Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1622-601/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
2A-1622-601/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11484-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas (pran.)
Atsakovas
UAB ,,Auster ir ko“
Ieškovas
UAB „Fixum“
Trečiasis asmuo
Daugiabučio
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1622-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11484-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 32.8.; 35.3.6.; 121.18.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Auster ir ko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-197-151/2013 pagal ieškovės UAB „Fixum“ ieškinį atsakovei UAB „Auster ir Ko“, trečiajam asmeniui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijai, dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 29 366,58 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir DNS Bendrijos 2009 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo priežiūros ir administravimo paslaugų teikimo sutartis. Šios sutarties pagrindu ieškovė atsakovei, kuriai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išrašydavo ir pateikdavo apmokėjimui sąskaitas faktūras už pagal sutartį suteiktas paslaugas. Sutartyje numatyta, kad ieškovės išrašytos ir pateiktos sąskaitos faktūros už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas, turi būti apmokėtos ne vėliau kaip iki paskutinės einamojo mėnesio kalendorinės dienos. Atsakovė pažeidė savo pareigą tinkamai ir laiku atsiskaityti už teikiamas paslaugas, tuo pačiu pažeisdama savininko pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Todėl susidarė 29 366,58 Lt įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. gegužės 30 d.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkinti visiškai (t. 2, b. l. 39-41).

Priteisė iš atsakovo UAB ,,Auster ir Ko“ ieškovui UAB „Fixum“ 17 862,68 Lt skolos, 622 Lt žyminio mokesčio ir 1 800 Lt atstovavimo išlaidų, viso 20 284,68 Lt. Priteisė 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 17 862,68 Lt sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2012 09 07) iki visiško sprendimo įvykdymo. Sprendimui įsiteisėjus įpareigojo VMI prie FM grąžinti ieškovui UAB „Fixum“, 259 Lt žyminio mokesčio pagal mokėjimo nurodymus Nr. 1254 - 721 Lt ir Nr. 1255 -160 Lt. Priteisė iš atsakovo UAB ,,Auster ir Ko“ 40,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: VMI prie FM, įm. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teismas, vadovaudamasis CK 4.82 str. 4.83 str. nuostatomis, nustatė, kad atsakovė privalo mokėti ieškovės priskaičiuotus komunalinius mokesčius, kitus patarnavimus bei kaupiamąsias lėšas. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės aiškinimą, kad atsakovė nesinaudoja liftais ir valymo paslaugomis. Atsakovė į savo patalpas patenka ne tik per nuosavo turto duris, bet ir per rūsį automobiliniu liftu, taigi tuo pačiu naudojasi ir kitomis bendromis namo patalpomis, todėl turi mokėti ir už valymo, šiukšlių išvežimo paslaugas. Atsakovė neginčijo prašomos priteisti sumos, tik ginčijo kai kurių paslaugų rūšis, už kurias ji mano, kad neprivalo mokėti, todėl teismui nustačius, kad atsakovė turi mokėti už visas suteiktas paslaugas bei kaupiamąsias lėšas, ieškinį tenkino visiškai. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškinys turi būti atmestas, nes šalys gali išspręsti ginčą gera valia, kadangi, nagrinėjant bylą šalims buvo sudarytos sąlygos pasirašyti taikos sutartį, tačiau šalys šia galimybe nepasinaudojo. Laikė nepagrįstu atsakovės atsikirtimą, kad ji gera valia mokėjo mokesčius, nes pagal byloje pateiktą sprendimą už akių iš jos jau buvo priteista skola už komunalines paslaugas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundus argumentai:

Šalies argumentai

Atsakovė UAB ,,Auster ir ko“, atstovaujama advokatės V. G., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 48-52) :

Motyvuose nurodė:

