Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, nukentėjusiajai ir nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei A. M., kaltinamajam D. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 6 kl. išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003-04-04 pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn.;

2) 2005-11-04 pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 m.;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. M. 2015 m. gruodžio 19 d. apie 19.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu reikalaudamas iš savo žmonos A. M. pinigų alkoholiui, ją jėga paguldė ant lovos, suėmęs abi rankas už riešų spaudė ir sukiojo, taip nukentėjusiajai A. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl atsiradusios poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką smurtavo savo mažamečių vaikų atžvilgiu, o būtent, sūnui P. M. vieną kartą diržu sudavė per kaklą, tuo jam dėl poodinės kraujosruvos sprande padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dukrai E. M. diržu sudavė vieną kartą per kairį skruostą, taip jai dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. M. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino. Jis parodė, kad 2015-12-19 apie 18 val. po darbo grįžo išgėręs. Namuose kilo konfliktas su sutuoktine A. M., todėl jis jėga užsuko jai rankas. Vėliau namuose išgirdo, kad vaikai E., E. ir P. keikiasi, todėl juos subarė. Kadangi vaikai jo neklausė ir toliau keikėsi, jis nutarė juos paauklėti diržu. S. E. kirto diržu, tačiau jam neskaudėjo, nes buvo apsidengęs apklotu, o E. ir P. kirto po kartą per nugaras, tačiau kur kliuvo kirčiai, nematė. Vertina, kad elgėsi teisingai, nes taip siekė vaikus paauklėti dėl netinkamo elgesio.

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei neprieštaraujant, teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi ir taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažinti tinkamais įrodymais.

Analogiškus teisme duotiems parodymams kaltinamasis D. M. davė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (b. l. 66-67, 71-72).

Alytaus apskr. VPK VP PK vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, jog 2015-12-19 (duomenys neskelbtini) D. M. smurtavo A. M. ir mažamečių vaikų atžvilgiu (b. l. 3-6).

Protokolu - pareiškimu A. M. pranešė, kad 2016-12-19 namuose jos ir vaikų atžvilgiu smurtavo sutuoktinis D. M. (b. l. 7-8).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) . Įvykio vietoje rastas ir paimtas diržas (b. l. 15-21).

Specialisto išvadoje Nr. G 1300/15 (06) nurodyta, kad A. M. poodinė kraujosruva kairiame dilbyje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 50).

Specialisto išvadoje Nr. G 1298/15 (06) nurodyta, kad E. M. poodinė kraujosruva kairiame skruoste galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 52).

Specialisto išvadoje Nr. G 1297/15 (06) nurodyta, kad P. M. poodinė kraujosruva sprande galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 56).

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2015-12-19 apie 19 val. namuose (duomenys neskelbtini) , jos sutuoktinis D. M., būdamas neblaivus, pradėjo prie jos kabinėtis, reikalavo pinigų alui. Jai atsisakius duoti pinigų, vyras ją pasiguldė ant lovos, užgulė ją ir abiem rankomis suėmė už abiejų riešų ir pradėjo sukioti. Jai skaudėjo. Tuo metu kitame kambaryje buvo mažamečiai vaikai. Kai vyras ją paleido, ji davė pinigų ir D. išėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Parsinešęs išgėrė ir pradėjo priekabiauti prie įvairių dalykų. Jis išgirdo, kad vaikai kitame kambaryje nusikeikė ir pasiėmęs diržą nuėjo pas juos. Ji sekė iš paskos. Jos akivaizdoje vyras diržu sudavė du kartus į kairės rankos petį sūnui E. M., vieną smūgį sudavė į kaklo sritį sūnui P. M. ir vieną kartą į veido sritį dukrai E. M.. Ji prašė liautis ir iš karto nubėgo pas kaimynus prašytis pagalbos. Atėjo kaimynas K. P. ir mėgino nuraminti D. (b. l. 29-30).

Nukentėjusioji E. M. parodė, kad tą dieną tėtė laužė mamai rankas. Kai ji sėdėjo su broliu prie žaidimo ir brolis E. nusikeikė, tėtis jiems abiems trenkė diržu. E. kliuvo per kaklą, o jai diržu per veidą. Jai skaudėjo. Tėtis trenkė diržu ir broliui P.. (b. l. 40-41).

Liudytojas E. M. parodė, kad konfliktas įvyko šeštadienį prieš pat šventes, 18.50 val. vakare. Jis atsivedė draugą, o P. su E. žaidė. Jis nusikeikė, tėtė buvo išgėręs ir išgirdęs atėjo. Jis užsiklojo, bet tėtis jam trenkė į kairį petį du kartus. Jis atsiprašė jo, kad nusikeikė, jam neskaudėjo, nes buvo užsidengęs. P. tėtė trenkė per kaklą, o E. per veidą vieną kartą. Mama į pagalbą išsikvietė kaimyną. Tėtis mamą buvo suėmęs už rankų, bandė įsitempti į vonią (b. l. 46-47).

