- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- I-37-283/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00521-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3.
2017 m. sausio 30 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. M. skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje(toliau – ir Panevėžio AVPK areštinė, ir areštinė), atlyginti (b. l. 2).Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 m. - 2016 m. laikotarpiu jis periodiškai buvo pristatomas į Panevėžio AVPK areštinę. S. M. teigimu, areštinės kamerose jis buvo laikomas netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad būdavo patalpinamas į nešvarias, pilnas šiukšlių kameras, o kadangi jis priklauso „nuskriaustųjų“ kastai, tai šias kameras jam pačiam ir tekdavo tvarkyti. Nurodė, kad areštinės kamerose jis jausdavo didelį diskomfortą, kadangi nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, tenkanti vienam asmeniui. Be to, areštinės kamerose pastoviai būdavo juntamas fekalijų kvapas, sklindantis iš sanitarinio mazgo, kuris turėtų būti uždaras, visiškai atitvertas nuo kitos kameros dalies. Pareiškėjo tvirtinimu, areštinės kamerose įrengta ventiliacinė sistema neatitiko reikalavimų, kadangi ji vos vėdino kameras, todėl kamerose ir būdavo pastovus blogas, iš sanitarinio mazgo sklindantis kvapas. Be to, S. M. tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad atvykęs į Panevėžio AVPK areštinę, nebuvo nuvedamas į dušą, jam neišduodavo higienos priemonių, dėl to ne kartą pareiškėjas buvo nesiprausęs. Nurodė, kad būdavo išduodami du rankšluosčiai, dvi paklodės, o antklodės užvalkalas apskritai nebuvo išduodamas, todėl tekdavo užsikloti purvina antklode, dėl ko pareiškėjui išsivystė odos alergija. Teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų areštinėje jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą bei kitus nepatogumus (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje S. M. prašė tenkinti skundą ir jį pagrįsdamas iš esmės pakartojo skunde išdėstytas aplinkybes bei rėmėsi jame nurodytais argumentais ir motyvais.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimuprašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 5 d. – 2015 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu periodiškai buvo laikomas įvairiose Panevėžio AVPK areštinės kamerose vienas, su dar vienu arba dviem asmenimis. Atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjui Panevėžio AVPK areštinėje trumpą laikotarpį teko nežymiai mažiau nei 5 kv. m ploto, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas kur kas ilgesnį laiko tarpą praleidžia pataisos namuose, kuriuose, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3.6 kv. m. Be to, Panevėžio AVPK teigimu, Europos Žmogaus Teisių Teismopraktikoje pripažįstama, kad minimalus reikalaujamos asmeninės erdvės plotas yra ne mažiau kaip 3 kv. m, o mažas kameros plotas šio teismo sprendimuose vertinamas kaip ypač mažas, neįtikėtinai mažas, dėl kurio kameroje esantys asmenys neturi ar beveik neturi vietos laisvai judėti. Atsakovės atstovas tvirtino, kad pareiškėjas nusiskundimų dėl per mažo kamerų ploto per visą buvimo areštinėje laikotarpį nebuvo pateikęs. Teigė, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 37:2009) nuostatas, o 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 134:2015) sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato. Panevėžio AVPK nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atvykus į areštinę, pareiškėjas buvo talpinamas į netvarkingas kameras. Nurodė, kad tuščias kameras visada išvalo areštinės darbuotojai, o areštinėje esantys asmenys patys privalo rūpintis kameros švara, tuo tikslu asmenims yra išduodamos valymo priemonės. Teikdamas paaiškinimus dėl areštinės kamerų vėdinimo, Panevėžio AVPK nurodė, kad kamerų langai atsidaro tiek, kiek juos atverti leidžia įrengtos grotos, tačiau tai niekaip nepažeidžia sulaikytųjų teisių, kadangi areštinė vėdinama ir mechaninės ventiliacijos būdu. Nurodė, kad 2005 metais ir 2013 metais, atlikus Panevėžio AVPK areštinės remonto darbus, joje buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema. Teigė, kad pareiškėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos paneigia ir Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Panevėžio VSC) patikrinimo aktai. Panevėžio AVPK tvirtino, kad visi areštinėje laikomi asmenys yra aprūpinami minkštuoju inventoriumi: jiems išduodami švarūs lovos skalbiniai, kurie yra keičiami pagal jų užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę; čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos. Tvirtino, kad asmenims išduodamas minkštasis inventorius yra tinkamos būklės. Nurodė, kad pareiškėjo teiginius, jog dėl neva nešvarių antklodžių naudojimo jamišsivystė alergija, paneigia Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnale užfiksuoti duomenys. Nurodė, kad pareiškėjui teisė pasinaudoti dušu buvo suteikiama, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, t. y. vieną kartą per savaitę. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl vadinamų „kastų“ egzistavimo nepagrįsti jokiais duomenimis. Teigė, kad asmenys į kameras yra paskirstomi, atsižvelgiant į teisės aktais nustatytas sulaikytų asmenų kategorijas, jų izoliavimo reikalavimus ir nesuteikiant pareigūnams teisės asmenis į kameras skirstyti vidinių įsitikinimų pagrindu. Panevėžio AVPK atsiliepime pabrėžė, kad pareiškėjo skundas teismui pagrįstas abstrakčiais teiginiais, nenurodyti jokie požymiai, kuriais pareiškėjui pasireiškė neturtinė žala, pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Nėra jokių duomenų, kad areštinės darbuotojai atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Be to Panevėžio AVPK prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį iki 2016 m. spalio 28 d. taikyti ieškinio senatį ir vien tuo pagrindu pareiškėjo skundo dalį atmesti (b. l. 7-11).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. 2012 m. gruodžio 5 d. - 2015 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu periodiškai buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje (b. l. 7, 16).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų policijos įstaigos ir jos pareigūnų aktų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų policijos įstaigos areštinėje, atlyginimo.
Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK nagrinėjamojoje byloje prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.
CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną.
Ant voko esanti žyma patvirtina, kad pareiškėjas skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo per Alytaus pataisos namus išsiuntė 2016 m. spalio 28 d. (b. l. 3). Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senatį reguliuojančių teisės normų aiškinimą, daroma išvada, kad asmenys per visą laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdytus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie sukėlė suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad iki pilnametystės nežinojęs, kad gali kreiptis į teismą dėl savo pažeidžiamų teisių gynimo, o 2014 metais susipažino su teisės aktais ir sužinojo apie galimybę teismine tvarka ginti savo pažeistas teises. Įvertinus pareiškėjo nurodytus paaiškinimus, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie daromus jo teisių pažeidimus ir iš jų kylančius žalingus padarinius. Nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjui iki jo pilnametystės būtų buvusios suvaržytos teisės ginti galimai pažeistas savo teises.Teismo posėdyje S. M. paaiškino, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą jis turėjo gynėją, bei patvirtino, kad su juo apie teisių į tinkamas laikymo policijos įstaigos areštinėje sąlygų pažeidimus neaptarinėjo, kadangi savo dėmesį buvo sutelkęs į baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Be to, teismas, spręsdamas dėl priežasčių, galinčių sudaryti pagrindą atnaujinti praleistą ieškiniosenaties terminą, atsižvelgia, kad pareiškėjas pilnametystės sulaukė 2014 m. liepos 12 d., tačiau skundu į teismą kreipėsi tik 2016 m. spalio 28 d., t. y. palyginti po ilgo laiko tarpo. Teismas pažymi, kad 2000 m. liepos 18 d. priimtas ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs CK užtikrino asmeniui galimybę, remiantis 6.271 straipsnio nuostatomis, ginti pažeistas teises ir kelti ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o nuo 1999 m. gegužės 1 d. veikiantiems apygardų administraciniams teismams, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, buvo priskirta spręsti bylas pagal skundus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjas, būdamas aktyvus rūpestingas asmuo, turėjo galimybę laiku kreiptis į administracinį teismądėl galimai pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie egzistavusias objektyvias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, o jo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti senaties termino atnaujinimą. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ir exofficio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant Panevėžio AVPK reikalavimui bei atsižvelgus į pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje laikotarpius ir į tai, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016 m. spalio 28 d., pareiškėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. spalio 18 d. taikoma ieškinio senatis ir ši reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Atsižvelgus į S. M. laikymo Panevėžio AVPK areštinėje laikotarpius, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į žalos atlyginimą nuo 2013 m. lapkričio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo(toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas, ginčo teisiniams santykiams taikoma šio įstatymo suvestinėsredakcijos nuo 2013 m.sausio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d.) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta higienos norma HN 37:2009 (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.), bei minėto ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta higienos norma HN 134:2015 (įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reguliuoja ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės). Vidaus tvarką Panevėžio AVPK areštinėje reglamentuoja Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Areštinės taisyklės), patvirtintos Panevėžio AVPK viršininko 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 50-V-175, pakeistos Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442 (b. l. 40-58).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš jo laikymo Panevėžio AVPK areštinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Veiklos taisyklės, kurių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje, turi būti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).
