Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-12 · Civilinė byla Nr. e2A-869-260/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
e2A-869-260/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09182-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Raimondas Buzelis, Algimantas Kukalis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Auster ir ko“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Fixum“
Trečiasis asmuo
Daugiabučio
Civilinė byla Nr. e2A-869-260/2015,Proceso Nr. 2-69-3-09182-2014-7,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9.1; 32.8; 35.3.6; 99.9; 114.11; 121.14; 121.22.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auster ir ko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-13174-451/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fixum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auster ir ko“, trečiajam asmeniui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Fixum“ 2014 05 19 per EPP pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Auster ir ko“ 13 007,89 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2009 m. gegužės 06 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo priežiūros ir administravimo paslaugų teikimo sutartis. Šios sutarties pagrindu ieškovė atsakovei, kuriai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išrašydavo ir pateikdavo sąskaitas - faktūras už pagal paminėtą sutartį suteiktas paslaugas. Sutartyje numatyta, kad ieškovo išrašytos ir pateiktos sąskaitos - faktūros už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas, turi būti apmokėtos ne vėliau kaip iki paskutinės einamojo mėnesio kalendorinės dienos. Atsakovė pažeidė savo pareigą tinkamai ir laiku atsiskaityti už teikiamas paslaugas, tuo pačiu pažeidė ir savininko pareigą, išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, kylančią iš įstatymo (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str.). Už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidarė 13 007,89 Lt atsakovės įsiskolinimas, kurį ieškovė ir prašo priteisti.

Atsakovė UAB „Auster ir ko“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad neaiški yra skaičiavimo metodika. Paaiškino, kad nesutinka su paskaičiuotos 13 007,89 Lt skolos dalimi, t.y. su 8610,86 Lt suma, paskaičiuota už suteiktas komunalines paslaugas, taip pat ir netikslia skaičiavimo metodika, susijusia su pastato bendro naudojimo patalpų ploto paskaičiavimu. Atsakovė nurodė, kad visos bendrojo naudojimo patalpos visame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra aiškiai tam tikromis dalimis priskirtos tam tikriems patalpų ar butų savininkams, todėl būtent jie ir privalo mokėti už jiems priskirtų priklausinių dalis, o atsakovė sutinka mokėti tik už jai nuosavybės teise priklausančias bendrojo naudojimo patalpas, esančias automobilių stovėjimo patalpoje.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovo paskaičiuota 13007,89 Lt skolos dalimi atsakovei ir mano, kad ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Auster ir ko“ ieškovei UAB „Fixum“ 13 007,89 Lt (3767,35 Eur) skolą už laikotarpį nuo 2013-02-28 iki 2013-12-31, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2014-05-21) iki visiško sprendimo įvykdymo, 390,00 Lt (112,95 Eur) žyminį mokestį ir 1200,00 Lt (347,54 Eur) advokato atstovavimo išlaidų. Taip pat teismas iš atsakovės priteisė valstybei 15,50 Lt (4,49 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė yra patalpų name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) bendraturtė. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, bei padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės argumentus, kad atsakovė nesinaudoja bendro namo laiptine, nes turi atskirą įėjimą į savo patalpas, todėl jai nekyla pareiga mokėti už laiptinės priežiūrą, vertino, kad už bendro naudojimo patalpų priežiūrą yra mokama nepriklausomai nuo to, ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (atsakovė) naudojasi ta patalpa ar nesinaudoja, nes ši pareiga kyla iš įstatymo, kaip turto savininkui. Civilinis kodeksas numato pareigą visiems savininkams proporcingai užimamam plotui mokėti mokesčius, nepriklausomai ar atsakovas turtu naudojasi ar ne, jei jis nėra teisiškai susitvarkęs kitaip. Teismas taip pat konstatavo, kad iš pateiktų atsakovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, pažymos apie detalų skolos paskaičiavimą, nenustatyta, kad ieškovė paskaičiavo mokesčius už komunalines paslaugas, kurios neatitinka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sąvokos ar kito turto, priklausančio daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurie apibrėžti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ji nurodo, kad šis teismo sprendimas yra buvo priimtas tik formaliai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, neatskleidus faktinės bylos esmės, tuo pažeidžiant atsakovės UAB „Auster ir ko“ teises ir teisėtus interesus. Todėl šį sprendimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti dėl tokių motyvų: 1) pirmos instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus, neobjektyvus, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, todėl kaip nepagrįstas ir neteisėtas turėtų būti panaikintinas; 2) vadovaujantis CPK 330 str. nuostatomis, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovė ginčijo skolos sumą, ieškovės pateiktą skaičiavimo metodiką, tačiau savo skaičiavimo metodikos nepateikė ir apsiribojo pažymėjimu, jog atsakovė priėmė sutarties sąlygas su kitais namo bendrijos gyventojais, sudarydama 2009-05-06 gyvenamojo namo priežiūros ir administravimo paslaugų teikimo sutartį. Teismas nepareikalavo iš ieškovės tikslesnių duomenų ir informacijos, kodėl yra skaičiuojama už paslaugas atsakovei ir už tą plotą, kuris priskiriamas konkretiems gyventojams ir jau nebėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas.

