- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- AS-146-52-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00237-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- N. L.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Vadasa“, A. S.
- Kategorijos
- 70.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. L. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Vadasa“ ir A. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja N. L. (toliau – ir pareiškėja) Kauno apygardos administraciniam teismui paduotu patikslintu skundu (b. l. 28-30) prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir VĮ RC Kauno filialas, Teritorinis registratorius, atsakovas) 2011 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (3.4.5.)S-6750 ir įpareigoti VĮ RC Kauno filialą panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Vadasa“ (toliau – ir UAB „Vadasa“) 1998 m. birželio 11 d. sutartimi Nr. 2-7KV-2472 ir A. S. 2005 m. rugsėjo 2 d. sutartimi Nr. 7KV-5437 (toliau – ir Pirkimo – pardavimo sutartys) neįgytų nuosavybės ir daiktinių teisių registraciją.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b. l. 114-119), kurios rašymo apsirikimo klaida buvo ištaisyta 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi (b. l. 120), administracinę bylą nutraukė: 1) dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą VĮ RC Kauno filialą panaikinti UAB „Vadasa“ 1998 m. birželio 11 d. sutartimi Nr. 2-7KV-2472 ir A. S. 2005 m. rugsėjo 2 d. sutartimi Nr. 7KV-5437 neįgytų nuosavybės ir daiktinių teisių registraciją – įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-112-402/2009 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 d. 2 p.); 2) dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti VĮ RC Kauno filialo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (3.4.5.)S-6750 – paaiškėjus, kad pareiškėjos skundas dėl 2011 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)S-6750 panaikinimo buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, ir pareiškėja neprašė atnaujinti šio termino (ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p.).
Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti VĮ RC Kauno filialo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (3.4.5.)S-6750 teismas nustatė, kad pareiškėja 2010 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į VĮ RC Kauno filialą, prašydama panaikinti UAB „Vadasa“ ir A. S. nuosavybės teisių registraciją į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį, (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 42). Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2011 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (3.4.5.)S-6750, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 41). Sprendime nurodė, kad ne kartą dėl analogiško prašymo tiek Teritorinis registratorius, tiek ir valstybės įmonės Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Centrinis registratorius) yra priėmę pareiškėjai nepalankius sprendimus, kurie nenuginčyti įstatymo numatyta tvarka, be to, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad bendraturčių nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą pasibaigė. Pareiškėja 2011 m. sausio 10 d. kreipėsi skundu į Centrinį registratorių, prašydama panaikinti Teritorinio registratoriaus 2011 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (3.4.5.)S-6750 (b. l. 33). Centrinis registratorius 2011 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. 36, kuriuo paliko galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą (b. l. 43).
Vadovaudamasis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 30 straipsnio nuostatomis, teismas nurodė, kad teritorinių registratorių sprendimams apskųsti yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, pagal šią tvarką teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas, prieš paduodant skundą teismui, privalo būti apskųstas Centriniam registratoriui. Vadovaudamasis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama dėl kreipimosi į teismą terminų, skundžiant teritorinio viešojo administracinio subjekto sprendimą pasinaudojus privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-237/2010), teismas taip pat nurodė, kad tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundą teismui dėl ginčijamo Teritorinio registratoriaus sprendimo pateikė 2011 m. balandžio 15 d. pasinaudojusi NTRĮ 30 straipsnyje numatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau teismui skundą pateikė praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą ir neprašė šio termino atnaujinti. Remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėja, 2011 m. kovo 14 d. pateikdama teismui pirminį skundą, buvo gavusi Centrinio registratoriaus 2011 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 36, nuo kurio gavimo dienos skaičiuotinas ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytas 20 dienų terminas skųsti Teritorinio registratoriaus sprendimą teismui (b. l. 5-12, 16). Pareiškėja pirminiu 2011 m. kovo 14 d. skundu neskundė teismui Teritorinio registratoriaus 2011 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)S-6750, prašydama teismo įpareigoti Teritorinį registratorių atkurti pareiškėjos valdymo teises, ištaisyti ir panaikinti Nekilnojamojo turto registre dokumentų ir konstrukcijų pakeitimus (b. l. 5-12). Skundą dėl Teritorinio registratoriaus 2011 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)S-6750 panaikinimo pareiškėja pateikė teismui 2011 m. balandžio 15 d. (b. l. 28-30). Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad Centrinio registratoriaus 2011 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 36 pareiškėja paštu buvo gavusi 2011 metų vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena. Aplinkybę, kad pareiškėja nurodytą Centrinio registratoriaus sprendimą paštu gavo 2011 metų vasario mėnesį, patvirtina Centrinio registratoriaus pašto voko duomenys (b. l. 13). Įvertinęs išvardytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, 2011 metų vasario mėnesį gavusi Centrinio registratoriaus 2011 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 36 ir 2011 m. balandžio 15 d. pateikusi teismui skundą dėl Teritorinio registratoriaus 2011 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)S-6750 panaikinimo, akivaizdžiai praleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą 20 dienų terminą skundui paduoti ir šio termino neprašė atnaujinti. Pažymėjo, kad pareiškėjos atstovo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja nepraleido skundo padavimo termino, kadangi šalino teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje (b. l. 26) nurodytus 2011 m. kovo 14 d. skundo trūkumus, galėtų būti vertinama tik kaip reikšminga aplinkybė, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą.
Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą panaikinti UAB „Vadasa“ 1998 m. birželio 11 d. sutartimi Nr. 2-7KV-2472 ir A. S. 2005 m. rugsėjo 2 d. sutartimi Nr. 7KV-5437 neįgytų nuosavybės ir daiktinių teisių registraciją teismas nurodė, kad pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Iš pareiškėjos skundo ir bylos medžiagos nustatė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų A. S. ir UAB „Vadasa“ daiktinės teisės į nekilnojamojo turto pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis buvo įregistruotos 1998 m. birželio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-7KV-2472, sudarytos tarp K. J. ir UAB „Vadasa“, bei 2005 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7KV-5437, sudarytos tarp M. S. ir A. S., pagrindu (NTRĮ 22 str. 7 p.). Pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, kad Pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos nesant pareiškėjos sutikimo, todėl atsakovas neturėjo teisės be pareiškėjos sutikimo pareiškėjos skunde nurodytų sutarčių pagrindu įregistruoti A. S. ir UAB „Vadasa“ vardu neįgytas nuosavybės ir daiktines teises.
Remdamasis administracinės bylos Nr. I-112-402/2009, prijungtos prie nagrinėjamos administracinės bylos, duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėja nurodytoje byloje vienu iš reikalavimų prašė teismo įpareigoti atsakovą VĮ RC Kauno filialą panaikinti 1998 m. birželio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-7KV-2472 ir 2005 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7KV-5437 registracijas (adm. bylos Nr. I-112-402/2009 I t., l. 22-28). Pareiškėja skundą administracinėje byloje Nr. I-112-402/2009 grindė iš esmės tais pačiais kaip ir nagrinėjamojoje byloje pagrindais, nurodydama, kad Pirkimo – pardavimo sutartys buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre neteisėtai ir be jos sutikimo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. I-749-428/2011 pareiškėja, prašydama teismo įpareigoti atsakovą panaikinti tų pačių sandorių, t. y. 1998 m. birželio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-7KV-2472 ir 2005 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7KV-5437, pagrindu UAB „Vadasa“ ir A. S. neįgytų nuosavybės ir daiktinių teisių registraciją, savo skundą grindė analogiškomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad atsakovas neturėjo teisės be pareiškėjos sutikimo nurodytų sutarčių pagrindu įregistruoti A. S. ir UAB „Vadasa“ vardu neįgytas nuosavybės ir daiktines teises (b. l. 28-30). Be to, teismas pažymėjo, kad minėtose administracinėse bylose ginčas kilo tarp tų pačių šalių.
Atsižvelgęs į tai, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai ir teisės į juos registruojami pateiktų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pagrindu, įskaitant sandorius (NTRĮ 23 str.), ir kad įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistruojamos, jeigu pateikiami dokumentai, jog daiktinės teisės pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (NTRĮ 14 str. 1 d.), teismas padarė išvadą, kad minėtų pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Kaune, gali būti panaikintos tik pateikus dokumentus, jog daiktinės teisės pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.
Teismas konstatavo, kad ginčas, kilęs administracinėje byloje Nr. I-112-402/2009 dėl aukščiau nurodytų pirkimo – pardavimo sutarčių registracijos panaikinimo, ir šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje kilęs ginčas dėl neįgytų nuosavybės teisių ir daiktinių teisių registracijos panaikinimo analogiškų sutarčių pagrindu iš esmės yra tapatus, nes kilęs dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių bei išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjos skundas dėl įpareigojimo VĮ RC Kauno filialą panaikinti 1998 m. birželio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-7KV-2472 ir 2005 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7KV-5437 registracijas atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėja skundu administracinėje byloje Nr. I-749-428/2011 prašė įpareigoti tą patį atsakovą panaikinti tų pačių pirkimo – pardavimo sutarčių UAB „Vadasa“ ir A. S. neįgytų nuosavybės ir daiktinių teisių registraciją, tačiau minėtose administracinėse bylose pareiškėjos reikalavimai (skundo dalykas) laikytini tapačiais savo esme. Visų pirma, pareiškėjos skunduose reikalaujamų veiksmų atlikimas sukeltų tas pačias teisines pasekmes. Antra, pareiškėjos skundų reikalavimai yra dėl analogiškų atsakovo veiksmų, susijusių su tais pačiais faktiniais ir teisiniais pagrindais. Trečia, pirkimo – pardavimo sutarčių registracijos panaikinimas neišvengiamai būtų susijęs su trečiųjų asmenų daiktinių teisių registracijos panaikinimu, kaip ir daiktinių teisių registracijos panaikinimas būtų susijęs su teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis daiktinės teisės buvo įregistruotos Nekilnojamo turto registre, panaikinimu (pasibaigimu, pasikeitimu ar išregistravimu).
