Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1052-538/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
e2A-1052-538/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas
O. B.
Atsakovas
akcinei bendrovei SEB bankui
Trečiasis asmuo
A. B.
Civilinė byla Nr. e2A-1052-538/2017(Proceso Nr. 2-33-3-01506-2016-2)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.2; 2.6.8.3; 2.6.8.11.1; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl neteisėto sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo A. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Plungės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė vienašališką 2006-03-06 kredito sutarties Nr. 115061870074-12 su vėlesniais pakeitimais nutraukimą pripažinti neteisėtu bei priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-03-06 tarp trečiojo asmens A. B. ir AB SEB Vilniaus banko buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 1150618070074-12 dėl 15929,10 Eur (55000 Lt). 2007-01-05 kredito sutartis Nr. 1150618070074-12 pakeista susitarimu Nr. 1, padidinant paskolos sutartį 42864 Eur (148000 Lt). 2007-12-19 kredito sutartis Nr. 1150618070074-12 buvo pakeista susitarimu Nr. 2, paskolos sumą padidinat iki 87133,03 Eur, taip pat pakeičiant palūkanų rūšį į fiksuotas. Prievolių pagal sutartį įvykdymas buvo užtikrintas – hipoteka įkeičiant statomą gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir esančiais priklausiniais, (duomenys neskelbtini). Paskolos sutartys sudarytos 40 metų laikotarpiui, mokant kasmėnesines įmokas. Pagrindiniam skolininkui A. B. (trečiajam asmeniui) tinkamai nevykdant prievolių pagal kredito sutartį su visais jos pakeitimais, kaip paaiškėjo ieškovei, bankas 2015-07-28 pranešimu nutraukė kredito sutartį dėl 1935,93 Eur (iš jų –284,77 Eur pradelsta sumokėti kredito suma, 767,18 Eur palūkanos, 883,98 Eur delspinigiai) pradelsto mokėjimo ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo bei perdavė vykdomąjį įrašą antstoliui vykdyti (vykdomoji byla Nr. 0051/15/01114). Ieškovės teigimu, ji su sutuoktiniu A. B. kreditą iš banko ėmė tikslu pasistatyti gyvenamąjį namą, tačiau visais kreditavimo teisiniais santykiai šeimoje rūpinosi sutuoktinis – tiek pateikė paraišką dėl kredito suteikimo, tiek ir kitus dokumentus, todėl mano, kad kredito sutartis buvo sudaryta tik su A. B., atitinkamai ir prievoles kreditoriui vykdė A. B.. Kadangi ieškovė nei iš sutuoktinio, nei iš kreditoriaus negaudavo jokių duomenų apie tai, kad kredito sutartis nevykdoma ar vykdoma netinkamai, buvo įsitikinusi, kad prievolės pagal kredito sutartį su visais pakeitimais vykdoma tinkamai. Ieškovė jokių atsakovės pranešimų, notaro ar antstolio vykdymo procesinių dokumentų, informuojančių apie pradelstus mokėjimus, nebuvo gavusi. A. B. įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tik ieškovei perėmus namų ūkio tvarkymą, tapo žinoma apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą ir iš jai priklausančio turto. Apie netinkamą kreditavimo teisinių santykių vykdymą, apie esamą įsiskolinimą ir apie banko sprendimą perduoti vykdomąjį įrašą antstoliui ieškovė buvo informuota tik 2016 m. birželio mėnesio pabaigoje. Sužinojusi apie įsiskolinimą, kartu su sūnumi T. B. nedelsiant faktiškai jį įvykdė – 2016-06-21 sumokėjo 1800 Eur. Siekdami apginti savo teises bei bendradarbiaudami su kreditoriumi, 2016-07-07 kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl informacijos apie susidariusį įsiskolinimą ir galimybės perimti paskolos sutarties vykdymą pagal 2006-03-06 sąlygas, tačiau atsakovė 2016-08-02 raštu į šį paklausimą tik nurodė apie turimą teisę patenkinti visą kreditoriaus reikalavimą visoje sumoje ir įgyti regreso teisę. Ieškovei