję nuėjo toliau. Netrukus jis (liudytojas) su D. Š. išgirdo sucypiant šunį, todėl atsisuko ir pamatė, kad A. C., laikydama už antkaklio, yra pakėlusi šunį taip, jog šio kojos nesiekė žemės. Tuomet L. Š. pradėjo šaukti, kad ši paleistų šunį, ir bandė jį atimti iš A. C.. L. Š. atėmus šunį, A. C. kibo jai į plaukus, o ši atsakė tuo pačiu – abi moterys susikibo už plaukų ir nugriuvo ant žemės. V. V. netrukus prišoko prie jų ir jas išskyrė. Viskas įvyko labai greitai, todėl jis nematė, ar buvo suduota smūgių. V. V. kartu su moterimis nebuvo nugriuvęs, jis tik pribėgo ir jas išskyrė, nė vienos iš jų nelaikė. L. Š. ir A. C. stovėjo šonu į jį (liudytoją), o atstumas tarp merginų tuo metu buvo apie 1–2 metrai. Po konflikto A. C. nuėjo parduotuvės ar namų link, o L. Š. su V. V. liko stovėti. Tuo metu jis (liudytojas) su D. Š. nuėjo toliau. Kadangi įvykį stebėjo iš maždaug 10–15 metrų atstumo, jis (liudytojas) nematė, ar A. C. buvo sužalota. Po įvykio jis (liudytojas) su konflikto dalyvėmis nebendravo, nebuvo jų sutikęs nei tą patį vakarą, nei keletą dienų vėliau. Jo subjektyvia nuomone, A. C. nėra maloni bendrauti, todėl jis su ja nebendrauja, tik pasisveikina. Kiek jam žinoma, ji niekur nedirba, o būdama neblaivi yra linkusi elgtis agresyviai, kabinėtis prie žmonių. Tačiau ar įvykio metu A. C. buvo neblaivi, jis nežino. Su L. Š. gyvena kaimynystėje ir bendrauja kaip kaimynai. Kad reikės eiti liudyti, jis (liudytojas) sužinojo iš L. Š. tėvo, kurį buvo sutikęs per kaimynės laidotuves vasarą. Tėvas pasakė, kad yra paduotas pareiškimas. Jis (liudytojas) L. Š. tėvui pasakė, kad jei kas, jis galės paliudyti.
Liudytojas D. Š. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. Š., A. C. ir V. V. jam yra žinomi tik iš matymo kaip Melnragės gyventojai. 2025 m. kovo mėnesį, sekmadienį po pietų, kartu su bičiuliu S. S., dar vadinamu S., ėjo iš 2-osios Melnragės pėsčiųjų ir dviračių taku. Eidami jie išgirdo sucypiant šunį, todėl atsisuko pasižiūrėti, kas vyksta. Atsisukę pamatė, kad dvi merginos yra įsikibusios viena kitai į plaukus. Netrukus jos abi nugriuvo ant žemės, o šalia buvęs vyriškis jas išskyrė. Jis (liudytojas) neprisimena, dėl ko sucypė šuo. Jis matė tik tai, kad merginos buvo įsikibusios viena kitai į plaukus, jokių smūgių sudavimo nepastebėjo. Įvykį jis (liudytojas) stebėjo iš kiek didesnio nei 10 metrų atstumo, todėl nematė, ar kuri nors iš merginų buvo sužalota. Pirmoji į plaukus kibo jaunesnė mergina, t. y. A. C., o L. Š. atsakė tuo pačiu. Vyriškis (V. V.) merginas išskyrė, kai jos jau gulėjo ant žemės, po to abi atsistojo, atsistojusios nesimušė. Nei A. C., nei L. Š. asmeniškai nepažįsta, todėl negali jų apibūdinti. Jis pats nėra Melnragės gyventojas, tik dažnai ten atvažiuoja. Kaip merginos buvo apsirengusios įvykio metu, jis neprisimena.
Liudytojas M. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tiek L. Š., tiek A. C., tačiau pačiame įvykyje nedalyvavo, tik yra girdėjęs iš kitų asmenų, kad įvyko muštynės ir reikalaujama pinigų. Jis pats negyvena Melnragėje, bet dažnai ten lankosi pas draugą ir yra bendravęs tiek su kaltinamąja, tiek su nukentėjusiąja. 2025-03-09 jis (liudytojas) kartu su savo drauge po jos darbo automobiliu važiavo į Melnragę. Sustoję automobiliu prie pėsčiųjų perėjos, apie 17–17.30 val. pamatė per ją einančią A. C., kuri vilkėjo baltą striukę, mūvėjo juodas kelnes, o jos plaukai buvo surišti į kuodą. Jis (liudytojas) jokių akivaizdžių jos sužalojimų nepastebėjo. A. C. perėjus pėsčiųjų perėją, jis (liudytojas) su drauge lėtai važiavo automobiliu, stebėdami jos elgesį. Matė A. C. maždaug iš 1 metro atstumo. A. C. buvo neblaivi, tai jis sprendė iš jos elgesio: ji rėkavo, kabinėjosi prie praeivių, prašinėjo cigarečių. A. C. būdama neblaivi kabinėjasi prie žmonių, spjaudosi, kažkada yra puolusi ir jo draugę, bandė ją tempti už plaukų, tačiau jis jas išskyrė. Todėl, kai tik ji pasirodo, jis pasišalina, vengdamas bendrauti. Jo vertinimu, A. C. yra konfliktiškas, problematiškas asmuo, galima ją pavadinti „Melnragės problema“. Su kaltinamąja L. Š. jis (liudytojas) yra taip pat bendravęs, nors gerai jos nepažįsta, tačiau, jo nuomone, ji nėra tokia kaip A. C.. Apie patį įvykį jis (liudytojas) sužinojo lyg iš G. K., kuris taip pat jame nedalyvavo, todėl detalių nežinojo.