Teismas sprendimą priėmė formaliai, išnagrinėjęs ne visas bylos aplinkybes. Nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė, netinkamai pritaikytos bei išaiškintos materialinės teisės normos. Prie šio skundo pridedami nauji įrodymai, galintys turėti esminės įtakos priimtinam teisingam teismo sprendimui.Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė skolos neginčijo. Viso bylinėjimosi metu apeliantė nuolat prašė ieškovės pateikti jos išrašomose sąskaitose pateiktų sumų apskaičiavimo metodikas, bet ieškovė nesugebėjo to padaryti, ar piktybiškai nepadarė.UAB ,,Fixum“ ir Bendrijos sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Apeliantei nebuvo aiškios tam tikros vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, o ieškovė, neaišku dėl kokių priežasčių, nesutiko jų paaiškinti. Ginčas galėjo būti išspręstas derybų būdu, tačiau nebuvo išspręstas dėl ieškovės piktybinio prašomų duomenų apie jos teikiamas paslaugas nepateikimo. Apeliantei bendrojo naudojimo patalpos priklauso tik Automobilių stovėjimo patalpoje, pažymėtoje G-1 (2/38 dalys). Jokios bendrojo naudojimo patalpos pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiau nepriklauso. Į priteistą sumą buvo nepagrįstai įskaičiuotos ir bendrai namo laiptinei tenkančios išlaidos už jų administravimą, nors apeliantė turi savo atskirą įėjimą į įmonei priklausančias patalpas bei visiškai nesinaudoja bendra pastato laiptine su kitais namo gyventojais, tą nuolat akcentavo bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme metu. Teismas, patenkino ieškovės nepagristą reikalavimą apmokėti už tas bendrąsias patalpas, kurios dokumentaliai priskirtos konkretiems butams ar patalpoms, esančioms tame pačiame pastate, tačiau visiškai nesusiję su UAB „Auster ir ko“. Ieškovė neneigia, jog yra sumokėjusi 11 503, 90 Lt, todėl apeliantės nuomone, už jai priklausančius atlikti mokėjimus už bendro naudojimo patalpas, esančias automobilių stovėjimo patalpoje, pažymėtoje G-1 yra sumokėjusi daugiau nei jai priklauso, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB ,,Fixum“ atsiliepimu prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti atsakovės teikiamus naujus įrodymus byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 73-76).

Motyvuose nurodė, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis atsakovei yra pateikę paaiškinimus, kaip ir kokiu būdu yra apskaičiuojamos mokėtinos sumos, tą akivaizdžiai patvirtina byloje esantys šalių pateikti paaiškinimai ir įrodymai. Atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, minėtas patalpas naudojantis komercinei veiklai vykdyti, todėl nepagrįstai apeliuoja į tai, jog šie teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo. Ieškovės manymu, atsakovė tik deklaratyviai prašydama skirti laiko taikos sutarties sudarymui, tokiu būdu nepagrįstai siekė užvilkinti bylos išnagrinėjimą ir kuo ilgiau „išvengti“ mokėjimo ieškovei. Atsakovės teiginys, jog jai nepriklauso jokių bendrojo naudojimo patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra visiškai niekuo nepagrįstas. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, mokesčiai skaičiuojami nuo naudingo gyvenamojo ir pagrindinio administracinių patalpų ploto, o UAB „Auster ir Ko“ valdė iš šio ploto 735,79 m² dalį. Mokesčiai yra skaičiuojami proporcingai kiekvienos turimos dalies vienam kvadratiniam metrui. Tai atspindėta ir pateiktose sąskaitose faktūrose, pažymose. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir naujus įrodymus, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nors nagrinėjimas pirmosios instancijos truko pakankamai ilgai ir atsakovę atstovavo profesionalus atstovas. Taip pat nepateikė nei vieno argumento, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (apeliaciniame procese).

Trečiasis asmuo Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), Vilnius savininkų bendrija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti (t. 2, b. l. 68-69).

