Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda įrodžius trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Tad tokio pobūdžio bylose kaip ši, svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).

Dėl apšvietimo tinkamumo

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimai. Prastas apšvietimas pareiškėjui trukdė rašyti ir skaityti.

Higienos normos HN 134:2015 numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Higienos norma HN 134:2015 patalpų natūralaus apšvietimo rodiklių nenustato.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, galiojusių nuo 2020 m. gruodžio 22 d. 11.5 punkte numatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpos įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas; langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams); jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog dirbtinas apšvietimas buvo ne didesnis, kaip 60 lx. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir kokiose gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad nėra ir medicininių įrašų ar kitokių duomenų, iš kurių matytųsi, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į medikus.

Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu apšvietimu nesiskundė nei pataisos įstaigos administracijai, nei Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo apšvietimo yra tik jo subjektyvi nuomonė, niekuo nepagrįsti ir atmestini. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų.

Dėl maitinimo netinkamumo

Pareiškėjas nurodo, kad jam ir kitiems nuteistiesiems buvo tiekiamas nekokybiškas maistas. Pareiškėjas skundėsi maisto porcijomis, indų švara. Nurodė, kad dėl tiekiamo nekokybiško maitinimo, pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į gydytoją.

Pažymėtina, kad Pravieniškių PN-AK nuteistųjų maitinamas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, o nuo 2023 m. sausio 1 d. Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Taisyklės). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (Taisyklių 312 punktas). Pažymėtina ir tai, kad patvirtintuose valgiaraščiuose buvo ir yra užtikrinama maisto energetinė vertė, kaloringumas, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis.

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 8 d.; toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Pagal maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktą Valgiaraščius: Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktas). Valgiaraščiai (be priedų) iškabinami nuteistųjų valgykloje. Valgiaraščiai su visais priedais saugomi ūkio tarnyboje ir įteikiami virtuvės vedėjui. Valgiaraščiai, jų priedai ir maitinimo grafikas iškabinami virtuvėje. Tardymo izoliatoriuose valgiaraščius privalo turėti korpusų vyresnieji ir prižiūrėtojai, dalyvaujantys dalijant maistą. Suimtųjų prašymu su valgiaraščiu jie turi būti supažindinti tą pačią dieną (Maitinimo organizavimo taisyklių 10 punktas). Kalinimo įstaigos Ūkio skyrius išrašo važtaraščius pagal valgiaraščių priedus, apskaičiavęs bruto kiekį vadovaudamasis Nevalgomosios maisto produktų dalies dydžiu ir nuostoliais šiluminio apdorojimo metu, remdamasis įskaitos tarnybos pažymėjimu, nurodančiu suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių), laikomų kalinimo įstaigoje, skaičių (kiekvienai maitinamų asmenų grupei atskirai). Kalinimo įstaigos, kurios perka maitinimo paslaugą, duomenų apie maitinamų asmenų skaičių pateikimo sąlygas numato sutartyse. Duomenis apie planuojamų kitos dienos dirbančių nuteistųjų skaičių kalinimo įstaigos įskaitos tarnybai pateikia valstybės įmonės prie šios įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir kalinimo įstaigos ūkio tarnybos viršininkas. Įskaitos tarnyba pažymėjime nurodo išvežamų asmenų skaičių, kuriems priklauso skiriamų maisto produktų vidutinis kiekis vienam asmeniui, vežamam iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos. Pasikeitus šių asmenų skaičiui, surašomas papildomas produktų išdavimo arba grąžinimo į maisto produktų sandėlį važtaraštis. Produktų išdavimo važtaraštis surašomas dviem egzemplioriais: pirmasis paliekamas kalinimo įstaigos maisto produktų sandėlyje, antrasis atiduodamas valgyklos vedėjui. Maisto produktai virtuvei išduodami parai. Poilsio ir švenčių dienomis leidžiama maisto produktus išduoti visoms paroms iki antros darbo dienos. Už jų saugojimą ir panaudojimą pagal paskirtį atsako valgyklos vedėjas arba jį pavaduojantis asmuo. Produktai ir žaliavos maisto daviniams gaminti išduodami laikantis paros normos kiekvienam virimui pagal valgiaraščių priedus ir atsižvelgiant į kalinimo įstaigoje laikomų dirbančių ir nedirbančių nuteistųjų skaičių. Maisto produktai, dalyvaujant kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, sudedami į katilus pagal neto svorį, nurodytą valgiaraščių prieduose, atsižvelgiant į nuteistųjų ar suimtųjų skaičių. Maisto produktai ir žaliavos turi būti paruošti atsižvelgiant į nuostolius technologinio paruošimo metu, iš bruto svorio atmetus nevalgomą maisto produkto dalį pagal taisyklių 2 priedą (Maitinimo organizavimo taisyklių 11 punktas).

Siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų/suimtųjų maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymųsi, teikiamo maisto kokybę tikrino Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-715 „Dėl bausmės atlikimo vietoje nuteistiesiems tiekiamo maisto ir maitinimo paslaugos kokybės tikrinimo komisijų sudarymą“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija). Įstaigoje patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti aktais, su kuriais buvo supažindinta ir maitinimo paslaugą teikianti įmonė. Esant trūkumams, pažeidimams, ši informacija siunčiama paslaugą teikiančiai įmonei, teikiami siūlymai ir rekomendacijos, kaip gerinti teikiamą paslaugą. Kaip nustatyta, Kalėjimų tarnyba periodiškai tikrina nuteistiesiems teikiamo maisto kokybę laboratorijose.

Sudaryta komisija, atsižvelgdama į nuteistųjų skundus ar tarnybinius pranešimus, atlieka planinius ir netikėtus paslaugos teikimo patikrinimus, kurių metu tikrinama ar pagamintas maistas, kuris pateikiamas karštas, laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +65 ?C temperatūrai; ar maisto produktai nėra su pasibaigusiu terminais, ar nepažeistos pakuotės; įvertina pagaminto maisto kokybę jusliniu būdu; patikrina ar pateiktus nuteistiesiems/suimtiesiems pateikiamas maistas atitinka valgiaraštyje nustatytas normas ir kiekius; patikrina pagal mitybos raciono užsakymo valgiaraščio pateiktus duomenis pagaminto maisto svorį; patikrina maisto davinio svorį (1:10). Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktą, vienetinio maisto davinio svorį, visada galima pasverti kontrolinėmis svarstyklėmis, kurios yra prie maisto atleidimo langelio pas valgyklos administratorę. Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose maistas gaminamas visiems nuteistiesiems/suimtiesiems, paskaičiuotos porcijos pagal pateiktą faktinį tos dienos valgančiųjų nuteistųjų/suimtųjų skaičių ir atiduodami priklausomi visi maisto daviniai ir svoriai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu yra kreipęsis su skundais į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją 2024 m. birželio 5 d. Nr. NPS-22-14621 (skundas 1) ir 2024 m. birželio 12 d. Nr. NPS-22-15244 (skundas 2) dėl nepakankamos maisto kokybės. Nagrinėjant pareiškėjo skundą 1, Turto valdymo skyriaus darbuotojai 2024 m. birželio 11 d., pietų maitinimo metu, atliko nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimą (maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-33712) ir trūkumų nenustatė. Nagrinėjant pareiškėjo skundą 2, buvo gauta informacija, kad buvo laikomasi technologinio aprašymo, buvo sudėti visi ingredientai gaminat bulvių košę. Taip pat atsakant į pareiškėjo skundą, papildomai buvo pateikta informacija, apie skunde minimą 2024 m. birželio 5 d. Pažymėta, kad Turto valdymo skyriaus darbuotojai jau buvo patikrinę atvežtą maistą ir surašė maitinimo kokybės patikrinimo aktą. Pravieniškių 1-o kalėjimo nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo patikrinimo akte Nr. LV-32755 fiksuota, kad galimai, maisto davinys – avižinių dribsnių košė, gaminama nesilaikant technologinių kortelių aprašo. Turto valdymo skyrius apie pastebėtus trūkumus informavo UAB „Niklita“ administraciją.

Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. Turto valdymo pažymoje Nr. LV-47504 nurodyta, kad visi panaudoti indai ir tara po kiekvieno maitinimo yra plaunami ir dezinfekuojami, pagal GHP taisyklių reikalavimus sudarytoje plovimo programoje, nurodytomis priemonėmis, koncentracija ir periodiškumu. Chemijos priemones į virtuvę tiekėjas tiesiogiai pristato kiekvieną mėnesį. Sekmadieniais vyksta taros ir virtuvės patalpų generalinio valymo darbai. Karštas vanduo valgykloje yra, indų ploviklio UAB „CNC Catering“ pristato reikiamus kiekius. Higienos reikalavimai vykdomi. Už patalpų švarą, higienos reikalavimų laikymąsi yra atsakinga UAB „CNC Catering“. Pažymėtina ir tai, kad nei teisės aktai, nei pati maitinimo sutartis, nenumato bei neįpareigoja, kad maitinimo paslaugos teikėjas įsigytų indų plovimo mašiną. Indai plaunami specialiai tam tikslui skirtose plovimo voniose. Ir tuo jokie teisės norminiai aktai nėra pažeidžiami.

Pažymėtina, kad nors Komisijos atliktų nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo patikrinimo aktuose ir užfiksuoti tam tikri nukrypimai (t. y. avižinių dribsnių košė gaminta nesilaikant technologinių kortelių aprašo), tačiau daugiau nukrypimų ar pažeidimų nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, minėti maitinimo neatitikimai laikytini mažareikšmiais, kurie negalėjo sukelti kokių nors neigiamų pasekmių ar išgyvenimų pareiškėjui. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kalėjimų tarnybos administracija ėmėsi visų galimų ir reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinamas kokybiškas maitinimo paslaugos teikimas ir maitinimo organizavimas.

Be kita ko, byloje esanti informacija patvirtina, kad pagal pateiktus pareiškėjo Ambulatorinio apsilankymo aprašymus, matyti, kad pareiškėjui prieš 7 metus buvo operuotas skrandis dėl trūkusios opos. 2024 m. kovo mėnesį jam buvo parašytas siuntimas „fegds“ tyrimui, tačiau pareiškėjas pasidaryti tyrimo neatvyko. Iš pateiktų Ambulatorinio apsilankymo aprašymų nėra pagrindo spręsti, kad šie negalavimai būtų susiję būtent su netinkamu maitinimu.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl maisto pateikimo kokybės ir jo porcijų yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja atsakovės pateiktiems patikrinimų aktams ir kitiems dokumentams. Pareiškėjas, nors teigia, kad gaudavo nepakankamas maisto porcijas, tačiau nepateikia duomenų, kad jam priklausė didesnis kiekis. Esant nepakankamam maitinimui, pareiškėjas galėjo kreiptis į Pravieniškių 1–ojo kalėjimo administraciją dėl valgiaraščio pakeitimo. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl maisto kokybės ir maisto kiekio bei indų švaros atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl poilsio kambario ir pasivaikščiojimo kiemelio

Pareiškėjas nurodo, kad jo gyvenamuosiuose būriuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys. Skunde teigia, kad norėdavo pabūti nuošaliau nuo kitų asmenų, paskaityti knygą, pažaisti stalo žaidimus, tačiau tokios galimybės nebuvo, nes nebuvo įrengta tam skirta patalpa. Be to, nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemelyje nėra įrengta pavėsinių ar stogelių, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) 56 straipsnio 1 dalį, organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad karantino patalpoje, 4, 9, 10, 20 būrių patalpose laisvalaikio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamose patalpose ar gryname ore, naudotis prie lokalinių sektorių įrengtais suoliukais. Taip pat sudarytos galimybės lankytis bibliotekoje, bažnyčioje. Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus (nuo 2023-01-01 Pravieniškių 1-asis kalėjimas) karantino patalpose, 9, 12, 16 būriuose laisvalaikio kambarių nėra įrengta, tačiau yra įrengti užimtumo kambariai, kuriuose vyksta Resocializacijos skyriaus vykdomi užsiėmimai su nuteistaisiais. 5 ir 7 būriuose yra įrengti laisvalaikio kambariai, tačiau juo naudojasi 5-6 būrio nuteistieji, o 7 būrio nuteistieji turi atskirą laisvalaikio kambarį. Laikotarpiu nuo 2023-08-09 iki 2024-02-02 pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros padalinyje (ASPP). Pareiškėjas būdamas ASPP patalpose, atlikinėjo bausmę Ūkio aptarnavimo būryje, kuriame atskiro laisvalaikio kambario įrengto nėra, tačiau įrengtoje bibliotekoje sudarytos sąlygos ramiai pabūti, skaityti knygas. Pateikus atskirą prašymą, pareiškėjas galėjo sportuoti sporto salėje, bei buvo sudaromos sąlygos leisti laisvalaikį virtuvėlėje/poilsio kambaryje. Ūkio aptarnavimo būrio teritorijoje yra krepšinio lenta, taip sudarant sąlygas nuteistiesiems laisvu nuo darbo metu sportuoti futbolo stadione. Taip pat Ūkio aptarnavimo būrio lokalinėje zonoje yra sudaryta galimybė vykdyti „Žaliąją oazė“, tam skirti šiltnamiai ir žemės sklypai daržui, todėl Kalėjimų tarnybos nuomone, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos leisti laisvalaikį ne vien gyvenamojoje patalpoje.

Pažymėtina ir tai, kad reikalavimai įrengti stogelius pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra reglamentuoti teisės aktuose, tačiau, nepaisant to, pasivaikščiojimo kiemeliuose galima rasti įrengtus stogelius. Kalėjimų tarnyba nurodė, kad pagal Turto valdymo skyriaus Pažymą, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 4, 9, 10,20 būrių nuteistieji gali laisvai vaikščioti teritorijoje, todėl stogeliai įrengti prie gyvenamųjų pastatų, kur galima pasislėpti nuo lietaus. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 ir 12 būrių nuteistieji pasivaikščioti vedami į kamerų tipo patalpose įrengtus kiemelius, kur įrengti stogeliai nuo lietaus. 5, 16 būrių nuteistieji gali laisvai vaikščioti teritorijoje, todėl stogeliai įrengti prie gyvenamųjų pastatų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos tiek būti lauke, tiek ir naudotis įvairiomis laisvalaikiui skirtomis patalpomis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad šios galimybės buvo nepakankamos ar tai kaip nors apsunkino jo kalinimo sąlygas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš prieš tai nurodomų sąlygų viešoji atsakomybė yra negalima.

Pažymėtina, kad neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Al 4-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbus) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Kaip jau minėta, valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Įvertinus pirmiau sprendime išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas A. K. neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.