Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Weat group“, T. N. dėl skolos, palūkanų, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.solidariai priteisti „Swedbank lizingas“, UAB naudai 5 799,35 Lt (penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt devyni litai ir 35 ct) nesumokėtų mokėjimų, 106 539,16 Lt (vienas šimtas šeši tūkstančiai penki šimtai trisdešimt devyni litai ir 16 ct) dydžio nuostolį iš turto pardavimo, 11 841,28 Lt (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai keturiasdešimt vienas litas ir 28 ct) dydžio papildomas išlaidas, 40 325,36 Lt (keturiasdešimt tūkstančių trys šimtai dvidešimt penki litai ir 36 ct) palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, iš viso 164 505,15 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt keturi tūkstančiai penki šimtai penki litai ir 15 ct),

3.lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį - 4 290,00 Lt (keturi tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt litų bei 121 Lt už procesinių dokumentų įteikimą).

Atsakovai UAB „West group“ atstovas ir T. N. į posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka; atsakovas T. N. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovo ir UAB „West group“ 2010-03-05 buvo sudarytos lizingo sutartys Nr. LT086349, LT086350, LT086351, pagal kurias ieškovas įsipareigojo nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas ( b.l. 5-14). Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, turtą perdavė klientui valdyti ir naudotis sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka (b.l. 20-25). Atsakovas UAB „West group“ įsipareigojo mokėti ieškovui sutartines įmokas pagal sutarčių įmokų grafikus, tačiau atsakovas nuolat vėluodavo mokėti įmokas pagal sutartis, todėl susidarė įsiskolinimas (b.l. 29). Iš lizingo sutarčių kylančių UAB „West group“ prievolių vykdymo užtikrinimui buvo pasirinktas laidavimo būdas; ieškovas ir atsakovas T. N. 2010-03-05 sudarė laidavimo sutartis Nr.LT086349/L, LT086350/L, LT086351/L (b.l. 14-19), pagal kurias atsakovas T. N. įsipareigojo įvykdyti UAB „West group“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT086349, LT086350, LT086351. Atsakovui UAB „West group“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovas 2010-06-03 išsiuntė atsakovui pretenziją Nr. 01-20-29972 (b.l. 26), kuria pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą iki 2010-07-04 ir įspėjo minėtą atsakovą, kad šio reikalavimo neįvykdžius sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Atsakovui UAB „West group“ nustatytu laiku neįvykdžius reikalavimo sumokėti skolą, 2010-09-01 pranešimu Nr. 01-30-5966 ieškovas vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą (b.l. 27). Ieškovo 2011-07-11 raštas Nr. SL-SR-11185/1 (b.l. 28) patvirtina, kad ieškovas pareikalavo iš atsakovo T. N. iki 2011-07-25 įvykdyti atsakovo UAB „West group“ tinkamai neįvykdytas prievoles; tačiau ir atsakovas T. N. savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal laidavimo sutartis, neįvykdė. Atsakovas UAB „West group“ įpareigojimą grąžinti turtą pagal sutartis įvykdė, tačiau liko nepadengtas susidaręs įsiskolinimas pagal sutartis - 5 799,35 Lt (b.l.29). Palūkanų įmokų už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos suma sudaro - 40 325,36 Lt (b.l.34-35). Turtas, buvęs sutarčių Nr. LT086349, LT086350, LT086351 dalyku, buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolį iš turto pardavimo, kuris sudaro - 106 539,16 Lt (b.l.34).Atsakovo papildomos išlaidos sudaro-11 841,28 Lt (b.l.36).

Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus. Lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo tiek, kiek jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-1/2012, 2012 m. lapkričio 12d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr., 3K-3-472/2012 ir kt.). Atsakovui UAB „West group“ tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir ieškovui šiuo pagrindu nutraukus finansinio lizingo sutartį, ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti jam sutarčių dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartis (CK 6.574 str.). Iš esmės analogiška nuostata numatyta ir šalių sudarytose finansinio lizingo sutartyse: ieškovui nutraukus sutartį 11.2.3 punktuose numatytais pagrindais, klientas privalo grąžinti turtą UAB „Swedbank lizingas“ ir atlyginti jam nuostolius, kurie lizingą atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu klientas sutartį būtų tinkamai vykdęs (finansinio lizingo sutarties 11.2.3 p.).

Dėl 5 799,35 Lt nesumokėtų mokėjimų.

