- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2-1139/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00565-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,DNB lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Intractus“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė DNB bankas
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria buvo pareikalauta ieškovo užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Linos namai“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei ,,DNB lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Intractus“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2011 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį perkėlimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Eko domus“, L. D.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Linos namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, atsiradusias pagal 2011 m. balandžio 13 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl atsakovo AB DnB Lizingas perimto trečiojo asmens B UAB „Eko domus“ nekilnojamo turto perleidimo atsakovui UAB „Instractus“: 1B 2/p administracinio pastato, unikalus Nr. 7193-2003-3012, 2G l/p garažo, unikalus Nr. 7193-2003-3023, 3H l/p tualeto, unikalus Nr. 7193-2003-3034, 4P l/p gamybinio pastato, unikalus Nr. 7193-2003-3045, 5P l/p gamybinio pastato, unikalus Nr. 7193-2003-3056, 6F l/p sandėlio, unikalus Nr. 7193-2003-3067, 7F l/p sandėlio, unikalus Nr. 7193-2003-3078, 8F l/p sandėlio, unikalus Nr. 7193-2003-3089, 9F l/b sandėlio, unikalus Nr. 7193-2003-3090, 10F l/b sandėlio, unikalus Nr. 7193-2003-3101, 11F l/p sandėlio, unikalus Nr. 7193-2003-3112, 12F l/p sandėlio, unikalus Nr. 7193-2003-3123, 13G l/p garažo, unikalus Nr. 7193-2003-3134, 14H l/p pagalbinio pastato, unikalus Nr. 7193-2003-3145, 15H l/p kontrolinio posto, unikalus Nr. 7193-2003-3156, 1F l/b sandėlio, unikalus Nr. 7196-0010-9015, 2F l/p sandėlio, unikalus Nr. 7196-0010-9026, 3F 4/p sandėlio, unikalus Nr. 7196-0010-9037, 1H l/b siurblinės su arteziniu gręžiniu, unikalus Nr. 7196-0013-9015, 1F l/p sandėlio, unikalus Nr. 7196-8005-4019, esantiems Linkaičių k., Radviliškio raj., ir 4G l/p garažo, boksas Nr. 21, unikalus Nr. 7198-4004-5096:0001, 1A 2/p buto, unikalus Nr. 7198-4004-5010:0002, esantiems Raudondvario g., Radviliškio raj.
Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovui UAB „Intractus“ priklausančiam turtui, perleistam pagal 2011 m. balandžio 13 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir padarė įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovui UAB „Intractus“ priklausančiam turtui, perleistam pagal 2011 m. balandžio 13 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi (priimta civ. byloje Nr. 2-905/2014) atmetė atsakovo UAB „Intractus“ atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Intractus“ pateikė prašymą užtikrinti 36 397,46 Lt dydžio nuostolius, kilusius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad 2014 m. kovo 6 d. sudarė su trečiuoju asmeniu R. B. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovas UAB ,,Intractus” įsipareigojo parduoti R. B. butą, esantį Jaunimo g. 15-4, Raudondvario k., Radviliškio r., bei garažą boksą, esantį Raudondvario k., Radviliškio r. už 36 000 Lt kainą. Pirkėjas R. B. 2014 m. kovo 6 d. pervedė į pardavėjo UAB ,,Intractus” banko sąskaitą 3 600 Lt avansą, o atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali vykdyti preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Turto pirkėjas R. B., sužinojęs apie teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, reikalauja nutraukti preliminariąją prikimo-pardavimo sutartį, grąžinti 3 600 Lt avansą bei atlyginti kitus 397,46 Lt dydžio nuostolius dėl UAB ,,Intractus“ negalėjimo įvykdyti pirkimo - pardavimo sandorio. Be to, atsakovas dėl neįvykusio turto pardavimo sandorio negavo 32 400 Lt pajamų (turto pardavimo kaina, atskaičius avansą). Esant šioms faktinėms aplinkybėms, atsakovas prašo užtikrinti iš viso 36 397,46 Lt nuostolių, kylančių dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Linos namai“ atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl nuostolių, kylančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visos sumos priteisimas reikštų atsakovo neteisėtą praturtėjimą. Laikinosios apsaugos priemonės neužkerta atsakovui kelio minėtą turtą parduoti ateityje, teismui netenkinus ieškinio, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas šiai dienai turi atlyginti visą turto kainą. Be