Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Iš teismui pateiktų duomenų apie nuteistąjį (b. l. 28) ir atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 22) nurodytų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. kovo 30 d., o 2018 m. kovo 30 d. jis išvyko iš Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus į 3-ą sektorių. Pareiškėjas skunde prašė priteisti neturtinę žalą už laikotarpį, kai jis buvo Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, o ne 3-ame (b. l. 4). Be to, pareiškėjas skundėsi dėl kalinimo sąlygų trūkumų už dar neprasidėjusį laikotarpį, kadangi pareiškėjas teigė, kad buvo jis laikomas 2-ame sektoriuje iki 2018 m. rugsėjo mėn. (b. l. 12), tuo tarpu pareiškėjo raštas, kuriuo patikslintas skundžiamas laikotarpis, parašytas 2018 m. liepos 24 d., o išsiųstas 2018 m. liepos 30 d. (b. l. 12) (tuo metu pareiškėjas buvo nebe 2-ame sektoriuje, o 3-ame (b. l. 28)). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į pareiškėjo kalinimo datas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose jam teko tik 1,5 kv. m gyvenamojo ploto, ir kad šis jam tekęs plotas neatitiko teisės normų reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje buvo paskirtas gyventi ir buvo laikomas: nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. karantino patalpose; nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. 15-ame būryje, 3-oje brigadoje; nuo 2016 m. lapkričio 15 d. 16-ame būryje, 2-oje brigadoje; nuo 2016 m. lapkričio 24 d. 20-ame būryje, 1-oje brigadoje; nuo 2017 m. gegužės 4 d. 20-ame būryje, 2-je brigadoje; nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. kovo 30 d. 10-ame būryje, 2-oje brigadoje (b. l. 22–23, 25, 31–32).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir jo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, šią aplinkybę patvirtina Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-143 (toliau – Įsakymas) patvirtintos dienotvarkės (b. l. 23).

Pagal Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.11, 5.8, 5.7 papunkčius, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 2, 3, 7, 13 punktus, nutiestieji, gyvenantys bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, naudojasi virtuvėle, laisvalaikio kambariu (užimtumo kambariu), prausykla ir tualetu, dušo patalpomis, įrengtais viso būrio nuteistiesiems, t. y. minėtos patalpos yra bendro naudojimo. Iš Įsakymu patvirtintų dienotvarkių matyti, kad 2-ame sektoriuje 4-ame lokaliniame sektoriuje (15-ame ir 16-ame būriuose) ir 5-ame lokaliniame sektoriuje (20-ame būriuose) atliekantiems nuteistiesiems, o taip pat 2-ame sektoriuje 1-ame, 2-ame ir 3-ame lokaliniuose sektoriuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems pagal dienotvarkę skiriamas laikas bendrojo naudojimo patalpų, teritorijos ir sanitarinių mazgų tvarkymui, socialinės reabilitacijos priemonėms, bendrajam lavinimui ir profesiniam mokymui, laisvalaikiui (b. l. 37–40).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 75 straipsnio 2 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Įsakymu yra patvirtinta 2-ame sektoriuje drausmės grupės bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkė (b. l. 48), iš kurios matyti, kad nuteistieji užrakinami patalpose. Pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, atliekantys BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą (t. y. perkelti į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų), laikomi kamerų tipo patalpose. Įsakymu yra patvirtinta 2-ame sektoriuje uždarojoje zonoje nuobaudas atliekančių nuteistųjų dienotvarkė (b. l. 41), iš kurios matyti, kad nuteistieji laikomi kamerose. Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punktą, 13.5 ir 16.5 papunkčius, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 24 punktą, Aprūpinimo normų 10.4 papunktį, drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems bei kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems maistas pristatomas į kameras, šie nuteistieji naudojasi sanitariniu mazgu ir praustuvu, esančiu jų gyvenamojoje patalpoje.

Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (b. l. 24, 33–34), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Pareiškėjo nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., o Higienos norma HN 76:1999 neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d., be to, šios higienos normos neįtvirtino reikalavimo neįskaičiuoti į gyvenamąją plotą baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto, kaip nurodė pareiškėjas. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikė reikalavimų, nustatančių, kad gyvenamosios patalpos langai turi būti pakankamai dideli ir švarūs.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d., nenustato reikalavimų langų dydžiui. Jos 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx; 15 punktas nustato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusi Higienos norma HN 76:2010 taip pat nenustatė reikalavimų langų dydžiui. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punktas reglamentuoja lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus (šis punktas taikytinas pareiškėjo atveju, kadangi pareiškėjas gyveno bendrabučio, o ne kamerų tipo patalpose (BVK 73, 74 straipsniai, 75 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis 11.5 papunkčiu, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiami ne mažesni kaip 80 x 80 cm stiklo langai, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; vadovaujantis 11.6. papunkčiu, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Langai pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo įrengti (b. l. 25). Pareiškėjas, teigdamas skunde, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikė nustatytų reikalavimų, kad gyvenamosios patalpos langai turi būti pakankamai dideli, niekaip nepagrindė, kaip lango dydis galėjo padaryti įtaką gyvenimo sąlygoms jo gyvenamojoje patalpoje bei neturtinės žalos atsiradimui. Be to, nurodyta Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 papunkčio nuostata numato, kad langai turi būti tokie, kad užtikrintų gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą, o pareiškėjas nesiskundė, kad jam gyvenamojoje patalpoje trūko natūralaus apšvietimo per langą.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 24) ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis Ūkio skyriaus vedėjo pareigas, 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. 88-495 (b. l. 34) patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina Higienos normoje HN 134:2015 nustatytą gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos reikalavimą, be to, nurodė, kad gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant pakeičiamos naujomis.

Gyvenamosios patalpos natūralus apšvietimas per langus priklauso ir nuo to, ar tinkamai nuvalyti langai. Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 yra patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas (b. l. 51–53), kurio 4 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį; 6 punktas numato, kad pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji; 7 punktas numato, kad pagrindinis patalpų valymas atliekamas gyvenamosiose patalpose; 10 punktas numato, kad pagrindinio gyvenamųjų patalpų metu plaunami langai; 12 punkte nurodyti pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo įvykdymą registracijos žurnale atžymintys asmenys (b. l. 52). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad už gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, taigi tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas (pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018). Vadovaujantis Aprūpinimo normų 1.6 papunkčiu, bendrabučio gyvenamoji patalpa aprūpinama valymo inventoriumi: šepečiu (šluota), kibiru, šiukšlių dėže, šiukšlių semtuvu, valymo šluostėmis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neginčija fakto, kad jo gyvenamoji patalpa buvo aprūpinta valymo inventoriumi. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę nuvalyti savo gyvenamosios patalpos langus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikė nustatytų reikalavimų, kad temperatūra gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 18? C.

Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikė nustatytų reikalavimų, kad gyvenamojoje patalpoje turi būti ventiliacija.

Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 25) ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis Ūkio skyriaus vedėjo pareigas, 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. 88-495 (b. l. 34) nurodė, kad pareiškėjo gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, ir kad esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiems yra išduodami elektriniai šildytuvai. Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė pagrindo netikėti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl teismas sprendžia, kad aptartos teisės normos nebuvo pažeistos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą dėl netinkamos ventiliacijos gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK administracija provokavo nuteistuosius, sugalvodama visokių nuobaudų pagal savo nuotaiką.

Pareiškėjas nurodė, kad PN-AK 2-o sektoriaus patalpos yra sandėliai, ir kad jis gyveno sandėlio patalpose.