Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei O. A.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Odminiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, aukštojo išsilavinimo, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei 95 948,56 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, privalėjo, tačiau neužtikrino, kad Bendrovė laikytųsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. Bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditoriais:

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtos didžiausios sumos:

1. 2022 m. kovo 15 d. 5 493,68 Eur ir 1 199,41 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2. 2022 m. balandžio 14 d. 4 506,63 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

3. 2022 m. gegužės 18 d. 780 Eur gavėjas AB (duomenys neskelbtini);

4. 2022 m. gegužės 18 d. 1 554,23 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

5. 2022 m. birželio 20 d. 571,60 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

6. 2022 m. birželio 22 d. 4 968 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

7. 2022 m. birželio 22 d. 3 248,06 Eur, 6 113,60 Eur ir 6 317,39 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

8. 2022 m. liepos 15 d. 4 968 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

9. 2022 m. liepos 15 d. 6 113,60 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

10. 2022 m. rugpjūčio 11 d. 5 693 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

11. 2022 m. rugpjūčio 16 d. 6 317,39 Eur ir 6 359,62 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

12. 2022 m. rugsėjo 15 d. 6 281,84 Eur ir 6 359,62 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

13. 2022 m. spalio 24 d. 813,59 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

14. 2022 m. gruodžio 19 d. 5 171,29 Eur ir 5 812,83 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tokiu būdu D. B. pažeidė kreditorės VMI interesus, nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo iki 2022 m. (duomenys neskelbtini) mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė panašias veiklas ir, kai akcijos atiteko UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo priimtas sprendimas apjungti šias įmones. Toks buvo akcininkų sprendimas, kadangi vienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darėsi sunku valdyti ir administruoti visa tai, ką ji turėjo. Maždaug (duomenys neskelbtini) buvo padarytas reorganizavimas. Mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, tai buvo kredito mokėjimai (duomenys neskelbtini) kredito unijai. Kredito unija vykdė piniginius nurašymus pagal kredito sutartį. Fiziškai D. B. šiuose mokėjimuose nedalyvavo. Kiti smulkūs mokėjimai, tokie kaip AB (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi, nes tuo metu turtas dar priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir reikėjo palaikyti to turto gyvavimą, nebuvo galimybės nemokėti tiekėjams. Žinojo, kad kai turtas pereis UAB „(duomenys neskelbtini)“, visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai bus padengti. Žinojo, kad yra susidariusi mokestinė nepriemoka, dėl to Bendrovė du kartus kreipėsi į mokesčių administratorių dėl paskolos sutarties sudarymo, tačiau VMI nesutiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo „ant ribos“. D. B. neprisiminė, kad iš Bendrovės sąskaitos būtų VMI nurašinėjamos lėšos, tačiau to neatmetė. VMI nemokėjo todėl, kad tuo metu jau turėjo mintį, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizuos ir visi mokesčiai bus padengti. Specialiai to nedarė, turėjo išlaikyti turtą, jį perduoti naujajam savininkui. Kad pagal eilę atsiskaitymo prioritetas yra VMI, D. B. žinojo.

