Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K., A. K., A. K., G. K., R. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. patikslintą ieškinį atsakovams A. K., A. K., A. K., G. K., R. K., L. K. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pardavus nekilnojamą turtą varžytynėse.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismo išvada, kad šioje byloje neturi teisinės reikšmės, jog atsakovę G. K. ir atsakovus A. K., A. K., A. K., R. K., L. K. galimai siejo faktiniai panaudos santykiai, padaryta netinkamai pritaikius CK 6.643 straipsnio 1 dalies normas, pagal kurias naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešime registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo. Ieškovui panaudos faktiniai santykiais buvo žinomi, kadangi atsakovė A. K. ieškovui iki varžytinių apie tai pranešė.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo varžytynėse, todėl visi ankstesni daiktinių ir/ar prievolinių teisių į ginčo turtą turėtojai šias teises prarado patvirtinus varžytynių aktą, nes CK nenumato išimčių daikto savininkui, įgijusiam turtą varžytinėse. Naujam savininkui turi būti taikomos CK 6.643 straipsnio nuostatos.

Teismas byloje nenagrinėjo ir nepasisakė, ar neterminuoti ar terminuoti panaudos teisiniai santykiai buvo su buvusia savininke, nes nuo šių aplinkybių priklauso teisinių santykių nutraukimas.

Teismo išvada, kad ieškovo bendravimas su A. K., kurios telefono numerį buvo davęs antstolis, iki varžytinių dėl turto apžiūros nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jis apie įsigytame turte gyvenančius asmenis sužinojo tik po šio turto įsigijimo, o apie tai, kad atsakovai ten gyvena faktinių panaudos teisinių santykių pagrindu, tik, kai kreipėsi į teismą, padaryta pažeidžiant procesines teisės normas. Teismas sprendime nenurodė, kodėl atsakovų atstovės paaiškinimų nelaiko įrodymais, kurie paneigia šią išvadą. Dėl to teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pažeidė nuostatas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Šiai išvadai pagrįsti teismas taip pat turėjo vertinti ieškovo elgesį atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartu. Joks atidus ir rūpestingas asmuo neįgis nuosavybės už 71 594 Eur, nepasidomėjęs apie ginčo name gyvenančius asmenis. Ieškovas bendraudamas su atsakove A. K. pasidomėjo apie ten gyvenančius asmenis.

Iš sprendimo argumentacijos, akivaizdu, kad CK 6.643 straipsnio 1 dalis buvo pritaikyta teisingai, o atsakovų teiginys dėl netinkamo teisės normos taikymo yra nepagrįstas ir neteisingas.

Teismas atsakovų atstovės A. K. įrodymus vertino, tačiau jie nebuvo pakankami, todėl negalima teigti, kad atsakovės A. K. paaiškinimų teismas nelaikė įrodymais.

Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, jokių argumentų, kurie patvirtintų šį teiginį atsakovai nepateikė. Iš teismo sprendimo teksto matyti, kad ieškovas savo teiginius pagrindė. Vien tai, kad vieni įrodymai buvo svaresni už kitus, nėra pagrindas teigti, jog įrodinėjimo našta nebuvo paskirstyta teisingai.

Ieškovas ėmėsi visų galimų priemonių, kad gautų visą įmanomą informaciją apie turtą, kurį norėjo įsigyti, todėl jo elgesys atitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartui. Tik gavus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus visa informacija tapo prieinama. Dėl to šis atsakovų teiginys yra nepagrįstas ir neteisingas.

Kelti klausimą, ar panaudos teisiniai santykiai su buvusia savininke buvo terminuoti ar neterminuoti, nėra tikslinga, nes teismas nurodė, kad atsakovai neįrodė, jog tokie santykiai išvis buvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

Dėl ieškovo (savininko) teisės pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą ir teismo pareigos kvalifikuoti teisinius santykius

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį savo teisių gynimo būdą pasirinkti sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos kontekste, ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. balandžio 2 d. įvykusių varžytynių metu buvo pardavinėjamas skolininkės G. K. turtas – 0,0577 ha. ploto žemės sklypas su pastatu – gyvenamuoju namu, pastatu – garažu ir kitais inžineriniais statiniais, esančiais adresu Kaune, Voveraičių g. 14, kurį jis nupirko ir tapo savininku 2015 m. balandžio 30 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. Kadangi paaiškėjo, jog ieškovo nuosavybe naudojasi atsakovai, tai jis pareiškė ieškinį dėl jų iškeldinimo iš jam priklausančios nuosavybės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Ieškovas ieškinyje nenurodė teisinio ieškinio pagrindo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl pareikštų reikalavimų, ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atliko pats ir teisingai nustatė, kad ieškovas pareiškė atsakovams negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis).

Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra 0,0577 ha. ploto žemės sklypo su pastatu – gyvenamuoju namu, pastatu – garažu ir kitais inžineriniais statiniais, esančiais adresu Kaune, Voveraičių g. 14, savininkas. Taip pat apeliantai neginčija, kad naudojasi ieškovo nuosavybe, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdami ieškovo, kaip šio turto savininko, teises (CK 4.37 straipsnis), todėl ieškovas teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovus teismo tvarka.

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jų atžvilgiu turėjo taikyti CK 6.643 straipsnio nuostatos, tačiau byloje nenagrinėjo ir nepasisakė, ar buvo neterminuoti ar terminuoti panaudos teisiniai santykiai su buvusia savininke, nes nuo šių aplinkybių priklauso teisinių santykių nutraukimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad ginčo atveju taikytinos prievolinius teisinius santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.

Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad tik nustačius, jog šalis siejo prievoliniai panaudos santykiai, reikalavimas dėl jų iškeldinimo turėtų būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Apeliantai nurodo, kad juos siejo prievoliniai panaudos teisiniai santykiai su buvusia patalpų savininke, bet ne su naujuoju nekilnojamojo turto savininku – ieškovu. Ieškovas taip pat nebuvo sudaręs jokių susitarimų dėl naudojimosi jam priklausančiu turtu nei su buvusia savininke, nei su asmenimis, kurie būste gyveno panaudos teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiamo ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, o ne CK šeštosios knygos XXXII skyriaus normos, reglamentuojančios neatlygintinį naudojimąsi daiktu (panauda).

Tokiu atveju apeliantų argumentai dėl to, kad ieškovas, pirkdamas nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyvena, buvo nerūpestingas ar aplinkybės, kad jis buvo buvusios savininkės įspėtas, kad nekilnojamuoju turtu naudojasi apeliantai, neturi įtakos ieškovo pažeistų teisių gynybai negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas iki kreipiantis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos apeliantams registruota pašto siunta išsiuntė įspėjimus, kad jie gera valia atlaisvintų jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (b.l. 5, 9-14), todėl apeliantai negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl savo galimybės naudotis svetimu turtu be teisinio pagrindo, arba tokį teisinį pagrindą turėjo įrodinėti nagrinėjamoje byloje, ko nepadarė (CPK 12, 178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja neteisėtas ieškovo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).

Dėl bylos baigties

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.