Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) UAB ,,Sartoma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB ,,Relesta“ ieškinį atsakovei UAB ,,Sartoma“ dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9040-528/2014 pagal ieškovės BUAB ,,Relesta“ ieškinį atsakovei UAB ,,Sartoma“, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia 2013 m. birželio 4 d. UAB „Sartoma“ ir UAB „Relesta“ sudarytą krovininio automobilio MAN TGA 18.430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį; pripažinus minėtą sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo užtikrinimui ieškovė BUAB „Relesta“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB ,,Sartoma“ krovininį automobilį MAN TGA 18.430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio turto saugotoju paskirti ieškovę – BUAB „Relesta“, atstovaujamą bankroto administratorės I. S..

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai (b. l. 26-27).

ieškovės BUAB „Relesta“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „Sartoma“ nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį MAN TGA 18.430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio turto saugotoju paskyrė ieškovę BUAB „Relesta“, atstovaujamą bankroto administratorės I. S.. nutartį pavedė vykdyti ieškovės BUAB „Relesta“ pasirinktam antstoliui.

Teismas vertino, kad byloje reiškiamas reikalavimas dėl konkretaus turto – krovininio automobilio MAN TGA 18.430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali minėtą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar prarasti ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Laikė, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, todėl taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštą ieškovės nurodytam atsakovės turtui – krovininiam automobiliui MAN TGA 18.430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), šio turto saugotoju paskiriant ieškovę BUAB „Relesta“, atstovaujamą bankroto administratorės I. S. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovei, kadangi toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jį nebeįmanomu. Nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinoji apsaugos priemonė galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo priėmimo dienos.

Atsakovė (apeliantė) UAB ,,Sartoma“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties dalį dėl ieškovės BUAB „Relesta“, atstovaujamos bankroto administratorės, paskyrimo areštuoto krovininio automobilio MAN TGA 18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugotoju, šio krovininio automobilio saugotoju paskiriant atsakovę UAB „Sartoma“ (b. l. 30).

Skundžiama teismo nutarties dalis yra visiškai nemotyvuota, todėl absoliučiai negaliojanti. Transporto priemonės perdavimas ieškovei, neišsprendus ginčo iš esmės, pažeidžia ekonomiškumo principą, suteikia ieškovei perdėtą pranašumą ir varžo atsakovės teises labiau, nei to reikalauja laikinųjų apsaugos priemonių tikslai. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, nepateikė įrodymų apie tai, kad turi galimybę ginčo nagrinėjimo laikotarpiu tinkamai pasirūpinti areštuoto krovininio automobilio apsauga ir išlaikymu, taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad turės galimybę atlyginti atsakovei žalą tuo atveju, jei ieškinys bus atmestas. Krovininio automobilio buvimas ieškovės žinioje nesuderinamas su bankroto proceso vykdymu, nes ieškovė nepateikė įrodymų apie jo vykdomą ūkinę komercinę veiklą po bankroto bylos iškėlimo, kai tuo tarpu neišnagrinėjus šios bylos ir nepatenkinus ieškinio, ieškovė neturės galimybės automobilio realizuoti ĮBĮ nustatyta tvarka. Netgi jei ieškinys būtų patenkintas, tai savaime nereiškia, kad ginčo krovininis automobilis turės būti grąžintas ieškovei, nes CK 6.146 str. restitucija yra galima ne tik turto grąžinimu natūra.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atsakovė atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties dalį dėl ieškovės BUAB „Relesta“, atstovaujamos bankroto administratorės, paskyrimo areštuoto krovininio automobilio MAN TGA 18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugotoja, šio krovininio automobilio saugotoja paskiriant atsakovę UAB „Sartoma“, kas reiškia, kad atsakovė iš esmės neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo fakto. Ginčija, jos nuomone, tik netinkamą areštuoto turto – krovininio automobilio MAN TGA 18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)– saugotojo paskyrimą.

Taigi, ginčo esmė – ar pagrįstai, areštuojant UAB ,,Sartoma“ priklausančią transporto priemonę MAN TGA 18.430 Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto turto saugotoju paskirta ieškovė BUAB ,,Relesta“.