iš atsakovės tapo žinoma, kad netinkamai vykdant prievoles, paskolos sutartis buvo nutraukta 2015-08-28, o 2015-10-08 išduotas vykdomasis įrašas dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto daikto, dėl ko turtas areštuotas ir 2015-10-14 vykdomasis dokumentas perduotas antstolių kontorai dėl priverstinų vykdymo veiksmų atlikimo, pradedant įkeisto turto realizavimo procedūrą. A. B. laiku neapmokėjus kitų įmokų, atsakovė 2016-06-16 kreipėsi į antstolių kontorą dėl vykdomojoje byloje vykdymo veiksmų atnaujinimo, o 2016-07-04 patvarkymu vykdomojoje byloje buvo nustatyta įkeisto turto vertė, 2016-08-10 priimtas patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo, parduodant įkeistą daiktą. Tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis, ieškovės, kaip vartotojos ir silpnesnės sutarties šalies, teisės turi būti saugomos ir ginamos. Mano, kad tarp šalių sudarytos kredito sutarties 5.2 punktas, numatantis, kad praleidus periodinių įmokų mokėjimą, prievolę vykdant ne visoje apimtyje, bankas turi teisę ne vėliau, kaip per 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs paskolos gavėją, nutraukti paskolos sutartį ir reikalauti visos skolos grąžinimo, nes pagal sutartį tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu, kylančiu iš sutarties 5.2 ir 4.2 punktų, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai. Nurodė, kad atsakovė, kaip stiprioji šalis, paskolos sutartį pateikė su visomis numatytomis sąlygomis pagal numatytą formą, kurią šalis buvo priversta priimti, taip pat ir su tomis sąlygomis, kurios numatė sutarties nutraukimo tvarką, nes kitu atveju nebūtų gauta piniginių resursų gyvenamojo namo statybai. Taip pat, anot ieškovės, yra svarbu nustatyti, ar pažeidimo esmingumas tikrai egzistavo, o ne tik tai, ar buvo pradelsta mokėti bent viena įmoka, todėl svarbu įvertinti du prievolės vykdymus: pažadėtąjį bei faktiškai atliktą, ir kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. 2015 m. liepos mėn. pradelsto apmokėjimo suma 1935,93 Eur, lyginant su visa paskolos suma 87133,03 Eur, buvo nedidelė, t. y. 2,2 procento, todėl didelio atotrūkio tarp pažadėto ir faktinio sutarties nevykdymo nebuvo. Paskolos terminas buvo 40 metų, iki sutarties nutraukimo buvo praėję tik 9 metai, todėl kredito gavėjai faktiškai dar turėjo 31 metus pilnai atsiskaityti su banku, o ir bankas sutarties sudarymo metu žinojo, kad visa kredito suma bus grąžinta per 40 metų terminą, o ne anksčiau. Bankas, negavęs nedidelės sumos, lyginant su paskolos suma, nutraukdamas sutartį ir nesuteikdamas progos per likusį mokėjimo laikotarpį, t. y. per 31 metus, tinkamai atsiskaityti su banku, pažeidė ieškovės kaip vartotojos teises. Be to, įmokos pradelstos mokėti buvo dėl trumpalaikių finansinės padėties pablogėjimų, kuriems išsisprendus, įmokos yra vėl mokamos sąžiningai, ką pagrindžia 2016-06-27 T. B. padaryta įmoka bankui. Pažymėjo, kad ieškinio pateikimo dienai įkeisto turto vertė siekia daugiau nei 130000 Eur, kurios pakanka užtikrinti visos skolos ir palūkanų padengimą, todėl paskolos sutarties nutraukimas šiuo atveju negali būti pateisintas. Dėl pažeidimo pripažinimo esminiu bus pažeisti ieškovės ir trečiojo asmens interesai, nes, tikėtina, įkeistas turtas bus parduotas už mažesnę kainą, nei jo rinkos vertė, papildomai prisidės vykdymo išlaidos antstoliui, bus prarasta šeimos gyvenamoji vieta, o pradelstos įmokos, lyginant su turto ir visos paskolos verte, sudaro tik labai mažą dalį. Taigi, sutarties nutraukimas šiuo atveju yra neproporcingas, o atsakovė, nutraukdama vienašališkai kredito sutartį ir pradėdama vykdymo procesą, pasielgė nesąžiningai ir neteisėtai vartotojų – ieškovės ir trečiojo asmens – atžvilgiu.

