- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 2YT-4998-446/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00218-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- B. D.
- Suinteresuotas asmuo
- P. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, R. V., J. A., A. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, P. V., R. V., J. A., A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po jos tėvo A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė P. V. ir sūnus J. V., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvai Antanas ir P. V. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kur įsigijo gyvenamąjį namą, ūkio pastatus. Suaugę vaikai išsikraustė iš tėvų namų, išskyrus J. V., kuris visą gyvenimą gyveno su tėvais. Mirus tėvui, tėvams priklausančioje sodyboje liko gyventi jos mama ir brolis J. V., kurie gyveno kartu, abu naudojosi visu tėvo ir bendrai tėvų užgyventu turtu – namu, ūkio pastatais, gyvuliais, namų apyvokos daiktais. Po tėvo mirties niekas dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo nesikreipė, mama ir brolis, kuriems faktiškai atiteko visas tėvo turtas, paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė, faktinio palikimo valdymo neįteisino. P. V. ir brolis J. V. testamentais jai paliko savo turtą, tačiau ji negali įsiteisinti gyvenamojo namo su ūkio pastatais paveldėjimo, nes nėra įteisintas tėvui priklausiusio turto paveldėjimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo P. V. pareiškimą prašo patenkinti, paaiškino, kad jo brolis J. V. visą laiką gyveno su tėvais, tėvui mirus, liko gyventi su motina tėvams priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), nei jis, nei kiti broliai į tėvų turtą niekada nepretendavo, pretenzijų pareiškėjai, kuri nori paveldėti tėvų sodybą, broliui, kuris faktiškai naudojosi visu tėvų turtu, nereiškia.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 70-71) nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija iki 2015m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. V. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nepradėta.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 56-57) nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjo A. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjos B. D. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 60) nurodė, kad sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys R. V., J. A., A. V. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nepateikė. Iš raštu R. V. ir J. A. pateiktų paaiškinimų (b. l. 69, 76) matyti, kad jos neprieštarauja B. D. pareiškimo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš santuokos liudijimo (b. l. 8) matyti, kad A. V. ir P. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš 1963 m. kovo 26 d. gimimo įrašo (b. l. 11) matyti, kad J. V. yra A. V. ir P. V. sūnus. Iš Kelmės rajono Pakražančio seniūno išduoto pažymėjimo (b. l. 29) matyti, kad remiantis įrašais ūkinėse knygose A. V. (duomenys neskelbtini) 1948 m. pasistatė gyvenamąjį namą, 1973 m., 1981 m., 1988 m. - ūkinius pastatus. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (b. l. 12-26) matyti, kad pastatai, priklausę A. V., ir daiktinės teisės į tuos pastatus nekilnojamojo turto registre nebuvo ir iki šiol nėra įregistruoti. Iš mirties liudijimo (b. l. 7) matyti, kad A. V. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). A. V. sutuoktinė P. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), J. V., A. V. sūnus, - (duomenys neskelbtini) (civ. byla Nr. 2-386-471/2013, b. l. 7). Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro (b. l. 67), Šiaulių regioninio valstybės archyvo (b. l. 40) informacijos patvirtina, kad įstatyminiai įpėdiniai, tame tarpe ir palikėją A. V. pergyvenusi sutuoktinė P. V., į notarą dėl palikėjo A. V. turto paveldėjimo ar nuosavybės liudijimo į sutuoktinei priklausančią santuokinio turto dalį išdavimo nesikreipė.
Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens P. V. teigimu po jų tėvo A. V. mirties tėvui priklausiusį ir abiejų tėvų bendrai užgyventą turtą faktiškai valdė jų mama ir brolis J. V., likęs gyventi tėvų namuose.
Teisme apklaustas liudytojas M. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad gimęs ir augęs, iki šiol gyvenantis Grinių kaime, besiribojančiu su Morkiškės kaimu, gerai pažinojęs A. V. ir P. V. šeimą, su J. V. kartu mokėsi, jų tėvai bendravo. Mirus A. V., V. sodyboje liko gyventi J. V. su savo mama P. V., vėliau J. V. ūkininkavo, (duomenys neskelbtini) turėjo įsigijęs žemės.
A. V. mirties momentu galiojusio 1970 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Tačiau po sutuoktinio mirties P. V. savo teisių į santuokinio turto dalį neišviešino, asmeninės nuosavybės teisių pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei į nekilnojamąjį turtą neįregistravo.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Paveldėjimo santykius A. V. palikimo atsiradimo momentu (1988 metais) reguliavo 1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) septintojo skyriaus keturiasdešimt devintojo skirsnio normos. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnį pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai buvo vaikai ir sutuoktinis, kurie paveldėdavo lygiomis dalimis. Vadovaujantis CK 587 straipsniu, įpėdiniai, norintys gauti palikimą, turi įstatymo nustatytu terminu ir veiksmais išreikšti savo valią jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė (atliko įstatymu numatytus reikalavimus), kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarinei institucijai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad po pareiškėjos tėvo A. V. mirties jo palikimą, kurį mirties dieną sudarė nekilnojamasis turtas – namas, ūkio pastatai, aktyviais veiksmais – gyvendami name, priklausiusiame A. V., šį būstą prižiūrėdami, naudodamiesi visais namų apyvokos, buities daiktais, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkai ir palikimą priimdami faktiškai pradėdami jį valdyti, priėmė įstatyminiai įpėdiniai P. V. ir J. V.. Šių įpėdinių aktyviais veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, kiti įstatyminiai įpėdiniai – palikėjo vaikai – dėl tėvo turto paveldėjimo nesikreipė, palikėją pergyvenusi sutuoktinė dėl jai priklausiusios dalies santuokiniame turte taip pat nesikreipė, įpėdinio J. V. veiksmų neginčijo. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. V. mirties jo palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai P. V. ir J. V..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 9,60 Eur, priteistinos iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš B. D. valstybei 9,60 Eur (devynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.