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 5 dalies 10 punktu, teismui yra suteikta teisė skirti turto saugotoją tais atvejais, kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu. Atsakovui priklausančio turto saugotojo paskyrimas nėra atskira laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, bet su turtu susijusios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pasekmė. Paskyrus turto saugotoją, atsiranda pasaugos teisiniai santykiai. CK 6.850 straipsnyje nustatyta, kad sutartinius pasaugos santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.830–6.849 straipsniai) taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Paskyrus areštuoto turto saugotoją, pasaugos prievolės jam atsirastų CPK 144 straipsnio, 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 147 straipsnio 5 dalies 10 punkto, 675 straipsnio 3 dalies, 683 straipsnio bei Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 9 dalių pagrindu. Speciali norma, reglamentuojanti daiktų, esančių ginčo objektu, laikinąją pasaugą (sekvestraciją), yra įtvirtinta CK 6.863 straipsnyje. Ši pasaugos rūšis apima tiek tuos atvejus, kai daiktų, esančių ginčo objektu, laikinoji pasauga atsiranda ginčo šalių sudarytos pasaugos sutarties pagrindu, tiek ir tuos atvejus, kai areštuoto turto saugotoją skiria teismas (CK 6.863 str. 1 d., 8 d.). Pagal šią normą laikinosios pasaugos dalyku gali būti nekilnojamasis arba kilnojamasis daiktas (CK 6.863 str. 2 d.). Esant šiai laikinosios pasaugos rūšiai, turto saugotoju gali būti skiriamas tiek trečiasis asmuo, tiek viena iš ginčo šalių (CK 6.863 str. 3 d.). Daiktų, esančių ginčo objektu, laikinosios pasaugos (sekvestracijos) teisiniai santykiai suponuoja turto saugotojo prievolių, kaip jos yra apibrėžiamos CK 6.863 straipsnio 4 dalyje, atsiradimą, jeigu šalių susitarimu ar teismo nutartimi nėra numatyta šios nuostatos taikymo išimčių. Remiantis CK 6.863 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, saugotojas turi teisę atlikti visus su daikto saugojimu susijusius būtinus veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti paprastas turto administratorius. Paprastojo turto administravimo turinys yra apibrėžiamas CK 4.240 straipsnyje, pagal kurį, esant šiai administravimo rūšiai, administratorius įgyvendina su administruojamo turto valdymu ir naudojimu susijusias teises (CK 4.210 str. 1 d.). Paprastojo turto administravimo, kaip daiktinės teisės, turinys, kuris yra susijęs su savininko nuosavybės teisėmis, o taip pat prievolės, kaip teisinio santykio, samprata, suponuoja, jog turto saugotojo teisės į svetimą daiktą yra atvirkščiai proporcingos savininko nuosavybės teisių turinį sudarančių teisių apribojimui.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas atsakovo nekilnojamojo daikto areštas, o 3 punkte – kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių rūšys. Teismas, taikydamas atsakovui priklausančio turto areštą, nutartyje turi aiškiai nurodyti atsakovo nuosavybės teisių turiniui taikytinus apribojimus (CPK 147 str. 5 d. 9 p.). Remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Atsakovui priklausančio turto arešto atveju turto saugotojo paskyrimu areštuotam turtui siekiama suteikti apsaugą nuo atsakovo veiksmų, susijusių su jo kaip savininko ar teisėto valdytojo teisių įgyvendinimu, kurių draudimas yra nustatytas teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo nutarties dėl turto saugotojo paskyrimo įgyvendinimui būtinas realus (faktinis) saugomo turto perdavimas saugotojui, atliekamas tiek fiziškai perduodant turtą saugotojui, tiek ir sudarant saugotojui galimybę valdyti turtą, o sekvestracijos atveju atsirandančio paprastojo turto administravimo turinys suponuoja tam tikrų turto saugotojo teisių valdyti ir naudoti saugotiną turtą atsiradimą. Todėl pagrindas skirti turto saugotoją turto arešto atveju yra tik tuomet, jeigu teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pritaikytas atsakovo turto areštas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo valdymo ir naudojimo teisių į saugotiną turtą apribojimu. Priešingu atveju, turto saugotojo paskyrimas neatitiktų teismo nutartimi turtui taikytų apribojimų masto ir sąlygotų atsakovo nuosavybės teisių pažeidimą. Be to, pažymėtina, jog net ir esant atsakovo valdymo ir naudojimo teisių apribojimui turto areštu, tai nėra besąlyginis areštuoto turto saugotojo paskyrimo pagrindas, kadangi areštuotas turtas gali būti paliktas savininkui ar teisėtam jo valdytojui, nesant duomenų dėl šių apribojimų galimo pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 2-1658/2013).

