Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam N. G., jo gynėjui advokatui P. L.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas :

1) 2005 m. gegužės 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį - 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 1metams 6 mėnesiams. Bausmę atlikęs 2006 m. gruodžio 14 d.;

2) 2014 m. spalio 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 38 straipsnio 1dalies 1punktą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

3) 2018 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, BK 64¹ straipsnį - 50 MGL (1883 eurų) bauda. 2021 m. balandžio 7 d. Bauda išieškota ,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. G. dėl neatsargumo padarė žalos kito asmens sveikatai, t. y. turėdamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kad „ ... gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui...“, bei pažeisdamas 2019 m. spalio 3 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1260 patvirtintu „Gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“ 4.3. punkto reikalavimus, kad „... užtikrinti, kad viešoje vietoje jų vedami, nešami, ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybės turtui...“ būdamas Haskio veislės šuns laikytoju (atsakingu prižiūrėtoju), su šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl to 2022 m. gruodžio 13 d., apie 20.55 val. jo nepilnamečio sūnaus L. G., vedžiojamas Haskio veislės šuo ištrūkęs jam iš rankų ir atbėgęs į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), užpuolė ir įkando kieme buvusiai ir savo šunis gynusiai nukentėjusiajai R. P. į kairę ranką, padarydamas jai odos pažeidimus kairėje plaštakoje, kraujosruvą kairės rankos II bei III pirštų srityje, kairės rankos III piršto vidurinio pirštakaulio lūžį, ir taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusios R. P. sveikatą.

Kaltinamasis N. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su šeima: jis ir trys vaikai, turi Haskio veislės šunį. 2022 m. gruodžio 13 d. vaikai šunį išvedė pavedžioti, jo kartu nebuvo. Iš vaikų žodžių žino, kad šuo pabėgo ir nubėgo pas nukentėjusiąją. Įvykio nematė. Vaikai taip pat nematė kaip įkando kaimynei. Jo šuo neagresyvus. Pripažįsta, kad dėl neatsargumo buvo sužalota kaimynė. Civilinius ieškinius pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 13 d. dieną ji buvo namuose kartu su sugyventiniu A. Z.. Apie 20.55 val. su A. išėjo į kiemą, ji išėjo pavedžioti šuniukus, o A. ketino nuvalyti sniegą nuo automobilio. Jam bevalant sniegą ji buvo netoli laiptų prie namo ir žaidė su šuniukais (Jorkšyro terjeru ir Byverio terjeru) kai staiga pamatė, kad jai iš už nugaros atbėgo Haski veislės kaimynystėje gyvenančių G. šuo ir iš karto puolė vieną šuniuką bet pastarasis kažkaip išsisuko, o po to Haskis griebė kitą jų šuniuką už nugaros ir pradėjo jį purtyti. Ji sugriebė Haskiui, kad išlaisvinti šuniuką, o A. tuo metu bandė Haskį tempti į šoną už pavadėlio kuris buvo ant kaklo. A. traukdamas šunį šaukė, kad kaimynai pasiimtu savo šunį, tuo metu Haski šuo jai kelis kartus sugriebė nasrais už kairės rankos pirštų, tačiau tuo metu ji didelio skausmo nejuto, nes buvo labai dideliame strese. Dar neatėjus kaimynų vaikui A. nutempė Haskį už pavadėlio link jų vartų į kiemą ir jie taip išlaisvino savo šuniuką. Atbėgęs kaimynų vaikas pasiėmė šunį. Šio incidento metu Haskis vienam šuniukui įkando į pilvą, kitam šuniukui smarkiai apkandžiojo nugarą, o jai įkando ir sužalojo kairės rankos pirštą. Dėl šuniukų sužalojimų ji patyrė išlaidų. Ji dėl įvykio metu patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus ir jai buvo nustatytas kairės rankos III piršto lūžimas. Iš karto po įvykio A. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, jam nurodė pareiškimu kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis per epoliciją. Tą patį vakarą bandė teikti pareiškimą per epolicija.lt portalą, tačiau sistemos neveikė, todėl pareiškimą pateikė kitą dieną. Su kaimynais G. ji artimai nebendrauja. Ji kaimynei L. G. telefonu parašė apie įvykusį įvykį, t. y. kad jų šuo sužalojo ją ir jos šuniukus. L. atsiprašė, nurodė, kad savo šuniu rūpinasi ir, kad šuo pirmą kartą pabėgo. Po įvykio pas kaimynus ji nesilankė, nes bijojo būti užpilta to paties šuns Haskio. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 415,15 eurų turtinės žalos ir 300 eurų neturtinės žalos (1t., b. l. 29-32; 33-36).

Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 13 d. apie 21.00 val. vakare, kartu su savo sugyventine R. P. ir jų dviem šuniukais išėjo į namo kiemą. Jis būdamas kieme valė savo automobilį, kuris buvo apsnigtas, o tuo metu R. žaidė su šuniukais. Staiga į kiemą įėjo Haski veislės šuo su pavadžiu, šunį atpažino, kad tai yra kaimynų, kadangi anksčiau matė, kaip kaimynų vaikai, dažniausiai du paaugliai, vedžiodavo šį šunį. Kadangi šuo ramiai praėjo pro jį, jis nesureagavo ir jo nestabdė, kadangi šuo nebuvo tuo metu agresyvus, tačiau šunį stebėjo ką jis darys. Pamatė, kad Haskis priėjo prie jų šuniukų ir vieną iš šuniukų, vardu „(duomenys neskelbtini)“, bandė griebti, bet ji kažkaip paspruko, tada Haskis griebė kitą šuniuką, vardu „(duomenys neskelbtini)“, kuris jau labai senas. Šuniuką „(duomenys neskelbtini)“ sugriebė į nasrus ir laikė, R. bandė išlaisvinti (duomenys neskelbtini) iš Haskio nasrų, o jis tuo metu sugriebė už Haskio pavadžio ir tempė jį į savo pusę. Maždaug už kelių minučių pavyko (duomenys neskelbtini) išlaisvinti iš Haskio nasrų, jis laikydamas Haskį už pavadžio išėjo iš kiemo į gatvę, šaukė pasiimti šunį, aplink jokių žmonių nebuvo, tik po kelių šūksnių pamatė, kad nuo pagrindinės gatvės, atbėgo kaimynų vaikas, maždaug 13-15 metų amžiaus, kuriam jis pasakė, kad jo šuo užpuolė jų šuniukus, vaikas atsiprašė, pasiėmė šunį ir nubėgo atgal. Grįžęs namo, pamatė, kad sužaloti abu šuniukai, (duomenys neskelbtini) buvo apdraskytas pilvas, (duomenys neskelbtini) nugaroje buvo atsivėrusi kastinė žaizda, o R. buvo sužalotas rankos pirštas, tačiau tiksliai kurios rankos, nepamena. Jie abu su R. įvykio vakarą išsigando dėl savo šuniukų, todėl į R. sužalojimus nekreipė dėmesio. Ryte R. dėl sužalojimų susisiekė su šeimos gydytoją ir vyko į gydymo įstaigą. Nei jis, nei R. įvykio dieną nesikreipė pas kaimyną dėl įvykio, kadangi manė, kad vaikas grįžęs namo pasakys tėvams apie įvykį ir pastarieji ateis pasikalbėti, tačiau kaimynai su jais nesusisiekė nei įvykio dieną, nei vėliau. R. „Messenger“ pagalba susisiekė su kaimyne ir pranešė apie įvykį, tačiau kiek jam žinoma, kaimynė nurodė, kad ji yra išvykusi, o šunį prižiūri jos vyras. Tiesa, iš karto apie įvykį jis pranešė bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, tačiau buvo pasakyta, kad pareigūnai neatvyks, kadangi nėra laisvų ekipažų, atvejis nėra skubus, nurodė pareiškimą rašyti per epolicija.lt, todėl su R. pareiškimą pateikė per epolicija portalą (1t., b. l. 91-94).

Liudytojas (nepilnametis) L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi Haski veislės šunį, kurį jis vedžioja su pavadžiu kiekvieną dieną, vedžioja be antsnukio. Šunį vedžioja, nes tai yra jo pareiga. Maždaug prieš du ar tris mėnesius, žiema, vakaro metu, apie 22.00 val. jis vedžiojo šunį. Tą dieną šunį vedžiojo kartu su savo jauniausiu broliu L. G., kuris lanko ketvirtą klasę ir broliu A. G., kuris lanko šeštą klasę. Šunį už pavadžio laikė jis, broliai tuo metu buvo atokiau. Tą dieną buvo slidu, buvo sniego, todėl vaikščiojant jis nukrito, o tuo metu šuo nuo jo pabėgo. Nurodo, kad bandė ieškoti savo šuns ir išgirdo kaimynų riksmus, kurie šaukė pasiimti šunį. Jis vienas nubėgo į tą pusę ir pamatė, kad jo šuo stovi ant žvirkelio, šuns pavadėlis buvo ant žemės. Kiek prisimena, atbėgus prie kaimynų, kaimynė stovėjo maždaug apie 10 -15 metrų atstumu nuo šuns, o vyras stovėjo šalia šuns ir trankė su kastuvu į žemę, taip gąsdindamas šunį. Jis neprisimena tiksliai, ką sakė kaimynai, tik pamena, kaip jie liepė pasiimti šunį. Jis atsiprašė kaimynų, pasiėmė savo šunį, nuvedė jį į voljerą. Grįžus tėvas buvo lauke ir viską girdėjo. Tėvui jis pasakė, kad buvo nukritęs ir šuo tuo metu nuo jo pabėgo, o jis ieškojo šuns ir jį rado pas kaimynus. Kaimynų jis atsiprašė. Įvykio metu, kai pasiėmė šunį, nei kaimynas, nei kaimynė nesakė, kad jo šuo kažką užpuolė. Nori pasakyti, kad jo šuo yra draugiškas ir žaismingas, jis yra geras ir nieko nepuola (1t., b. l. 103-106).