2. Atsakovė AB SEB bankas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, jos sutuoktinis (trečiasis asmuo) ir bankas (atsakovė) 2006-03-06 sudarė Kredito sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas 15929,10 Eur (55000,00 Lt) kreditas namo statybai, grąžinimo terminas – 2031-03-05. 2007-01-05 sudarytas Kredito sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo suteikta papildoma 42863,76 Eur (148000 Lt) suma, o 2007-12-19 sudarytas Kredito sutarties pakeitimas Nr. 2, kuriuo pakeista kredito valiuta į eurus ir suteikta papildoma 29034,32 Eur suma, po pakeitimo bendra kredito suma 87133,03 Eur, kredito grąžinimo terminas – 2047-01-04. Pažymėjo, jog nuo 2009 metų prasidėjo nesavalaikis pagal kredito sutartį prievolių vykdymas, atsakovė laikotarpiu nuo 2014 metų birželio iki kredito sutarties nutraukimo siuntė įspėjimus raštu tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui. Ieškovei ir trečiajam asmeniui, nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį, 2015-07-28 buvo išsiųstas paskutinis pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą, jame fiksuotas 1935,93 Eur įsiskolinimas, kurio nepadengus, kredito sutartis bus nutraukta vienašališkai. 2015-05-25 buvo atliktas tik dalinis įsiskolinimo dengimas, todėl, ieškovei bei trečiajam asmeniui nereaguojant į įspėjimą, 2015-08-31 kredito sutartis nutraukta. Nurodė, jog visi atsakovės pranešimai dėl netinkamo prievolių vykdymo buvo siunčiami ir ieškovei, ir trečiajam asmeniui, 2015-01-08 raginimas buvo įteiktas asmeniškai ieškovei. Šiaulių miesto 4-asis notarų biuras 2015-10-12 atliko vykdomąjį įrašą, kuris buvo perduotas 2015-10-13 antstolės I. G. kontorai vykdymui. Be to, 2015-11-26 atsakovo prašymu antstolis buvo sustabdęs vykdomąją bylą, atsakovei patikėjus, kad trečiasis asmuo ir ieškovė vykdys naujai duotus pažadus dėl sisteminių mokėjimų ir kt. bei bus pagrindas atnaujinti nutrauktą kredito sutartį. Tačiau įkeistam turtui, (duomenys neskelbtini), buvo ir yra taikomi turto arešto apribojimai, be to, nebuvo sumokėtos sutartos mėnesio įmokos, todėl kredito sutarties atnaujinimas tapo negalimas. Nurodė, kad iš bylos faktinių aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo, žinodamas apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus, neinformavo savo sutuoktinės (ieškovės), o jei jis to ir nepadarė, tai yra jo atsakomybė, įtvirtinta civilinio proceso įstatymo nuostatose. Be to, mokėjimus atsakovei vykdė ir sūnus T. B., kas įrodo, kad apie prievolių tinkamą nevykdymą buvo žinoma visai šeimai, o ne tik vienam trečiajam asmeniui. Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė ir aplinkybe, jog kredito sutarties pagrindu trečiasis asmuo ir ieškovė prisiėmė įsipareigojimus tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus, šio įsipareigojimo nevykdymas yra aiškiai apibrėžtas kaip esminis sutarties pažeidimas, kuris suteikė atsakovei teisę nutraukti sutartį prieš terminą (kredito sutarties 5.2 punktas). Nurodė, kad pagal kredito sutarties esmę, atsakovei yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai, todėl tarpiniai paskolos dengimo terminai negali būti pripažįstami neesmine sąlyga, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grąžinimas. Atsakovė nuolat ragindama ieškovę ir trečiąjį asmenį vykdyti įsipareigojimus, suteikė beveik daugiau nei trijų mėnesių terminą (nuo paskutinio atlikto dalinio mokėjimo 2015 m. gegužės mėn.) pažeidimams pašalinti, kaip įmanoma siekė išsaugoti sutartinius santykius, taigi vertinant įsiskolinimo trukmę (pradelsimai nutraukimo dieną siekė 148 k. d.) kredito sutarties nutraukimo metu, kredito sutarties pažeidimas nebuvo nežymus ar vienkartinis, o tęstinis ir esminis. Tolimesnis kredito sutarties nevykdymo toleravimas, didinantis įsiskolinimą atsakovei, būtų nepagrįstai didinęs tiek atsakovės, tiek ieškovės ir trečiojo asmens nuostolius (po nutraukimo sustabdomas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas). Be to, aplinkybė, kad ieškovės turtui nuo 2009 metų yra taikomi apribojimai disponuoti turtu, pagrindžia faktą, kad asmenys turėjo ir kitų kreditorinių reikalavimų, kas leidžia manyti, kad ieškovės ir trečiojo asmens finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai. Pabrėžė, jog ieškovei neturi būti suteikiama išskirtinumo teisė prieš atsakovę, ji su trečiuoju asmeniu negali būti atleidžiami nuo tinkamų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės O. B. ieškinį atmetė. Nusprendė laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Plungės rajono apylinkės teismo 2016-08-19 nutartimi – sustabdyti išieškojimą bei nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių procedūrą vykdomojoje byloje Nr. 0051/15/01114, esančioje antstolės I. G. žinioje, pradėtoje pagal 2015-10-12 Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą – teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti. Priteisė iš ieškovės O. B. atsakovei AB SEB bankui, įmonės kodas 112021238, 750,36 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

3.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kredito gavėjai pažeidė kredito sutarties 4.1 ir 4.4 p. p. - sistemingai ir ilgą laiką nepadengė kredito dalies, nemokėjo palūkanų kredito sutartyje nustatytais terminais, taip pat nevykdė šių įsipareigojimų ir per atsakovo nustatytą 30 dienų terminą.

3.2. Teismo nuomone, nagrinėjamojoje byloje prievolės prigimtis ir kredito sutarties esmė bei tikslas lėmė, jog griežtas kredito sutarties sąlygų (o būtent terminų) laikymasis turi esminės reikšmės. Kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo pažeidė pareigas, įtvirtintas kredito sutarties 4.1 ir 4.4 punktuose, bei šių pareigų nevykdė sistemingai ir ilgą laiką, konstatavo, jog kredito gavėjai (ieškovė ir trečiasis asmuo) padarė esminį kredito sutarties pažeidimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliantė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti.

4.1. Apeliantė mano, kad teismas nevertino to, kad įsiskolinimo suma sudarė nedidelę dalį įsipareigojimų, nevykdymas buvo susijęs su laikinais finansiniais sunkumais ir Kredito sutarties nutraukimas sukelia ieškovei neproporcingai griežtą prievolių vykdymo naštą, kas turi būti pagrindu pripažinti Kredito sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu.

4.2. Teigia, kad paskolos terminas suteikė teisę apeliantei dar trisdešimt vienerius metus, kad atsiskaityti su banku, ir tai laikytina priežastimi pripažinti kredito sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu.

4.3. Apeliantė mano, kad vertinant Kredito sutartį per vartotojo prizmę, turėjo būti įvertinta ir tai, kad pažeidimas mažareikšmis, o papildoma vartotojams suteikta apsauga turėjo būti pagrindu teismui tenkinti ieškovės ieškinį.