Pažymėtina, jog sudarant lizingo sutartį, lizingo bendrovė ir lizingo gavėjas susitarė dėl dviejų rūšių įmokų, t.y. turto išpirkimo įmokų ir palūkanų įmokų; kai lizinguotas turtas yra atsiimamas iš lizingo sutartį pažeidusio kliento, tokiu atveju turto išpirkimo įmokos yra pridedamos prie turto likutinės vertės pagal lizingo sutarties įmokų grafiką, o klientui tenka atlyginti neatlygintas palūkanų įmokas. Nesumokėtus mokėjimus, sudarančius 5 799,35 Lt, ieškovas pagrindė 2013-08-07 pažyma apie įsiskolinimą (b.l.29), iš kurios matyti, jog pagal lizingo sutartį Nr. LT086349 jos galiojimo laikotarpiu iki lizingo sutarties nutraukimo (2010-09-01) nebuvo pilnai apmokėtos 4 mėnesių einamojo mokėjimo sąskaitos, kliento neapmokėta suma pagal šią sutartį sudaro 1 473,19 Lt, atitinkamai pagal lizingo sutartį Nr. LT086350 - 1 936,77 Lt, pagal lizingo sutartį Nr. LT086351- 2 389,39 Lt. Esant nurodytam, ieškovo reikalavimai dėl 5 799,35 Lt nesumokėtų mokėjimų priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini.

Dėl 40 325,36 Lt palūkanų įmokų nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos.

Lizingo sutarties 11 str. numatyta, kada sutartis gali pasibaigti lizingo bendrovei vienašališkai nutraukus lizingo sutartį, esant esminiam lizingo sutarties pažeidimui. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad Lizingo sutartis nutraukta pagrįstai – nėra. Lizingo sutarties 11.2.3 p. šalys įtvirtino lizingo davėjo teisę nutraukus lizingo sutartį reikalauti iš lizingo gavėjo nuostolių atlyginimo. Pagal CK 6.249 str. nuostatas nukentėjusiai sąžiningai šaliai gali būti atlyginami tiek tiesioginiai nuostoliai, tiek ir netiesioginiai nuostoliai, t.y. negautos pajamos, kurias asmuo (šalis) būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, yra pripažįstama lizingo davėjo teisė tiek į tiesioginių, tiek į netiesioginių nuostolių atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-440/2001, Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2012-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012, ir kt.). Nagrinėjamoje byloje lizingo gavėjui nepažeidus esminės lizingo sutarties sąlygos (įmokų mokėjimo), lizingo sutartis nebūtų nutraukta, ji būtų ir toliau vykdoma, ir ieškovas būtų gavęs lizingo sutartimi nustatytas palūkanų įmokas. Visiškai akivaizdu, kad dėl UAB „West group“ kaltės nutraukus lizingo sutartį, ieškovas neteko galimybės gauti pelno; ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog lizingo gavėjas lizingo sutarties sąlygas vykdys visą jos terminą, dėl ko ieškovas gaus su lizingo santykiais susijusias pajamas. Šiuo atveju tarp lizingo gavėjo veiksmų ir tarp lizingo davėjo patirtų netiesioginių nuostolių yra priežastinis ryšys, nes ieškovas šių nuostolių nebūtų patyręs, jei lizingo sutartis būtų tinkamai vykdyta. Todėl ieškovo reikalavimai dėl 40 325,36 Lt palūkanų įmokų (b.l.34-35) (netiesioginių nuostolių, t.y. negautų pajamų) priteistino iš UAB „West group“ yra pagrįsti ir tenkintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012, 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis Nr. 2A-118/2014, ir kt.).

Dėl 106 539,16 Lt nuostolio iš turto pardavimo.

Kaip minėta, vadovaujantis CK 6.574 str. bei lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3. p., lizingo davėjas turi teisę reikalauti atlyginti tokio dydžio nuostolius, kurie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartį, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, pardavus iš UAB „West group“ atsiimtą turtą. Ieškovas, pardavęs iš kliento atsiimtą turtą pagal lizingo sutartį Nr. LT086349 patyrė 12 355,52 Lt nuostolį, pardavęs turtą pagal lizingo sutartį Nr. LT086350 patyrė 40 839,14 Lt nuostolį, pardavęs turtą pagal lizingo sutartį Nr. LT086351 patyrė 53 344,50 Lt nuostolį, iš viso ieškovas patyrė 106 539,16 Lt nuostolių iš turto pardavimo (b.l.34).

