Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovei Viktorijai Vaidotaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos, turto administravimo nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neveiksniam I. L., suinteresuoti asmenys byloje – I. L., Z. M., išvadą teikianti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

I. L. ir B. L. turėjo du vaikus: pareiškėją V. L. ir dukrą Z. M., kuri pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Viktorija Vaidotaitė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes ir neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, atsižvelgiant į teismo ekspertizės išvadas.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos (t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) 8 straipsnis, Konstitucijos (t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos) 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., LAT 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas; LAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018, 44 punktas).

Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Vaivos Tatarūnės 2022 m. gegužės 18 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad I. L. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (el. b. l. 23-29).

VšĮ „Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos“ 2022 m. spalio 28 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2021 m. atlikus psichodiagnostinius tyrimus ((duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. gruodžio 17 d. jam neterminuotai buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei nuo 2022 m. sausio 5 d. neterminuotai yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Ukmergės nestacionarių paslaugų centro 2022 m. gegužės 18 d. pateiktoje išvadoje dėl I. L. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad jis negeba pasirūpinti ravimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Atlikus dabartinį teismo psichiatrinį ekspertinį tyrimą, nustatyta, kad I. L. klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja (duomenys neskelbtini). I. L. yra dezorientuotas savyje, vietoje ir laike, praradęs visus socialinius, buitinius, savitvarkos ir higienos įgūdžius, negalintis savarankiškai pasirūpinti nei savo mityba, nei higiena. Dėl psichikos sveikatos būklės jis negeba vykdyti jokios produktyvios, tikslingos veiklos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, I. L. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Dėl psichikos sveikatos būklės jis negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa (el. b. l. 69-73).

Tokia teismo ekspertizės akto išvada teismas neturi pagrindo abejoti. I. L. fizinės ir psichinės sveikatos būklę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys (t. y. medicininiai dokumentai, socialinio darbuotojo išvada ir kt.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausios jo veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui.

Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje, nagrinėjamu atveju šeimos santykių, darbo teisinių santykių, asmens gebėjimo būti globėju srityse, jos ir neturėtų būti ribojamos.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs socialinio darbuotojo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 23-29), ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 69-73), medicininius ir kitus į bylą pateiktus dokumentus, teismo posėdžio metu dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad I. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl pripažintinas neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamo būsto priežiūra ir pan. sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); asmens gebėjimo atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus dokumentams, tame tarpe ir asmens, gauti ar pakeisti; kitos sritys (balsavimo teisė). Turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritys – dalyvavimas ūkinėje komercinėje byloje; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), šeimos ir darbo teisinių santykių sritys I. L. yra neaktualios, todėl šiose srityse jo veiksnumas nėra ribojamas.

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

CK 3.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Pareiškėjas teismo prašo paskirti jį I. L. globėju ir sutinka būti I. L. globėju (el. b. l. 42). Institucijos išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas V. L. atitinka reikalavimus, keliamus globėjui, turi galimybę ir įgūdžius įgyvendinti globėjo funkcijas, todėl Institucija siūlo teismui paskirti pareiškėją jo tėvo I. L. globėju ir turto administratoriumi. Suinteresuotas asmuo Z. M. taip pat sutinka, kad pareiškėjas būtų paskirtas I. L. globėju ir turto administratoriumi (el. b. l. 41). Byloje esančiame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad V. L. pagal savo sveikatos būklę gali globoti savo tėvą I. L. (el. b. l. 31). Pagal bylos duomenis pareiškėjas V. L. nėra teistas ir nėra baustas administracine tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad yra nedirbantis (el. b. l. 32-34). Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pagal savo užimtumą, moralines savybes (duomenų apie jo žalingus įpročius, ydingus polinkius byloje nėra, byloje surinktų įrodymų visuma apie pareiškėjo sūnaus sveikatos būklę, rūpinimąsi juo ilgą laiką liudija apie pareiškėjo jaučiamą atsakomybę už savo tėvą, nuoširdų, nesavanaudišką rūpestį jo sveikata ir įgūdžių formavimą) turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas ir globoti kitą asmenį, kuriam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir slauga (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, I. L. nustatytina globa ir jo globėju skirtinas pareiškėjas V. L.. Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl turto administravimo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad I. L. turi nekilnojamojo turto šiuo metu neturi. Jam mokamos išmokos. I. L. mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ir senatvės pensija (el. b. l. 38, 39-40). Esant tokioms aplinkybėms I. L. turtui nustatytinas turto administravimas.

Pareiškėjas prašo jį skirti I. L. turto administratoriumi. Suinteresuotas asmuo Z. M., I. L. atstovė ir Institucijos atstovė neprieštarauja, kad pareiškėjas būtų paskirtas I. L. turto administratoriumi. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys pageidautų būti I. L. turto administratoriais. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjas V. L. skirtinas I. L. turto administratoriumi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų; už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai taip pat buvo teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teisinės paslaugos. Esant tokioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Kiti klausimai.

CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui, taip pat turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui V. L. išaiškintinos globėjo ir turto administratoriaus teisės ir pareigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270, 468, 496, 508 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10, 3.242 ir 3.245 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:

a) turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 4) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

b) asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 3) kitos asmeninių neturtinių santykių sritys – balsavimo teisė ir asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Nustatyti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), globą šiame sprendime nurodytose srityse ir globėju paskirti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini). Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti I. L., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), turtui administravimą ir turto administratoriumi paskirti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).

b) globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

c) turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu. Turto administratorius taip pat turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos XIV skyriuje nustatytas turto administratoriaus teises ir pareigas.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.