Remiantis Panevėžio AVPK pateiktais rašytiniais duomenimis (b. l. 7, 16), nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 25 su vienu asmeniu; nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. – kameroje Nr. 19 su vienu asmeniu; nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. – kameroje Nr. 18 su vienu asmeniu, o nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d. – šioje kameroje su dviem asmenimis; nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 24 d. – kameroje Nr. 22 vienas; nuo 2013 m. gruodžio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. – kameroje Nr. 6 vienas; nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2014 m. kovo 24 d. - kameroje Nr. 18 su dviem asmenimis; nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. kameroje Nr. 16 su dviem asmenimis, o nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. – šioje kameroje su vienu asmeniu; nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. – kameroje Nr. 12 su vienu asmeniu.
Teismas, įvertinęs nurodytą informaciją bei remdamasis Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis apie areštinės kamerų plotus, sanitarinio mazgo užimamą plotą kamerose (b. l. 12-13, 16), daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje su pertraukomis buvo laikomas 32 paras, iš jų - 21 parą, pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą (pareiškėjui 1 parą teko 4,8 kv. m ploto, 4 paras – 4,01 kv. m ploto, 7 paras – 4,25 kv. m ploto, 4 paras – 3,5 kv. m ploto, 2 ir 3 paras – 3,31 kv. m ploto), bei 11 parų – šio reikalavimo nepažeidžiant (pareiškėjui tekdavo nuo 5,25 iki 6,82 kv. m ploto).
Be to, pareiškėjas kaip vieną iš neturtinę žalą sukėlusių veiksnių nurodė tai, kad atvykęs į Panevėžio AVPK areštinę, būdavo patalpinamas į nešvarias kameras, o kadangi jis priklauso „nuskriaustųjų“ kastai, tai šias kameras jam pačiam ir tekdavo tvarkyti.
Policijos areštinės patalpų valymą, dezinfekavimą ir priežiūrą reglamentavo HN 37:2009 VII skirsnis, kuriame įtvirtintos nuostatos nustatė, jog visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs; patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių (48 punktas); visos patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu (49 punktas); dušinių, sanitarinių švaryklų, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvieną dieną turi būti plaunamos karštu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų; patalpoms, įrenginiams valyti bei dezinfekuoti turi būti naudojamos teisės aktais nustatytos leistinos naudoti priemonės (50 punktas). Nuo 2015 m. lapkričio 1 d galiojanti HN 134:2015 reikalauja, kad policijos areštinės patalpos būtų tvarkingos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (34 punktas); patalpoms, kurias pagal policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės - šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai ir kt. (37 punktas). Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo taip pat atsižvelgiama ir į Veiklos taisyklių, nustatančių teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką, nuostatas. Šių taisyklių 9 punktas įpareigoja policijos areštinėje laikomus asmenis laikytis nustatytų vidaus tvarkos, priešgaisrinės apsaugos, higienos taisyklių reikalavimų (9.1 punktas); nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose, tuo reikalu policijos pareigūnų nurodymu, eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmuo (9.2. punktas). Panevėžio AVPK galiojančių Areštinės taisyklių 8 punktas įtvirtina areštinėje laikomiems asmenims taikytinus įpareigojimus, tarp jų - ir pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus bei laikytis nustatytų vidaus tvarkos, priešgaisrinės apsaugos, higienos taisyklių reikalavimų (8.1. punktas), nuolat rūpintis švaros ir tvarkos užtikrinimu kamerose (8.2. punktas). Pagal Areštinės taisyklių areštinėje laikomiems asmenims taikytiną dienotvarkę, kamerų tvarkymui taip pat yra paskirtas atitinkamas laikas, tai yra, nuo 6.00 iki 6.45 val. (2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 50-V-175 redakcija) ir nuo 6.00 iki 6.50 val. (2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 50-V-442 redakcija).
