- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-959-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00342-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Irma Čuchraj, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- UAB ,,Glaistva“
- Atsakovas
- S. S.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-959-524/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. birželio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB ,,Glaistva“ ieškinį atsakovei S. S. dėl daikto perdavimo, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-04 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo įpareigoti atsakovę S. S. įvykdyti sutartį, tai yra per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei krautuvą BOBCAT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-16 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė S. S. pardavė ieškovei krautuvą BOBCAT už 19 800 Lt. Pažymėjo, kad tarp šalių 2012-08-16 buvo pasirašytas transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog ieškovė priima, o atsakovė perduoda krautuvą BOBCAT, tačiau žodžiu buvo sutarta, kad krautuvas su priėmimo–perdavimo akte išvardytais įrenginiais bus perduotas po dviejų savaičių. Nurodė, kad ieškovė atsakovei už krautuvą sumokėjo jo kainą, bet pastaroji krautuvo iki šiol neperdavė, į ieškovės raginimus perduoti krautuvą nereagavo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pinigų už krautuvą BOBCAT nėra gavusi, todėl neturi pareigos perduoti krautuvo. Pripažino, jog pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą, kasos išlaidų orderius, bet šių dokumentų pasirašymas buvo atliktas ne ieškovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-03-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo atsakovę įvykdyti 2012-08-16 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartį ir per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei krautuvą BOBCAT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės 842,28 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei; priteisė iš atsakovės 14,86 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog ieškovė atsakovei sumokėjo krautuvo BOBCAT kainą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, pinigų gavimą atsakovė patvirtino savo parašais. Nustatė, kad atsakovė neginčijo transporto priemonės priėmimo– perdavimo akto bei jo turinio, neteikė papildomų įrodymų dėl perduodamo turto rinkos vertės skaičiavimų ir iki šiol ieškovei gera valia neperdavė krautuvo su kaušu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, neatskleidė bylos esmės, rėmėsi tik ieškovės pateiktais teiginiais ir įrodymais, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių ir liudytojų paaiškinimų. Teismas neatsižvelgė į atsakovės ir liudytojų pateiktas aplinkybes apie tai, kad atsakovė pinigų iš ieškovės negavo. Pažymi, kad krautuvas BOBCAT šiuo metu yra pas ieškovę, todėl teismo įpareigojimas iš esmės yra įvykdytas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad teismo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkami vertino byloje pateiktas aplinkybes ir įrodymus. Teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė tinkamai, todėl atsakovė privalo vykdyti savo įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, svarstė būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių teisės ir pareigos civiliniame procese yra išaiškintos, šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Dėl to vienašališkai keisti sutarties nuostatų ar nutraukti sutartį neleidžiama, išskyrus įstatyme ar sutartyje numatytus atvejus, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.217, 6.223 straipsniai). Šioje byloje ieškovė iškėlė ginčą dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties (b. l. 9) vykdymo. CK 1.138 straipsnyje nustatytos galimybės priteisti įvykdyti pareigą natūra (4 punktas) bei nutraukti arba pakeisti teisinį santykį (5 punktas) yra įtvirtintos kaip atskiri civilinių teisių gynimo būdai. Pastarasis būdas dažniausiai taikomas tada, kai viena iš santykio šalių nevykdo sutarties. Šie du civilinių teisių gynimo būdai yra savarankiški. Nagrinėjamoje byloje tik ieškovė yra iškėlusi ginčą dėl prievolės, kilusios iš pirkimo–pardavimo sutarties, vykdymo. Ieškovė, kreipdamiesi į teismą, nurodė, kad atsakovė neįvykdė esminės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos – neperdavė daikto, už kurį ieškovė buvo sumokėjusi sutaryje nurodytą kainą – 19 800 Lt, o atsakovė priešieškinio dėl nesumokėtos jai kainos nepateikė, todėl šioje byloje apeliacinio skundo motyvais konstatuoti, kad atsakovė pinigų už parduotą daiktą negavo, nėra teisinio pagrindo. Civilinėje byloje šalys, vykdydamos CPK nustatytas pareigas ir įgyvendindamos jame numatytas teises, nustato bylos nagrinėjimo ribas, pateikdamos savo procesinius dokumentus, t. y. ieškinius ir priešieškinius. Byloje yra atsakovės pasirašyti kasos išlaidų orderiai, atsakovė parašo juose neginčijo, neprašė priešieškiniu šio sandorio pripažinti negaliojančiu (apsimestiniu), todėl pinigų perdavimo ar neperdavimo faktas liudytojo, kurį nurodo apeliaciniame skunde, parodymais neįrodinėtinas. Nagrinėjamoje byloje nustatytas pinigų sumos perdavimo atsakovės nuosavybėn faktas.