Kaip matyti, teismas ginčijama nutartimi taikė ginčo objektui – krovininiam automobiliui MAN TGA 18.430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), areštą ir turto saugotoju paskyrė ieškovę BUAB ,,Relesta“. Kaip minėta, jei teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu, turto valdymo ir naudojimo teisės paliekamos. Jeigu teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pritaikytas atsakovo turto areštas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo valdymo ir naudojimo teisių į saugotiną turtą apribojimu tuomet yra pagrindas skirti turto saugotoją turto arešto atveju. Šiuo atveju, teismas ginčijamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl atsakovės UAB ,,Sartoma“ teisės naudotis ir valdyti ginčo daiktą apribojimo, tačiau paskyrė saugotoju UAB ,,Rekesta”, kas leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu teismas apribojo atsakovei valdymo ir naudojimo teises, jas suteikdamas ieškovei BUAB ,,Relesta”.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, ginčo objekto saugotoju paskiriant ieškovę, yra nemotyvuotas, t. y. visiškai nėra aišku, dėl kokių priežasčių turto saugotoju paskirta ieškovė UAB ,,Relesta“. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei naudojantis ginčo transporto priemone nebūtų apsaugotas atsakovės valdomas turtas, t. y. ieškovės prašymas areštuotos transporto priemonės saugotoju paskirti ieškovę nėra pagrįstas jokiais neginčytinais įrodymais, patvirtinančiais atsakovės nesąžiningus veiksmus bei siekį minėtą transporto priemonę perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į ginčo transporto priemonę. Byloje nepateikta duomenų, kad apelianto paskyrimas areštuoto turto saugotoju galėtų turėti įtakos laikinosios apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimui, būtų neproporcingas ar pažeistų priešingos šalies teisėtus interesus.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė UAB ,,Sartoma“ yra veikianti įmonė, jos vykdoma veikla – krovinių gabenimo vietinės automobilių transporto paslaugos, krovinių gabenimo tarptautinės automobilių transporto paslaugos, VSDF valdybos duomenimis įmonėje dirba 5 darbuotojai, įmonė įsiskolinimų Sodrai neturi, šiuo metu jos vardu registruotos trys transporto priemonės (YAMAHA YP400RA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m.), MAN TGA 18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2006 m.) ir ginčo transporto priemonė MAN TGA 18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2006 m.)), kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė UAB ,,Sartoma“ ginčo transporto priemonę galimai naudoja tiesioginėje veikloje. Priešingai, byloje nėra duomenų, kad ieškovė BUAB ,,Relesta“, jos bankroto procedūros metu, vykdytų ūkinę komercinę veiklą (kuriai galėtų naudoti ginčo objektą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įpareigojimas bylos nagrinėjimo laikotarpiui transporto priemonės nenaudoti bei perduoti ją saugoti ieškovei tam tikra apimtimi sutrikdytų, sustabdytų ir (ar) sukeltų grėsmę atsakovės vykdomai veiklai, kas atsakovei galimai sąlygotų daug didesnes neigiamas pasekmes nei ieškovei grėsmė nuginčijus sandorius atgauti sumažėjusios vertės transporto priemonę. Toks įpareigojimas atsakovei uždrausti naudoti areštuotą transporto priemonę ir perduoti ją ieškovei saugoti iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą. Taigi, remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, areštavęs ginčo transporto priemonę, nepagrįstai areštuotą transporto priemonę perdavė saugoti ieškovei.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslai geriausiai bus realizuoti, areštuojant ginčo transporto priemonę, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei areštuotą transporto priemonę naudoti bei paliekant ją saugoti atsakovei. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį pakeisti.

Ieškovės BUAB ,,Relesta“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė Kauno r. sav., Stanaičių k., adresas korespondencijai Kaunas, (duomenys neskelbtini), 51230) ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovei UAB ,,Sartoma“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė Kaunas, (duomenys neskelbtini), 46308) nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį MAN TGA 18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, ir šio turto saugotoja paskirti atsakovę UAB ,,Sartoma“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.