Liudytoja T. I. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji A. C. yra jos sesuo. 2025-03-09, apie 16 val., seseriai grįžus namo, pastebėjo, jog ši yra sumušta. Paklausus, kas atsitiko, A. paaiškino, kad ją sumušė L.. Apie kurią L. kalbama, jai (liudytojai) buvo aišku, nes ją pažinojo kaip kaimynę. Ji (liudytoja) su A. užlipo į antrą aukštą, į vonios kambarį, kur A. pasileido plaukus ir iš visų pusių pradėjo traukti išrautų plaukų kuokštus. Ji (liudytoja) matė, kad ant sesers veido buvo įdrėskimų ir įbrėžimų, akys buvo patinusios, nors tuo metu kraujosruvų dar nesimatė. A. jai paaiškino, kad norėjo paimti ant rankų L. šunį, tačiau L. ją užpuolė. Iš pradžių A. nenorėjo niekur kreiptis, nes L. yra jų kaimynė, tačiau praėjus maždaug parai, ji (liudytoja), pamačiusi dar labiau patinusias ir pamėlinavusias akis, ryškius įdrėskimus, išplikusius galvos plotus, pasiūlė kreiptis į policiją su pareiškimu. Kitą dieną jos kartu nuvyko į policijos įstaigą. Ji (liudytoja) tikėjo sesers pasakojimu, nes ši paprastai nemeluodavo, ji buvo susijaudinusi, verkė. A. į įvykio vietą policijos nekvietė ir iš pradžių ten net nenorėjo kreiptis, nusprendė kreiptis tik pamačiusi sužalojimų mastą. A. sužalojimai buvo nufotografuoti įvykio dieną. Nuotraukas darė pati A., naudodamasi jos (liudytojos) telefonu, nes jos pačios telefonas buvo sudaužytas. Padarytas nuotraukas A. iš karto persisiuntė sau per „Messenger“ programėlę, kad pas ją (liudytoją) nebūtų papildomo šlamšto, nes telefonas senas, turi mažą atmintį. Po įvykio grįžusi namo sesuo nebuvo girta. Laikotarpiu nuo įvykio iki kreipimosi į policiją A. iš namų buvo išėjusi tik trumpam, t. y. parūkyti, į parduotuvę ar pavedžioti šuns, ilgesniam laikui niekur nebuvo išėjusi. Ji (liudytoja) tai žino, nes buvo kartu namuose. Kiekvieną kartą seseriai sugrįžus, ji (liudytoja) nepastebėjo jokių naujų sesers sužalojimų.
Iš 2025-03-11 pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. C. kreipėsi su pareiškimu į policiją, nurodydama, jog 2025-03-09, apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje, ant pėsčiųjų tako, ji sutiko kaimynę L. Š., kuri žodinio konflikto metu tempė jai už pakaušio plaukų, taip paguldydama ją ant žemės, tuomet kumščiu sudavė 5 smūgius į dešinę veido pusę ir nagais sugriebė jai už abiejų akių vokų ir pradėjo jėga spausti jai akis. Be to, kai L. Š. tempė ją ant žemės, panaudodama jėgą, išrovė jai plaukus nuo pakaušio. Dėl tokių L. Š. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1–13).
Iš 2025-03-11 tarnybinio pranešimo dėl sumušto asmens matyti, kad 2025-03-10 23.06 val. Policijos registruojamų įvykių registre gautas VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025-03-10 į ligoninę atvyko A. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog 2025-03-09, apie 16 val. Melnragėje ją sumušė pažįstamas asmuo. Nustatyta diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, nustatytas 0,71 prom. neblaivumas, gydoma ambulatoriškai. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo patikrintas PRĮR, tačiau susijusių įvykių neregistruota (1 t., b. l. 98–100).
Iš 2025-03-11 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta. Užfiksuota, kad adresu Audros g. 6B, Klaipėda, matoma parduotuvė „Maxima“. Perėjus į kitą Audros g. pusę, priešais minėtą parduotuvę matomas pėsčiųjų takas, kuris tęsiasi į šiaurinę pusę. Minėtas takas šalia Audros g., Klaipėda, ir yra įvykio vieta. Apžiūrėjus įvykio vietą, vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 40–45).
