Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2190-619/08 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui 47-ajai DNSB, tretieji asmenys J. B., V. K., P. R. D., R. K., D. A., V. G., L. S. G., K. S., K. B., UAB „Bitė Lietuva“ dėl bendrijos narių susirinkimo nutarimo panaikinimo, įpareigojimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas R. K. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, jog 47-oji DNSB kaip juridinis asmuo įregistruotas 1993-06-10 (b.l. 104-106 ), o 2003-06-19 buvo perregistruoti tik bendrijos įstatai, todėl nauja bendrija nebuvo įkurta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. birželio 23 d. sprendimu civ. b. Nr. 2-01429-619/2005 pripažino, jog R. K. yra bendrijos narys. LR CK 4.85 str. 1 p. nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, o 47-osios DNSB įstatuose numatyta, kad bendrojo naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama patalpų savininkų sutarimu. Pirmosios instancijos teismas nevertino Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. spalio 4 d. reikalavimo Nr. (101)-11.12.414 (b.l.102) gauti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių pritarimą dėl ryšių įrangos montavimo ant namo stogo ir 2007 m. lapkričio 30 d. reikalavimo demontuoti nuotolinio ryšio antenas. Tretieji asmenys dalyvavo teismo posėdyje bei palaikė ieškovo reikalavimus teisme, todėl visi įvardinti ieškinyje tretieji asmenys dalyvauja bendrijos veikloje nuo pat jos įkūrimo, yra bendrijos nariai, tačiau dėl aplaidžiai vedamos apskaitos yra neįtraukti į bendrijos narių ir butų bei kitų patalpų savininkų registravimo knygą.

Atsakovas 47-oji DNSB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, R. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, jog ieškovas tik nuo savininko nuosavybės teisių įgijimo į patalpas bendrijos name momento įgijo teisę tapti pagal 2003-06-19 įstatus veikiančios 47-osios DNSB nariu. Nuo 2003-06-19 pasikeitė namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos pavadinimas ir teisinė forma. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. birželio 23 d. sprendimu civ. b. Nr. 2-01429-619/2005 nesprendė iš esmės R. K. narystės bendrijoje klausimo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis nurodytomis aplinkybėmis CPK 182 str. 2 p. prasme. Bendrijoje teisę priimti sprendimus turi tik bendrijos nariai, o ši teisė buvo įgyvendinta bendrijai priimant skundžiamą 2008 m. kovo 13 d. nutarimą bendrijos narių balsų dauguma. Reikalavimas įregistruoti trečiuosius asmenis bendrijos registravimo knygoje yra trečiųjų asmenų teisių gynimo ir įgyvendinimo forma, o pastariesiems nepareiškus savarankiškų reikalavimų ginti jų teises, nebuvo pagrindo tokio reikalavimo tenkinti. Vadovaujantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės 2007 m. birželio 1 d. išvada ir Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro 2007-09-05 raštu, darytina išvada, jog bazinių antenų montavimas nėra pavojingas ir žalingas daugiabučio namo gyventojams. Bendrijos bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas pateiktu byloje patvirtintu sąskaitos išrašu (b.l. 111-113).

Tretysis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, R. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, jog bendrijos objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama patalpų savininkų (bendraturčių) sutarimu, todėl, sprendžiant dėl namo dalies stogo išnuomojimo, nebuvo reikalingas visų namo butų bei patalpų savininkų sutikimas. Butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę, kurią gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), tuo tarpu nuomos (naudojimo) santykiai nėra disponavimas turtu, todėl bendrijos susirinkimo sprendimas yra visiškai teisėtas ir vykdytinas.

Ieškovo R. K. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Byloje nustatyta, jog 2007-03-13 įvyko 47-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkimas, kurio metu buvo priimtas nutarimas išnuomoti UAB „Bitė Lietuva“ bei UAB „Omnitel“ 47-ajai DNSB, veikiančiai (duomenys neskelbtini), priklausančios bendrosios konstrukcijos (stogo) dalį skaitmeninio judriojo korinio ryšio bazinių stočių įrengimui (b.l. 54-55). Apeliantas ginčija minėto susirinkimo metu priimto 2007 m. kovo 13 d. bendrijos narių nutarimo teisėtumą, nes jo kaip teisėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko ir jo žmonos R. K., taip pat kitų butų savininkų balsai nebuvo skaičiuojami, priimant sprendimą dėl bazinių antenų montavimo ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe pripažįstama bendrojo naudojimo objektai, tarp jų daugiabučio namo laikančios konstrukcijos – stogai, bendrojo naudojimo patalpos, bendroji inžinierinė įranga. LR CK 4.75 str. 1 d. numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi, disponuojama bendraturčių sutarimu, o, kilus ginčui dėl kliudymo įgyvendinti bendraturčio teisę naudotis bendrais namo objektais ar šiuo atveju naudotis nuosavybės teise priklausančiu butu, savininkas gali kreiptis dėl galimai pažeistų teisių gynimo į teismą ir, remiantis LR CK 4.98 str., reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus. Darytina išvada, jog apeliantas turėjo teisę įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, tačiau ar konkrečios savininko teisės buvo pažeistos yra teismo vertinimo dalykas, atsižvelgus į byloje esančias aplinkybes. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustato LR Civilinis kodeksas. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Vadinasi butų ir kitų patalpų savininkai gali susitarti, ir tai nustatyti bendrijos įstatuose, dėl kitokių balsų pasiskirstymo proporcijų ar dėl kompetencijos bendrojo naudojimo objektų valdymo ar naudojimo klausimu perdavimo bendrijos valdybai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 47–oji daugiabučio namo savininkų bendrija įregistravo naujus bendrijos įstatus 2003-06-19, buvo pakeistas bendrijos pavadinimas iš 47-osios daugiabučių namų statybos bendrijos į 47-ąją daugiabučių namų savininkų bendrija, pakito minėtos bendrijos numatyti veiklos tikslas bei uždaviniai (b.l. 4-11, 94-100, I t.). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 19 str. 1 d. nustato, jog bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), kurie savo teises įgyvendina bendrijos susirinkimuose, priimant sprendimus. Remiantis Įstatymo 27 str. 1 d., 2 d., 4 d., 47-osios DNSB įstatų 12 – 15 punktais, bendrijos nariu gali tapti namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas, pateikęs prašymą bendrijos valdybai, o namo patalpų savininkai bendrijos nario teises ir pareigas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos. 2003-09-18 R. K. įregistravo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nuo to momento įgijo teisę tapti bendrijos nariu, tačiau 2007-02-19 vykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu nebuvo pritarta apelianto narystei bendrijoje. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. birželio 23 d. sprendimu R. K. buvo pripažintas bendrijos nariu, neturi teisinės reikšmės, nes civilinėje byloje Nr. 2-01429-619/2005 buvo nustatinėjamas susidariusios skolos už buto šildymo paslaugas pagrįstumas, ir nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su ieškovo naryste bendrijoje.

Darytina išvada, jog byloje nėra nustatytį faktai, patvirtinantys apelianto narystę 47-ojoje DNSB, dėl to jis neturi galimybės ginčyti šiuo pagrindu bendrijos priimto nutarimo teisėtumo. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ieškinį dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti to juridinio asmens dalyvis. Tačiau, atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, tiems asmenims, kurie, juridinio asmens organui priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo to juridinio asmens dalyviai, CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos negali būti taikomos. Tai reiškia, kad asmuo, juridinio asmens organo sprendimo priėmimo metu nebuvęs to juridinio asmens dalyvis, neturi teisės pasinaudoti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje suteikiama teise ginčyti šį sprendimą. 47-osios DNSB įstatų 45 p. nustatyta, jog bendrijos narių susirinkimo nutarimai laikomi teisėtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, o, remiantis LR CK 4.85 str., sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. 2007 m. kovo 13 d. nutarimas dėl stogo išnuomojimo bazinių antenų montavimui buvo priimtas visų teisėtų bendrijos narių, dalyvavusiųjų susirinkime, bendru sutarimu (b.l. 54-55, I tomas), todėl jis laikomas teisėtu.

Be to, reikšdamas reikalavimą ginti pažeistą teisę dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe, grindžiamą CK 4.85 str. 1 d., ieškovas turi įrodyti savo teisės pažeidimą. Pažymėtina, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės 2007 m. birželio 1 d. išvada ir Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro 2007-09-05 raštu, konstatavo, jog bazinių stočių įrengimas ant namo stogo neprieštarauja namo gyventojų interesams, nėra pavojingas, galimi šalutiniai veiksniai, turintys reikšmės apelianto gyvenamajai aplinkai, taip pat nėra nustatyta. Kitokių duomenų į nagrinėjamą civilinę bylą ieškovas nėra pateikęs. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apelianto R. K. kaip bendraturčio teisės naudotis gyvenamąją patalpa saugiai pagal paskirtį, buvo pažeistos, bendrijos 2007 m. kovo 13 d. nutarimas negali būti pripažintas neteisėtu vien formaliais pagrindais. Apelianto teiginiai, kad teismas nevertino Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. spalio 4 d. reikalavimo Nr. (101)-11.12.414 (b.l.102) gauti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių pritarimą dėl ryšių įrangos montavimo ant namo stogo ir 2007 m. lapkričio 30 d. reikalavimo demontuoti nuotolinio ryšio antenas, neturi įtakos nei sprendžiant dėl apelianto faktiškai pažeistų teisių, nei priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes reikalavimai yra adresuoti trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“, dėl jų teisėtumo, ką nurodė tretysis asmuo, vyksta ginčas administracine teisena. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, jų dydis neviršija rekomenduojamo, pagrįstas dokumentais. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistu, o R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.