Nagrinėjamo ginčo kontekste, pažymėtina, jog ieškovas atsakovus pranešimu apie lizingo sutarties nutraukimą informavo ir įspėjo apie tai, kad pastariesiems reikės padengti visus nuostolius, susijusius su lizingo sutarties nutraukimu, jeigu tokių atsiras. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, jog ieškovas pasiūlė įsigyti turtą tiek pagrindiniam skolininkui, tiek laiduotojui; taigi atsakovai taip pat galėjo ieškoti ginčo turtui pirkėjo ir tokiu būdu išvengti nuostolio iš turto pardavimo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo (b.l.97-105). Tokiu būdu atsakovai patys save eliminavo iš turto pardavimo proceso, sutikdami su tuo, kad Ieškovas savo iniciatyva realizuos turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas buvo parduotas vidutine rinkos verte (b.l. 106-119). Pažymėtina, jog, teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi pozicijos, jog reali turto pardavimo kaina priklauso nuo to, kiek atsiras ar gali atsirasti realių konkretaus turto vieneto pirkėjų ir tikroji turto rinkos kaina gali būti nustatyta tik sudarius pirkimo – pardavimo sandorį (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012- 01- 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2012 ir kt.), kita vertus, atsakovai nepateikė objektyvių įrodymų apie realią galimybę parduoti ginčo turtą už didesnę kainą, nei pardavė ieškovas, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovo veiksmai nustatant turto kainą ir jį realizuojant neatitiko ekonomiškumo kriterijaus (CPK 178 str.). Taigi, esant nurodytam, ieškovo reikalavimai dėl patirtų nuostolių iš turto pardavimo tenkintini (CK 6.251 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-27 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-1/2012 ir kt.)

Dėl 11 841,28 Lt papildomų išlaidų priteisimo.

Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 p. nurodyta, jog „<...> Klientas įsipareigoja atlyginti Lizingo bendrovės patirtus nuostolius.“. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Ieškovas yra finansų įstaiga, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra finansavimo teikimas; dėl kitų papildomų paslaugų ieškovas kreipiasi į kitus paslaugų teikėjus. Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo atliktos dviejų tipų paslaugos, t.y. turto suradimo paslaugos bei turto pardavimo paslauga. 2013-08-07 pažyma apie papildomas paslaugas, PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo nurodymai, kreipimaisis į paslaugų teikėjais ir paslaugų atlikimo aktas, bendradarbiavimo sutartis (b.l.36,121-139) patvirtina ieškovo prašomų priteisti papildomų išlaidų dydį. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo reikalavimai dėl papildomų išlaidų priteisimo pagrįsti ir tenkintini.

Dėl laiduotojo T. N. atsakomybės.

Byloje nustatyta, jog pagrindinių – lizingo sutarčių įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimis. Laiduotojas T. N. su ieškiniu nesutinka, procesiniuose dokumentuose teigia, kad pagal CK 6.88 str.1d., 6.89 str.1d. laidavimas pasibaigia per įstatymo nustatytą terminą nepareiškus laiduotojui ieškinio; įstatymas numato du skirtingus naikinamuosius terminus priklausomai nuo to ar laidavimas yra terminuotas ar neterminuotas. Laidavimo sutartys sudarytos 2010-03-05, todėl net jeigu teismas spręstu, kad laidavimas yra neterminuotas, tai, atsakovo nuomone, naikinamieji terminai ieškiniams pagal neterminuotus laidavimus yra suėję 2012 metais.

Visų pirma pažymėtina, jog CK 6.81 str. 1 d. numato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. CK 6.6 str. 4 d. nustatyta, jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tos pačios nuostatos numatytos ir tarp laiduotojo su ieškovu sudarytose laidavimo sutartyse. Iš laidavimo sutarčių turinio visiškai aišku, kad lizingo gavėjas ir laiduotojas atsako lizingo bendrovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, taip pat laiduotojas už lizingo gavėją atsako lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir klientas (laidavimo sutarties 4 punktas) ir lizingo bendrovei nutraukus lizingo sutartį laiduotojas privalo apmokėti kliento įsiskolinimus, delspinigius, sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal sutartį bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus pagal Sutartį (laidavimo sutarties 11 punktas). Taigi, akivaizdu, kad tokiomis laidavimo sutartimis atsakovas T. N. įsipareigojo įvykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis ir įsipareigojo atsakyti lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“, UAB tokia pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas UAB „West group“ .

Atkreiptinas dėmesys, jog tiek lizingo, tiek laidavimo sutarčių turinys turi būti aiškinamas kompleksiškai; bet kokiu atveju sutarties vieno punkto aiškinimas atsietai nuo kitų sutarties punktų gali iškreipti visos sutarties esmę, jos tikslus ir t.t. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartimis atsakovas laidavo už UAB „West group“ ir įsipareigojo atsakyti „Swedbank lizingas“, UAB visu savo turtu, jeigu UAB „West group“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas ar dalį prievolių pagal lizingo sutartis; sutarčių 22 p. numatyta, kad laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Pagal CK 6.123 str. 1 d. nuostatas laikoma, kad prievolė pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdoma. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad prievolės pagal lizingo sutartis nėra įvykdytos tinkamai, todėl akivaizdu ir tai, kad ir laidavimas galioja iki lizingo bendrovei bus įvykdytos visos prievolės pagal lizingo sutartis, t.y. sumokėtas debitorinis įsiskolinimas, atlyginti pardavus ginčo turtą patirti nuostoliai, ir t.t.. Pažymėtina, jog pagal CK 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti įstatyme nurodytus terminus, taip pat ir CK 6.88 ir 6.89 str. nustatytus terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Tokiu atveju CK 6.88 str. 1 d. nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Toks šalių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 str. nustatytą asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principą. Šią formuojamą praktiką patvirtina ir vėlesnės nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2011-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-245/2011; 2011-05-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-257/2011, 2012-06-08 nutartis byloje Nr.3K-3-285/2012, 2014-03-21 nutartis byloje Nr.3K-3-154/2014 ir kt.). Taigi, esant nurodytam, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad laidavimas buvo terminuotas ir ieškovas praleido CK 6.88 str. 1 d. nustatytą ieškinio senatį, todėl ir atsakovo argumentai dėl CK 6.88 str. nustatyto termino taikymo yra nepagrįsti ir atmestini. Nagrinėjamu atveju laiduotojų prisiimta prievolė galioja tol, kol bus įvykdyta visa laidavimu užtikrinta prievolė (įsipareigojimai pagal lizingo sutartį); lizingo gavėjui lizingo sutarties nevykdant, ji buvo nutraukta prieš terminą; tačiau sistemiškai aiškinant lizingo sutarčių ir laidavimo sutarčių aukščiau paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad ir ieškovui nutraukus lizingo sutartį prieš terminą, nagrinėjamu atveju laiduotojui lieka prievolė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus; pažymėtina, jog laidavimo prievolė nėra apribota tam tikru naikinamuoju terminu, laidavimo prievolės galiojimas yra tiesiogiai susijęs su užtikrintos prievolės galiojimu, todėl spręstina, kad atsakovas- laiduotojas privalo prisiimti laidavimo sutarčių sudarymo pasekmes. Esant nurodytam, atsakovo argumentai dėl naikinamųjų terminų atmestini, o ieškovo reikalavimai priteisti prašomas sumas iš atsakovų UAB „West group“ (pagrindinis skolininkas) ir T. N. (laiduotojas) solidariai tenkintini.

Įstatymas taip pat numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo prašymas taip pat tenkinamas. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 4 290 Lt žyminio mokesčio ir 121 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 4411 Lt, t.y. po 2205,50 Lt iš kiekvieno. Taip pat iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistina 41,06 Lt pašto išlaidų, t.y. po 20,53 Lt iš kiekvieno (CPK 93, 96 str. str.)

Vilniaus apygardos teismo 2013-08-20 taikytos laikinosios priemonės sprendimą įvykdžius, naikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „West group“, 302298712, ir T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB, j.a.k. 111568069, 5 799,35 Lt (penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt devyni litai ir 35 ct) nesumokėtų mokėjimų, 106 539,16 Lt (vienas šimtas šeši tūkstančiai penki šimtai trisdešimt devyni litai ir 16 ct) dydžio nuostolį iš turto pardavimo, 11 841,28 Lt (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai keturiasdešimt vienas litas ir 28 ct) dydžio papildomas išlaidas, 40 325,36 Lt (keturiasdešimt tūkstančių trys šimtai dvidešimt penki litai ir 36 ct) palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, iš viso 164 505,15 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt keturi tūkstančiai penki šimtai penki litai ir 15 ct) bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 164 505,15 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-08-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Priteisti iš atsakovų UAB „West group“, 302298712, ir T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB, j.a.k. 111568069, po 2205,50 Lt ( du tūkstančius du šimtus penkis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovų UAB „West group“, 302298712, ir T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) po 20,53 Lt pašto išlaidų iš kiekvieno.

Vilniaus apygardos teismo 2013-08-20 taikytas laikinąsias apsaugos priemones sprendimą įvykdžius, panaikinti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.