Nurodė, kad visi dokumentai, kurie buvo prašomi pateikti pirmosios institucijos teismui, buvo išsamūs ir objektyviai atspindėjo bendrijos narių teises, interesus ir pareigas, naudojantis bendrojo naudojimo patalpomis ir jose esančia visa inžinerine įranga ir bendrąja daline nuosavybe. Pateikti VĮ Registrų centro išrašų, apie nuosavybės teise valdomus bendrojo naudojimo objektus, iš viso nebuvo prašoma, nors tai nebuvo jokia paslaptis. Tuo apeliantas klaidina teismą. Apeliantės patalpos yra pastato dalis su visais bendrojo naudojimo priklausiniais, už kurių priežiūrą ir eksploataciją skaičiuojami mokesčiai, kurių dėka užtikrinamas šilumos, vandens, nuotekų šalinimo, priešgaisrinės apsaugos, ventiliacijos, televizijos, internete, elektros tiekimo, šiukšlių išvežimo funkcijos visoms be išimties šiame pastate esančioms administracinės paskirties patalpoms, gyvenamosioms patalpoms, parkingams. Krovininiais (automobiliniais) liftais iš parkingo iškeliami automobiliai, o laiptinėmis, kurios yra prie administracinių patalpų įėjimų, arba keleiviniais liftais patenkama į parkingų požeminius pirmąjį ir antrąjį aukštus. Jokių kitų įėjimų pastatas neturi. Skunde teigiama, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso tik 2/38 dalys automobilių stovėjimo patalpoje ir už tai, kaip suprantama, apeliantė sutinka mokėti mokesčius. Ta bendrojo naudojimo objektų dalis, kuri nuosavybės teise VĮ Registrų centro duomenimis priskirta butams, iš 6906,49 m² bendrojo ploto sudaro tik 125 m², o tai sudaro vos 1,8 % viso šio ploto. Šiose patalpose įrengta interneto ir telefono prieigos įranga, nuotekų šalinimo duobė ir siurblinė. Šia įranga aptarnaujama visos be išimties butų ir administracinės patalpos, tame tarpe ir apeliantės patalpos. 2013 m. balandžio mėn. 24 d. apeliantės prašymu visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo svarstomas bendrijos nario UAB „Auster ir Ko“ pateiktas klausimas „Dėl bendrų naudojimo išlaidų priskyrimo 42 ir 45 patalpai ir dėl lifto eksploatacijos išlaidų priskyrimo šioms patalpoms“. Visi susirinkime dalyvavę bendrijos nariai, išskyrus UAB „Auster ir Ko“ atstovą, pasisakė prieš UAB „Auster ir Ko“ atleidimą nuo mokesčių mokėjimo už naudojimąsi bendrojo naudojimosi patalpomis ir inžinerine įranga. Konstatuota, kad apeliantė piktybiškai jau nuo 2009 m. nemoka mokesčių, o atleidus ją nuo mokesčių mokėjimo, būtų grubiai pažeistos likusių bendrijos narių teisės ir UAB „Fixum“ interesai. Vienas bendrijos nario atstovas susilaikė balsuojant tarnybinės etikos sumetimais. Taip pat teismui nagrinėti atiduota byla dėl nesumokėtų mokesčių už 2012 m. - 2013 m. einamąjį laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2014 m. rugsėjo 16 d. apeliantė pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes ji negalinti dėl ligos atvykti į teismo posėdį. Prašymas atmestinas, nes byla (apeliacinis skundas) yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir šalys nėra (nebuvo) kviečiamos į bylos nagrinėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra jokių kliūčių nagrinėti bylą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo esmė, - ar apeliantė, turėdama bendrąją dalinę nuosavybę daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje (prekybos patalpos Nr. 42 – 464,80 kv. m. ir administracinės patalpos Nr. 45 – 270,99 kv. m.; toliau - pastatas) turėjo pareigą, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2012 m. gegužės 30 d., mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą ir administravimą.

Apeliantė nesutinka su ieškiniu motyvuodama tuo, jog jai pastate nepriklauso jokios bendrojo naudojimo patalpos, išskyrus 2/38 dalys automobilių stovėjimo patalpų; šios patalpos priskirtos kitiems butų ar patalpų savininkams; apeliantė nesinaudoja bendra namo laiptine, nes turi atskirą įėjimą į savo patalpas.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Iš esmės tokia pat bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sąvoka pateikta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DNSBĮ), tik pagal šio įstatymo nuostatas išvardyti objektai apima ir kitą turtą, priklausantį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalis). Daugiabučio namo savininkams bendrąja daline nuosavybe priklausantys objektai detaliau reglamentuojami DNSBĮ 2 straipsnio 15 punkte, kur nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Buto ir kitų patalpų savininkas šiame įstatyme apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (DNSBĮ 2 straipsnio 6 dalis). DNSBĮ pateikta ir kitų patalpų sąvoka – tai daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas (DNSBĮ 2 straipsnio 11 punktas). Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą daugiabučių namų bendrųjų objektų bendraturčiai yra tiek butų, tiek kitų, tarp jų – gyvenamajame name esančių negyvenamosios paskirties, patalpų savininkai.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma kaip proporcija, gaunama visą konkrečiam savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų (gyvenamųjų ir (ar) negyvenamųjų), esančių daugiabučiame gyvenamajame name, naudingąjį plotą palyginus su namo visu naudinguoju plotu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Bendraturčių pareiga išlaikyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – bendrojo naudojimo objektus įtvirtinta ir DNSBĮ. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2013).

Taigi, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, ar apeliantei nuosavybės teise priklauso kokios nors patalpos pastate, t. y. ar ji yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, o ne ta, kad apeliantei nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog jai priklauso tam tikros bendrojo naudojimo patalpos. Nustačius, kad apeliantė yra (buvo) bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (dėl to ginčo nėra; tą patvirtina ir Valstybės įmonės Registrų centro duomenys – apeliantei ginčo laikotarpiu pastate nuosavybės teisėmis priklausė dvi patalpos), jai iš įstatymo kyla pareiga dalyvauti išlaikant bendrą turtą, todėl ji privalo proporcingai savo turimai turto daliai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendram turtui išlaikyti ir prižiūrėti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Iš šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, byloje esančių dokumentų (pažymų apie įsiskolinimus, PVM sąskaitų – faktūrų) matyti, kad laikotarpyje nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. įvairūs mokesčiai, tenkantys apeliantės turimoms administracinėms patalpoms Nr. 45 (11 503,90 Lt), bylos nagrinėjimo eigoje buvo apmokėti, dėl ko ieškinio suma sumažėjo iki 17 862,68 Lt, t. y. liko neapmokėta tik už apeliantės prekybos patalpas Nr. 42. Pažymėtina (nors tai nėra apeliacinio skundo dalykas), kad pažymos apie įsiskolinimą patvirtina, kad apeliantė yra apmokėjusi 2012 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių priteistą skolą (5 333,60 Lt), ir ieškovė nėra įtraukusi šios sumos į prašomą priteisti įsiskolinimą, t. y. nėra jokio pagrindo spręsti, jog antrą kartą prašoma priteisti tų pačių sumų už tą patį laikotarpį. Likusi neapmokėta suma (17 862,68 Lt) yra susidariusi už tokias paslaugas kaip: bendrijos kaupiamojo fondo lėšos, šaltas vanduo karšto vandens ruošimui, šaltas vanduo, elektra bendram naudojimui, buitinių atliekų išvežimas, lifto techninė priežiūra, administravimas ir kt. (t. 1, b. l. 74-105), t. y. už išlaidas ir mokesčius, kuriuos apmokėti pareiga tenka visiems bendraturčiams proporcingai savo turimai turto daliai. Pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose pakankamai detaliai nurodytas šių mokėjimų paskaičiavimas (paslaugų pavadinimas, kiekis, įkainiai; iš bylos duomenų matyti, kad apeliantei buvo teikiama visa jos pageidaujama informacija; t. 1, b. l. 124, 125, 128, 129-141, 153-156, t. 2, b. l. 3-4), apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių sukelti abejonių paskaičiavimo teisingumu (nenurodė, kas gi negerai skaičiavimuose), apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti paskaičiavimo teisingumu, todėl apeliantės prašymas pateikti šių sumų apskaičiavimo metodiką, laikytinas nepagrįstu ir pertekliniu.

Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad pastato bendro naudojimo patalpos priklauso butams. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad pastato bendras plotas yra 6906,49 kv. m., o apeliantės nurodytos kitiems savininkams priskirtos bendro naudojimo patalpos sudaro tik 125 kv. m., ir šiose patalpose įrengta interneto ir telefono prieigos įranga, nuotekų šalinimo duobė, siurblinė. Šia įranga aptarnaujama tiek butų, tiek administracinės patalpos, tame tarpe ir apeliantės (t. 2, b. l. 68-68). Taigi, darytina išvada, kad ši aplinkybė nėra reikšminga ir galinti keisti apeliantei priskirtų mokesčių paskaičiavimą.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad apeliantė nesinaudoja bendra namo laiptine, nes turi atskirą įėjimą į savo patalpas, todėl neturinti mokėti už laiptinės priežiūrą. Pažymėtina, kad už bendro naudojimo patalpų priežiūrą yra mokama nepriklausomai nuo to, ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (apeliantas) naudojasi ta patalpa, ar nesinaudoja. Ši pareiga kyla iš įstatymo, kaip turto savininkui. Be to, kaip nurodo trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini), į požemines automobilių stovėjimo patalpas, kur apeliantei priklauso (-ė) parkavimo vietos, įmanoma tik per laiptines, naudojantis liftais arba lipant laiptais, o rūsiuose taip pat yra šiukšlių surinkimo patalpos ir visa inžinerinė įranga, - kas taip pat paneigia apelianto argumentus.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Grąžinti bylą nagrinėti iš naujo nėra pagrindo, nes byla naujam nagrinėjimui gali būti grąžinta tik tuomet, jei teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus negalima jos atskleisti ( CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės (apeliantės) priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Ieškovė prašo priteisti jos turėtas išlaidas už advokato pagalbą, t. y. 2 000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, 1 300 Lt už kasacinio skundo surašymą ir 160 Lt sumokėtą žyminį mokestį už kasacinį skundą, iš viso – 3 460 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (už atsiliepimą į apeliacinius skundus 1 500 Lt), į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 2 960 Lt.

Taip pat iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str.), kurias sudaro 42 Lt (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Auster ir Ko“, į. k. 235313220, ieškovei UAB „Fixum“, į. k. 300510344, 2 960 Lt (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Auster ir Ko“, į. k. 235313220, 42 Lt (keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė