Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. M. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę nutarta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo momento po nuosprendžio paskelbimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. M. nutarta konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3348 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. M. nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 2 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) 8 kilometre, būdamas neblaivus (alkotesteriu ALCOTEST 7510 Nr. ARKB, patikros sertifikato Nr. 1171816, nustatytas 2,18 promilių girtumas) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtos bausmės dydžiu, būtent dėl bausmės individualizavimo nuteistajam D. M. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti D. M. prašymą dėl bausmės mažinimo nėra.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam D. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

7. D. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika tyčinė, baigta. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas trylika kartų teistas. D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas nusikaltimų recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55, 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

9. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, D. M. šią nusikalstamą veiką padarė tik ką po paleidimo (po dviejų dienų) iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę už analogišką nusikalstamą veiką – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Be to, svarbu ir tai, kad D. M. teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs, kas dar labiau sustiprina jo asmenybės pavojingumą visuomenei. Pažymėtina ir tai, kad jo neatsakingą požiūrį į padarytą nusikaltimą bei į ankstesniu nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės įtakos nebuvimą nuteistojo elgesiui patvirtina ir tai, kad ankstesniu - Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu D. M. buvo nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vairavimą išgėrus, kai nustatytos 1,71 promilės alkoholio, šiuo skundžiamu nuosprendžiu D. M. nuteistas galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kai nustatytos 2,18 promilės alkoholio, t. y., ne tik, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė nepadarė įtakos nuteistojo veiksmams, tačiau ir nepadėjo susiformuoti jo tinkamam požiūriui į galimas pasekmes, kadangi nustatytas dar didesnis girtumas promilėmis, nei buvo teistas prieš tai. Visa tai rodo, kad D. M. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio. Akivaizdu, jog skiriant švelnesnę bausmę, ji nesulaikys D. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, neatims ir neapribos nuteistam asmeniui galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, neveiks taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir galiausiai niekaip neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog D. M. nurodo, kad dirba ir padeda savo tėvams, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, o be to, jie nesudarytų įtakos jo bausmės švelninimui.

10. Taip pat negali būti neatsižvelgiama ir į D. M. sulaikymo aplinkybes. Kaip matyti BPC apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė kitas eismo dalyvis, kuris visą laiką jį sekė ir matė, kaip D. M. manevruoja po kelią. Kas rodo, kad jo vairavimas neliko nepastebėtas kitų eismo dalyvių ir kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams, o tai, kad pavyko išvengti neigiamų padarinių, D. M. nusikaltimo pavojingumo nei kiek nemažina.

11. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, D. M. teistumai, jo požiūris į daromus nusikaltimus ir nusikalstamas elgesys, taip pat išdėstytos faktinės bylos aplinkybės rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais D. M. paskirtos bausmės nebuvo jam pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jam švelnesnę bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

12. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi D. M. ir toliau daro nusikalstamas veikas, be to, nusikalstamas veikas D. M. tik ką atlikus laisvės atėmimo bausmę ir neišnykus teistumui, atsižvelgus į D. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas artimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.