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą VĮ RC Kauno filialą panaikinti Pirkimo – pardavimo sutartimis neįgytų nuosavybės ir daiktinių teisių registraciją išspęsta, įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-112-402/2009, kuris buvo priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl nagrinėjama byla šioje dalyje nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
III.
Pareiškėja N. L. atskiruoju skundu (b. l. 125) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 7, 23, 24 straipsnių nuostatomis ir pažeidė pareiškėjos nuosavybės teises. Teismas nenustatė, kad: Pirkimo – pardavimo sutartyse nėra pagrindų UAB „Vadasa“ ir A. S. daiktinėms teisėms atsirasti; pareiškėja su nurodytais trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nėra sukūrusi turtinių teisinių santykių; rekonstruota gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis netapo UAB „Vadasa“ nuosavybe; ir t. t. Anot pareiškėjos, skundo padavimo termino ji nėra praleidusi, kadangi šį terminą „reguliavo“ teismas. Administracinėje byloje Nr. I-112-402/2009 pareiškėja prašė išregistruoti Pirkimo – pardavimo sutartis, siekdama su UAB „Vadasa“ ir A. S. sukurti turtinius teisinius santykius, o administracinėje byloje Nr. I-749-428/2011 prašė išregistruoti neįgytas teises, bet palikti sutartis, siekdama to paties.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas išsamiai, visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja atskirajame skunde nenurodė, kokias materialines ar procesines teisės normas (ABTĮ 142-143 str.) pažeidė ar netinkamai pritaikė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, mano, jog nėra jokio teisinio pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti. Be kita ko, nesutinka su atskirojo skundo teiginiu, kad pareiškėja skundo padavimo termino nėra praleidusi, nes šį terminą „reguliavo“ teismas. Dėl šio teiginio pažymi, kad terminas skundams dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų yra numatytas teisės akte, t. y. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Skundžiama 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas nutraukė administracinę bylą Nr. I-749-428/2011, remdamasis dviem ABTĮ 101 straipsnyje numatytais pagrindais, t. y.: 1) įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-112-402/2009 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 101 str. 2 p.) – dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą VĮ RC Kauno filialą panaikinti UAB „Vadasa“ 1998 m. birželio 11 d. sutartimi Nr. 2-7KV-2472 ir A. S. 2005 m. rugsėjo 2 d. sutartimi Nr. 7KV-5437 neįgytų nuosavybės ir daiktinių teisių registraciją; 2) paaiškėjus, kad pareiškėjos skundas dėl VĮ RC Kauno filialo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)S-6750 panaikinimo buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, ir pareiškėja neprašė šio termino atnaujinti (ABTĮ 101 str. 6 p.) – dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti VĮ RC Kauno filialo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (3.4.5.)S-6750.
ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte yra nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos skundų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-749-428/2011 ir išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-112-402/2009 dalyką bei pagrindą (b. l. 28-30, adm. bylos Nr. I-112-402/2009 I t., l. 22-28), pritaria pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje padarytai išvadai, kad nurodytose bylose ginčas toje dalyje, kuria pareiškėja prašė nustatyti teritoriniam registratoriui atitinkamą įpareigojimą, kilo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus priėjo prie pagrįstos išvados, kad tiek administracinėje byloje Nr. I-112-402/2009, tiek nagrinėjamoje byloje pareiškėja inicijavo ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekė iš esmės tapačių teisinių pasekmių, t.y, kad teismas įpareigotų VĮ RC Kauno filialą panaikinti jos nurodytų subjektų (UAB „Vadasa“ ir A. S.) daiktinių teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kuris buvo atliktas remiantis 1998 m. birželio 11 d. sutartimi Nr. 2-7KV-2472 (dėl UAB „Vadasa“) ir 2005 m. rugsėjo 2 d. sutartimi Nr. 7KV-5437 (dėl A. S.). Vien tik lingvistiniai minėto reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati pareiškėja savo atskirajame skunde nurodo, jog tiek administracinėje byloje Nr. I-112-402/2009, tiek administracinėje byloje Nr. I-749-428/2011 ji veikė „siekdama to paties“, t.y. siekė tų pačių teisinių pasekmių, o tai savo ruožtu tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl ginčo tapatumo. Nustatęs, kad administracinėje byloje Nr. I-112-402/2009 yra įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimas (adm. bylos Nr. I-112-402/2009 I t., l. 105-107, 201-204), pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas ir bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą panaikinti UAB „Vadasa“ 1998 m. birželio 11 d. sutartimi Nr. 2-7KV-2472 ir A. S. 2005 m. rugsėjo 2 d. sutartimi Nr. 7KV-5437 neįgytų nuosavybės ir daiktinių teisių registraciją, nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu pagrįstai ir teisėtai.
ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte yra nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, reglamentuojančias privalomą ikiteisminę ginčų dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarką ir skundų teismui padavimo terminą pasinaudojus ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjos skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti VĮ RC Kauno filialo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (3.4.5.)S-6750 turėjo būti paduotas teismui per ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – Centrinio registratoriaus sprendimo gavimo dienos. Atsižvelgus į tai, kad Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Teritorinio registratoriaus 2011 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)S-6750, savo sprendimą Nr. 36, kuriuo paliko galioti skundžiamą atsakovo sprendimą, priėmė 2011 m. vasario 10 d. (b. l. 43-44), o pareiškėja minėtą Centrinio registratoriaus sprendimą gavo 2011 m. vasario 19 d. (b. l. 13), darytina išvada, jog pareiškėja skundą dėl VĮ RC Kauno filialo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)S-6750 turėjo paduoti teismui iki 2011 m. kovo 11 d. įskaitytinai.
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėja praleido 20 dienų terminą kreiptis į teismą skundu dėl VĮ RC Kauno filialo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)S-6750 panaikinimo, tačiau nesutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos kreipimosi su minėtu reikalavimu į teismą data laikytina 2011 m. balandžio 15 d., kai pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 28-30). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja inicijavo ginčą teisme 2011 m. kovo 14 d. (b. l. 5-12), kai padavė pirminį skundą teismui. Aplinkybė, kad reikalavimas dėl VĮ RC Kauno filialo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)S-6750 panaikinimo buvo aiškiai suformuluotas tik pareiškėjos 2011 m. balandžio 15 d. patikslintame skunde, tačiau iš pareiškėjos pirminio skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėja į administracinį teismą kreipėsi ir dėl to, kad nesutiko su atsakovo 2011 m. sausio 4 d. priimtu sprendimu Nr. (3.4.5.)S-6750, tačiau savo pirminiame skunde nesuformulavo reikalavimo dėl minėto sprendimo panaikinimo. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad pareiškėja padavė skundą dėl VĮ RC Kauno filialo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)S-6750 panaikinimo 2011 m. kovo 14 d. Akivaizdu, kad 2011 m. kovo 14 d. kreipdamasi skundu į teismą, pareiškėja jau buvo praleidusi aukščiau nurodytą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, kuris, kaip minėta, baigėsi 2011 m. kovo 11 d. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant klaidingai nustatytos pareiškėjos skundo (dalyje dėl VĮ RC Kauno filialo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)S-6750 panaikinimo) padavimo teismui datos, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja pateikė skundą praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą, iš esmės yra teisinga.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti (b. l. 22-23) ir spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nenustatė, kad pareiškėja padavė skundą dėl atsakovo sprendimo panaikinimo praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Ši aplinkybė paaiškėjo 2011 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Šios datos teismo posėdžio protokolas (b. l. 108-113) patvirtina, kad teismas nurodė pareiškėjos atstovui teritorinio registratoriaus sprendimo apskundimo tvarką ir terminą, be to, remdamasis ABTĮ 10 straipsniu, išaiškino teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėja ir jos atstovas laikėsi pozicijos, kad termino paduoti skundą nepralaido ir prašymo dėl termino atnaujinimo neteikė.
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties teiginiu, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kuria ji grindžia savo nuomonę, kad nepraleido skundo padavimo termino, nes šalino teismo nutartyje nurodytus 2011 m. kovo 14 d. skundo trūkumus, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga (minėta, jau 2011 m. kovo 14 d. kreipdamasi skundu į teismą pareiškėja buvo praleidusi įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti) ir galėtų būti vertinama tuo atveju, jei būtų sprendžiamas termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas (jei būtų nagrinėjamas pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą). Jei aplinkybė, kad skundas (atitinkamas skundo reikalavimas) buvo paduotas teismui praleidus skundo padavimo terminą ir neprašoma jį atnaujinti arba teismas tokį prašymą atnemeta, byla (atitinkamas skundo reikalavimas) turi būti išsprendžiama taikant ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismui išaiškinus pareiškėjai ir jos atstovui teisę pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo, pareiškėja šia procesine teise nepasinaudojo. Todėl pirmosios instancijos teismas dėl minėto skundo reikalavimo pagrįstai taikė ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto nuostatas ir administracinę bylą dalyje dėl VĮ RC Kauno filialo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)S-6750 nutraukė.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų ar kitų motyvų nėra pagrindo. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos N. L. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.