VMI atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė, įsiskolinimas sudaro 95 948,56 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo (duomenys neskelbtini). Priverstinis išieškojimas yra vykdomas nuo (duomenys neskelbtini). Buvo pateiktas prašymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tačiau jis buvo netenkintas, kadangi Bendrovė nepateikė duomenų, įrodančių realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką. Jos finansinė būklė jau tuo metu buvo blogėjanti, turtas ir apyvarta mažėjo, skolos augo ir veiklos nuostolis didėjo. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo nustatyta, kad Bendrovė teikia pirmenybę atsiskaitymui su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo sumokėti mokesčius. Dėl sudarytos paskolos ir automatinių mokėjimų VMI laikosi pozicijos, kad Bendrovė pati sudarė tokią paskolos sutartį, apie sąlygas jai buvo žinoma, todėl tai, kad mokėjimai buvo vykdomi automatiškai ir (duomenys neskelbtini) apie juos nežinojo, todėl negali būti patrauktas atsakomybėn, vertina kritiškai. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad mokestinė nepriemoka AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo dieną buvo mažareikšmė ir dėl to asmuo neturi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. VMI su tokia pozicija taip pat nesutinka dėl to, kad PVM mokestinė nepriemoka susidarė nuo (duomenys neskelbtini), deklaracija buvo pateikta faktiškai po metų, t. y. (duomenys neskelbtini). Jeigu Bendrovė deklaracijas būtų pateikusi laiku, tai kaip ir numato PVM įstatymas, mokestinė nepriemoka būtų žymiai didesnė. Bendrovė gaudavo įmokas, tačiau su VMI atsiskaityta nebuvo, įsiskolinimas tik didėjo. Šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra perėmusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos, iki šiol mes nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Iki šios dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi mokestinę nepriemoką ir turi laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo. Jeigu Bendrovė būtų įvykdžiusi šią pareigą, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui būtų padengta arba iš dalies padengta. Tokiu būdu Bendrovės (duomenys neskelbtini) pažeidė VMI interesus.

2023 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. atstovo advokato padėjėjo G. Odminio rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma nutraukti D. B. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo D. B. ir nėra ginčo, kad jam kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti Bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais. D. B. teisme patvirtino, kad žinojo atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, t. y. atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, žinojo, kad pagal atsiskaitymo eilę prioritetas turi būti teikiamas VMI.

Teismas, patikrinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo nurodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) kredito unijai vykdytų automatinių mokėjimų, sutinka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše matomi 2022 m. vidiniai mokėjimai – paskolos grąžinimas/palūkanų apmokėjimas pagal sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) kredito unijos automatiniu būdu vykdytas mokėtinų sumų pagal Paskolos sutartį nurašymas. Nepaisant to, kad šie mokėjimai buvo vykdomi automatiškai ir D. B. juose nedalyvavo, Bendrovės (duomenys neskelbtini) žinojo apie sudarytą Paskolos sutartį ir jos sąlygas. Kaip teismui nurodė (duomenys neskelbtini) kredito unija, mokėjimai buvo nurašomi automatiniu būdu pasibaigus darbo dienai (paprastai 23 val.) ir iki automatinio nurašymo momento sąskaitos savininkui nebuvo ribojama galimybė disponuoti atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Tai paneigia D. B. atstovo teismo posėdyje išsakytą teiginį, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės disponuoti į banko sąskaitą gautomis įplaukomis, nes jas iš karto nurašydavo (duomenys neskelbtini) kredito unija. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo gan dideles įplaukas (pavyzdžiui, 2022 m. kovo 15 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 3 000 Eur, 2022 m. balandžio 14 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 500 Eur, 2022 m. gegužės 18 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Eur, 2022 m. birželio 22 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21 000 Eur, 2022 m. liepos 15 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 12 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19 800 Eur, 2022 m. rugsėjo 15 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 000 Eur, 2022 m. gruodžio 19 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 6 000 Eur), akivaizdu, kad iki darbo dienos pabaigos Bendrovė galėjo disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis, tačiau VMI mokėjimų neatlikinėjo, o teikė prioritetą atsiskaitymui pagal Paskolos sutartį. Be kita ko, (duomenys neskelbtini) kredito unijos vykdytas automatinis pinigų nurašymas nesutrukdė Bendrovei vykdyti mokėjimus kitiems kreditoriams, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini) ir kt., tomis pačiomis dienomis mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos nurašinėdavo ir VMI, vykdydama priverstinį išieškojimą. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo disponuoti jos banko sąskaitoje buvusiomis lėšomis ir pati rinkosi, kur jas panaudoti.

Nors tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu D. B. atstovas nurodė, kad atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo būtini Bendrovės veiklos palaikymui, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, už ką konkrečiai buvo pervestos piniginės lėšos (2022 m. birželio 22 d. – 4 968 Eur, 2022 m. liepos 15 d. – 4 968 Eur, 2022 m. rugpjūčio 11 d. – 5 693 Eur) ir kodėl šie mokėjimai buvo būtini Bendrovės veiklos vykdymui. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad būtinų mokėjimų vykdymas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės vadovo tyčią, t. y. suvokimą, kad dėl mokėjimų žemesnės eilės kreditoriams įmonė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Sutiktina, kad savaime tokie mokėjimai (duomenys neskelbtini) tyčios nelemia, vis dėlto, nagrinėjamu atveju D. B. suvokimas, kad Bendrovė nepajėgs atsiskaityti su VMI, buvo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ du kartus kreipėsi į mokesčių administratorių dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo (bylos duomenimis, vienas kreipimasis buvo 2022 m. gruodžio 1 d.), o Bendrovės finansinė būklė buvo blogėjanti. Tai reiškia, kad D. B. suvokė, jog atsiskaitydamas su žemesnės eilės kreditoriais jis mažina galimybę atsiskaityti su VMI.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas neteisus, teigdamas, kad vykdant mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB (duomenys neskelbtini) Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo itin nedidelė ir sudarė mažiau nei 3 000 Eur. Iš VMI teismui pateiktų deklaracijų matyti, kad pagrindinė mokestinę nepriemoką sudaranti suma, t. y. PVM nepriemoka, yra susidariusi už 2021 m. spalio mėn. (sumokėjimo terminas 2021 m. lapkričio 25 d., nepriemokos susidarymo data 2021 m. lapkričio 26 d.) ir siekė daugiau nei 80 000 Eur, kai mokėjimai minėtiems kreditoriams buvo vykdomi 2022 m. Sutiktina, kad PVM deklaraciją už 2021 m. spalio mėn. Bendrovė patikslino 2022 m. rugsėjo 28 d., tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė VMI atstovė, jei Bendrovė deklaracijas būtų pateikusi laiku, mokestinė nepriemoka būtų didesnė. Be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo ir po deklaracijos patikslinimo, o taip pat ir po to, kai kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, kad D. B., būdamas Bendrovės (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir kad turimų lėšų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad D. B. suvokė, jog Bendrovės finansinių sunkumų laikotarpiu nevykdo CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais. Taigi, tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė savo kreditoriaus VMI interesus ir jo padaryta veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, šiai dienai įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra padengtas, Bendrovė mokėjimų mokestinei nepriemokai padengti nevykdė, 2023 m. gegužės 31 d. duomenimis, ji siekė net 95 948,56 Eur. Kita vertus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra reorganizuojama, jos kreditorinius įsipareigojimus perims UAB „(duomenys neskelbtini)“, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, jis kreipėsi į mokesčių administratorių dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, manė, kad mokestinė nepriemoka bus padengta po Bendrovės reorganizavimo. Nei D. B. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir D. B. asmenybė. Pasak D. B., jis šiuo metu nedirba, yra (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį išsilavinimą. 2023 m. liepos 31 d. duomenimis, per 3 metus D. B. administracine tvarka baustas vieną kartą, padarytas administracinis nusižengimas susijęs su atliekų tvarkymu, paskirta bauda sumokėta, taigi spręstina, jog asmuo nėra linkęs pažeisti įstatymų, šis nusižengimas nėra sistemingo neteisėto elgesio išraiška.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias D. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė teismo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir skirti D. B. 300 Eur dydžio baudą, vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių, neįprastų aplinkybių, kurios lemtų, kad minimali sankcijoje numatyta nuobauda konkrečiu atveju būtų per griežta. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Šiuo atveju teismas negali pripažinti, kad D. B. padaryta veika yra mažareikšmė, teismui nėra pateikta ir išskirtinai teigiamai pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ar kitų duomenų, galinčių pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti D. B., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-607-1201/2023 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.