Liudytoja L. G., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Haski veislės šunį ji gavo dovanų prieš daug metų. Kol ji yra išvykusi į užsienį, šunį prižiūri ir juo rūpinasi jos buvęs sutuoktinis N. G.. Šuo yra neskiepytas, tačiau jam yra atlikti tyrimai, pasiutlige šuo neserga, jis priregistruotas veterinarijos klinikoje Jonavoje (duomenys neskelbtini). Jokių dokumentų šuo neturi, visi duomenys yra veterinarijos klinikoje. Šuo iki įvykio nieko nėra užpuolęs. 2022 m. gruodžio 14 ar 15 dieną , tikslios datos nepamena, kaimynė jai parašė paklausdama ar ji turi Haskį veislės šunį, o jai atsakius teigiamai, kaimynė nurodė, kad jos šuo sužalojo jos šuniukus ir ją. Sužinojusi apie įvykį ji susiekė su namiškiais ir iš jų pasakojimų sužinojo, kad vedžiojant šunį jis ištrūko ir nubėgo pas kaimynus. Dėl šio įvykio ji kalbėjosi su buvusiu sutuoktiniu vyru, jis nurodė, kad jo nebuvo, buvo vaikai. Bendraujant su vaikais jie pasakė, kad Haskis ištrūko. Iki įvykio ji su kaimyne nebendravo. Jai žinoma iš kaimynės žinučių, kad ji dėl įvykio kreipėsi į policiją ir dėl įvykio patyrė žalą. Ji atsiprašė kaimynės dėl įvykusio įvykio (1t., b. l. 123-126).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad R. P. nustatyta: odos pažeidimai kairėje plaštakoje, kraujosruva kairės rankos II bei III pirštų srityje, kairės rankos III piršto vidurinio pirštikaulio lūžis. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1t., b. l. 84-87).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad N. G., pateikė Perlo terminalo pinigų pavedimo kvitą, kuriama nurodyta, kad N. G. Valstybinei liginių kasai atlygino žalą 71,61 eurų (1t., b. l. 137).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

Nusikalstamas pasitikėjimas yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas. Nusikalstamo nerūpestingumo atveju kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Šioje baudžiamojoje byloje analizuojamu atveju BK 139 straipsnio 1 dalies teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.

Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbūs Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 36 punkte (kai šunys laikomi pririšti, jie turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos) reikalavimai. Kaltinamasis būdamas Haski veislės šuns laikytoju, su šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, konstatuojama ar pakanka įrodymų pagrįsti teismo apkaltinamąsias išvadas.

Kaltinamasis N. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, jo kaltę įrodo byloje esanti įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiosios R. P., liudytojų A. Z., L. G. ir L. G. parodymai ir kiti byloje esantys daiktiniai ir rašytiniai įrodymai. Teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo neatsargių veiksmų ir nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog N. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam N. G. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta, į kaltės formą ir rūšį – veika padaryta nusikalstamo nerūpestingumo forma, kadangi kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į gyvūnų gerovę ir apsaugą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą – teistas (2 t., b. l. 31-34), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 29-30), registruotas užimtumo tarnyboje (2 t. b. l. 25), VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoją psichiatrą konsultuotas (duomenys neskelbtini), Dgn.: (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b. l. 43), į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamajam skirtina arešto bausmė, tačiau teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant, juolab, kad kaltinamasis augina tris mažamečius vaikus.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam pripažįstant savo kaltę visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. pareiškė 415,15 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai ir 300 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 57-71). Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad patyrė šunų gydymo išlaidų. Ji patyrė kūno sužalojimus, gydėsi ir kentė skausmus. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. Ją kankina nerimas, įtampa, apėmė baimė, patyrė nepatogumų buityje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, neturtinės žalos dydį įvertina teismas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus ir pagal bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, jis pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Nukentėjusiajai R. P. dėl kaltų N. G. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. sausio 11d., jai priskaičiuota ir išmokėta 360,29 Eur ligos pašalpa, kuri regreso tvarka priteistina ieškovo naudai iš atsakovo. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (6.280 str. 1 d.). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Kaltinamajam kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – dvi elektroninės laikmenos paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Civilinių ieškinių tenkinimui iš N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti:

R. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) – 715,15 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų ir 15 cnt).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, įstaigos kodas 188677437, buveinės adresas A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, 360,29 Eur (tris šimtus šešiasdešim eurų ir 29 ct) žalos atlyginimui regreso tvarka už išmokėtą ligos pašalpą.

Kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus ir nurodant dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.