- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2-1866-566/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27606-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui V. M. dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydamas, jog P. K. ir V. M. 1995-02-08 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią P. K. paskolino atsakovui 80 000 LT (23 169, 60 Eur). Pagal sutartį šalys buvo susitarusios dėl 2 proc. metinių palūkanų. Atsakovas dalį skolos grąžino, tačiau liko skolingas P. K. 47 740 LT (13 826,46 Eur). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2000-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-259-2000 priteisė P. K. iš V. M. 47 740 LT (13 826,46 Eur) skolą, tačiau minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų priteisimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2000-02-02. Ieškovas nurodė, jog pagal minėtą teismo sprendimą kreditoriui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos iš atsakovo išieškojimo. Nurodė, jog P. K. mirus, reikalavimo teisę į atsakovą perėmė jo brolis - ieškovas G. K.. Pažymėjo, kad 2011-09-01 antstolio Rimanto Vižainiškio patvarkymu vykdomasis dokumentas buvo pradėtas vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0128/11/08999), tačiau atsakovas iki šiol nėra įvykdęs savo prievolės. Ieškovas nurodė, jog atsakovo skolos likutis sudaro 8836,61 Eur, todėl ieškovas paskaičiavo 2 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2020-08-31, nuo likusios nesumokėtos skolos, kurie sudaro 1119,85 Eur sumą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1119,85 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nei P. K., nei ieškovas nebuvo pareiškę reikalavimo dėl palūkanų, delspinigių ar kitų papildomų mokėjimų priteisimo. Atsakovas nurodė, jog pagal savo galimybes vykdė savo prievolę, tačiau šiuo metu atsakovas neturi pajamų, todėl negali sumokėti skolos. Atsakovas pažymėjo, jog pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. K. ir V. M. 1995-02-08 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią P. K. paskolino atsakovui 80 000 LT (23 169, 60 Eur). Pagal sutartį šalys buvo susitarusios dėl 2 proc. metinių palūkanų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2000-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-259-2000 priteisė P. K. iš V. M. 47 740 LT (13 826,46 Eur) skolos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2000-02-02. Iš byloje pateikto Panevėžio 7 – ojo notarų biuro 2011-08-30 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nustatyta, jog po P. K. mirties (duomenys neskelbtini), reikalavimo teisę pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-01-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-259-2000 dėl 47 740 LT (13 826,46 Eur) paveldėjo ieškovas G. K.. Iš byloje pateikto antstolio Rimanto Vižainiškio 2011-09-01 patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nustatyta, jog antstolis priėmė vykdyti G. K. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-259/2000 dėl 47740,00 LT (13 826,46 Eur) skolos išieškojimo iš atsakovo V. M. ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0128/11/08999. Iš byloje pateiktos išieškotų lėšų paskirstymo ataskaitos nustatyta, jog atsakovo skola ieškovui 2020-08-31 sudaro 8836,61 Eur. Iš byloje pateiktos palūkanų skaičiavimo lentelės matyti, jog palūkanos paskaičiuotos nuo likusios skolos sumos už paskutinius penkerius metus, laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2020-08-31, taikant 2 proc. metinių palūkanų normą ir sudaro 1119,85 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas prievolę, su ieškovu neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.205 str. sutarties neįvykdymu laikomas bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 str. 2 d.), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, savo ruožtu kreditorius tuo metu patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats, todėl skolininkas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (kompensuojamos palūkanos) (CK 6.210 str., 6.261 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl 13 826,46 Eur (47 740 LT) skolos priteisimo, įsiteisėjo 2000-02-02. Atsakovui nevykdant prievolės, 2011-09-01 išduoto vykdomojo dokumento pagrindu pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrindinė prievolė – sumokėti ieškovui teismo sprendimu priteistą skolą – nėra įvykdyta, skolos likutis 2020-08-31 yra 8836,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nėra įvykdęs pagrindinės prievolės ir neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančiomis lėšomis, konstatuotina, jog atsakovui atsirado pareiga atlyginti ieškovui su tinkamu prievolė neįvykdymu susijusius nuostolius (CK 6.246-6.247 str., 6.249 str., 6.256 str. 2 d.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1119,85 Eur palūkanų paskaičiuotų taikant 2 proc. metinių palūkanų normą, už laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2020-08-31 (už 5 metus), atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo yra nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį pagal bendrąją taisyklę atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog prievolė mokėti palūkanas yra piniginė prievolė, šios prievolės nevykdymas (savo pobūdžiu) reiškia tęstinį kreditoriaus teisės gauti pinigus pažeidimą, t. y. toks kreditoriaus teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną. Todėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti pradžios momentui nustatyti taikytina specialioji teisės norma (CK 1.127 straipsnio 1 dalies požiūriu), įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią, jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Atsakovui kiekvieną dieną neįvykdžius pagrindinės prievolės, dėl palūkanų išieškojimo kiekvieną tą dieną ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo, nes kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankišku pažeidimu (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo pareikšti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai. Todėl už paskutiniuosius penkerius metus iki ieškinio dėl palūkanų išieškojimo pareiškimo palūkanos gali būti priteisiamos, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad esant tęstiniam prievolės pažeidimui, t. y. skolininkui nesumokėjus teismo sprendimu kreditoriui priteistos sumos, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti visus nuostolius, padarytus jam per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Kreditorius tokiu atveju turi teisę ne tik reikalauti sumokėti teismo priteistą sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius. Skolininkui iki visiško prievolės įvykdymo naudojantis kreditoriaus pinigais, jis už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas iki ieškinio pareiškimo teisme savo pagrindinės prievolės sumokėti 2000-01-09 teismo sprendimu priteistą skolą 13 826,46 Eur nebuvo įvykdęs. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pagrindinės prievolės pasibaigimą, atsakovas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog ieškovas prašo kompensuojamąsias palūkanas priteisti už penkerius metus iki kreipimosi į teismą dienos (laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2020-08-31), t.y. yra laikantis ieškinio senaties termino. Konstatuotina, jog esant tęstiniam prievolės pažeidimui (likusi nesumokėta skola 8836,61 Eur) ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo kiekvieną dieną, todėl senaties terminas reikalavimui dėl palūkanų priteisimo nėra praleistas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovui už laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2020-08-31, iš atsakovo priteistinos 1995-02-08 sutartyje nustatytos 2 proc. dydžio metinės palūkanos, atliekančios minimalių nuostolių kompensavimo funkciją, paskaičiuotos nuo likusios nesumokėtos skolos sumos, kurios sudaro – 1119,85 Eur sumą.
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1119,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-10-19 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 25,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis) ir 302,50 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) iš viso 327,50 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1119,85 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniolika eurų 85 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1119,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 327,50 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.