Panevėžio AVPK atsiliepime ir Panevėžio AVPK areštinės vyriausiasis specialistas L. M. tarnybiniame pranešime tvirtino, kad S. M. buvo patalpinamas į tvarkingas ir švarias kameras; nurodė, kad visi į Panevėžio AVPK areštinę atvykę asmenys yra uždaromi į švarias kameras; tuščias kameras visada išvalo areštinės maisto išdavėjos, kadangi tai yra numatyta jų pareigybės aprašymuose; iš areštinėje laikomų asmenų, ypatingai išvykstančių arba paleidžiamų asmenų, reikalaujama laikytis kameroje tvarkos(b. l. 9,15). Šiuos teiginius patvirtina Panevėžio VSC atliktų patikrinimų rezultatai. Minėta įstaiga 2015 m. gruodžio 14 d. atliko patikrinimą kameroje Nr. 18 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013 m. gruodžio 6 d. – 2013 m. gruodžio 11 d., 2014 m. kovo 21 – 2014 m. kovo 24 d.) ir nustatė, kad šioje kameroje sulaikytų asmenų nebuvo, kamera išvalyta ir švari. Be to, per šį patikrinimą nustatė, kad areštinė turi valymo inventorių, valymo bei dezinfekavimo priemones, kempinėles, pašluostes; šios priemonės išduodamos kiekvienam sulaikytajam kameros švarai palaikyti; valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje ir pagal poreikį išduodamas sulaikytiems asmenims, valymo inventoriaus pakanka; nesant sulaikytų asmenų kameroje, kasdiene patalpų švara rūpinasi areštinės administracijos paskirti atsakingi darbuotojai (b. l. 24). Panevėžio VSC 2015 m. balandžio 13 d. atlikto areštinės patikrinimo metu taip pat konstatavo, kad areštinė turi valymo inventorių, valymo bei dezinfekavimo priemones, kempinėles, pašluostes, semtuvėliusšiukšlėms ir kt. priemones; valymo inventoriaus pakanka, vienoje iš patikrintų kamerų (Nr. 14) sulaikytieji asmenys patvirtino, kad valymo inventoriumi asmenys aprūpinami; valymo inventorius pildomas ir atnaujinamas (b. l. 27). Panevėžio VSC 2013 m. kovo 1 d. patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad areštinės kameras tvarko patys areštinėje esantys asmenys, o nesitvarkantys asmenys baudžiami nustatyta tvarka; minėto patikrinimo metu vyko asmenų konvojavimas ir patikrintos kameros (nuo Nr. 11 iki Nr. 26) buvo tuščios bei švarios (b. l. 34). Išanalizavus pateiktus Panevėžio VSC patikrinimo aktus, matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidimų dėl valymo inventoriaus bei netvarkos ir nešvaros atvejų areštinės kamerosePanevėžio VSC nėra nustatęs.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad byloje nustatyti duomenysnepatvirtina, jog ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai, pažeisdami HN 37:2009 48 punkto bei HN 134:2015 34 punkto reikalavimus, pareiškėją būtų patalpinę į netvarkingas, nešvarias areštinės kameras. Kaip nepatvirtintus byloje nustatytais duomenimis ir nepagrįstus teismas vertina pareiškėjo teiginius, kad jis vienas turėdavo tvarkyti kameras, nes priklauso taip vadinamai „nuskriaustųjų“ kastai. Darydamas tokią išvadą teismas vadovaujasi Areštinės taisyklių 8.2 punkto nuostatomis, pagal kurias, visi areštinėje laikomi asmenys turi pareigą nuolat rūpintis švaros ir tvarkos užtikrinimu kamerose, o kad ši nuostata būtų tinkamai įgyvendinama, policijos pareigūnųpareigą nurodymu eilės tvarka paskirti atsakingą už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmenį. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėjas būtų buvęs neteisėtai išskirtas iš kitų areštinėje laikomų asmenų ir nesilaikant eilės skiriamas atsakingu už kameroje esančios tvarkos palaikymą.