2. Pirmos instancijos teismas, pilnai tenkinęs ieškinį, neteisingai vertino įrodymus. Atsakovė buvo pateikusi prie atsiliepimo 3 priedą – VĮ Registrų centras namo esančio adresu (duomenys neskelbtini) buto patalpų sąrašo nuorašą, iš kurio teismas turėjo matyti ir suprasti, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės apmokėti už visas namo bendrąsias patalpas, kurių dalis yra dokumentaliai priskirta ir konkretiems butams ar patalpoms, esančioms tame pačiame pastate, tačiau visiškai nesusiję su atsakove UAB „Auster ir ko“. Pavyzdžiui, butas Nr. l, priklausantis Ž. N. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (66/1000 dalis iš 24,87 kv. m.) t.y. 1,64 kv. m. a2 (66/1000 dalis iš 16,95 kv. m.) t.y. 1,12 kv. m. viso: 2,76 kv. m. Tai yra akivaizdi ieškovės padaryta skolos skaičiavimo klaida, bet pirmos instancijos teismas visiškai nevertino šių faktų, kad neteisingai yra paskaičiuotas bendras plotas ir todėl yra neteisingai paskaičiuota skolos suma, kurią gali perskaičiuoti tik ieškovė, pareiškusi ieškinį. Bylinėjimosi metu ir kitose civilinės bylose apeliantė nuolat prašė ieškovės pateikti jo išrašomose sąskaitose pateiktų sumų apskaičiavimo metodikas, bet ieškovė UAB „Fixum“ nesugebėjo to padaryti, ar piktybiškai nepadarė.

3. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nevengė savo prievolės atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas (tačiau visąlaik nurodydavo, kad nori tiksliai išsiaiškinti jai sąskaitose pateikiamų sumų apskaičiavimo kilmę). Todėl, atsakovės nuomone, ieškinys turėjo būti atmestas, nes jame pareikštas reikalavimas galėjo būti išspręstas taikiai derybų keliu, randant abi ginčo puses tenkinantį kompromisinį sprendimą, tačiau dėl ieškovės piktybinio prašomų duomenų apie jo teikiamas paslaugas nepateikimo, ginčas Kauno apylinkės teisme derybų keliu išspręstas nebuvo. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Kauno apylinkės teismas teisingai įvardija ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, kuri detaliai nurodo kas yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, tame tarpe daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismas nepakankamai ištyrė faktinę bylos situaciją ir netinkamai interpretavo bei taikė teisės normą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Fixum“ nurodė, kad ji prašo atmesti atsakovės UAB „Auster ir ko“ apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2014-12-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13174-451/2014 palikti nepakeistą, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovės vertinimu, atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsakovė nesutinka su dalimi jai priskaičiuotų mokesčių ir skaičiavimo metodika, nurodydama, kad jai nuosavybės teise iš bendrojo naudojimo patalpų priklauso tik automobilių stovėjimo patalpų (pažymėtų G-l) 2/38 dalys, o jokios kitos bendrojo naudojimo patalpos jai neva nepriklauso ir todėl ji neturi pareigos mokėti mokesčių už kitų patalpų administravimą ir priežiūrą. Tokie apeliantės argumentai yra visiškai nepagrįsti. CK 4.82 str. 1 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detaliau daugiabučio namo savininkams bendrąja daline nuosavybe priklausantys objektai reglamentuojami Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkte. Tad jei apeliantei nuosavybės teise priklauso patalpos pastate, kuriam teikiamos administravimo ir priežiūros paslaugos, ji yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, jai nuosavybės teise taip pat priklauso ir bendro naudojimo patalpos, kurias ji privalo išlaikyti, t.y. privalo dengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, priežiūra bei eksploatavimu. Nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kad ji nesinaudoja bendra pastato laiptine, nes turi atskirą įėjimą, o todėl neturi mokėti mokesčių už laiptinės priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog už bendro naudojimo patalpų priežiūrą yra mokama nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi ta patalpa, ar nesinaudoja.

