- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2YT-21552-862/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15637-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Advokatai
- Darius Ališauskas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybinė įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, D. Š. (D. Š.), A. Š. (A. Š.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė sutuoktinio J. Š. (Y. S.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. mirė jos sutuoktinis J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris bendros jungtinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Po sutuoktinio mirties, nei pareiškėja, nei kiti įpėdiniai, notariniu būdu palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta. Pareiškėja minėtą turtą priėmė ir pradėjo palikimą valdyti faktiškai, nors jame ir negyveno, tačiau ten deklaravo savo gyvenamąją vietą, rūpinosi buvusių savininkų iškraustymu. Pareiškėjos sutuoktinio deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jis tuo metu sunkiai sirgo, mirė nepraėjus mėnesiui po buto įsigijimo ir naujos gyvenamosios vietos deklaruoti nespėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja, prašė išnagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo A. Š. (A. Š.) atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, jog pareiškėja po J. Š. mirties priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančio mirties liudijimo AA Nr. 761553 nustatyta, kad J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ 2018-04-12 gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1105 nustatyta, kad J. Š. sutuoktinė – pareiškėja, vaikai: A. Š., D. Š., E. B., mirusi (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, jog J. Š. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centras“ 2018-04-10 gyventojų registro išrašas). Pareiškėja savo gyvenamąją vietą 2014-05-13 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2014-04-24, priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui (VĮ „Registrų centras“ 2018-04-10 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Duomenų apie kitą po J. Š. mirties likusį turtą, nėra. VĮ „Registrų centras“ testamentų registro 2018-04-10 išrašas Nr. SR10-2983(18) patvirtina, kad šiame registre nėra įregistruotų J. Š. sudarytų testamentų bei jo palikimo priėmimo faktų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų – įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji priėmė palikimą po jos sutuoktinio J. Š. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Kitokia, negu teismo tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, kurie patvirtintų palikimo priėmimo faktą.
Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, jog po jos sutuoktinio J. Š. mirties, butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ji, yra deklaravusi šiame bute savo gyvenamąją vietą. Byloje dėl to ginčas neiškilo.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pareiškėja po sutuoktinio J. Š. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl laikytina, jog pareiškėja sutuoktinio J. Š. palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos N. Š. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. Š. (Y. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Testamentų registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.