- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- I-543-283/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00259-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.;55.1.3.
2017 m. lapkričio 21 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. M. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 750 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – Panevėžio AVPK areštinė, ir areštinė), atlyginti (b. l. 2-4). S. M. skunde nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 20 d. jis buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, kameros plotas neatitiko minimalių nustatytų reikalavimų; areštinės kamerose dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo nebuvo užtikrintas privatumas; areštinės kameroje nebuvo užtikrintos tinkamos apšvietimo sąlygos;pasivaikščioti galėjo tik vieną valandą per parą. Dėl netinkamų valstybės institucijos veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, o tai yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2-8).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje S. M. prašė tenkinti skundą, iš esmės remdamasis jame išdėstytomis aplinkybėmis bei nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančiamPanevėžio AVPK apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad jo atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus.
Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos valstybės atstovas nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 8 su dviem asmenimis. Tvirtino, kad pareiškėjui šiojekameroje ploto teko daugiau nei numatyta teisės aktuose. Nesutikdamas su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, atsakovės atstovas teigė, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas atitinka galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 37:2009) nuostatas, o 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato (toliau - Higienos norma HN 134:2015). Nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog sanitariniuose mazguose turi būti įrengtos durys. Tačiau areštinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, suteikia galimybę sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, jį pakabinant ant specialiai tam įrengtų kabliukų. Dėl apšvietimo sąlygų areštinės kamerose nurodė, kad visose areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas. Patikrinimų metu Panevėžio visuomenės sveikatos centras nėra konstatavęs apšvietimo sąlygų areštinės kamerose pažeidimų. Nurodė, kad teisė kasdien pasivaikščioti pareiškėjui buvo suteikiama, tačiau jis šia teise nesinaudojo savo nuožiūra. Panevėžio AVPK atsiliepime pabrėžė, kad pareiškėjo skundas pagrįstas abstrakčiais teiginiais, pareiškėjas nenurodė jokių požymių, kuriais pasireiškė neturtinė žala,o nurodytos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Atsakovės atstovas tvirtino, kad nėra jokių duomenų, jog areštinės darbuotojai atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą (b. l. 10-12).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Įvertinus byloje nustatytus įrodymus, daroma išvada, kad pareiškėjas S. M.Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Nors S. M. skunde teigė, kad Panevėžio AVPK areštinėje jis buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 20 d., tačiau aukščiau nurodytą išvadą patvirtina Panevėžio AVPK atsiliepime nurodyti duomenys ir pateikti dokumentai. Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 11 d. (b. l. 10). S. M. asmens kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo ir S. M. medicininės kortelės, Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Panevėžio AVPK areštinę buvo pristatytas 2017 m. sausio 9 d.,12 val. 10 min., iš jos išvyko 2017 m. sausio 11 d., 11 val. 05 min.; pareiškėjas buvo laikomas areštinės kameroje Nr. 8 (b. l. 13-16, 17, 19).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK areštinėje2017 m. sausio 9 d. - 2017 m. sausio 11 d. laikotarpiu, atlyginimo.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, asmens kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (b. l. 13-14), nustatyta, kad S. M. ginčo laikotarpiu atliko teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir į Panevėžio AVPK areštinę buvo pristatytas iš Alytaus pataisos namų dėl dalyvavimoPanevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-37-283/2017.
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 kt.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą, visų pirma, siejo su tuo, kad jis buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinės kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės). Šių taisyklių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje, turi būti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio AVPK pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinės kameroje Nr. 8 su dviem asmenimis (b. l. 13-16, 19). Teismas, įvertinęs nurodytą informaciją beiremdamasis Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis apie areštinės kameros Nr. 8 irjame esančio sanitarinio mazgo užimamą plotus (b. l. 19, 21), sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas, nežymiai pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalaus ploto reikalavimą (pareiškėjui teko 4,34 kv. m ploto).
Be to, pareiškėjas teigė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta ir tuo, jog areštinės kameroje dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo nebuvo užtikrintas privatumas.
Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma HN 134:2015, įsigaliojusi nuo 2015 m lapkričio 1 d. Higienos norma HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato. Pagal šios higienos normos 12 punkte įtvirtintą reguliavimą, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Higienos normos HN 37:2009 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai. Remiantis šio teisės akto nuostata, policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalėjo būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema.
Panevėžio AVPK atsiliepime ir Panevėžio AVPK areštinės vyriausiasis specialistasL. M. 2017 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime „Dėl S.M. skundo“ nurodė, kad visose areštinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo kamerų gyvenamosios paskirties ploto 120-130 aukščio pertvara; sanitariniuose mazguose įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi atskirą patalpų šalinimo sistemą (b. l. 11, 23).
Teismas sprendžia, kad toks sanitarinių mazgų įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitiko galiojusios Higienos normos HN 37:2009 20 punkte ir galiojančios Higienos normos HN 134:201512 punkte įtvirtintus reikalavimus. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia, jog teisės aktai nebuvo nustatę reikalavimo areštinės kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas.
Veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Koks tualeto įrengimas laikytinas nežeminančiu žmogaus garbės ir orumo, minėtas teisės aktas nenustato. S. M. privatumo pažeidimą siejo su aplinkybe, kad areštinės kamerose sanitarinis mazgas nėra visiškai atitvertas nuo bendros kameros erdvės, todėl jis buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti visų kameroje esančių asmenų ir budinčių pareigūnų akivaizdoje. Minėta, jog byloje nustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Nustatyta, kad Higienos normos HN 37:2009 20 punkte reikalavimo visiškai uždengti sanitarinį mazgą ar kitaip papildomai jį atskirti nuo gyvenamosios patalpos nebuvo. Ir šiuo metu galiojančioje Higienos normoje HN 134:2015, kaip minėta, sanitarinio mazgo įrengimas nėra reglamentuotas.
Teismas daro išvadą, kad Panevėžio AVPK pateikti duomenysleidžia teigti, jog 2005 m. atlikus areštinės antrojo korpuso (kamerų Nr. 11-26) remontą, o 2013 m. – areštinės pirmojo korpuso (kamerų Nr. 1-10) remontą, kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus (b. l. 18). Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad jis nenaudojo jam išduotos paklodės sanitariniam mazgui uždengti. Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime „Dėl areštinės kamerų stebėjimo langelių“ nurodyti duomenys leidžia teigti, kad areštinėje esantys asmenys naudojasisudaryta galimybe sanitarinį mazgą užsidengti audeklu. Be to, šio pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pro kameros durų stebėjimo langelį pareigūnas gali matyti beveik visą kamerą ir dalį sanitarinio mazgo, o prie durų esantys kampai, kuriuose ir yra įrengti sanitariniai mazgai, į matymo zoną nepatenka (b. l. 20). Pareiškėjas nenurodė ir nagrinėdamas bylą teismas nenustatė, kad konkrečiais atvejais kameroje esantys asmenys ar pareigūnai turėjo tikslą stebėti ar stebėjo pareiškėją, jam naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti jam išduotu ar savo turimu audeklu, siekiant užsidengti atliekant gamtinius reikalus.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant pareiškėjo nurodomus jo teisių pažeidimus, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikus išaiškinimus, kad dėl ribojimų, kurie yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiškėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas buvo objektyviai neįmanomas, o areštinės kamerų įrengimo ypatumus sąlygoja ir reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą. Šie reikalavimai susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių nuteistųjų saugumu (2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015).
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK areštinėje sudaryta galimybė kamerose įrengtus sanitarinius mazgus uždengti audeklu yra pakankama priemonė, skirta užtikrinti asmenų, besinaudojančių sanitariniu mazgu, privatumą. Taigi, tokių asmenų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinės kamerose nėra pagrindo vertintikaip pažeidžiančių asmens privatumą ir žeminančių žmogaus orumą. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą, aplinkybių, patvirtinančių, jog Panevėžio AVPK būtų pažeidęs Veiklos taisyklių 7.13 punkto reikalavimus, nenustatyta, o pareiškėjo teiginiai apie netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą areštinės kamerose atmetami kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš to, kad Panevėžio AVPK areštinės kameroje nebuvo užtikrintos tinkamos apšvietimo sąlygos.
Pagal Veiklos taisyklių 6 punktą, į policijos areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką. Higienos normos HN 134:2015 14 ir 15 punktuose nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx; natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.
Spręsdamas dėl Panevėžio AVPK areštinės kamerų apšvietimo sąlygų, teismas remiasi Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, kad 2005 m. atliekant areštinės antrojo korpuso remontą, o 2013 m. – pirmojo korpuso remontą, buvo pakeisti visi langai, sumontuoti nauji apšvietimo įrenginiai irnauja elektros instaliacija (b. l. 23). Be to, teismas remiasi atsakovės atstovo byloje pateiktais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento areštinėjeatliktų patikrinimų duomenimis, užfiksuotais 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-17(16.3.187.5.12.) ir 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-200(16.3.187.5.12). Šių patikrinimų metu pažeidimų, susijusių su apšvietimo reikalavimais kameroje Nr. 8, nenustatyta(b. l. 33, 35). Teismas vertina, kad pareiškėjas jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo teiginius apie reikalavimų kameros apšvietimui pažeidimus, nepateikė.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamo kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietimo, konstatuoti Panevėžio AVPK neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo.
Be to, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo ir su teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimu areštinėje.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus skundenurodytus ir teismo posėdyje pateiktus S. M. paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjas, iš esmės pripažinęs, kad Panevėžio AVPK areštinėje teisė vieną valandą pasivaikščioti gryname ore jam buvo užtikrinama, laikėsi pozicijos, kad jam turėjo būti suteikiamos trys valandos per parą pasivaikščioti gryname ore.
Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose bei nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau - ir Suėmimo vykdymo įstatymas).Suėmimo vykdymo įstatymo 2straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtieji teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl bylų nagrinėjimo teisme; toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad policijos areštinėje laikomam asmeniui, tarp jų - ir nuteistajam, taikytinos Veiklos taisyklės, išskyrus šiose taisyklėse numatytas išimtis. Vidaus tvarką Panevėžio AVPK areštinėje reglamentuoja Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Areštinės vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442.Veiklos taisyklių 7.10 punkte įtvirtinta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys turi teisę policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Šį punktą detalizuojantys Veiklos taisyklių 54 ir 55 punktai nustato, kad policijos areštinės viršininkas, o jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien vieną valandą dienos metu pagal policijos areštinės viršininko sudarytą grafiką, atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus, pasivaikščioti. Asmenų, laikomų areštinėje, teisę į ne trumpesnį nei vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore įtvirtina ir Areštinės vidaus tvarkos taisyklių 6.11 punktas (b. l. 37).
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad Panevėžio AVPK, ginčo laikotarpiu suteikdamas pareiškėjui teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Minėta, kad Panevėžio AVPK areštinės kameroje Nr. 8 pareiškėjas 2 paras buvo laikomas nežymiai pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalaus ploto reikalavimą, kadangi jam teko 4,34 kv. m ploto. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamo ploto kamerose buvo pažeista, tačiau vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į trumpą minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę ir nežymų minimalios ploto normos pažeidimą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima vertinti kaipneturtinę žalą, apibrėžiamąCK 6.250 straipsnyje. Tokia išvada daroma atsižvelgus į teisminėje praktikoje suformuotą aiškinimą, jogneturtinės žalos buvimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai asmenį veikiantys veiksniai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, sukėlę ne menko laipsnio, o gilius, ilgalaikius padarinius.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad nenustačius visų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų,konstatuojama, kad Lietuvos valstybei CK 6.271 straipsnyje numatyta pareiga atlyginti žalą nekilo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo S.M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.