Trečiasis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo UAB „Auster ir ko“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014-12-15 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-13174-451/2014. Jis nurodo, kad apeliantė kvestionuoja ankstesnių teismų sprendimus, teikdama apeliacinės instancijos teismui argumentus, kurie prieštarauja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymui, bei CK 4.82 str. 1 d. nuostatoms.

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos valdybos nuomone, toks UAB „Auster ir ko“ vadovybės elgesys sąmoningai vilkina teismų procesus ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greita bylos išnagrinėjimą. Apeliaciniame skunde klaidinamas teismas, jog apeliantė teikė iškovei siūlymą sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovas nepateikė atsakymo, dėl ko teismui nebuvo pateikta taikos sutartis. Tai grubus tiesos iškraipymas, nes bendrija nei žodžiu, nei raštu jokių pasiūlymų negavo. Bendrijai yra žinoma, kad ieškovė UAB „Fixum“ tokių pasiūlymų taip pat negavo. Pasiūlymas sudaryti taikos sutartį bendriją pasiekė tik 2015-01-24. Šis pasiūlymas galimai parašytas atgaline data ir pridėtas prie apeliacinio skundo. Įtarimą kelia tai, jog jis nepasirašytas UAB „Auster ir ko“ direktorės R. K., o tik padaryta kopija, kuri pasirašyta V. S.. Nėra pridėta jokio dokumento liudijančio, kad pasiūlymas bendrijai ar ieškovei UAB „Fixum“ išsiųstas registruotu laišku 2014-11-10 ar vėliau. Bendrija kategoriškai atmeta UAB „Auster ir ko“ siūlymą užbaigti bylą taikos sutartimi, perskaičiuoti mokesčius, grąžinti 16805 Lt, kadangi siūlomos sąlygos ne tik prieštarauja įstatymų nuostatoms, sudarytoms sutartims, bet ir sveikai logikai. Bendrijai žinoma, kad 2011 m. - 2012 m. ieškovė UAB „Fixum“ ne kartą siūlė sudaryti skolų apmokėjimo grafikus, tačiau visi pasiūlymai buvo atmesti, motyvuojant absurdiškais teiginiais, kad nuosavybės teise atsakovei priklauso tik 1/38 automobilių stovėjimo vietos ir 1/45 žemės sklypo dalis, už ką atsakovė sutinka mokėti mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys dėl skolos iš apeliantės priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl apeliantės, kaip daugiabučio namo bendraturtės, pareigos mokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, priežiūra bei eksploatavimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Auster ir ko“ yra Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narė, šiame name pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jai nuosavybės teise priklauso 464,80 kv. m. prekybos patalpos ir 2/38 dalys 750,97 kv. m. ploto automobilių stovėjimo patalpos. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija 2009 m. gegužės 6 d. sudarė su ieškove UAB „Fixum“ Gyvenamojo namo priežiūros ir administravimo paslaugų teikimo sutartį (b.l. 14-31). Šios sutarties pagrindu ieškovė atsakovei UAB „Auster ir ko“ 2013 metais pateikdavo apmokėjimui už pagal paminėtą sutartį suteiktas paslaugas sąskaitas – faktūras (b.l. 13, 78-88), kurių atsakovė neapmokėjo, liko skolinga ieškovei 13007,89 Lt. 2014 05 19 ieškovė pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl šios skolos išieškojimo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai taikė CK 4.82 ir 4.83 straipsnių, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, taip pat butų ir patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, nuostatas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, teisingai akcentavo, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, bei padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepareikalavo iš ieškovės tikslesnių duomenų ir informacijos, kodėl yra skaičiuojama už paslaugas atsakovei ir už tą plotą, kuris priskiriamas konkretiems gyventojams ir jau nebėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, taip pat netinkamai vertino įrodymus – VĮ Registrų centras namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų patalpų sąrašą, iš kurio teismas turėjo matyti ir suprasti, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės apmokėti už visas namo bendrąsias patalpas, kurių dalis yra dokumentaliai priskirta ir konkretiems butams ar patalpoms, esančioms tame pačiame pastate.