to, atsakovas, nesulaukęs teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo rizika nusprendė pardavinėti ginčo turtą. Ieškovas neturi atlyginti nuostolių, kurie atsirado dėl nukentėjusio asmens kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi tenkino atsakovo UAB „Intractus“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą UAB ,,Linos namai“ per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti 36 397,46 Lt dydžio banko garantiją arba pervesti šią sumą į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, užtikrinimo ar banko garantijos sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į ieškinio sumą ir preliminarų galimų nuostolių dydį. Teismas pažymėjo, kad galima netaikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jei taikant šį institutą būtų paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą, tai yra į realų teismo sprendimo įvykdymą, ypač jei atsakovai gali kitu būdu apginti savo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-836/2007). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodė realią ir objektyvią tikimybę dėl galimai kilsiančių ar jau atsiradusių 36 397,46 Lt dydžio nuostolių, pateikdamas įrodymus dėl 3 997,46 Lt tiesioginių nuostolių (3 600 Lt avanso grąžinimo bei 397,46 Lt dydžio R. B. išlaidų atlyginimo) bei 32 400 Lt negautų pajamų (pirkimo pardavimo kaina, atskaičius avansą).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Linos namai“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį ir atmesti atsakovo UAB „Intractus“ prašymą užtikrinti 36 397,46 Lt dydžio nuostolius, kilusius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas nurodo tokius atskirojo skundo argumentus:
atsakovas piktnaudžiauja teise ir elgiasi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, nes visa 36 397,46 Lt dydžio suma nėra atsakovo nuostoliai. Atsakovas turės galimybę areštuotą turtą parduoti turtą ateityje, netenkinus ieškinio. Atsakovas apie ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sužinojo 2014 m. pradžioje ir nesulaukęs teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savo rizika nusprendė pardavinėti ginčo turtą. Vadinasi, atsakovas elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai, dėl ko ieškovui negali kilti neigiamos pasekmės. Be to, preliminaria sutartimi siekta pirkėją R. B. padaryti sąžiningu turto įgijėju, nes sutartyje nenurodyta, kad dėl parduodamo turto teisme yra kilęs ginčas;atsakovui nesikreipus į teismą su prašymu pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – leidžiant parduoti ginčo turtą ir prašant į teismo depozitinę sąskaitą pervesti už turto pardavimą gautą sumą, nėra pagrindo atlyginti nuostolius, galimai atsirasiančius dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-335/2013);preliminari sutartis nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis netiesioginių nuostolių dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-1162/2013);atsakovas nepateikė įrodymų, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Intractus“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas įrodė priežastinį ryšį tarp patirtų nuostolių ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes Šiaulių apygardas teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmė ir išsiuntė atsakovui vėliau nei buvo pasirašyta preliminarioji sutartis. Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jas apskųsdamas. Atsakovo patirti nuostoliai yra realūs, nes pirkėjas R. B. atsisakė pirkti butą, sužinojęs apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko 2014 m. kovo 7 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, o atsakovas pirkėjui R. B. 2014 m. balandžio 1 d. pervedė 3 997,46 Lt bei negavo dėl sutarties nutraukimo 32 400 Lt pajamų. Ieškovas turi prisiimti atsakomybę dėl atsakovo nuostolių, patirtų dėl preliminariai nepagrįstam ieškiniui užtikrinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsiradimo. Be to, būtina taikyti atsakovo nuostolių užtikrinimą dėl ieškovo nemokumo, nes Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama byla dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis šalių procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 str.) CPK 146 straipsnyje yra įtvirtintas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas. CPK 146 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti ieškovo ar kito prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavusio asmens per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija.