4.4. Apeliantė pateikia motyvus apie nelygiavertę ginčo šalių sutartinę padėtį.

5. Atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

5.1. Nurodo, jog apeliaciniame skunde nenurodytą jokių faktinių ar teisinių (CPK 330 str.) argumentų leidžiančių teigti, kad sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas, taip pat nenurodyta absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad tarp šalių 2006-03-06 sudaryta kredito sutartis Nr. 1150618070074-12 (toliau – kredito sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui ir ieškovei 15929,10 Eur (55000,00 Lt) kreditą namo statybai, o trečiasis asmuo ir ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius, kredito grąžinimo terminas 2031-03-05. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Tarp šalių 2007-01-05 pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-03-06 kredito sutarties Nr. 1150618070074-12 sąlygas Nr. 01 (toliau – susitarimas Nr. 1), pagal kurį pakeisti kredito sutarties 4, 5.1, 5.2, 7.1, 7.3 punktai ir papildomai suteikta 42863,76 Eur (148000 Lt) suma. Tarp šalių 2007-12-19 pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-03-06 kredito sutarties Nr. 1150618070074-12 sąlygas Nr. 01 (toliau – susitarimas Nr. 2), pagal kurį pakeista kredito valiuta į eurus ir trečiajam asmeniui bei ieškovei papildomai suteikta 29034,32 Eur suma, po pakeitimo bendra kredito suma 87133,03 Eur, kredito grąžinimo terminas – 2047-01-04. Atsakovė dėl kredito gavėjų netinkamo prievolių vykdymo laikotarpiu nuo 2014 metų birželio iki kredito sutarties nutraukimo tiek trečiajam asmeniui, tiek ieškovei siuntė įspėjimus apie susidariusį įsiskolinimą ir jo nesumokėjimo pasekmes (2014-06-25, 2015-01-18, 2015-05-18, 2015-07-28 įspėjimai dėl kredito sutarties nutraukimo). 2014-06-25 įspėjimu atsakovė įspėjo ieškovę ir trečiąjį asmenį dėl galimo kredito sutarties nutraukimo, nurodydama, jog pradelsto sumokėti kredito suma yra 717,10 Eur, 2375,20 Eur palūkanų ir 336,96 Eur delspinigių, iš viso pagal pradelstus mokėjimus skola bankui sudarė 3429,26 Eur; prašė iki 2014-07-26 padengti pradelstus mokėjimus, priešingu atveju, gali būti svarstomas sutarties nutraukimas. Ieškovei asmeniškai įteiktu 2015-01-08 įspėjimu dėl kredito sutarties nutraukimo informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį apie sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą, iš viso skola pagal pradelstus mokėjimus buvo 3381,44 Eur (632,72 Eur pradelsto sumokėti kredito suma, 2088,37 Eur palūkanų ir 660,35 Eur delspinigių), įpareigojo iki 2015-02-08 padengti susidariusį įsiskolinimą bei įspėjo, kad nustatytu terminu įsiskolinimo nepadengus, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2015-02-08. 2015-05-18 trečiajam asmeniui ir ieškovei adresuotu įspėjimu dėl galimo kredito sutarties nutraukimo atsakovė nurodė, jog pradelsto sumokėti kredito suma yra 84,91 Eur, 1124,74 Eur palūkanų ir 834,47 Eur delspinigių, iš viso pagal pradelstus mokėjimus skola bankui – 2044,12 Eur; prašė iki 2015-06-18 padengti pradelstus mokėjimus, priešingu atveju, gali būti svarstomas sutarties nutraukimas. 2015-05-25 buvo atliktas dalinis įsiskolinimo dengimas. Ieškovei ir trečiajam asmeniui nevykdant nurodytų įsipareigojimų pagal kredito sutartį, 2015-07-28 buvo išsiųstas atsakovės įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo, kuriame atsakovė nurodė, jog pradelsto sumokėti kredito suma yra 284,77 Eur, 767,18 Eur palūkanų ir 883,98 Eur delspinigių, iš viso pagal pradelstus mokėjimus skola atsakovei buvo 1935,93 Eur, paragino iki 2015-08-28 padengti pradelstus mokėjimus, priešingu atveju, 2015-08-28 sutartis bus laikoma nutraukta. Ieškovei ir trečiajam asmeniui nereagavus į įspėjimą, 2015-08-31 kredito sutartis buvo nutraukta. Šiaulių miesto 4-asis notarų biuras 2015-10-12 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-7070 dėl 79031,35 Eur negrąžintos kredito sumos, 774,23 Eur palūkanų, 931,73 Eur netesybų, 5 procentų palūkanų nuo 80737,31 Eur išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, 209,66 Eur dydžio notarinio atlyginimo iš skolininko A. B. su subsidiaria skolininke O. B.. Atsakovė 2015-10-13 pateikė prašymą antstolei I. G. priimti Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-7070 vykdymui, užvesta vykdomoji byla Nr. 0051/15/01114, pradėta įkeisto turto realizavimo procedūra. 