- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-06
- Bylos Nr.
- A-556-677-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“
- Advokatai
- Paulius Koverovas
- Kategorijos
- 13.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (buvęs atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims 47-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, A. D. dėl reikalavimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Bitė Lietuva“) skundu (b. l. 3-7) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau - ir Departamentas) vyriausiojo specialisto K. K. 2008 m. gruodžio 8 d. reikalavimą Nr. (101)-11.12-228 (toliau - ir Reikalavimas).
Pareiškėjas nurodė, kad Reikalavimas neatitinka teisės aktų nuostatų, pažeidžia įstatymų viršenybės principą, be to, pažeisti procedūriniai reikalavimai. Ginčijamo Reikalavimo esmė – demontuoti nuotolinio ryšio antenas, sumontuotas ant gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, jeigu nebus gautas bendraturčių 100 procentų pritarimas. Reikalavimo pagrindas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR „Statinio statybos rūšys“ 1.01.08:2002 14.16. punktas (toliau – ir STR), kuriame nurodyta, kad įrengiant nuotolinio ryšio antenas ant daugiabučio gyvenamojo pastato stogo reikalingas namo bendraturčių sutikimas. Pareiškėjas paaiškino, kad Reikalavime neteisingai aiškinama STR 14.16. punkto nuostata, kuria remiantis reikalaujamas 100 procentų gyvenamojo namo bendraturčių pritarimas. Minėtoje STR nuostatoje nėra numatytas 100 procentų bendraturčių sutikimas, todėl Reikalavime viršijami įgaliojimai, plečiamai aiškinant įstatymus, neturint tam teisinio pagrindo. Tokiu būdu pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Remiantis įstatymų viršenybės principu, pareigos demontuoti nuotolinio ryšio antenas numatymas turėtų būti paremtas aukštesnės galios teisės aktų, o ne STR, kurio esmė – nustatyti statinio statybos rūšis, tačiau ne asmenų teises ir pareigas. Pareiškėjas pabrėžė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams valdyti buvo įsteigta 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir 47-oji bendrija). Vadovaujantis 47-osios bendrijos įstatais, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 21 straipsnio 5 dalimi ir Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Sprendimas leisti įrengti UAB „Bitė Lietuva“ mobiliojo skaitmeninio judriojo korinio ryšio bazines stotis ir sudaryti sutartis buvo priimtas 2007 m. kovo 13 d. visuotiniame 47-osios bendrijos narių susirinkime. Šio sprendimo pagrindu su UAB „Bitė Lietuva“ 2007 m. balandžio 11 d. buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad Reikalavimas turėtų būti panaikintas ir dėl procesinių reikalavimų nesilaikymo, t. y. dėl to, jog nėra numatyta šio akto apskundimo tvarka. Tokiu būdu pažeidžiamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas individualiuose administraciniuose aktuose aiškiai nurodyti akto apskundimo tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 30-32) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad Departamento Reikalavime pareiškėjas UAB „Bitė Lietuva“ pagrįstai įpareigotas demontuoti nuotolinio ryšio antenas, sumontuotas ant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, jeigu nebus gautas bendraturčių 100 procentų pritarimas. Atsakovas pabrėžė, kad Reikalavimas priimtas vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi ir STR 14.16 punkto nuostatomis. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką numato Statybos įstatymo 28 straipsnis. Vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, nėra jokio teisinio pagrindo Reikalavimą naikinti. Atsakovas Departamentas atkreipė dėmesį, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 42 butai, tačiau tik 28 butai priklauso namo 47-ajai bendrijai. A. D. nėra šios bendrijos narė, kaip ir kiti 13-os butų savininkai, kurie nėra įstoję į 47-ąją bendriją. Departamentas pabrėžė, kad bendro naudojimo stogas nėra padalintas ir nėra nustatyta konkrečių dalių naudojimosi ir disponavimo juo tvarka, todėl, vadovaujantis CK 4.75 straipsniu, namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogu galima disponuoti (jį išnuomoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims), tik gavus visų bendraturčių sutikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Bitė Lietuva“, prieš sumontuodama antenas ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo, turėjo gauti ne tik šio namo 47-osios bendrijos sutikimą, bet ir šiai bendrijai nepriklausančių bendraturčių sutikimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo 47-oji bendrija atsiliepime į UAB „Bitė Lietuva“ skundą (b. l. 20-21) prašė skundą patenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nei STR, nei jokie kiti aukštesnę juridinę galią turintys teisės aktai bendrosios dalinės nuosavybės naudojimui ir valdymui nereikalauja nei kvalifikuotos, nei absoliučios nuosavybės bendraturčių daugumos. Pabrėžė, kad namo stogo dalis, kurioje sumontuotos UAB „Bitė Lietuva“ mobiliojo ryšio antenos, yra namo bendrojo naudojimo objektas. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai yra pasirinkę namo, tarp jų ir bendro naudojimo objektų valdymą per 47-ąją bendriją. Bendrijos nariams proporcingai jų turimo turto daliai priklauso ir bendro naudojimo objektai, tarp jų namo stogas. Akcentavo, jog tiek 47-osios bendrijos įstatų 36 punkte, tiek ir CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrojo naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama patalpų savininkų (bendraturčių) sutarimu. Be to, remiantis Bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 47-osios bendrijos įstatų 6.2 punkto pagrindu, 47-oji bendrija turi teisę priimti sprendimus dėl jai priklausančio turto išnuomojimo, o tokie sprendimai priimami paprasta šios bendrijos narių balsų dauguma. Šiuo atveju tokiu sprendimu laikytinas 2007 m. kovo 13 d. 47-osios bendrijos narių susirinkimo sprendimas, kuriuo remiantis buvo sudaryta sutartis su pareiškėju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Reikalavimas priimtas neteisingai pritaikius teisės normas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimu į skundą (b. l. 51-53) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
A. D. paaiškino, kad mobiliojo ryšio antenos statytojas (UAB „Bitė Lietuva“) įgyti teisę įrengti nuotolinio ryšio anteną gali tik atlygintino (nuomos) ar neatlygintino (panaudos) sandorio pagrindu, gavęs visų namo bendraturčių sutikimą. Toks sutikimas yra vienas iš STR reikalaujamų dokumentų, užtikrinančių statybos darbų teisėtumą ir namo bendraturčių teisių apsaugą. Šiuo atveju UAB „Bitė Lietuva“ siaurinamai aiškina STR 14.16 punkto nuostatą, o būtent tokiam siaurinamajam aiškinimui prieštarauja tiek CK nuostatos, pagal kurias bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu, tiek ir teismų praktika. A. D. atkreipė dėmesį, kad UAB „Bitė Lietuva“ nėra daugiabučio namo bendrasavininkė ir yra sudariusi tik nuomos sutartį su 28 butus vienijančia 47-ąja bendrija, o tuo tarpu visame daugiabučiame gyvenamajame name yra 42 butai. Nei įstatymas, nei 47-osios bendrijos įstatai šios bendrijos valdymo organams nesuteikė teisės savo nuožiūra disponuoti (išnuomoti) daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpomis, bendrojo naudojimo namo konstrukcijomis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis visiems namo savininkams, o ne tik 47-ajai bendrijai priklausantiems butų savininkams. Dėl to, negavus 47-osios bendrijos narių ir šiai bendrijai nepriklausančių daugiabučio namo savininkų sutikimo, jokios šio namo bendrojo naudojimo patalpos ir konstrukcijos negali būti perduotos nuosavybėn arba disponavimui (nuomai) tretiesiems asmenims, t. y. UAB „Bitė Lietuva“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu (b. l. 80-84) pareiškėjo skundą patenkino - panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto K. K. 2008 m. gruodžio 8 d. reikalavimą Nr. (101)-11.12-228.
