Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. L.-M. skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. L.-M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pripažinimo neteisėtu; įpareigojimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių pakeisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, parenkant prieš tai bylą vedusį advokatą; bylinėjimosi išlaidų iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus priteisimo. Pareiškėja D. L.-M. 2019 m. sausio 7 d. prašyme nurodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. teisinės pagalbos teikimas pagal atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nutrauktas, todėl mano, kad keisti minėtą sprendimą nebėra pagrindo. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, pareiškėja prašo teismo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pripažinti neteisėtu.

Pažymėtina, kad teismas administracinę bylą pagal pareiškėjos D. L.-M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui nagrinėja tik dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.

Pareiškėja D. L.-M. skunde (b. l. 1–4) nurodė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Šiaulių skyrius (toliau – ir VGTPT Šiaulių skyrius) priėmė sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 dėl teisinės pagalbos suteikimo R. I., kuriuo paskyrė atstovauti apeliaciniame procese naują advokatę D. L.-M., nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paskirtas advokatas Z. B. Pareiškėja mano, kad priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTP įstatymas) 18 straipsnio 8 dalies nustatytų reikalavimų. Pareiškėja kreipėsi į VGTPT Šiaulių skyrių pranešdama, kad sprendimas neatitinka VGTP įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nustatytų reikalavimų, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo būtų skiriamas prieš tai R. I. atstovavęs advokatas. VGTPT Šiaulių skyrius 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-8995 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nepripažino, kad yra VGTP įstatymo 18 straipsnio 8 dalies pažeidimų, parenkant naują advokatą. Pareiškėja nurodo, kad VGTPT Šiaulių skyrius keisdamas advokatą neįsigilino į įstatymo formuluotę, t. y. keitimas galimas, kai nustatomas interesų konfliktas arba prieš tai paskirtas advokatas nebegali teikti teisinės pagalbos. Pareiškėja nurodo, kad VGTPT Šiaulių skyrius rašte nurodė, kad teisinės pagalbos teikimas apeliacijos procese priskiriant kitą atstovą nelaikytinas advokato keitimu, kadangi remiantis VGTP įstatymo 18 straipsnio 5 dalies formuluote pareiškėjai gali rinktis advokatą, kuris jiems teiks teisines paslaugas. Pareiškėja mano, kad VGTP įstatymo straipsniai turi būti vertinami ne atskirai, o kompleksiškai. Pareiškėjas, besikreipiantis teisinės pagalbos, gali rinktis advokatą, tačiau pasirinkus jis privalo pareiškėjui atstovauti iki galutinės instancijos nebent yra VGTP įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyti advokato keitimo pagrindai. Pareiškėja siekdama ateityje išvengti valstybės lėšų švaistymo, nes naujai paskirtas advokatas privalo susipažinti su visa bylos medžiaga (o tai papildomai kainuoja), prašo teismo išaiškinti, ar toks VGTPT Šiaulių skyriaus vertinimas, kad advokato keitimas yra leistinas nesant interesų konflikto ir kitų VGTP įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, yra teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad nurodyta įstatymo formuluotė yra pakankamai aiškiai nustačiusi advokato keitimo pagrindus bei apribojusi VGTPT ir pareiškėjų teisę piktnaudžiauti advokato keitimo tvarka. Taip pat mano, kad nemokamos teisinės pagalbos teikimas yra lengvata, kuri suteikiama asmenims, neturtintiems galimybės sumokėti už advokato paslaugas, ir tos lengvatos teikimo būdo asmuo negali rinktis, o tarnyba – piktnaudžiauti tos lengvatos teikimo tvarka, nebent yra rimtų ir pagrįstų priežasčių, nustatytų VGTP įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Šio klausimo išsprendimas, pareiškėjos nuomone, yra ypač svarbus visos Lietuvos mastu, kuomet VGTPT nepagrįstai bylose tenkina pareiškėjų prašymus „išbandyti“ vienu ir tuo pačiu klausimu kuo daugiau advokatų ir tokiu būdu yra nepagrįstai švaistomos lėšos. Mano, kad toks lėšų švaistymas, nesant tam nustatytų VGTP įstatymo 18 straipsnio 8 dalies pagrindų, negali tęstis.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepime (b. l. 17–19) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. VGTPT Šiaulių skyrius nurodė, kad teisinės pagalbos gavėjas 2018 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, kurioje teisinės pagalbos gavėjas buvo atsakovas, ir pageidavo, kad būtų paskirtas advokatas Z. B. 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu VGTPT Šiaulių skyrius suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pirmos instancijos teisme ir paskyrė advokatą Z. B. 2018 m. lapkričio 7 d. teisinės pagalbos gavėjas pateikė VGTPT Šiaulių skyriui prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo civilinėje byloje apskundimo ir pageidavo, kad būtų paskirta advokatė D. L.-M. 2018 m. lapkričio 13 d. priimtas sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui ir paskirta advokatė D. L.-M. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 20 d. raštu kreipėsi į VGTPT Šiaulių skyrių nurodydama, kad vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi turėjo būti paskirtas tas pats advokatas, kaip ir pirmos instancijos teisme. VGTPT Šiaulių skyrius 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (2.5)NR-2-8995 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nurodė, kad atsižvelgė į pareiškėjo pageidavimą vadovaudamasi įstatymo 18 straipsnio 5 punktu, o pareiškėjos nurodytas motyvas dėl VGTP įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nėra vienareikšmiškai privaloma nuostata. Pareiškėja 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė VGTPT Šiaulių skyriui pranešimą dėl sugaišto laiko teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal VGTPT Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591. VGTPT Šiaulių skyrius 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-N-3160-22033 „Dėl teisinės pagalbos nutraukimo“, kuriuo nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal pareiškėjos ginčijamą VGTPT Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-18-T-3160-19591. VGTPT Šiaulių skyrius atkreipė dėmesį, kad nekeitė advokato, kaip tvirtina pareiškėja, nes Z. B. buvo paskirtas atstovauti tik pirmos instancijos teisme. Pažymėjo, kad teisės norma nėra vienareikšmiai nurodanti, kad visais atvejais apeliacinei instancijai skiriamas tik tas pats advokatas, kuris buvo skirtas pirmos instancijos teisme. VGTPT Šiaulių skyrius skirdamas advokatą atsižvelgia ne tik į pareiškėjo prašymą, bet ir į advokatų darbo krūvį. Per paskutinius 11 mėnesių (nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.) advokatui Z. B., atsižvelgiant į gautus pareiškėjų prašymus, buvo paskirtos 144 bylos, o pareiškėjai per analogišką laikotarpį paskirtos 127 bylos. Nurodo, kad antrinės pagalbos teikimas pagal 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-7-3160-19591 yra baigtas, išnyko ginčo dalykas ir pareiškėjai nebekyla teisinių pasekmių, t. y. neliko pareigos atstovauti teisinės pagalbos gavėjui.

Pareiškėjos D. L.-M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Pareiškėja skunde Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams prašė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą pakeisti, parenkant prieš tai bylą vedusį advokatą. Pareiškėja 2019 m. sausio 7 d. nurodė, kad, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2018 m. gruodžio 20 d. nutraukus teisinės pagalbos teikimą, keisti 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 nebėra pagrindo, todėl prašo pastarąjį sprendimą pripažinti neteisėtu. Teismas atkreipia dėmesį, kad skundo dalykas turėtų atitikti teismo galias (ABTĮ 88 straipsnis), t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus, todėl negalimas tinkamas pareiškėjos teisių gynimas be minėto įsakymo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skunde aiškiai suformulavo skundo pagrindą, o teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės, šioje administracinėje byloje ginčas sprendžiamas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.

Ginčo teisinius santykius, susijusius su antrinės teisinės pagalbos skyrimu ir teikimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d. prašymu „Suteikti antrinę teisinę pagalbą“ R. I. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių dėl 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4712-1042/2018 apskundimo apeliacine tvarka. Asmuo, kuris kreipėsi į VGTPT Šiaulių skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, prašė, kad antrinę teisinę pagalbą jam teiktų advokatė D. L.-M. (b. l. 23–28). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2018 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo nusprendė teikti R. I. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-4712-1042/22018 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Asmens, besikreipiančio į VGTPT Šiaulių skyrių, prašymu paskirta advokatė D. L.-M. (b. l. 5–6). VGPTP Šiaulių skyrius 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-N-3160-22033 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“. Sprendime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktais, 24 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ 1.1 ir 1.2 punktais nusprendė nutraukti R. I. VGTPT Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą (b. l. 39–40).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1268-13).

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos priima tarnyba. Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo pasiūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Į pareiškėjo pasiūlymą dėl konkretaus advokato pasiūlymo gali būti neatsižvelgta dėl advokato darbo krūvio arba kitų aplinkybių, dėl kurių pasirinktas advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje (VGTP įstatymo 18 straipsnio 5 dalis).

VGTP įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

Lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3166/2011, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-335/2012). VGTP įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio pastarųjų aplinkybių sąrašo, tai reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (VGTP įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTP įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (VGTP įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (VGTP įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas) principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3037/2011).

Administracinis teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tai reiškia, kad ginčo bylose tarp šalių (fizinio ar juridinio asmens ir viešojo administravimo subjekto) dėl tikro ar tariamo teisės pažeidimo turi kilti ginčas, o nagrinėjant tokį ginčą teisme, procese dalyvaujančios šalys turi turėti priešingus interesus (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-9103-189/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-N-3160-22033 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius nutraukė R. I. VGTPT Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodo, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-16-420/2007).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas dėl 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjos D. L.-M. skundą dėl 2018 m. lapkričio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-3160-19591 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.