2015-10-15 antstolė areštavo skolininkų turtą, 2016-07-04 jį įkainojo. Taip pat nustatyta, jog 2016-07-07 trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovę dėl išieškojimo bylos Nr. 0051/15/0114 sustabdymo. Atsakovė 2016-08-02 raštu prašymo netenkino, nurodydamas, kad trečiasis asmuo nevykdė susitarimo mokėti eilines mėnesio įmokas, taip pat pažymėjo, kad sutartis nutraukta 2015-08-31, Šiaulių m. 4-asis notarų biuras 2015-10-12 yra atlikęs vykdomąjį įrašą, kuris perduotas 2015-10-13 vykdymui antstolės I. G. kontorai, bankas 2015-11-24 buvo sustabdęs vykdomąją bylą, tikėdamasis atnaujinti nutrauktą kredito sutartį, tačiau įkeistam turtui, (duomenys neskelbtini)taikomi arešto apribojimai, be to, nebuvo sumokėta sutarta mėnesio įmoka, todėl kredito sutarties atnaujinimas negalimas, vykdomosios bylos stabdymas beprasmiškas. 2016-08-10 antstolės I. G. patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios varžytynės skolininkų įkeistam turtui – gyvenamajam namui su žemės sklypu ir esančiais priklausiniais, (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ji ir jos sutuoktinis pažeidė Kredito sutarties nuostatas bei prievolės prigimtis ir kredito sutarties esmė bei tikslas lėmė, kad kredito sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi tai, jog nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis); antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališko jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sutarties nutraukimą kvalifikuojančius požymius nevertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog atsakovė Kreditavimo sutarties nutraukimą grindė tiek sutartiniu (Kreditavimo sutarties 5.2. punkto pažeidimas), tiek įstatyminiu (CK 6.217 straipsnis, CK 6.874 straipsnio 2 dalis) pagrindu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalių sudarytos Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta, jog bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją (gavėjus), jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų ar paaiškėja, kad kredito gavėjas pateikė klaidingą informaciją ar nuslėpė informaciją. Pagal Kredito sutarties 5.2 punktą esminiais sutarties pažeidimais laikomi bendrosios dalies 4.1 – 4.8 punktuose nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kredito sutarties bendrosios dalies 4.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja kreditą naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas. Įvertinus aptartas šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, jog kredito grąžinimo ir kitų pagal sutartį mokėtinų sumų nemokėjimas sutartyje nustatytu terminu ir tvarka yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę bankui vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti prieš terminą grąžinti visą negrąžinto kredito bei kitų pagal sutartį mokėtinų piniginių sumų dalį. Be to, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Kreditavimo sutarties nutraukimas teismo buvo vertintas ne tik sutartinio nutraukimo pagrindo kontekste, tačiau pagrįstai papildomai pažymėta ir tai, jog analogiškas reikalavimas būtų pasiektas situaciją vertinant ir įstatyminiu sutarties nutraukimo pagrindu (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kadangi sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjų elgesys davė pagrindą atsakovei nesitikėti, kad kredito sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Taigi apeliantės teiginiai dėl Kredito sutarties nuostatų nepažeidimo yra nepagrįsti.

10. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino to, kad įsiskolinimo suma sudarė nedidelę dalį įsipareigojimų, nevykdymas buvo susijęs su laikinais finansiniais sunkumais ir Kredito sutarties nutraukimas sukelia ieškovei neproporcingai griežtą prievolių vykdymo naštą, kas turi būti pagrindu pripažinti Kredito sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu. Teismas, spręsdamas dėl vartojimo sutarties vienašalio nutraukimo sutartiniu pagrindu pagrįstumo, turi aiškintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikšmis, vienkartinis. Bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas vertinamas kaip esminis kredito sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016). Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo savo sutartinių prievolių pradėjo tinkamai nesilaikyti nuo 2009 metų, atsakovė nuo 2014 m. birželio mėnesio siuntė įspėjimus dėl kredito sutarties pažeidimų, o sutartį vienašališkai nutraukė tik 2015-08-31. 