Be to, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo ir su netinkamu sanitarinio mazgo bei ventiliacijos įrengimu kamerose, kadangi išatvirų sanitarinių mazgų sklisdavo nemalonus kvapas, o areštinės kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos šiam kvapui pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. sanitarinių mazgų įrengimą policijos areštinėse reglamentavo HN 37:2009 20 punktas, kuriame buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Minėtos higienos normos 23 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Panevėžio AVPK atsiliepime ir Panevėžio AVPK areštinės vyriausiasis specialistas L. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad areštinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas atitinka higienos normos reikalavimus, 2005 m. areštinės antrame korpuse, o 2013 m. – ir pirmajame korpuse buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema, pakeisti vamzdynai, sumontuoti nauji unitazai, kriauklės; areštinės kamerų langai yra darinėjami (b. l. 9, 14). Šias aplinkybes patvirtina Panevėžio VSC 2013 m. liepos 1 d. patikrinimo aktas Nr. H5-341, kuriame šios įstaigos specialistai užfiksavo 2013 m. birželio 11 d. per Panevėžio AVPK areštinės periodinį patikrinimą nustatytus duomenis. Šiame akte nurodyta, kad visose areštinės kamerose, išskyrus vienvietę kamerą Nr. 6 ir karcerį, yra įrengtos sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios paskirties ploto skiriančios apie 100 cm pločio ir daugiau nei 120 cm aukščio mūrinės pertvaros; sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro šalinimo sistemos ortakio anga; kamerose sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus (orlaides), nes visi kamerų langai atsidaro (areštinės pirmajame korpuse iš lauko pusės, antrajame korpuse – iš vidaus) (b. l. 30-32). Teismas sprendžia, kad toks sanitarinių mazgų bei ventiliacijos įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitiko HN 37:2009 20 ir 23 punktų bei HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia, jog teisės aktai nebuvo nustatę reikalavimo areštinės kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas. Išanalizavus byloje pateiktus Panevėžio VSC patikrinimo aktus, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu minėta kontrolę vykdanti institucija sanitarinio mazgo įrengimo ir vėdinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo nustačiusi. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai apie netinkamą sanitarinių mazgų bei ventiliacijos įrengimą areštinės kamerosepripažįstami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala jam buvo daroma ir tuo, kad atvykęs konvojumi į Panevėžio AVPK areštinę, nebuvo nuvedamas į dušą, be to, jam nebuvo išduodamos higienos priemonės, o asmeninių neturėdavo.
Policijos areštinėse laikomų asmenų higienos reglamentavimui iki 2015 m. lapkričio 1 d. buvo skirtas HN 37:2009 VII skyrius. Higienos normos HN 37:2009 55 punkte buvo nustatyta, kad į policijos areštinę patekę asmenys turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – sanuojami), ir privalo nusiprausti sanitarinės švaryklos duše.HN 37:2009 60 punktas nustatė, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Veiklos taisyklių 7.12 punkte. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančioje HN 134:2015 nuostatų 44 punktas numato, kad areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Pareiškėjaspripažino, kad teisė nusiprausti vieną kartą per savaitę jam buvo suteikiama, tačiau tvirtino, kad Panevėžio AVPK nesudarydavo galimybės, atvykuskonvojumi į šios policijos įstaigos areštinę, nueiti į dušą. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Panevėžio AVPK areštinę ginčo laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. buvo pristatomas 6 kartus. Panevėžio AVPK duomenų apie tai, kad S. M., atvykęs konvojumi į areštinę, buvo nuvedamas nusiprausti į sanitarinės švaryklos dušą, nepateikė.Remdamasis nurodytais duomenimis, teismas daro išvadą, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai, 2013 m. lapkričio 8 d. – 2015 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu uždarydami pareiškėją į areštinę, pažeidė tuo laiku galiojusios HN 37:2009 55 punkto reikalavimą.