Trečiasis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija byloje pateiktame atsiliepime į ieškinį (b.l. 68-70) paaiškino, kad bendrijos nariams teikiamose apmokėjimui sąskaitose-faktūrose detaliai kiekvienai paslaugai atskirai buvo nurodomas įkainis proporcingai savininko daliai bendrojoje nuosavybėje, atsakovės vadovė ir vyr. finansininkė buvo informuotos mokesčių klausimais, 2013 04 23 vykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime, atsakovės iniciatyva svarstant klausimą dėl eksploatacijos išlaidų, atsakovės atstovams paaiškinta mokesčių skaičiavimo metodika. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad neaišku, kaip paskaičiuotos iš atsakovės reikalaujamos sumos. Be to, ginčas dėl apmokėjimo vykdant patalpų savininko pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę ir sumokėti visus su tuo susijusius mokesčius tarp tos pačios ieškovės ir tos pačios atsakovės, dalyvaujant Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, buvo nagrinėjamas teisme, ieškovei Kauno apylinkės teismui pateikus ieškinį dėl priteisimo iš atsakovės UAB „Auster ir ko“ analogiškos skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2009 05 31 iki 2012 05 30. Šioje Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-197-151/2013 priimtu sprendimu ir Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2A-1622-601/2014 priimta nutartimi, t.y. įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pripažinta, kad atsakovės nurodytose 125 kv. m. butų savininkams priklausančiose patalpose įrengta interneto ir telefono prieigos įranga, nuotekų šalinimo duobė, siurblinė, šia įranga aptarnaujami tiek butai, tiek ir kitos, t. sk. ir atsakovei priklausančios, patalpos, taigi už šių patalpų išlaikymą ir aptarnavimą privalo mokėti ir atsakovė. Taip pat šiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovė privalo mokėti ir už laiptinės priežiūrą, nors, kaip ji teigia, UAB „Auster ir ko“ nesinaudoja bendra namo laiptine, nes turi atskirą įėjimą į savo patalpas, todėl neturi mokėti už laiptinės priežiūrą. Teismai konstatavo, kad už bendro naudojimo patalpų priežiūrą yra mokama nepriklausomai nuo to, ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (apeliantas) naudojasi ta patalpa, ar nesinaudoja, tokia pareiga kyla iš įstatymo, kaip turto savininkui, o be to į požemines automobilių stovėjimo patalpas, kur apeliantei priklauso automobilių stovėjimo vietos, patekti įmanoma tik per laiptines, naudojantis liftais arba lipant laiptais, o rūsiuose taip pat yra šiukšlių surinkimo patalpos ir visa inžinerinė įranga.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais paminėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl jų nereikia įrodinėti iš naujo nagrinėjant šią bylą (CPK 182 str.). Būtent šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, jog UAB „Auster ir ko“, neturinti namo koridoriuose, laiptinėse ir rūsiuose patalpų, jomis nesinaudojanti, neprivalo mokėti už jų eksploatavimą, išlaikymą ir administravimą, privalo mokėti tik už dalies automobilių stovėjimo patalpos išlaikymą ir administravimą. Todėl negalima sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog ieškovė netinkamai paskaičiavo atsakovės skolą už bendro naudojimo patalpų priežiūrą ir administravimą.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir nesivadovavo CPK 182 str. nuostatomis, visiškai pagrįstai padarė tokias pačias išvadas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįsta, todėl jo nekeičia, o atsakovės UAB „Auster ir ko“ apeliacinį skundą atmeta.

Atmesdama atsakovės apeliacinį skundą, teisėjų kolegija tenkina ieškovės prašymą priteisti jai iš atsakovės turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (CPK 98 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 242 Eur, todėl ši suma ieškovei ir priteisiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Fixum“ (j.a.k. 300510344) iš atsakovės UAB „Auster ir ko“ (j.a.k. 235313220) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisVirginija GudynienėAlgimantas Kukalis