Iš 2025-03-11 asmens apžiūros protokolo ir jo priedo matyti, kad užfiksuoti A. C. padaryti sužalojimai. Ant jos dešinės veido pusės, tiksliau, ant akies apatinio ir viršutinio voko matoma kraujosruva ir patinimas. Apžiūrint A. C. kairę veido pusę, yra akivaizdžiai matoma kraujosruva ant apatinio kairės akies voko. Kairėje veido pusėje matomi 6 odos įdrėskimai ant smilkinio, skruosto ir žandikaulio. Daugiau sužalojimų neužfiksuota (1 t., b. l. 46–54).
Iš 2025-03-10 VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės medicinos dokumentų išrašo matyti, kad A. C. diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas. Ji apžiūros metu nurodė, kad vakar Klaipėdoje, Melnragėje, apie 16 val. ją sumušė pažįstamas asmuo. Apžiūros pradžia nurodyta 17.10 val., užfiksuoti nubrozdinimai veide, kaklo skausmas, stiprėjantis judesio metu, alkotesteriu nustatytas 0,71 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 55).
Iš 2025-03-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 225/2025 (03) matyti, kad, remiantis A. C. 2025-03-17 apžiūra ir tyrimui pateiktų medicininių dokumentų bei ekspertui nurodytų bylos aplinkybių duomenimis, A. C. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies apatinio voko srityje ir 2 išrautų plaukų plotai galvos plaukuotoje dalyje dešinio smilkinio ir kaktos-momens kairėje. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų, turinčių ribotą paviršių, poveikyje, suimant plaukus rankų pirštais bei raunant ir smūginio poveikio į dešinės akies sritį metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Poodinė kraujosruva ir išrautų plaukų plotai susidarė ne mažiau kaip 3 poveikių pasekoje. Sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 59–60).
Iš 2025-04-01–2025-04-02 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti UAB „Maxima LT“ pateikti trys vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo pav. „Camera 39 2025-03-09 13-30-24_741“ pradžia – 2025-03-09 13:30 val., pabaiga – 14:12 val., trukmė – 42:04 min. Vaizdo įraše matyti filmuojamos parduotuvės prieigos, automobilių stovėjimo aikštelė bei dalis gatvės. Vaizdo įrašo 32:46 min. matyti, kaip nuo gatvės (parko) pusės link parduotuvės eina moteris, vilkinti šviesios spalvos kelnes, šviesios spalvos megztinį bei tamsios spalvos striukę, galimai tai A. C., ji, priėjusi prie parduotuvės įėjimo, šiek tiek pastovi ir tuomet įeina į parduotuvę. Vaizdo įrašo 35:02 min. matyti, kaip nuo gatvės (parko) pusės link parduotuvės eina moteris, vilkinti tamsios spalvos striukę, kartu su vyru, vilkinčiu šviesios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, kartu vedasi rudos spalvos šunį. Minėta moteris galimai yra L. Š.. Moteris, priėjusi prie parduotuvės, kurį laiką pastovi prie įėjimo, o tuomet įeina į parduotuvę. Lauke lieka stovėti minėtas vyras. Vaizdo įrašo 36:48 min. iš parduotuvės išeina moteris, galimai A. C., ji prieina prie vyro, matyti, kad kažką kalba, tačiau vaizdo įrašas yra be garso, o tuomet nueina už parduotuvės, kur vaizdo kamera nefiksuoja. Vaizdo įraše nesimato, ar L. Š. bei A. C. yra sužalotos dėl prastos vaizdo įrašo kokybės. Kituose vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 95–97).
Iš 2025-04-24 akistatos protokolo matyti, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiosios A. C. ir kaltinamosios L. Š.. A. C. akistatos metu parodė, kad 2025-03-09, apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), ją sužalojo L. Š.. Viskas įvyko priešais parduotuvę „Maxima“, kitoje kelio pusėje, miškelyje, prie pėsčiųjų tako. Ji stovėjo minėtoje vietoje su žmonių kompanija, tikslių žmonių anketinių duomenų nežino, vienas iš jų buvo V. V. bei Jura. Prie jų priėjo L. su savo šunimi. Toliau laiką leidžiant visiems kartu, su L. jokio konflikto nebuvo. Kažkuriuo momentu ji sugalvojo pakelti L. šunį ant rankų, šunį buvo paėmusi už pilvo. Nespėjusi atsistoti su šuniu rankoje, išgirdo, kaip L. pradėjo sakyti, kad ji paleistų jos šunį. Tai išgirdusi, ji iškart jį paleido ant žemės. Tuo metu, kai ėmė šunį, ji stovėjo nugara į L. ir tik tuomet, kai padėjo šunį ant žemės, pajuto, kad ją L. sugriebė su kaire ranka už plaukų ir tempė link žemės, dėl to ji (A. C.) pargriuvo. Gulėdama ant žemės, ant nugaros, ji veidu buvo atsisukusi į L.. Jai gulint ant žemės, L. toliau laikė jos plaukus su kaire ranka, o su dešine ranka smūgiavo į veido sritį. Kiek tiksliai buvo smūgių, nepamena, bet galimai penki. Po smūgių L. ėmė jos veidą braižyti savo nagais, kiek kartų buvo jai įbrėžta, negali pasakyti, nepamena. Taip pat tuo metu .L jai dešinės rankos piršto nagu spaudė jos dešinę akį. Viso šio konflikto metu ji (A. C.) kartojo L., kad ją paleistų. L. jai nieko nesakė. Konfliktas baigėsi, kai L. ją paleido. Atsistojusi nuo žemės, iškart išėjo namo. Kartu buvę asmenys nieko nedarė, tiesiog stovėjo, nebandė jų išskirti. Kol L. ją laikė už plaukų, ji su rankomis bandė L. nuo savęs nustumti. Ji L. už plaukų netempė, smūgių nesudavė, kojomis nespyrė. Įvykio metu ji pajuto fizinį skausmą. Grįžusi namo, pastebėjo kraujosruvas po abiem savo akimis, įdrėskimus ant veido bei išrautų plaukų kuokštus. Įvykio metu L. šuns ji nesmaugė ir nesiekė jo kitaip sužaloti.
L. Š. akistatos metu parodė, kad 2025-03-09, apie 15 val., ji prie parduotuvės „Maxima“ susitiko su V. V., ir jie kartu perėjo į kitą kelio pusę. Priešais parduotuvę „Maxima“, einant link Vaivos g., prie pėsčiųjų tako sustojo, kur stovėjo G. K., ir tuoj pat pamatė Aną. Tik susitikusi su A., jai iškart pasakė, kad prie jos nesiartintų, laikytųsi atstumo, nes anksčiau yra turėjusi konfliktų, todėl nenorėjo turėti problemų. Kažkuriuo metu G. išėjo, ir ji (L. Š.) liko viena su A. ir V., kai A. jai iš rankų pagriebė skardinę, pradėjo aplink lakstyti, šūkauti ir kažkuriuo momentu priėjusi prie jos, tikslaus atstumo negali nurodyti, bet buvo apie 1,5–2 metrų atstumu, bandė ją apspjauti, tačiau ji spėjo pasitraukti. Tuomet ji supyko ir pradėjo A. vadinti nenormalia, sakyti, kad ji elgiasi nenormaliai. Tuomet A. nuo jos pasitraukė. Tuomet nusisuko nuo visų su tikslu nuo žemės pasiimti savo pirkinių maišo. Atsisukusi į A., pamatė, kad ji yra pasilenkusi prie jos šuns. Iš pradžių pagalvojo, kad su juo žaidžia, tačiau po to pastebėjo, kad A. jos šunį laiko už antkaklio ir jį kelia į viršų. Šuns galinės kojos buvo ant žemės, o priekinės kabojo ore, ir buvo matyti, kad šuo su kojomis bando atsiremti į kokią nors atramą. Ar tuo metu šuo skleidė kokį garsą, nepamena. A. tuo metu stovėjo šonu į ją. Tada ji pribėgo prie A., kuri nuo jos buvo nutolusi apie 3–4 metrus, ir iš jos rankų griebė savo šunį, tuo metu netyčia ją pastūmė. Jos tikslas buvo iš A. paimti savo šunį. Tada iškart pajuto, kad A. jai sugriebė už plaukų, nepamena, ar šunį spėjo padėti ant žemės. Pajutusi, kad A. ją laiko už plaukų, ji ją taip pat sugriebė už plaukų. Šalia buvęs V. iš karto ėmė jas skirti, bandė įsitepti tarp jų. Kol laikė viena kitą už plaukų, nuolat kartojo viena kitai, kad paleistų plaukus, su V. susitarė, kad kol jis laikys A., jos viena kitai paleis plaukus. Kai tik pajuto, kad A. paleidžia jos plaukus, ji ją irgi paleido. Kol laikė viena kitą už plaukų, buvo parkritusios ant žemės. Po grumtynių A. iš karto pasišalino link parduotuvės „Maxima“, o ji liko kartu su V. iki tol, kol susirinko savo daiktus, ir kartu nuėjo link parduotuvės. Grumtynių metu A. nelaikė prispaudusi prie žemės, jai į veidą nesmūgiavo, akių nespaudė bei nagais veido nebraižė. A. sužalojimai galėjo atsirasti po grumtynių, tačiau jie nebuvo padaryti tyčia. Kokie sužalojimai buvo padaryti A., ji nežino, nes ši iškart pasišalino. Po šio konflikto su A. ant jos (L. Š.) veido taip pat buvo apibraižymų, tačiau ji dėl to į policiją bei medikus nesikreipė. Viso šio konflikto metu nesiekė A. sutrikdyti sveikatos ar ją sužaloti, konfliktas įvyko dėl jos šuns. Įvykio metu daugiau aplink jas pažįstamų žmonių nebuvo, tik V. ir G., kuris prieš įvykį išėjo (2 t., b. l. 9–13).