Liudytojas K. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame aukšte 128 kambaryje gyvena M.. A. nuolat atbėga skųstis, kad sutuoktinis muša vaikus. 2015-12-19 A. taip pat atbėgo pas jį skųsdamasi, kad D. muša vaikus. A. verkė ir buvo išsigandusi. Jis su žmona nuėjo pasižiūrėti. Nuėjęs nematė, kad D. muštų vaikus, tačiau matėsi, kad D. neblaivus. D., pamatęs jį pasakė, kad dingtų ir priėjęs trenkė ranka į veidą. Kadangi buvo neblaivus, tai nesureagavo į smūgį ir nukrito ant grindų. Po to D. pasiėmęs kažkokius daiktus išbėgo (b. l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo D. M. kaltė sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą sutuoktinei A. M. pilnai įrodyta.

Pagal BK 140 str. 3 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Taigi, šios teisės normos numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji sudėtis gali pasireikšti dviem požymiais – mažamečio mušimu arba kitokiu smurtavimu prieš mažametį. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo D. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta. Nukentėjusieji E. M. gimusi 2010 metais, P. M. gimęs 2008 metais, abu smurto prieš juos padarymo metu buvo mažamečiai. Kaltinamasis pripažino, kad tyčia mušė vaikus. Vertinant tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo girtas, tikėtina, jog jis neprisimena smūgių vaikams sudavimo vietų, tačiau jos nustatytos specialisto išvadomis. Teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad D. M. kaltas, kad dėl asmeninių paskatų tyčia mušė mažamečius E. ir P. M., taip sukeldamas jiems nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis D. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Abi nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas girtas. D. M. praeityje teistas tris kartus, tame tarpe už tyčinį nužudymą ir smurtą prieš šeimos narį. Tai rodo, kad kaltinamasis nelinkęs keisti savo agresyvaus būdo, pasireiškiančio smurtu ir prievarta. Jis neįrašytas į psichikos-priklausomybių kabinetų įskaitą, ką patvirtina VĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro pažyma (b.l. 100). Asmuo niekur nedirba, kaip pats paaiškino, jam dirbti finansiškai neverta, nes iš anksčiau turi daug piniginių prievolių kreditoriams, dėl ko bet kuriuo atveju įsidarbinus iš jo darbo užmokesčio būtų atliekami atskaitymai, todėl prioritetą teikia atsitiktiniams nelegaliems darbams, iš ko pragyvena. Visos nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamajam parinktina greižčiausia iš įstatymo sankcijoje numatytų bausmių rūšis - laisvės atėmimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas nesukėlė kokių nors itin neigiamų ar žalojančių pasekmių, be to, esant mažai tikimybei, kad įkalinimo įstaigoje asmuo dirbs, dėl ko nukentėjusiajai A. M. šiuo laikotarpiu teks našta vienai išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei bausmės vidurkis.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji A. M. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 140 Eur turtinės žalos jai atlyginimo ir neturtinės žalos po 150 Eur nukenėjusiems nuo nusikalstamos veikos vaikams E. ir P. atlyginimo (b.l. 32).

BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Sutinkamai su CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinęatsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (priežastinis ryšys). A. M. paaiškino, kad po smurto prieš ją ir vaikus panaudojimo sutuoktinis D. M. iš namų paėmė ir išnešė šeimoje turėtus 150 Eur ir juos praleido savo reikmėms, todėl sprendžia, kad šie pinigai turėtų būti priteisti jai iš sutuoktinio. Ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir atsiradusių nuostolių, pasireiškusių šeimos bendrų pinigų panaudojimu vieno iš sutuoktinio reikmėms, nėra priežastinio ryšio.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais. Byloje nustatyta, kad D. M. tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų nepilnamečių vaikų sveikatą, dėl jo neteisėtų veiksmų abu vaikai patyrė fizinį skausmą, išgastį, baimę, stresą. Minėta, kad A. M. reikalauja priteisti nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams po 150 Eur iš kaltinamojo jų patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Byloje sutrinktais įrodymais nustatyta, kad reikalaujama suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-307 str. str.,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK140 str. 2 d., 3 d., ir nuteisti

-pagal BK 140 str. 3 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Remiantis BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš D. M. nukentėjusiesiems E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kiekvienam neturinės žalos atlyginimo nustatant, kad priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuos jų motina A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) A. M. civilinį ieškinį dėl 150 Eur atmesti.

DVD laikmeną su nepilnamečių vaikų apklausų įrašais saugoti su baudžiamąja byla, odinį diržą, saugomą Alytaus apskrities VPK pagal kvitą B Nr. 000648 (2016-01-25), sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusių asmenų, nekeisti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, vėliau panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.