Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-265-348/2012

Teisėja Vaidutė Stangvilienė Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00005-2011-7

2012 m. balandžio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. K., jog gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiosios atstovui advokatui Gintautui Valivoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl 2011 m. gruodžio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Iš V. K. priteista nukentėjusiosios V. T. naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 200 Lt išlaidoms dėl teisinių paslaugų atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2011-01-04 apie 14 val. (duomenys neskelbtini) koridoriuje tarpusavio konflikto metu V. K. iš asmeninių paskatų, tyčia su koja spirdamas į pilvą V. T., ją pargriovė ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl kraujosruvų odoje krūtinės ląstos ir pilvo kairėje pusėje, po to papurškė ašarinių dujų sukeldamas jai fizinį skausmą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas G. Zavtrakovas prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas advokatas G. V. prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė V. K. pritaikyti tinkamai.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šis apelianto skundo argumentas atmestinas, nes apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d., yra tinkamai motyvuotas, argumentuotas. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija nemato. Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą, buvo laikomasi ir reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia nuteistasis V. K., buvo išanalizuoti ne tik jį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakyta.

Nors apeliantas teigia, kad jam užėjus į butą ir einant į savo kambarį, pati V. T. sukėlė konfliktą stumdydama su juo atėjusį draugą, patvirtina liudytojo L. B. parodymai, kad jam būnant koridoriuje ir kaltinamajam einant link savo kambario, iš virtuvės atėjo nukentėjusioji ir pradėjo prie priekaištauti dėl ko jis atėjo. Tačiau šiuos apelianto teiginius paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios V. T. parodymai, kad jai būnant virtuvėje prie jos priėjo nuteistasis, su telefonu blizgindamas prie veido, bei liudytojo D. T. paaiškinimai, kad V. K. įėjus į butą mama buvo virtuvėje, ir nuteitajam nuėjus pas ją, ši paprašiusi jo nefilmuoti.

Kolegijos nuomone, nors V. K. neigia prieš nukentėjusiąją smurtavęs, tačiau tai paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, bei specialisto išvada. Nukentėjusiosios V. T. parodymais nustatyta, kad nuteistasis jai spyrė koja į pilvą, po ko nukrito aukštielninka, susitrenkė ranką, galvą ir sprandą į spintą. Tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir specialisto išvada. Kurioje konstatuota, kad V. T. padaryta kraujosruvos odoje krūtinės ląstos kairėje pusėje ir pilvo kairėje pusėje, kietais bukais daiktais žalojančiais daiktais, galimai smūgiuojant rankomis ar kojomis nukentėjusiosios nurodytu laiku. Specialistas, duodamas parodymus teisme, nurodė, kad kraujosruva krūtinės ląstos pažastinėje linijoje, kairėje pusėje įvyko kontakto pasėkoje, tai gali būti bendra su kritimu ar atsitrenkimu. Tokiam sužalojimui reikalingi du trauminiai poveikiai. Aplinkybę, kad sužalojimai krūtinės ląstos kairėje pusėje įvyko dviejų trauminių poveikių pasėkoje patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kad ji po nukentėjusiojo spyrio nukrito ir susitrenkė. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai R. J. bei O. K. parodė, jog atvykus jiems nukentėjusioji skundėsi, kad jos atžvilgiu V. K. vartojo smurtą, purškė dujas. Dujų kvapas jautėsi ir jiems atvykus pagal iškvietimą. Taip pat yra nepagrįsti skundo argumentai, kad V. K. nukentėjusiajai dujas papurškė kai ji puolė, siekdamas apsiginti. Tokį nuteistojo V. K. aiškinimą paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kad V. K. dujas papurškė tuo metu kai ji buvo pargriuvusi nuo jo smūgio. Nepagrįsti skundo argumentai ir dėl liudytojo L. B. parodymų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino minėto liudytojo parodymus ir pagrįstai jais nesivadovavo, nes nustatyta, jog jis yra nuteistojo V. K. draugas, dėl to kyla abejonių dėl jo parodymų nuoširdumo.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl V. K. kaltumo padarius LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kur nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors nukentėjusioji savo vidiniu vertinimu manė, kad buvo padaryta 5000 litų neturtinė žala, tačiau teismas pagrįstai jos ieškinį tenkino tik iš dalies ir nustatė mažesnį t.y. 2000 litų neturtinę kompensaciją.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje, 6.283 straipsnyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas motyvavo, kodėl priteisė iš nuteistojo V. K. 2000 Lt. dydžio neturtinę žalą. Kolegija su nurodytais motyvais sutinka, jie atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nuosprendį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.