Teisės aktai įpareigoja policijos areštinėje uždarytus asmenis, esant būtinumui, aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi (Veiklos taisyklių 83 punktas). Panevėžio AVPK areštinės vyriausiasis specialistas L. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Veiklos taisyklių 83 punkto reikalavimųlaikomasi ir areštinėje esantys asmenys, esant būtinumui, yra aprūpinami būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis (b. l. 15). Teismas sprendžia, kad teisės aktai reikalauja, jog būtų vedamapolicijos įstaigos areštinėselaikomiems asmenims išduodamų higienos priemonių apskaita, todėl teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis. Be to, teismas vertina, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jam neišduodavo higienos priemonių, yra nekonkretūs, todėl vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Pareiškėjas kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą nurodė ir tai, kad areštinėje nebuvo išduodamas antklodės užvalkalas, todėl tekdavo užsikloti purvina antklode, dėl to pareiškėjui išsivystė odos alergija.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Ši nuostata buvo detalizuojama HN 37:2009 56 punkte, pagal kurį, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankšluosčiais. HN 37:2009 57 punkte buvo nustatyta, kad draudžiama policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems suimtiems asmenims. Ši nuostata yra įtvirtinta ir HN 134:2015 42 punkte.
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo, remiasiPanevėžio AVPK atsiliepime ir Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. tarnybiniame pranešime išdėstytais duomenimis, kad visi areštinėje laikomi asmenys buvo aprūpinami minkštuoju inventoriumi, įskaitant ir užvalkalu antklodei; lovos skalbiniai yra keičiami pagal užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę; čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos (b. l. 9, 15). Nurodytus teiginius patvirtina ir Panevėžio VSC patikrinimų aktai, kurių duomenimis, minkštojo inventoriaus išdavimąareštinėje esantiems asmenims reglamentuojančių taisyklių nebuvo nustatyta. Panevėžio VSC 2013 m. sausio 16 d. patikrinimo akte Nr. H5-4, 2013 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. H5-83, 2013 m. liepos 1 d. patikrinimo akte Nr. H5-341 nurodė, jog Panevėžio AVPK areštinėje laikomi asmenys yra aprūpinami minkštuoju inventoriumi, švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais; minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas, nešvari patalynė vežama skalbti į UAB „Kagris“ (b. l. 34-37). Be to, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė konkrečių duomenų apie tai, kada jam nebuvo išduotas antklodės užvalkalas ir kad dėl to jis būtų kreipęsis į areštinės pareigūnus. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo teiginius apie odos alergiją, išsivysčiusią dėl nešvaraus minkštojo inventoriaus naudojimo, paneigia Panevėžio AVPK pateikti išrašai iš Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo (b. l. 18-20 ). Teismasdaro išvadą, kad šiame žurnale nėra užfiksuota, jog pareiškėjas būtų skundęsis dėl alerginių odos susirgimų ir kad tokio pobūdžio susirgimai jam būtų buvędiagnozuoti. Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo duomenys patvirtina, kad 2013 m. lapkričio 20 d. S. M. kreipėsi į areštinės medicinos darbuotoją dėl kaktoje esančio spuogo, tačiau teismas daro išvadą, kad šis nusiskundimas visiškai nesusijęs su pareiškėjo nurodytais argumentais apie išsivysčiusią odos alergiją.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjo teiginiai dėl nešvaraus ir neišduodamo minkštojo inventoriaus ir dėl to išsivysčiusius odos alerginius susirgimus pripažįstami nepagrįstais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008).
Atsižvelgęs į byloje nustatytus pareiškėjo S. M. teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimus Panevėžio AVPK areštinėje(21 parą neužtikrinta teisė į minimalią vienam asmeniui tenkančią 5 kv. m ploto normą; 6 kartus neužtikrinta teisė nusisprausti duše, pareiškėjui konvojumi atvykus į Panevėžio AVPK areštinę), teismas sprendžia, kad jie pareiškėjui sukėlė nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konkrečių pažeidimų trukmę, daro išvadą, kad pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas priteistinas pinigais. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teismų analogiškose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais,bei nesant įrodymų, jog laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygos sukėlė žalingus padarinius asmens fizinei ir psichinei sveikatai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti 20 000 Eursuma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo realiai patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Teismas sprendžia, jog pareiškėjui priteisiama 150 Eur suma laikoma adekvačia suma jo patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir skriaudai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo S.M.o skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150,00Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.