Šioje byloje ginčas kyla dėl šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalyko bei atsakovės pareigos perduoti parduotą daiktą, todėl analizuotini šalių civilinių teisių gynimo būdai pirkėjui atsisakius vykdyti sudarytą daikto pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuos santykius reglamentuoja bendrosios CK 6.305–6.349 str. pirkimo–pardavimo nuostatos. Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė dvišalė atlygintinė sutartis, susijusi su daikto pirkėjui perdavimu nuosavybėn ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnis). Sudarius pirkimo–pardavimo sutartį atsiranda teisinis prievolinis santykis, kurio turinys – pardavėjo ir pirkėjo tarpusavyje susijusios teisės ir pareigos; jas vykdydamos šalys pasiekia rezultatą, kurio tikėjosi sudarydamos sutartį. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarties vykdymo principai; tai – imperatyviosios įstatymo nuostatos, pagal kurias privalo elgtis abi sutartinės prievolės šalys – tiek skolininkas, tiek ir kreditorius.
Pardavėjo pareiga yra perduoti pirkėjui sutarto kiekio daiktus (CK 6.329 straipsnio 1 dalis). Kai pardavėjas neįvykdo šios pareigos, pirkėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme nustatytomis priemonėmis savo pažeistai teisei apginti (CK 6.330 str. 1d. ), t. y. ar reikalauti perduoti trūkstamus daiktus, ar atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą. Byloje nenuginčijus kasos išlaidų orderių (b. l. 13–14), kuriuose atsakovė savo parašu patvirtino, jog pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą sumą gavo, nėra pagrindo patenkinti apeliacinio skundo. Pinigų gavimo faktą atsakovė patvirtino ir 2013-12-20 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 18), tik nurodydama, jog žodžiu buvo sutarta ne rašytinėje sutartyje nurodyta ginčo daikto kaina – 19 800 Lt, o 58 000 Lt, tačiau savo pozicijai įrodyti dėl kitos nei rašytinėje sutartyje nurodytos kainos atsakovė įrodymų civilinėje byloje nepateikė. Apeliaciniame skunde atsakovė dėsto faktines aplinkybes dėl pinigų perdavimo liudytojui S. J., o ne jai, tačiau jos paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas jos pačios pasirašytiems kasos išlaidų orderiams nuginčyti šioje byloje. Liudytojas S. J. parodė, jog nežino pinigų sumokėjimo atsakovei aplinkybių, ir šią aplinkybę nurodo atsakovė savo apeliaciniame skunde. Byloje nėra pakankamų ir leistinų įrodymų konstatuoti, kad ieškovės pateikto kasos išlaidų orderio nepasirašė pati atsakovė. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Be to, byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad S. J. buvo ieškovės ar atsakovės atstovas, todėl apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovė turėtų kreiptis į S. J., yra neparemtas atstovavimo teisės normomis. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis paskyrus ieškovę ginčo daikto saugotoja ginčas buvo išspręstas, tačiau ši pozicija yra nepagrįsta, nes skundžiamu teismo sprendimu ginčo krautuvas yra perduotas ieškovės nuosavybėn, nes šalių ginčas kildinamas iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo paskirtas tik daikto saugotojas. Apeliantė neskundė atskiruoju skundu 2014-10-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarties dėl saugotojo paskyrimo.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo.
Iš atsakovės ieškovei priteistini 100 EUR išlaidų, turėtų atsiliepimui į apeliacinį skundą paruošti (CPK 93 str., 98 str., b. l. 135).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-04 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš S. S. UAB ,,Glaistva“ 100 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.