Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo:

E. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt (289,62 EUR) dydžio bauda,

A. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt (289,62 EUR) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), pardavė J. F. vieną vieno litro talpos butelį alkoholinio valstybinio alaus, pavadinimu „Bokšto“ 7,5 proc. stiprumo už 4,5 Lt, neturėdamas licencijos prekybai alkoholiu, t. y. vertėsi ūkine veikla, neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga. Tokiais savo veiksmais E. K. pažeidė 1995-04-18 Nr. I-857 „Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą“ bei 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 697 „Mažmeninės prekybos taisyklės“.

A. K. nubausta už tai, kad 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), pardavė J. F. vieną vieno litro talpos butelį alkoholinio valstybinio alaus, pavadinimu „Bokšto“ 7,5 proc. stiprumo už 4,5 Lt, neturėdama licencijos prekybai alkoholiu, t. y. vertėsi ūkine veikla, neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė 1995-04-18 Nr. I-857 „Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą“ bei 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 697 „Mažmeninės prekybos taisyklės“.

Apeliaciniuose skunduose A. K. ir E. K. nurodo, jie alaus nepardavinėjo ir nepardavinėja, J. F. juos apkalbėjo iš pykčio, pastarosios parodymai yra melagingi.

A. K. ir E. K. apeliaciniai skundai netenkinami.

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo 1000 iki 3000 litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra teisingos, pagrįstos ištirtais įrodymais, apeliantų kaltę padarius jiems inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš liudytojos J. F. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, ji nurodė, kad 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje jai nuėjus pas A. K. kartu su ja išgėrė alaus, o kai grįžo E. K., paprašė, kad pastarasis jai duotų vieną „pūslę“ skolon. Ji alų iš E. K. pirko, tačiau pinigų neatidavė, liko jam skolinga. Ji iš E. K. ir A. K. pirko du butelius po vieną litrą 7,5 procentų stiprumo alaus, vienas butelis kainavo 4,5 Lt. E. K. jai davė alaus skolon, už alų, kurį ji gėrė su A. K., sutarė, kad ji (J. F.) sumokės (56-57 b. l.). Šiuos parodymus J. F. davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Be to, atsakydama į jai pateiktus klausimus J. F. patvirtino, kad ji neturi tikslo pakenkti K., todėl sutikti su pastarųjų skundų argumentu, kad J. F. juos apkalbėjo, davė neteisingus parodymus, nėra pagrindo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad 2014 m. birželio 4 d. paaiškinime J. F. taip pat nurodė, jog 2014 m. gegužės mėnesį vieną kartą butelį litro talpos valstybinio alaus pavadinimu „Bokšto“, 7,5 procentų stiprumo, už 4,5 Lt nusipirko iš A. K., o kitą tokį pat butelį nusipirko iš E. K. (12-13 b. l.).

Liudytojas D. P. teismo posėdyje parodė, kad jam sugyventinė J. F. sakė, jog iš E. K. pirko alų, už jį mokėjo parduotuvės kainą, tačiau kiek tiksliai ji sumokėjo, nepasakė (57 b. l.).

Teismo posėdyje apklausiamas E. K. parodė, kad po to, kai J. F. pas juos išgėrė tris „bambalius“ alaus, jis pasakė, jog yra jam skolinga 9 Lt (47 b. l.). A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad po to, kai J. F. pas ją išgėrė alų, ji turėjo alų atpirkti arba sumokėti už jį pinigus (47 b. l.). E. K. ir A. K. paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad su J. F. sutarė, jog ji už alų atsiskaitys, ji liko skolinga 9 Lt (14, 15, 35 b. l.). A. K. savo paaiškinime konkrečiai nurodė, kad ji J. F. skolon pardavė 1 butelį alaus už 4,5 Lt, iš E. K. pasakojimo žino, kad J. F. liko skolinga ir jam (35 b. l.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl E. K. ir A. K. kaltės padarius ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį nepakeistą, A. K. ir E. K. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.