Pagal susiformavusią teismų praktiką teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1301/2010, 2011 m. spalio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2401/2011, 2014 m. kovo 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-541/2014 ir kt.). Pažymėtina, jog sprendžiant dėl pirmosios aplinkybės egzistavimo, visais atvejais yra nustatinėjami ieškovo civilinės (deliktinės) atsakomybės taikymo pagrindai (CK 6.245 str. 1 d. ir 4 d.), todėl atsakovas, prašydamas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi pareigą įrodyti, jog tarp ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė ar gali patirti, egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.247 str., CPK 12 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas 2013 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame taip pat buvo suformulavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 1). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismas 2014 m. sausio 15 d. išsiuntė atsakovui ieškinį su priedais bei pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo (CPK 179 str. 3 d.). Vadinasi, atsakovas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikimybę (įskaitant ir galimą buto, esančio Jaunimo g. 15-4, Raudondvario k., Radviliškio r., bei garažo bokso, esančio Raudondvario k., Radviliškio r., areštą) sužinojo dar 2014 m. sausio 15 d. Nepaisant to, 2014 m. kovo 6 d. atsakovas sudarė su trečiuoju asmeniu R. B. Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PR2014-057, pagal kurią sutarties šalys įsipareigojo iki 2014 m. kovo 7 d. sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl minėto buto bei garažo perleidimo (b.l. 33-37). Kaip teisingai atskirajame skunde nurodo ieškovas, preliminarioje sutartyje nebuvo pateikta informacija apie šioje byloje vykstantį ginčą dėl buto ir garažo nuosavybės teisės bei apie galimą šio turto areštą. Vadinasi, atsakovas, suvokdamas, kad vyksta teisminis ginčas dėl buto ir garažo tikrojo savininko nustatymo, kuris nebus baigtas per 1 dieną nuo preliminarios sutarties pasirašymo, bei žinodamas apie galimą tokio turto areštą, veikė savo rizika sudarydamas preliminariąją sutartį. Be to, iš atsakovo pateiktų Turto arešto aktų registro išrašų matyti, kad viešas įrašas registre apie Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartimi taikytą turto areštą buvo įregistruotas tik 2014 m. kovo 12 d. (b.l. 42-44), kas reiškia, jog preliminarios sutarties šalys 2014 m. kovo 7 d. sudarydamos pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį negalėjo iš viešo registro žinoti apie buto ir garažo areštą. Nepaisant to, atsakovas nepateikė įrodymų apie atsakovo ir trečiojo asmens R. B. 2014 m. kovo 7 d. notarine tvarka sudarytą buto bei garažo pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nepateikė įrodymų apie preliminariojoje sutartyje nurodytą trečiojo asmens įvykdytą įsipareigojimą iki 2014 m. kovo 7 d. sumokėti atsakovui likusią kainą arba iki 2014 m. kovo 7 d. pateikti banko sutikimą dėl kredito išdavimo. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, kuris yra komercinę veiklą vykdantis bei aktyviai įvairiuose komerciniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis asmuo, 2014 m. kovo 6 d. sudarydamas preliminarią sutartį dėl turto nuosavybės teisės perleidimo iki 2014 m. kovo 7 d., nepaisant to, kad dėl šio turto savininko nustatymo vyko teisminis ginčas ir buvo prašoma šį turtą areštuoti, sąmoningais tyčiniais veiksmais sukėlė sau nuostolių atsiradimo grėsmę. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nuostolių dėl buto ir garažo arešto atsiradimo. Atitinkamai tokiu atveju konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.).
Nustačius, kad neegzistuoja nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo tikimybė, ieškovo turtinė padėtis neturi esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui. Dėl šios priežasties atskirai nepasisakoma dėl atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą minimo ieškovo teisinio statuso kitimo kaip neigiamai įtakojančio ieškovo turtinę padėtį.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo išspręstas nuostolių užtikrinimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, o ne ankstesnė pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 306 str. 1 d. 1 p., 320 str., 338 str.). Dėl šios priežasties atskirai nepasisakoma dėl atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, įrodinėjant ieškinio preliminarų nepagrįstumą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nenagrinėja atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų – 2014 m. kovo 18 d. DnB banko pranešimo apie sutikimą R. B. suteikti kreditą, 2014 m. kovo 27 d. susitarimo dėl preliminarios sutarties nutraukimo, 2014 m. kovo 31 d. banko išrašo apie atsakovo įvykdytą mokėjimo pavedimą trečiajam asmeniui R. B. (b.l. 62-65), nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme kartu su 2014 m. kovo 27 d. prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ar iki pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo (2014 m. balandžio 10 d.) (CPK 314 str.).
Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo UAB „Linos namai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo grėsmę, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti tenkinamas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Todėl ieškovo UAB „Linos namai“ atskirasis skundas tenkinamas, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – netenkinamas atsakovo UAB „Intractus“ prašymas dėl 36 397,46 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį.
Atmesti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Intractus“ prašymą dėl 36 397,46 Lt dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.