2015-07-28 kredito gavėjų pradelsta skola sudarė 1935,93 Eur: 284,77 Eur pradelsto sumokėti kredito, 767,18 Eur palūkanų ir 883,98 Eur delspinigių. Kredito sutarties nutraukimo dieną pradelsimas siekė 148 kalendorines dienas, o kredito gavėjų negrąžinto kredito suma kredito sutarties nutraukimo dieną sudarė 79430,91 Eur. Be to, ieškovės ir trečiojo asmens sutartinių prievolių pažeidimas pagal kredito sutartį buvo nevienkartinis, bet nuolatinis. Taigi ieškovė ir trečiasis asmuo nuolat ir iš esmės pažeidė sutartį; atotrūkis tarp ieškovės ir trečiojo asmens pasižadėtų pagal sutartį įvykdyti įsipareigojimų ir faktiškai įvykdytų įsipareigojimų susiformavo per paskutinius šešerius metus ir vis didėjo, todėl atsakovė ilgą laiko tarpą negavo to, ką turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį. Ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie, nors ir deklaruoja turintis geriausius ketinimus vykdyti sutartį, yra finansiškai pajėgus tai padaryti, ir šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atsakovei manyti, kad sutartis nebus tinkamai įvykdyta. Epizodinė apeliantės nurodoma sumokėta įmoka / įmokos nesudaro situaciją vertinti kitaip. Apeliaciniame skunde apeliantė irgi nenurodo, kaip ir iš kokių lėšų galėtų toliau vykdyti ginčijama kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir grąžinti suteiktą kreditą. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija laiko pagrįsta teismo padarytą išvadą, kad nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas ginčo atveju yra esminis kredito sutarties pažeidimas, sudaręs pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad paskolos terminas suteikė teisę apeliantei nevykdyti sutarties taip, kaip joje numatyta (kas mėnesį) ir ji turėjo dar trisdešimt vienerius metus, kad atsiskaityti su banku, o tai laikytina priežastimi pripažinti Kredito sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka ir mano, kad atsakovė pagrįstai nurodo, kad šalims draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Dėl to konstatuotina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pažeidė prievolę, nes neįvykdė sutarties (praleido iš sutarties kilusios prievolės įvykdymo terminą) ir tai, kaip anksčiau minėta, laikytina esminiu sutarties pažeidimu pagal Kredito sutartį ir CK normas (CK 6.37, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.70-6.73, 6.200, 6.205, 6.258 straipsniai). Analizuojant Kredito sutarties esmę, matyti, kad šalims sutartyje sulygtas ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir nustatyti tarpiniai mokėjimai. Tarpiniai paskolos mokėjimo terminai pripažįstami esmine sąlyga, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grąžinimas. Ieškovė ir trečiasis asmuo Kredito sutartimi įsipareigojo vykdyti mokėjimus periodiškai pagal nustatytą grafiką, tačiau jos tinkamai ir laiku nevykdė. Taigi paskolos davėja turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kitoks šios situacijos vertinimas (kaip teigia apeliantė) iš esmės paneigia esminio sutarties pažeidimo institutą, sutarties nutraukimo prieš terminą galimybę ir sutarties vykdymo principus.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertinant Kredito sutartį per vartotojo prizmę, turėjo būti įvertinta ir tai, kad pažeidimas mažareikšmis, o papildoma vartotojams suteikta apsauga turėjo būti pagrindu teismui tenkinti ieškovės ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo aspektu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012). Kolegijos vertinimu, savalaikis įmokų mokėjimas pagal Kreditavimo sutartį buvo viena iš esminių kredito gavėjo pareigų (Kreditavimo sutarties 5.2 punktas, bendrosios dalies 4.1— 4.8 punktai). Tai, kad griežtas paskolos (kreditavimo) sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę kredito davėjui, pažymima ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013). Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė būtų Kreditavimo sutartį nutraukusi dėl kitų, ne su įmokų mokėjimų susijusių ir neesminių, aplinkybių. Įvertinus apeliantės ir trečiojo asmens turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovė ir trečiasis asmuo nebuvo / nėra pajėgūs vykdyti Kreditavimo sutarties bei perspektyvos nepagrindžia aplinkybės, kad jie pajėgūs Kreditavimo sutartį vykdyti po jos nutraukimo. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė Kreditavimo sutarties nutraukimo dienai nebeturėjo pagrindo tikėtis, jog sutartis bus tinkamai vykdoma. Vartotojams įstatymo jiems suteiktos apsaugos priemonės neeliminuoja pareigos tinkamai vykdyti laisva valia prisiimtas prievoles.

13. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis