Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui T. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad šalių turtinė padėtis liko nepakitusi ar labai nedaug pasikeitė, vaikų poreikiai su amžiumi padidėjo. Mano, kad priimant (duomenys neskelbtini) sprendimą tėvai gražiuoju susitarė ir darė nepagrįstas nuolaidas. Dabar prašant 210 Eur išlaikymo, vaikui per dieną išeitų 7 Eur. Taip pat reikia atsižvelgti į šildymo sezoną, komunalinius patarnavimus, nereikia apsiriboti vaikų minimaliais interesais. Akinukai vaikui – tai papildomos išlaidos. Periodinės išlaidos – užsiėmimai, baseinas. Mano, kad prašoma priteisti vaikams išlaikymo suma yra reali ir ją gali skirti tiek atsakovas, tiek ieškovė, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė L. K. ir atsakovas T. K. yra nepilnamečių vaikų K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys sutarė, kad atsakovas T. K. nepilnamečiams vaikams K. K. ir K. K. teiks išlaikymą po 130 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, vaikų išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Gaunamas lėšas uzufrukto teise paskirta valdyti vaikų motina L. K.. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad nepilnamečiai K. K. mokosi (duomenys neskelbtini), o K. K. mokosi (duomenys neskelbtini), lanko sporto salę. Abu nepilnamečiai vaikai turi regėjimo problemų, abiem skirti akiniai pastoviam nešiojimui. Ieškovė vaikams išleidžia: K. K. – 463,80 Eur, K. K. – 356,09 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto – automobilį LEXUS IS 220, butą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) paimtas 12000,00 Eur kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas iki (duomenys neskelbtini), likusiai ½ daliai buto, kurio ½ dalis buvo priteista teismo sprendimu ieškovei, įsigyti). Ieškovė dirba, jos vidutinės mėnesinės pajamos - 942 Eur, taip pat gauna 120,12 Eur mėnesines išmokas vaikui. Ieškovė taip pat pateikė byloje duomenis apie vartojimą kreditą, paimtą (duomenys neskelbtini) 10 mėnesių telefono HUAWEI Phone P40 pirkimui, šiuo metu paskola išmokėta. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinės mėnesinės pajamos – 638 Eur, (duomenys neskelbtini) yra sudaręs vartojimo kredito sutartį su SB Lizingas (vartojimo kredito grąžinimo terminas iki (duomenys neskelbtini)) nešiojamo kompiuterio LENOVO Legion (duomenys neskelbtini) pirkimui, duomenų apie jo vardu registruotą turtą byloje nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu vaikų išlaikymui moka 300 Eur. Byloje nėra duomenų, kad kuri nors šalis turėtų kitų išlaikytinių.

8. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

9. Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai.

10. Minimalaus gyvenimo lygio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 bazinę socialinę išmoką (anksčiau - MGL), t. y. 40 Eur (nuo 2021 m.). Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Teismų praktikoje akcentuojama, kad konstitucinė pareiga išlaikyti vaikus reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; kt.).

11. Šiuo atveju teismas įvertina nustatytą aplinkybę, kad šalių vaikai paaugo, bei suprantama, kad vaikų poreikiai padidėjo, atsirado papildomų užsiėmimų, vaikams atsirado regos problemų. Be to, atsižvelgtina ir į visuotinai žinomas aplinkybes apie pasikeitusią ekonominę situaciją, kainų kilimą, dėl ko vaikų poreikiams tenkinti patiriamos didesnės išlaidos nei (duomenys neskelbtini) metais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalių vaikų poreikiai padidėjo. Pažymėtina, kad ieškovė su vaikais gyvena jai priklausiančiame būste, užtikrina vaikams gyvenamąjį plotą, būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda kitokia forma. Atsakovas dirba, darbo veikla susijusi su važinėjimu į užsienį, be darbo užmokesčio papildomai gauna dienpinigius, komandiruotpinigius, kurių sumos atsakovas neįvardijo, duomenų apie jo vardu registruotą turtą byloje nėra, duomenų apie kitus išlaikytinius nepateikė, šiuo metu atsakovas moka po 150 Eur kiekvienam vaikui. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui (apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas). Atsižvelgiant į ieškovės pajamų ir išlaidų santykį, į atsakovo uždirbamas pajamas, į tai, kad atsakovas geranoriškai teikė didesnį išlaikymą vaikams, negu buvo nustatytas šaliu sutarimu, šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus (aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008)), į vaikų amžių bei į tai, kad atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, darytina išvada, jog nuo (duomenys neskelbtini), kuomet Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams K. K. ir K. K. išlaikymą, jų poreikiai ženkliai išaugo ir atsakovo teiktino 130 Eur per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui nepakanka net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Todėl siekiant išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo T. K. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 180 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos – (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis), pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečių vaikų K. K. ir K. K. išlaikymo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

12. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimo 2 punkte numatyta, kad ieškovei suteikiama uzufrukto teisė valdyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas, todėl pakartotinai ši teisė nenustatytina.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

14. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškinį iš dalies (? 86 proc.), bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 83,59 Eur (žyminis mokestis dėl išlaikymo (97,2 Eur ((180x12)x2)) x3 proc. x 75 proc.) x 86 proc.)) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės reikalavimus patenkinus 86 proc. iš atsakovo ieškovei priteistinos 172 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo taip pat priteistinos 5,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios iš viso šioje byloje sudaro 6,70 Eur; iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos, nes jai tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma – 0,94 Eur, neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).

15. Atsakovas pateikė teismui duomenis apie patirtas 423,50 Eur advokato atstovavimo išlaidas, todėl jos, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai – 59,29 Eur (423,50 Eur x 14 proc.), priteistinos iš ieškovės.

16. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5911-766/2018, ir iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 83,59 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 59 ct) žyminį mokestį bei 5,76 Eur (penkių eurų 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, šias sumas sumokant į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Luminor Bank AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas - (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 172,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 59,29 Eur (penkiasdešimt devynių eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.