Iš 2026-01-08 pateiktos laikmenos su nuotraukomis matyti, kad A. C. pateikė teismui po aptariamo įvykio 2025-03-09 darytas savo veido nuotraukas, kuriose užfiksuoti jai įvykio metu padaryti sužalojimai ir kurias ji iš sesers telefono persisiuntė sau 2025-03-09 18.10 val. per „Messenger“ programėlę (2 t., b. l. 90–91).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, konstatuoja, kad kaltinamosios L. Š. kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra įrodyta. Kaltinamoji L. Š. viso proceso metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, jog A. C. kėlė jos šunį už antkaklio, taip jį smaugdama, todėl ji tik bandė atimti šunį, tuo tarpu A. C. jai sugriebė už plaukų, į tai ji atsakė tuo pačiu ir abi nugriuvo ant žemės, po to V. V. jas išskyrė. Kaltinamoji neigė sudavusi smūgius nukentėjusiajai į veidą, braižiusi veidą, spaudusi akių vokus ar tyčia rovusi plaukus, taip pat teigė, kad nukentėjusiosios sužalojimai galėjo atsirasti vėliau kitomis aplinkybėmis. Tačiau tokia kaltinamosios versija nėra patvirtinama kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o yra jų paneigiama ir vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pirmiausia teismas pažymi, kad pats fizinio kontakto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios faktas byloje iš esmės nėra ginčijamas. Ir kaltinamoji L. Š., ir nukentėjusioji A. C. patvirtino, jog 2025-03-09 prie pėsčiųjų tako priešais parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini), tarp jų įvyko konfliktas, fizinis kontaktas, todėl plačiau pasisakytina dėl paties konflikto pobūdžio, intensyvumo, kaltinamosios veiksmų turinio ir jų pasekmių.
Teismo vertinimu, nukentėjusiosios A. C. parodymai dėl esminių aplinkybių iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu. Ji nurodė, kad paėmus ant rankų kaltinamosios šunį, kaltinamoji ėmė ant jos šaukti, liepdama šunį paleisti, o jai jį paleidus, L. Š. sugriebė ją iš nugaros už plaukų, pargriovė ant žemės, laikė už plaukų ir smūgiavo į veido sritį, taip pat nagais braižė veidą ir akis bei rovė plaukus. Tokį įvykio mechanizmą nukentėjusioji išdėstė ne tik teisiamajame posėdyje, bet ir 2025-03-11 pareiškime policijai apie nusikalstamą veiką, kuriame nurodė, kad L. Š. tempė ją už pakaušio plaukų, paguldė ant žemės, kumščiu sudavė penkis smūgius į dešinę veido pusę, nagais sugriebė už akių vokų ir spaudė akis, rovė plaukus. Iš esmės tas pats konflikto mechanizmas buvo patvirtintas ir 2025-04-24 akistatos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios metu, kur nukentėjusioji pakartojo, kad buvo sugriebta už plaukų iš nugaros, pargriauta, ir jai gulint ant nugaros, kaltinamoji viena ranka laikė plaukus, o kita smūgiavo bei braižė veidą, spaudė akių vokus nagais. Nukentėjusiosios parodymai atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (2025-03-11 asmens apžiūros protokolu su foto lentele, 2025-03-10 VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės medicinos dokumentų išrašu, 2025-03-17 specialisto išvada Nr. G 225/2025 (03)) nustatytas faktines bylos aplinkybes. Šie įrodymai pagrindžia nukentėjusiosios nurodytą sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Nors 2025-03-11 asmens apžiūros protokole, 2025-03-10 VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės medicinos dokumentų išraše, 2025-03-17 specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai nėra visiškai tapatūs pagal jų aprašymą, tačiau tokie skirtumai nesudaro pagrindo abejoti pačiu sužalojimų padarymo faktu ar jų kilme. Skirtingi dokumentai buvo sudaryti skirtingu metu skirtingų specialistų ir skirtingais tikslais, todėl juose fiksuoti ne visi identiški sužalojimų požymiai, o tie, kurie konkrečiu momentu buvo akivaizdžiausi ar laikyti reikšmingiausiais. Vertinant šiuos duomenis jų visumoje, darytina išvada, kad jie dera tarpusavyje ir vieni kitus papildo, patvirtindami, jog nukentėjusioji patyrė sužalojimus veido srityje ir galvos plaukuotoje dalyje. Nukentėjusiosios nurodytą sužalojimų atsiradimo mechanizmą pagrindžia ir jos teismui pateiktos fotonuotraukos, kuriose aiškiai užfiksuoti jos veido srityje matomi sužalojimai, atitinkantys nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 90–91). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad šios nuotraukos buvo darytos 2025-03-09 po aptariamo įvykio. Nors atskirose nuotraukose nėra nurodyta jų padarymo data ir laikas, iš pateiktų duomenų matyti, jog jos buvo išsiųstos per „Messenger“ programėlę, kaip nurodė nukentėjusioji, tą pačią dieną po įvykio 18.10 val., o jų turinys yra nuoseklus ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus, jais fiksuotus nukentėjusiosios patirtus sužalojimus. Todėl tai, kad nėra matyti pačių nuotraukų padarymo datos ir laiko (ne jų persiuntimo), nesudaro pagrindo abejoti nuotraukų autentiškumu ar jų padarymo laiku, kvestionuoti jų patikimumo. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos T. I. parodymai. Ši liudytoja nurodė mačiusi nukentėjusiąją grįžusią namo netrukus po įvykio, apie 16 val. Ji nurodė, kad sesuo buvo sumušta, ant veido matėsi įdrėskimai, įbrėžimai, akys buvo patinusios, pasileidusi plaukus, iš visų pusių pradėjo traukti išrautų plaukų kuokštus. Liudytoja taip pat paaiškino, kad sesuo iš karto nurodė, jog ją sumušė L. Š., bei jos (liudytojos) telefonu nusifotografavo jai padarytus sužalojimus ir nuotraukas persisiuntė sau per „Messenger“ programėlę, nes pačios sesers telefonas buvo sudaužytas. Nors T. I. paties įvykio nematė, jos parodymai yra reikšmingi kaip įvykio pasekmių patvirtinimas artimiausiu laiku po įvykio, nes ji nurodė objektyviai matytus išorinius sužalojimų požymius, atitinkančius nukentėjusiosios pasakojimą apie jos patirtus smurtinius veiksmus. Aplinkybė, jog T. I. yra nukentėjusiosios sesuo, savaime nesudaro pagrindo jos parodymus laikyti nepatikimais ir šališkais. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad liudytoja būtų suinteresuota duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, tyčia iškraipyti aplinkybes. Be to, liudytojos parodymai dera kartu su anksčiau aptartais rašytiniais įrodymais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Tuo tarpu kaltinamosios L. Š. aiškinimas, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti vėliau kitomis aplinkybėmis iki jos kreipimosi į medikus ir policiją, teismo vertinimu, yra deklaratyvus ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų apie kokį nors kitą konkretų įvykį tarp 2025-03-09 ir 2025-03-11, kurio metu A. C. būtų galėjusi patirti asmens apžiūros protokole, medicininiuose dokumentuose bei specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų suinteresuota nepagrįstai, melagingai apkaltinti būtent L. Š. jos sužalojimu, nors pastaroji to ir nebūtų padariusi. Priešingai, nukentėjusioji paaiškino, kodėl policijos nekvietė iškart po įvykio į įvykio vietą (neturėjo telefono, jis buvo sudaužytas) ar nesikreipė į policiją tą pačią dieną (iš pradžių ji išvis neketino kreiptis į policiją, nes kaltinamoji yra sena pažįstama, gyvena kaimynystėje, tačiau kitą dieną pamačiusi sužalojimų mastą ir paraginta sesers visgi nusprendė tai padaryti). Tokį nukentėjusiosios aiškinimą patvirtino ir liudytoja T. I.. Todėl ta aplinkybė, kad nukentėjusioji iškart po įvykio nesikreipė į policiją ir medikus, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu, kad ją sužalojo būtent L. Š. aptariamo įvykio metu ir kad aptartuose rašytiniuose įrodymuose fiksuoti būtent šio įvykio metu patirti sužalojimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir kaltinamoji L. Š. akistatos su nukentėjusiąja metu nurodė, kad A. C. sužalojimai galėjo atsirasti po jų grumtynių, tačiau jie nebuvo padaryti tyčia, o teisme ji jau tai neigė.
Teismas nesivadovauja liudytojo V. V. parodymais, nes jis apskritai ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o teisme vengė duoti parodymus, teigdamas, kad abi merginos yra jo draugės, su A. C. jį sieja romantiški santykiai, todėl jis nesakys, kuri mergina kokius veiksmus atliko. Tokie jo paaiškinimai iš esmės neatskleidžia jokių reikšmingų faktinių įvykio aplinkybių. Teismas taip pat nesivadovauja liudytojo M. B. parodymais, nes šis liudytojas įvykio nematė ir jame nedalyvavo, todėl jo parodymai apie patį konfliktą yra išvestiniai, grindžiami ne tiesioginiu įvykio aplinkybių matymu ir suvokimu, o kitų asmenų, taip pat nemačiusių įvykio, pasakojimais. Tokie parodymai neturi savarankiškos įrodomosios vertės nustatant esmines bylos aplinkybes. L. S. S. ir D. Š. parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Abu liudytojai nurodė matę tik dalį konflikto aplinkybių, o jų galimybės tiksliai nurodyti visą įvykio eigą buvo ribotos, nes konfliktą jie stebėjo iš didesnio nei 10 metrų atstumo. Todėl minėtų asmenų parodymais negalima remtis nustatant tikslią viso konflikto eigą, smurtinių veiksmų intensyvumą ar konkretų sužalojimų padarymo mechanizmą, nes šių aplinkybių liudytojai aiškiai nematė ir nepatvirtino.
Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patikimai patvirtina, jog 2025-03-09, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu L. Š. tyčia, tempdama už plaukų, paguldė A. C. ant žemės bei kumščiu sudavė jai penkis smūgius į veido sritį ir pirštais spaudė abiejų akių vokus, taip padarydama A. C. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko srityje ir du išrautų plaukų plotus galvos plaukuotoje dalyje dešinio smilkinio ir kaktos-momens kairėje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji suprato, kad smurtauja prieš nukentėjusiąją, kad tokiais veiksmais ją žaloja, ir taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Net jei A. C. prieš įvykstant konfliktui, kaltinamosios vertinimu, būtų neatsargiai elgusis su jos šunimi, netinkamai jį pakeldama, ar elgusis įžūliai pačios kaltinamosios atžvilgiu (būtų mėginusi apspjauti kaltinamąją), tai nepateisina prieš ją panaudoto fizinio smurto, nešalina baudžiamosios atsakomybės už tai. Nustatyta, kad pati kaltinamoji nepatyrė sužalojimų, kad jos šuo būtų buvęs sužalotas nukentėjusiosios įvykio metu, taip pat nenustatyta, visa tai kartu su aptartomis aplinkybėmis rodo, kad kaltinamoji smurtavo tyčia, nesant būtinosios ginties situacijos.
Dėl BK 37 straipsnio taikymo
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti mažareikšmiškumo instituto ir pripažinti padarytą nusikalstamą veiką mažareikšme, kaip to prašė kaltinamosios gynėja. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, veika gali būti pripažinta mažareikšme tik tuo atveju, kai, nors formaliai ir atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau dėl savo pobūdžio, padarymo būdo, pasekmių bei kaltės formos yra mažo pavojingumo ir nesukelia tokio laipsnio žalos ar grėsmės, kuri pateisintų baudžiamosios atsakomybės taikymą. Toks vertinimas atliekamas kompleksiškai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją – tempė ją už plaukų, pargriovė ant žemės, smūgiavo į veido sritį, braižė ir spaudė akis nagais bei rovė plaukus. Tokie veiksmai pagal savo pobūdį nėra laikytini atsitiktiniais, nepavojingais, priešingai – jie yra akivaizdžiai pavojingi, nukreipti į asmens fizinį neliečiamumą ir sveikatą, jie sukėlė fizinį skausmą bei realiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Smurtas buvo nukreiptas į itin jautrią kūno vietą – veidą, taip pat buvo raunami plaukai, tai sukelia ne tik fizinį skausmą, bet ir akivaizdų diskomfortą bei estetines pasekmes. Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryti konkretūs sužalojimai – poodinė kraujosruva veido srityje bei išrautų plaukų plotai galvos plaukuotoje dalyje, tai pagal specialisto išvadą atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors toks sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie mažesnio pavojingumo nusikalstamų veikų, tai savaime nereiškia, kad jis gali būti laikomas mažareikšmiu. Priešingai, pats įstatymų leidėjas tokio pobūdžio veiką kriminalizuoja, pripažindamas ją pakankamai pavojinga, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teismas taip pat atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes. Konfliktas neapsiribojo momentiniu, minimaliu fiziniu kontaktu, o peraugo į aktyvų fizinį smurtą, kurio metu nukentėjusioji buvo pargriauta ant žemės, tempiama, laikoma už plaukų ir patyrė ne vienkartinį fizinį poveikį į veido sritį. Toks panaudoto smurto intensyvumas nėra būdingas mažareikšmėms veikoms. Vertinant kaltės formą, nustatyta, kad kaltinamoji veikė tyčia, ji suvokė savo veiksmų pobūdį, jų pavojingumą ir sąmoningai panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Tyčinis smurtas prieš kitą asmenį savaime rodo didesnį veikos pavojingumą nei neatsargūs veiksmai, todėl tokios veikos pripažinimas mažareikšme galimas esant visumai aplinkybių, rodančių mažesnį tokios veikos pavojingumą, kurių šioje byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios L. Š. padaryta veika pagal savo pobūdį, pasekmes negali būti pripažįstama mažareikšme, todėl nėra pagrindo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamosios L. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgia į tai, kad L. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamoji neteista, bylos duomenimis, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba – vykdo individualią veiklą. Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajai paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), įpareigojant ją visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji A. C. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 58–60), kuriuo prašė priteisti 1 500 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad L. Š., įvykio metu tempdama jai už plaukų, išrovė jų kuokštą. Dėl to ji buvo priversta atlikti plaukų atstatymo procedūras, už kurias sumokėjo 500 Eur. Įvykio metu jai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytos muštinės žaizdos veide, išrautas kuokštas galvos plaukų, dėl to ji patyrė didelį fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, jaučia vidinį nerimą, todėl neturtinę žalą vertina 1 000 Eur.
Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosios A. C. pareikšto civilinio ieškinio dalies, susijusios su turtinės žalos atlyginimu, konstatuoja, kad šis reikalavimas tenkintinas iš dalies, sumažinant priteistiną sumą iki 200 Eur. Nukentėjusioji prašė priteisti 500 Eur turtinės žalos, nurodydama, kad dėl išrautų plaukų buvo priversta atlikti plaukų atstatymo procedūras, už kurias sumokėjo minėtą sumą. Tačiau teismas pažymi, kad civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti ne tik žalos faktą, bet ir priežastinį ryšį tarp kaltinamosios veiksmų ir patirtų išlaidų, taip pat įvertinti tokių išlaidų būtinumą, pagrįstumą ir protingumą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, tarp jų – išrauti plaukai, todėl iš esmės pripažintina, kad tam tikros išlaidos, susijusios su šių padarinių šalinimu, buvo patirtos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių visos 500 Eur sumos būtinumą ir tiesioginį ryšį su būtent šio įvykio padariniais. Pirma, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jai buvo paskirtas penkių procedūrų kursas, tačiau faktiškai ji atliko tik dvi procedūras, bet sumokėjo visą 500 Eur sumą iš anksto. Taip ji teigė 2025-12-10 teismo posėdžio metu, kai pats įvykis įvyko 2025-03-09. Teismas pažymi, kad civilinėje teisėje atlyginamos tik realiai patirtos ir pagrįstos išlaidos, kurios yra būtinos žalos padariniams pašalinti. Vien aplinkybė, kad sumokėta už visą kursą iš anksto, savaime nereiškia, jog visa ši suma yra laikytina būtina ir tiesiogiai susijusi su padaryta žala, ypač kai dalis procedūrų faktiškai nebuvo atlikta tokį laiko tarpą. Antra, byloje nėra pateikta medicininių duomenų ar specialistų išvadų, patvirtinančių, kad būtent tokio pobūdžio ir apimties procedūros buvo būtinos dėl nustatytų sužalojimų ar kad be jų nebūtų galima pašalinti padarinių. Trečia, vertinant išlaidų pagrįstumą ir protingumą, teismas atsižvelgia į tai, kad plaukų išrovimo padariniai iš esmės yra laikini, o plaukų ataugimas yra natūralus procesas. Tą patvirtino ir pati nukentėjusioji, teismo posėdžio metu nurodydama, kad jos plaukai gerai auga, yra jau beveik ataugę. Todėl ne visos nukentėjusiosios patirtos išlaidos, susijusios su estetinėmis procedūromis, gali būti perkeliamos kaltinamajai kaip civilinė atsakomybė, ypač kai nėra įrodyta jų būtinybė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs žalos pobūdį, protingumo ir teisingumo principus, teismas sprendžia, kad pagrįsta ir su padaryta žala tiesiogiai susijusia laikytina tik dalis nukentėjusiosios patirtų išlaidų – 200 Eur suma, o kita ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamosios L. Š. tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamosios pavartoto smurto nukentėjusioji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai nėra susiję su didesniais sveikatos pakenkimais, ji gydėsi ambulatoriškai, jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius nėra. Įvertinęs visa tai, taip pat paties įvykio situaciją, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas A. C. atitiks protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir bus pakankamas kompensuoti jos patirtus išgyvenimus, nepažeis ir nukentėjusiosios bei kaltinamosios interesų pusiausvyros. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamosios L. Š. nukentėjusiajai A. C. priteisiant 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė 98,69 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajai A. C. suteiktas medicinines paslaugas (1 t., b. l. 113–115). Ieškinio reikalavimas atlyginti nurodytą turtinę žalą yra pagrįstas, įrodytas kaltinamosios kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamosios L. Š. veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamosios nusikalstamų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamosios L. Š. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistina 98,69 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios A. C. atstovas advokato padėjėjas pateikė prašymą priteisti iš kaltinamosios L. Š. nukentėjusiajai A. C. 1 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, susidedančių iš civilinio ieškinio surašymo, pasiruošimo ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme, bei pridėjo tai patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 92–94). Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų išlaidų dydžio, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų, ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje pateikto civilinio ieškinio apimtį ir sudėtingumą (iš esmės surašyti 2 lapai, daugiausia cituojamos teorinės nuostatos, pats ieškinys nesudėtingas, siauros apimties), byloje nagrinėjimų klausimų apimtį ir sudėtingumą (byloje keliami klausimai nėra sudėtingi, pareikštas kaltinimas dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo vienam asmeniui), tai, kad byla iš esmės išnagrinėta per tris teismo posėdžius, kurie iš viso užtruko apie tris valandas, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, kitus Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, nurodytus atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo kriterijus ir rekomenduojamus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, taip pat vadovaudamasis protingumo bei sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašoma priteisti 1 500 Eur dydžio išlaidų suma yra neadekvati, per didelė, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies ir prašoma priteisti suma mažintina, nukentėjusiajai A. C. iš kaltinamosios L. Š. priteisiant 800 Eur patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios A. C. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios L. Š. nukentėjusiosios A. C. naudai priteisti iš viso 600 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios L. Š. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 98,69 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamosios L. Š. nukentėjusiajai A. C. 800 Eur jos turėtų išlaidų atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.