- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-03
- Bylos Nr.
- 1-3548-1132/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23594-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2025 m. liepos 5 d. apie 14.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. lapkričio 11 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0023, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), 15.09 val. jam buvo nustatytas 4,37 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti 2025 m. liepos 5 d., pas jį su automobiliu „Hyundai“, valstybinių numerių neprisimena, atvažiavo M. K.. Jie kartu girtavo ir M. K. paprašė ar pasiūlė nuvažiuoti į parduotuvę. M. K. žinojo, kad jis yra neblaivus. Kiek jie buvo išgėrę, nežino. Tada jis (R. G.) tuo pačiu automobiliu „Hyundai“ važiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) kartu su M. K.. Jie važiavo pusę kilometro iki kol juos sustabdė policija. Jam buvo nustatytas 4,6 promilių neblaivumas ir su nustatytu girtumo laipsniu sutinka. Automobilis „Hyundai“ priklauso D., pavardės nežino, iš kurio M. K. tą automobilį nusipirko, bet nespėjo persirašyti (2 t., b. l. 21).
Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo M. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, jog 2025 m. liepos 5 d. apie 13 val. atvažiavo pas R. G., kuris gyvena visai netoli jo namų. Atvažiavo su automobiliu „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklausė D. M., kuris tą automobilį jam pardavė 2025 m. gegužės 10 d., už automobilį sumokėjo 550 Eur, tačiau automobilio neperregistravo jo (M. K.) vardu. Atvykęs pas R., tuo metu buvo vienas, jo gyvenamojo namo kieme jie vartojo alkoholį. Vartojo labai daug alkoholio, jis (M. K.) stipriai buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir dabar neprisimena ar pas R. kieme buvo dar kokių asmenų, kurie kartu su jais vartojo alkoholį ar ne. Prisimena tik tiek, jog galimai kieme buvo toks D. M., nors gali ir klysti. Apie 14.30 val., tiksliai laiko tikrai neprisimena, jiems baiginėjosi alkoholis, todėl nusprendė, jog reikia nuvažiuoti iki parduotuvės ir nusipirkti daugiau alkoholio. Jis R. paprašė, jog R. G. pavairuotų automobilį „Hyundai“ su kuriuo atvažiavo pas R., R. G. sutiko. Jis R. G. padavė raktelius ir jie susėdo į automobilį. R. atsisėdo prie automobilio vairo, jis atsisėdo į keleivio vietą, šalia R. Važiavo tik dviese. Nuvažiavę iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri randasi kažkur už nepilno kilometro, jie apsipirkę alkoholio išvažiavo atgal tuo pačiu automobiliu į R. namus. Nuo parduotuvės atgal vairavo taip pat R. Grįžę pas R., jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, R. gyvenamojo namo kieme. Po kokių 40 min., tiksliai laiko nepasakys, atvyko policijos pareigūnai. Kas tuo metu buvo kieme, jis pasakyti dabar negali, neprisimena, kadangi buvo stipriai išgėręs (1 t., b. l. 28–31).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo D. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, jog yra buvęs automobilio „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Šiuo metu automobilis vis dar registruotas jo vardu, tačiau 2025 m. gegužės 10 d. automobilį pardavė M. K. už 550 Eur. Su M. K. pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, kurią pateikė tyrėjui. M. K. pažįsta asmeniškai, yra su juo nuo vaikystės pažįstami, kartu užaugo, kaimynai. Už automobilį pinigus gavo grynais. Pardavęs automobilį, automobilio neišregistravo ir neįregistravo M. K. vardu. Apie įvykį, kuris nutiko 2025 m. liepos 5 d., kai jo buvusiu automobiliu „Hyundai i30“ buvo vairuojama neblaivaus asmens, jis sužinojo iš savo patėvio, kuris jam paskambino ir pasakė, jog M. prisidirbo, jis (D. M.) tuo metu kaip tik buvo (duomenys neskelbtini). Atvykus pasikalbėjo su pareigūnais, pasakė, jog automobilį pardavė M. K. ir jie yra pasirašę pirkimo pardavimo sutartį. Daugiau apie įvykį jis nieko nežino. Automobilį yra pardavęs, už automobilį gavęs pinigus ir jam automobilio nereikia, jokių pretenzijų į automobilį neturi (1 t., b. l. 34–37).
Iš 2025 m. liepos 5 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2025 m. liepos 5 d. 14.44 val. gautas pranešimas, jog nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės neblaivūs asmenys su automobiliu „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės, vingiuoja, pasuko link (duomenys neskelbtini) gatvės ir įvažiavo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, rastas kieme stovintis automobilis „Hyundai i 30“, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Namo savininkas R. G. neigė vairavęs minėtą automobilį, tačiau toliau bendraujant prisipažino, kad vairavo ir su minėtu automobiliu buvo nuvažiavęs iki parduotuvės nusipirkti alaus. Kartu su juo važiavo ir keleivio vietoje sėdėjo M. K.. Patikrinus R. G. alkotesteriu, pirmu pūtimu 15.09 val. jam nustatytas 4,37 promilių girtumas, antru pūtimu 15.29 val. jam nustatytas 4,65 promilių girtumas. Automobilis „Hyundai i 30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, R. G. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą (1 t., b. l. 1–7).
Iš 2025 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu, kieme stovi juodos spalvos automobilis „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio kairės pusės, priekinių durų vidinės rankenos, nuo vairo, nuo pavarų perjungimo svirties ant trijų vatos tamponų paimti galimai biologinės kilmės pėdsakai. Tamponai supakuoti į tris skirtingus vokus. Nuo kairės pusės priekinės sėdynės sėdimos dalies paimtas kvapo pėdsakas, bei automobilio salono foninis kvapas. Automobilio salonas tvarkingas. Bagažinėje sudėti įvairūs buities daiktai. Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Po apžiūros automobilis nutransportuotas į saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 12–17).
Iš 2025 m. liepos 5 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad R. G. nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui atliktas jo blaivumo tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0023“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmasis tikrinimas 15.09 val., tikrinimo rezultatas 4,37 promilių neblaivumas; antrasis tikrinimas 15.29 val., tikrinimo rezultatas 4,65 promilių neblaivumas. R. G. su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 41).
Iš 2025 m. liepos 6 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2025 m. liepos 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 281¹ straipsnyje. Tyrimas pradėtas 2025 m. liepos 5 d. 14.44 val. gavus pranešimą, kad nuo Lapių miestelio parduotuvės neblaivūs asmenys su automobiliu „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės, vingiuoja, pasuko link (duomenys neskelbtini). Pranešėja teigė, kad mato automobilį, važiuoja iš paskos. Netrukus gauta informacija, kad automobilis įvažiavo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, rastas kieme stovintis automobilis „Hyundai i30“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kieme buvo rasti asmenys: R. G., D. M., V. R., E. Š. ir M. K.. Namo savininkas R. G. iš pradžių neigė vairavęs minėtą automobilį, tačiau vėliau prisipažino, kad vairavo ir su minėtu automobiliu buvo nuvažiavęs iki parduotuvės nusipirkti alaus. Kartu su juo važiavo keleivio vietoje sėdėjęs M. K.. Patikrinus R. G. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0023, pirmu pūtimu 15.09 val. jam nustatytas 4,37 promilės girtumas, antru pūtimu 15.29 val. – 4,65 promilės girtumas. Automobilio apžiūrai buvo pasitelkti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialistai. Paklausus R. G., kur yra automobilio rakteliai, jis teigė nežinantis. Vėliau paaiškino, kad automobilį pastatęs į savo kiemą, raktelius perdavė M. K.. Tačiau užvedimo raktelio surasti nepavyko. Taip pat telefonu susisiekta su pranešėja, kurios vardas – I. K.. Ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini), nuo ten esančios parduotuvės pastebėjo, kaip automobilis vinguriavo keliu. Pranešėja apibūdino vairuotojo ir keleivio požymius, kurie atitiko R. G. ir M. K. požymius. I. K. būti apklausta kaip liudytoja atsisakė, nurodydama, kad bijo, nes gyvena tame pačiame kaime, asmenys vieni kitus pažįsta ir nenori, kad jai kas nors nutiktų. Ji teigė, kad gali būti apklausta tyrimo eigoje. Taip pat adresu (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs automobilio „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. M.. Šis nurodė, kad automobilis priklauso jam, tačiau yra pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį automobilio su M. K., tačiau jos nespėjo įregistruoti „Regitroje“. Taip pat buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvės darbuotoja nurodė, kad vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos tiek parduotuvės viduje, tiek išorėje. Šiuo metu jų peržiūrėti nėra galimybės, todėl išsiųstas reikalavimas elektroniniu paštu. Automobilis „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo transportuotas į automobilių saugojimo aikštelę. R. G. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą (1 t., b. l. 38–40).
Iš 2025 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, kurio trukmė 30 min. 10 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina gyvenamojo namo kiemą, kuriame matomas stovintis automobilis „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo kieme matomi trys asmenys, kurių pasiteirauja pareigūnas, kas vairavo automobilį, visi asmenys atsako, jog tai ne jie vairavo automobilį. Iš gyvenamojo namo išeina vyras, ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, jog tai R. G.. Pareigūnas paklausia R. G. ar tai jis vairavo automobilį, pastarasis atsako, jog ne. Paklausus R. G. ar automobilis priklauso jam, šis atsako, jog ne, automobilis yra jo draugo, kuris jis dabar randasi nežino, nes jis važinėja po visą Lietuvą. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas tikrina asmens tapatybę, pareikalauja asmens dokumento. Pareigūnas, prieš tikrinant alkotesteriu R. G. dar sykį, pasiteirauja ar pastarasis tikrai nevairavo automobilio, R. G. atsako, jog ne, o į klausimą prieš kiek laiko vartojo alkoholį atsako, jog vartoja jau tris mėnesius. Vaizdo įrašo 6 min. 40 sek. pareigūnas patikrina R. G. blaivumą alkotesteriu ir nustato 4,37 promilių neblaivumą. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas paaiškiną R. G. apie esamą situaciją, R. G. neneigia, jog jis vairavo automobilį. Vaizdo įraše matoma, kaip R. G. kartu su pareigūnais nueina į gyvenamojo namo vidų, kuriame viename iš kambarių guli vyras, ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, jog tai M. K., kuris prisipažįsta, jog jis važiavo kartu su R. G., o jis sėdėjo keleivio vietoje. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip R. G. kartu su policijos pareigūnais išeina į gyvenamojo namo kiemą, pareigūnai informuoja kieme esančius asmenis, jog transporto priemonė bus nutransportuota, taip pat vaizdo įraše matoma, kaip į gyvenamojo namo kiemą atvyksta vyras, ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, jog tai D. M., kuris informuoja pareigūnus, jog jis yra automobilio savininkas. Vaizdo įrašo 29 min. 10 sek. pareigūnas antrą kartą patikrina R. G. blaivumą alkotesteriu ir nustato 4,65 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 18–20).
Iš 2025 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95510869411, skambu io prad ia_ 2025-07-05 14_44_34)“, kurio trukmė 3 min. 50 sek. Pranešėja paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu informuoja, jog nori pranešti apie girtus vairuotojus (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės. Pasako, jog jie (girti vairuotojai) išlipo, nuėjo apsipirkti ir toliau nuvažiavo. Nurodo vairuojamą automobilį, jog tai „Hyundai“ juodos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Informuoja, jog juda (duomenys neskelbtini) gatve, važiuoja labai lėtai, važiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pranešėja pasako, jog važiuoja iš paskos. Sujungus pranešėją su policijos pareigūnais, pastaroji informuoja, jog važiuoja šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatve ir pravažiavo mokyklą. Informuoja, jog pasuko automobilis į kiemą, už mokyklos pirmas namas, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–24).
Iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra D. M. (1 t., b. l. 49).
Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina be PVM – 1 706,40 Eur, kaina su PVM – 2 160 Eur (1 t., b. l. 50).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo R. G. parodymus ir jo visišką prisipažinimą, rašytinius įrodymus – tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. G. 2025 m. liepos 5 d. apie 14.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. lapkričio 11 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0023, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), 15.09 val. jam buvo nustatytas 4,37 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis, jam nustatytas girtumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, ir teigė, kad prieš dvidešimt minučių vartojo alkoholio. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad tikrinant kaltinamojo neblaivumą, pirmuoju tikrinimu 2025 m. liepos 5 d. 15.09 val. jam nustatytas 4,37 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 2025 m. liepos 5 d. 15.29 val. nustatytas 4,65 promilių girtumas, kaltinime buvo nurodyti abu kaltinamajam nustatyti girtumo laipsniai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 4 punktą, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad R. G. 15.29 val. buvo nustatytas 4,65 promilių girtumas, paliekant tik aplinkybę, kad R. G. 15.09 val. nustatytas 4,37 promilių girtumas. Ši kaltinimo korekcija nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl leistina.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant kaltinamajam R. G. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, formali veikos sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – neteistas (1 t., b. l. 67–70), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 71–73), įrašytas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose (1 t., b. l. 79, 80), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 87), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Kaltinamasis R. G. neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis yra sveikas, darbingas, todėl kaltinamajam R. G. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina artima minimaliai 75 MGL, t. y. 3 750 Eur (75 MGL x 50 eurų) bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir R. G. skirtina sumažinta 50 MGL, t. y. 2 500 Eur bauda.
Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą R. G. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).
R. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (4,37 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors R. G. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl R. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Byloje nustatyta, kad R. G. vairavo D. M. vardu registruotą transporto priemonę „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 4,37 promilių neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. M. paminėtą automobilį 2025 m. gegužės 10 d. pardavė M. K., tačiau akcinei bendrovei „Regitra“ apie transporto priemonės perleidimą duomenų nepateikė. Taigi faktinis transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra M. K.. Kaltinamasis R. G. parodė, kad kartu su M. K. vartojo alkoholinius gėrimus, o kai jiems pritrūko alkoholio, M. K. davė R. G. automobilio raktelius, leido jam vairuoti ir abu kartu važiavo į parduotuvę. Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintų transporto priemonės savininko M. K. parodymų nustatyta, kad kartu su R. G. vartojo alkoholį, abu buvo stipriai apgirtę. Kai jiems baigėsi alkoholis, jis paprašė R. G., kad R. pavairuotų automobilį ir jis sutiko. R. atsisėdo už automobilio vairo, o jis (M. K.) atsisėdo į keleivio vietą šalia R. Nusipirkus alkoholio už vairo vėl sėdo R., jie grįžo namo ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi akivaizdu, jog transporto priemonės savininkas M. K., perleisdamas jam priklausantį automobilį kaltinamajam, žinojo, kad kaltinamasis automobilį panaudos BK uždraustai veikai daryti, nes kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį ir matė, kad kaltinamasis yra neblaivus, tačiau pats paprašė kaltinamojo vairuoti, todėl transporto priemonė „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), konfiskuotina ir perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.
BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, be to nustatyta, kad faktinis transporto priemonės savininkas žinojo, kad kaltinamasis panaudos automobilį BK uždraustai veikai daryti, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 102–105), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
D. M. vardu registruotam automobiliui „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), taikytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
foninis kvapas, kvapo pėdsakas, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdyboje (1 t., b. l. 59–61), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;
vatos tamponai su galimai biologinės kilmės pėdsakais (3 vnt.), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62–63), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) MGL, t. y. 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jei bauda nesumokama savarankiškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti D. M. vardu registruotą transporto priemonę „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios faktinis savininkas ir valdytojas yra M. K., kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn.
Taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. M. vardu registruotam automobiliui „Hyundai i30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
foninį kvapą, kvapo pėdsaką, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
vatos tamponus su galimai biologinės kilmės pėdsakais (3 vnt.), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.