Teismas konstatavo, kad byloje yra kilęs ginčas, ar Departamento Reikalavimas, kuriuo pareiškėjas UAB „Bitė Lietuva“ įpareigotas demontuoti nuotolinio ryšio antenas, jeigu nebus gautas namo bendraturčių 100 procentų pritarimas, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymą, bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo naudojimą, priežiūrą bei tvarkymą atlieka 47-oji bendrija. 47-ąją bendriją sudaro 28 nariai iš 42 daugiabučio namo butų savininkų. 2007 m. kovo 13 d. įvyko 47-osios bendrijos narių susirinkimas, kurio metu svarstytas klausimas dėl namo bendrojo naudojimo patalpų (stogo) dalies išnuomojimo UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ mobilaus skaitmeninio korinio ryšio antenų įrengimui pagal jų pateiktus pasiūlymus. 47-ajai bendrijai už stogo dalies nuomą buvo pasiūlytos pajamos, kurias susirinkime pasiūlyta panaudoti, grąžinant R. K. bendrijai gautą ir likusį kreditą. Susirinkimo metu vyko balsavimas ir buvo nutarta UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ išnuomoti 47-jai bendrijai, veikiančiai devynių aukštų name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančios bendrosios konstrukcijos (stogo) dalį skaitmeninio judriojo korinio ryšio bazinių stočių įrengimui. UAB „Bitė Lietuva“, gavusi 47-osios bendrijos sutikimą, įrengė mobilaus skaitmeninio korinio ryšio antenas ant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.82 straipsnio 1 dalimi, 4.83 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsnio 1 dalimi, 4.85 straipsnio 1 dalimi. Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog bendro naudojimo patalpų valdymo teises bendraturčiai įgyvendina sukūrę nustatytos formos juridinį asmenį – nagrinėjamu atveju Bendriją. Teismas konstatavo, jog dalies bendraturčių nestojimas į bendrijos narius reiškia suvaržymą savo valios išraiškos galimybių per organizacines struktūras, užtikrinančias jos narių subjektinių teisių įgyvendinimą, tačiau visiškai nereiškia bendraturčių, kurie nėra bendrijos nariai, subjektinių teisių nepaisymo. Teismas padarė išvadą, kad bendro naudojimo patalpų valdymo bei naudojimo režimui nustatyti pakanka daugiau kaip pusės bendrijos narių sprendimo, priimto Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Tuo tarpu Bendrijos įstatų 45 punkte nustatyta, kad Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Bendrijos narių. 2007 m. kovo 13 d. susirinkime dalyvavo 21 Bendrijos narys, kurie turi 23 balsus (K. B. – 2 balsai, A. V. – 2 balsai). Už siūlymą išnuomoti patalpas UAB „Bitė Lietuva“ bei UAB „Omnitel“ balsavo 13 balsų, 8 balsavo prieš ir 2 susilaikė. Taigi, remiantis Bendrijų įstatymo 20 straipsniu, 21 straipsnio 3 ir 4 dalimis bei Bendrijos įstatų 45 punktu, susirinkime daugiau kaip pusei Bendrijos narių balsavus už, 2007 m. kovo 13 d. nutarimo priėmimas laikytinas teisėtu. Teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių teises, sprendžiant klausimus, susijusius su bendro turto disponavimu bei valdymu, analizę, padarė išvadą, kad ginčo atveju, sprendžiant namo stogo dalies išnuomojimo UAB „Bitė Lietuva“ klausimą, nebuvo reikalingas visų namo butų savininkų sutikimas, kurio, plečiamai aiškindamas STR 14.16. punkto nuostatas, ginčijamame Reikalavime reikalauja Departamentas, o sprendimas išnuomoti minėto namo stogą buvo priimtas daugumos namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių (dvidešimt aštuonerių iš keturiasdešimt dviejų) sprendimu, t. y. nepažeidžiant STR reikalavimų. Teismas konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog individualiuose administraciniuose aktuose turi būti aiškiai nurodyta priimto akto apskundimo tvarka, t. y. turi būti užtikrinta asmens teisė tinkamai ir laiku ginti savo teises, nesutinkant su viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu, tačiau Departamentas Reikalavime pastarojo sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų UAB „Bitė Lietuva“ nenurodė, taip suvaržydamas UAB „Bitė Lietuva“ teises. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Reikalavimas Nr. (101)-11.12-228 yra priimtas netinkamai vertinant ginčo aplinkybes, plečiamai aiškinant tai reglamentuojančias teisės normas bei pažeidžiant procesinius reikalavimus, susijusius su Reikalavimo apskundimo tvarka ir terminais, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
III.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (b. l. 89-90) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisėtai ir nepagristai sprendime konstatavo, kad bendro naudojimo objekto (pastato stogo) išnuomavimui trečiajam asmeniui (UAB „Bitė Lietuva“), kuris ant stogo įrengė su pastato poreikiais nesusijusią mobiliojo ryšio anteną, pakanka daugiau kaip pusės bendrijos narių sutikimo. Teismas nepagristai disponavimą bendrąja daline nuosavybe - stogo išnuomavimą tretiesiems asmenims (UAB „Bitė Lietuva“) - prilygino bendro naudojimo patalpų valdymo ir naudojimo režimo nustatymui tarp pastato bendraturčių, nors UAB „Bitė Lietuva“ nėra šio pastato bendraturtė.
2. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 4 punktas apibrėžia turto valdymo sąvoką. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 punktas apibrėžia disponavimo turtu sąvoką. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas nustato daugiabučių namų savininkų bendrijos steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą. Šis įstatymas, kurio pagrindu teismas konstatavo, kad bendrijos sprendimas dėl stogo išnuomavimo tretiesiems asmenims (UAB „Bitė Lietuva“) yra teisėtas, nereglamentuoja disponavimo bendrąja daline nuosavybe, o tik nustato bendrijoms daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą. Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalis nustato tvarką, pagal kurią priimami ne visi bendrijos sprendimai, kaip klaidingai nurodo teismas, o tik sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo ar papildymo, dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ar skolinimosi, kurie yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Pažymi, kad sprendimu dėl disponavimo bendro naudojimo objektais šis įstatymas nereglamentuoja. Nei įstatymas, nei Bendrijos įstatai bendrijos valdymo organams nesuteikė teisės disponuoti (išnuomoti) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį visiems namo butų savininkams (41 butas), o ne tik 47-ajai bendrijai priklausantiems butų savininkams (28 butai). Bendrija, atlygintino sandorio pagrindu išnuomodama pastato stogą ir pakeisdama jo teisinį statusą, šiuo turtu disponavo, o ne valdė, todėl buvo būtinas visų bendraturčių sutikimas, kaip reikalauja CK 4.75 straipsnio 1 dalis ir STR 1.01.08:2002 14.16 punktas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo 47-oji bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 96-98) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas nepagrįstai ginčui taiko ir skundą grindžia Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 1 straipsnis nustato šio įstatymo taikymo ribas. 47-oji bendrija nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė, įstaiga, todėl jai priklausančio ir jos valdomo, naudojamo, disponuojamo turto valdymui, naudojimui ir disponavimui netaikomas teisės aktas, reglamentuojantis valstybės ir savivaldybių bei jų institucijų turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.). Bendrija įgyvendindama bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę pagrįstai ir teisėtai laikinai bendrovei „Bitė Lietuva“ perleido dalį bendrojo naudojimo objekto - dalį stogo. Bendrijos sprendimas dėl dalies stogo išnuomojimo bendrijai „Bitė Lietuva“ yra galiojantis, jo teisėtumą patvirtina ir įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-398-492/2009, pateikta šios administracinės bylos nagrinėjimo eigoje. Apelianto skunde išdėstyti argumentai prieštarauja tarpusavyje. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas nereglamentuoja disponavimo bendrąja daline nuosavybe, o tik nustato bendrijoms daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą. Nepagrįstas taip pat apelianto teiginys, kad Bendrijų įstatymas nereglamentuoja sprendimų dėl disponavimo bendro naudojimo objektais. Teismas skundžiamu sprendimu yra nustatęs paties apelianto nurodytą disponavimo bendrojo naudojimo objektu teisės pripažinimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. D. neskundė nei Bendrijos priimto sprendimo, nei sutarties, kuriais išnuomota dalis namo stogo, todėl stogo dalies išnuomojimas nelaikytinas jos teisių pažeidimu. Bendrijos valdomo namo bendrojo naudojimo objekto (stogo) valdymas nėra paneigtas, dėl ko yra teisėtas. Teismas teisingai ir pagrįstai ginčui pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės valdymą. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nėra surašęs savavalinės statybos akto, todėl remiantis Reikalavimo įforminimo procedūrai taikomais reikalavimais apskritai nebuvo pagrindo Reikalavimui surašyti. Apeliantas savo reikalavimui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra nurodęs ir pagrindęs nei vieno apeliacinio skundo pagrindo, reglamentuoto Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 - 143 straipsniuose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 99-103) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti pareiškėjo skundą ir palikti galioti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento reikalavimą Nr. (101)-11.32-228.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas pažeidžia materialinės teisės normas ir neatitinka suformuotos teismų praktikos. Teismas neteisėtai ir nepagristai nusprendė, kad bendro naudojimo objekto (pastato stogo) išnuomavimui trečiajam asmeniui (UAB „Bite Lietuva“), kuris ant stogo įrengė su pastato poreikiais nesusijusią mobiliojo ryšio anteną, pakanka daugiau kaip pusės bendrijos narių sutikimo. Teismas nepagristai disponavimą bendrąja daline nuosavybe - stogo išnuomavimą tretiesiems asmenims (UAB „Bitė Lietuva“) - prilygino bendro naudojimo patalpų valdymo ir naudojimo režimo nustatymui tarp pastato bendraturčių, nors UAB „Bitė Lietuva“ nėra šio pastato bendraturtė. Atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigiama teismo sprendime, daugiabučio namo stogo nuoma ir trečiųjų asmenų veiksmai ant jo įrengiant mobiliojo ryšio antenas yra disponavimas šiuo daiktu, o ne valdymas ir naudojimas, nes turto nuoma yra atlygintinas sandoris, o nuomojant turtą yra nustatoma jo teisinis režimas - suteikiama teisė tretiesiems asmenims atlygintinai naudotis jiems nepriklausančiu, tačiau tariamai išnuomotu turtu - pastato, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, stogu. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atkreipia dėmesį, kad Bendrijų įstatymas nereglamentuoja disponavimo bendrąja daline nuosavybe, o tik nustato kaip bendrijos valdo bendro naudojimo turtą. Šios įstatymo 21 straipsnio 5 dalis nustato tvarką, pagal kurią priimami ne visi bendrijos sprendimai, kaip klaidingai teigia pirmosios instancijos teismas, o tik sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo arba papildymo, dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ar skolinimosi, kurie yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Pažymi, kad sprendimų dėl disponavimo bendro naudojimo objektais šis įstatymas nereglamenutoja. Galima pagristai teigti, kad bendrija, atlygintinio sandorio pagrindu išnuomodama pastato stogą ir pakeisdama jo teisinį statusą, šiuo turtu disponavo CK 4.75 straipsnio 1 dalies prasme, o ne valdė CK 4.85 straipsnio 1 dalies prasme, nes UAB „Bitė Lietuva“ nėra namo bendraturtė, todėl buvo būtinas visų (100 procentų) namo bendraturčių sutikimas, kaip reikalauja CK 4.75 straipsnio 1 dalis ir STR 1.01.08: 2002 14.16 punktas. Nors CK nedetalizuoja disponavimo turtu sąvokos, tačiau teismas turėjo taikyti įstatymą reglamentuojantį panašius santykius - pvz., Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą. Pažymi, kad net pačios Bendrijos įstatai numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendrijos narių sutarimu, o ne jų daugumos sprendimu, nes Bendrijos įstatai nustato kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje Nr. A5-886/2005 išaiškino, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Nors įrengiant mobiliojo ryšio antenas statybos leidimas nėra privalomas, tačiau būtina laikytis visų kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir įrengiant tokias antenas nepažeidinėti pastato bendraturčių teisių. Mobiliojo ryšio antenos statytojas (pareiškėjas) įgyti teisę įrengti nuotolinio ryšio anteną gali tik atlygintino (nuomos) arba neatlygintino (panaudos) sandorio pagrindu, gavęs visų namo bendraturčių sutikimą (CK 4.75 str. 1 d. ir STR 1.01.08: 2002 14.16 p.). Statybos įstatymas apibrėžia savavališką statinio statybą kaip nesudėtingo statinio statybos darbų vykdymą, neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento (2 str. 71 p.). Pareiškėjas neturėjo visų namo bendraturčių sutikimo, o tik jų dalies sutikimą, todėl mobiliojo ryšio antenos statyba laikytina neteisėta ir šalintina. Analogiškose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių (bendraturčių) sutarimu (civilinės bylos Nr. 3K-3-335/2005 m., 3K-3-1112/2002 m. ir kt.). Ši teisė turi būti ginama, nes mobiliojo ryšio antenos įrengimas niekaip nėra susijęs su bendro naudojimo patalpų priežiūra ir pastato inžinerinių sistemų įrengimu, o greičiau sietinas su dalies pastato bendraturčių siekiu nepagristai praturtėti likusių bendraturčių sąskaita, nors Civilinis kodeksas imperatyviai draudžia nepagristą praturtėjimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo įrodymais nemotyvuotas argumentas, jog Reikalavime nenurodyta jo apskundimo tvarka, atmestinas kaip nereikšmingas, formalus, o ne esminis procesinis pažeidimas. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjui buvo išaiškinta apskundimo tvarka, kuria jis tinkamai pasinaudojo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo kaip nors suvaržytos UAB „Bitė Lietuva“ teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. gruodžio 8 d. reikalavimas Nr. (101)-11.12-228 priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatais, tačiau, kokia konkrečia taisykle remiantis tai padaryta, nenurodyta.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 1 punkte (redakcija nuo 2007 m. rugsėjo 12 d.) nurodyta, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą bei statinių naudojimo priežiūrą, nustato priežiūrą atliekančių institucijų funkcijas ir teises. Iš Nuostatų I skyriaus (Bendrosios nuostatos) analizės darytina išvada, kad teisėkūros subjektas išskiria keletą statinio (kas yra aktualu nagrinėjamu atveju) priežiūros rūšių: 1) statybos valstybinę priežiūrą bei įvardija subjektus, turinčius teisę vykdyti šią priežiūrą (Nuostatų 4 p.); 2) statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą, kurią atlieka valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ joms priskirtas normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sritis, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą kompetenciją (Nuostatų 5 p.); 3) statybinių inžinerinių geodezinių tyrinėjimų valstybinę priežiūrą (Nuostatų 6 p.); 4) statybinių inžinerinių geologinių, geotechninių ir kitų šios srities tyrimų valstybinę priežiūrą (Nuostatų 7 p.); 5) statinių naudojimo priežiūrą bei taip pat nurodo, kokie viešojo administravimo subjektai turi teisę šią priežiūros rūšį vykdyti.
Kiekviena statinio priežiūros rūšis pagal savo esmę yra skirtinga, todėl teisėkūros subjektas ir diferencijavo viešojo administravimo sistemos subjektus, turinčius teisę vykdyti atitinkamos statinio priežiūros rūšies priežiūrą. Antai statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskričių viršininkų administracijos per savo teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentus (skyrius) (Nuostatų 4.1 p.), o statinių naudojimo priežiūrą, konkrečiai gyvenamųjų namų ir kitų statinių, nenurodytų Nuostatų 8.1 ir 8.2 punktuose, savivaldybių administracijos (Nuostatų 8.3 p.). Todėl nuoroda į konkrečius Nuostatų punktus priimant ginčijamą Reikalavimą buvo teisiškai reikšminga ne vien tik tam, kad būtų galima identifikuoti statinio priežiūros rūšį, bet ir tam, jog būtų galima patikrinti, ar teisės aktą priėmė subjektas turintis teisę priimti tokio pobūdžio valinį patvarkymą. Juk viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Tai bendrasis viešosios teisės principas. Nesant konkrečios nuorodos į Nuostatų punktus (punktą), paneigiama teisinė galimybė patikrinti, kokia priežiūra buvo vykdyta ir, ar šią statinio priežiūrą turėjo teisę atlikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas bei priimti sprendimą demontuoti antenas. Esant tokiai situacijai teigtina, kad Reikalavimas buvo priimtas nekompetentingo administravimo subjekto ir panaikintas teisėtai. Atkreiptinas dėmesys, jog ši esminė pažaida neatsiejama nuo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią kiekvienas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (įstatymo redakcija galiojusi 2008 m. gruodžio 8 d.). Visa tai suteikė pirmosios instancijos teismui teisę nebevertinti aplinkybės, ar buvo pakankamas 47-osios bendrijos sprendimas dėl turto išnuomojimo. Toks vertinimas buvo perteklinis. Vadinasi, pastaruoju aspektu (dėl 47-osios bendrijos sutikimo pakankamumo sudarant sutartį dėl gyvenamojo namo stogo dalies nuomos) platesnė analizė nebus atliekama.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Reikalavimo naikinimui teisinę reikšmę turi ir tai, jog buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų (nurodyti priimto akto apskundimo tvarką).
Pagal Nuostatų 40 punktą kilus ginčui dėl teritorijų planavimo procesų ar procedūrų tvarkos, statybos proceso ar statinių naudojimo tvarkos pažeidimų, suinteresuotas asmuo pateikia viešojo administravimo subjektui, pagal kompetenciją atliekančiam teritorijų planavimo, statybos valstybinę priežiūrą ar statinių naudojimo priežiūrą, prašymą, skundą ar pranešimą. Taigi būtų galima teigti, jog greičiausiai buvo privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Kategoriška pozicija šiuo klausimu nėra galima, nes, kaip jau buvo minėta, nėra pakankamai aišku, kokioje statinio priežiūros rūšies srityje viešojo administravimo sistemos subjekto buvo veikta.
Dėl išdėstytų priežasčių, baigiamajame teisės akte išdėstytais motyvais, tvirtintina, kad apeliacinis skundas nėra pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.